0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #75 Prieš 3 metus »
Beaumont žingsniavo koridoriais. Jis norėjo išgerti. Šiandien jo kūnas reikalavo alkoholio. Jo mokymo diena buvo prasta, mokiniai labai išvargino profesorių, tad šis norėjo išgerti. Vienintelio žemiško malonumo, kuris dar gelbėdavo švilpynės vadovą nuo nuovargio ir gyvenimiškų problemų jo gyvenime.
 Buvęs švilpynės koledžo mokinys išleido atodūsį. Išėjimo nesimatė, o jam taip norėjosi išgerti kokio nors dievų gėrimų. Staiga rudaplaukis pamatė merginą vaikščiojančią koridoriumi. Ji pažeidė taisykles. Dėl to Rafael'io veidą papuošė šypsena. Jis galės skirti jai kokią nors bausmę. Tai prilygo tų nuostabių gėrimų gėrimui.
- Panele Fuentes, kodėl tokį vėlyvą vakarą jūs nesate savo koledžo mergaičių miegamajame? Juk jūs jau turite miegoti. Aš turėsiu jus nubausti dėl jūsų klaidžiojimų koridoriais naktį arba įduoti jus jūsų koledžo vadovui - pasakė rimtai vaikinas suraukdamas savo antakius.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #76 Prieš 3 metus »
Deja, tylus kuždesys pritraukė vis garsėjančius žingsnius. Alrisa susiraukusi atsisuko - viskas buvo sugadinta. Tikėjosi ramiai pasivaikščioti, bent kartą šioje milžiniškoje mokykloje pabūti su savimi, mintimis. Kur niekas netrukdo. Bet ne. Visada atsiranda kvailių, kurie atsiranda tarsi iš niekur bei ima kišti savo šlykščią nuomonę. Kaip kad dabar ir atsitiko. Klastuolė gerai nematė, kas irgi sumanė naktį pasišlaistyti koridoriais, tačiau pragertas vyriškas balsas išdavė, jog tai profesorius. Bent jau ne girtuoklis koledžo vadovas. Šiek tiek nurimusi pagalvojo, bet piktai surūgusios išraiškos veide nepakeitė.
-O ką, negalima ramiai pasivaikščioti? - klausimu į klausimą atsakė juodaplaukė, irzliai suraukdama antakius. Akys lakstė beveik neužkliudydamos atėjūno. - Profesoriau, o ką jūs čia darot? - lyg smalsiai, lyg su kokia pasišlykštėjimo užuomina pasidomėjo ji. Rodos, Hogvartse ant kiekvieno kampo galima sutikti alkoholikus profesorius ar teleskopais apsiginklavusias kvėšas. Nors greičiausiai niekas negalėjo pranokti tosios, kuri bjauriai išniekino bandelės egzistenciją ir kitais savo darbais nusipelnė amžiną Alrisos neapykantą.
Mergaitė paslėpė rankas kišenėse, po sekundės pakreipė galvą, kad geriau įsižiūrėtų į vyrą. Rodos, per akimirką pasikeitė, užmiršo savo bėdas.
 -Mano koledžo vadovas dabar kažkur nulindęs šoka valsą su vyno buteliu. Gal norit prisijungti prie jo?

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #77 Prieš 3 metus »
 Profesorius susiraukęs stebėjo mergaitę. Panašu, kad ši buvo labai nepatenkinta, jog Beaumont pavardės savininkas sutrukdė jos pasivaikščiojimus koridoriuose.Taip jai ir reikia. Mokiniams juk draudžiama vaikščioti po pilį naktį pagalvojo profesorius su kiek pašaipia šypsenėle veide. Juk dabar mergaitė tikrai niekur nuo jo nepabėgs ir liks nubausti.
- Ne, negalima. Vėlyvais vakarais ir naktimis mokiniai privalo būti savo koledžo miegamuosiuose. Kitaip mokiniai liks nubausti, - pasakė profesorius labai rimtu ir griežtu balsu. Žinojo, kad mokiniai labai mėgsta išsliūkinti iš kambarių. Kartais jiems pavykdavo tai padaryti nepastebėtiems, o kartais, deja, juos pagaudavo profesoriai.
- Aš einu tvarkyti reikalų susijusių su mokslais. Tai labai rimta, o tavo vaikščiojimai mane sulaukė ir man turbūt teks vėluoti, - pasakė Rafael'is. Jis girdėjo mergaitės balse kažkokią keistą lyg ir pasibjaurėjimo užuomeną, bet tai perdaugiausiai nerūpėjo profesoriui. Jis tiesiog labai norėjo išgerti.
- Oh, nejaugi, Markas susirado butelį pas klastuolius? Nekeista. Aš manau, kad mielai prisijungčiau prie jo, bet, deja, jis manęs nekvietė kartu išgerti, - pasakė tyliai nusijuokdamas. - O už bauda atimsiu 50 taškų, panele Fuentes.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #78 Prieš 3 metus »
Alkoholiko pasakymas, kad kažkur skuba, pradžiugino Alrisą. Vadinasi, jis ilgai čia neužsibus, o per tuos savo svarbius reikalus pamirš ir mane. Viduje kilo pasitenkinimas, kad ji išsisuks iš šios situacijos, nors jam vietos visai nenorėjo užleisti kirbantis nerimas. Dėl to klastuolė dar kartą prabilo, siekdama užmušti tą nemalonų jausmą. Šįsyk pasistengė pasinaudoti profesoriaus silpnybe. Bet nei vynas, nei koledžo vadovo draugija nesugundė jo. O juokas, kuris netrukus tyliai nuaidėjo koridoriaus skliautais, žeidė juodaplaukę. Tarsi koks pasišaipymas, kad jis gali naktimis vaikščioti po Hogvartsą, o ji ne. Negana to, drįso nuimti visą pusšimtį taškų už šią nekaltą veiklą! Mergaitė paniuro. Jei tai būtų buvę kas nors itin baisaus, pavyzdžiui Klastūnyno bendrojo kambario sunaikinimas, būtų supratus. Bet dabar... Negalėjo sakyti, jog į taškus jai nusispjaut, tad gerai apgalvojusi savo žodžius tarė:
-Praeitais metais dėstėt transfigūraciją. O dabar ne. Ką, jau visai kerėt nebemokat? Išburtumėt kokį butelį ar ką... Nebeatrodytumėt toks nevykėlis. - Alrisa stengėsi slėpti tikruosius jausmus ir kėslus, nes kalbėtis su profesoriumi nebuvo labai maloni veikla.
Net jei ji būtų žinojusi, kad susitiks su profesoriumi, vis tiek būtų išėjusi pasivaikščioti. Tuo klastuolė buvo visiškai tikra ir, norėdama paskatinti vyrą, lyg svarstydama pridūrė:
-Gal tuomet ir aš grįžčiau į požemius...

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #79 Prieš 3 metus »
Jaunasis profesorius pasitvarkė savo plaukus perbraukdamas pirštais per juos ir taip lyg pasišukuodamas juos. Jis kaip ir jau norėjo eiti ir atsikimšti butelį, bet šitos klastuolės kol kas dar negalėjo palikti. Juk buvo aišku, kad profesorius bausmės iš tikro neskirs, bet kiek paerzinti ir ''pamokyti'' mergaitę norėjosi. O pamokyti ją norėjosi todėl, kad daugiau naktį eidamas koridoriais gerti jos nebesutiktų. Juk sutikus kokį mokinį koridoriuose, būtinai reikia jį iškamantinėti. Juk be rimtos priežasties vaikščiojimas naktimis tikrai nėra pateisinama priežastis. Naktį pilyje gali nutikti iš tiesų blogų ir gana nesaugių situacijų. Nebereikalo mokiniams yra draudžiami kažkokie dalykai.
- Taip, aš dėsčiau transfigūraciją, o burti moku ir dar kaip! Tiesiog gyvūnai yra stebuklingos būtybės, kurias reikia ištirti ir mane traukia šis mokslas, - pasakė profesorius rimtu balso tonu. Jis niš tiesų įsižeidė ir nusprendė, kad reikia parodyti, kad kerėti moka. Jis iš apsiausto kišenės išsitraukė lazdelę.
- Incendio, - tarė padegdamas mergaitės batus. - Aguamenti, - tarė užgesindamas mergaitės batą, kuris vos apdegė. - Dabar aišku, kad magija naudotis moku? - paklausė profesorius. Aišku su ta ugnim ir vandeniu pasielgė kaip mažas vaikas, bet juk iš dalies visi yra kažkur giliai maži vaikai.
- Dabar atgal į požemius, palydėsiu, - tarė kiek rimtu, pakimusiu balsu.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • II kursas
  • *
  • 631
  • Taškai: 32
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #80 Prieš 3 mėnesius »
Vis labiau kylant panikai Oliveris dailėsi Elioto, bet niekur jo nematė. Nė nepastebėjo, kaip užlipo laiptais, tad nežinojo dabar esantis penktame aukšte. O jeigu ir būtų žinojęs, iš to naudos maža - po pilį ne itin mėgstantis klajoti pirmakursis jos visai nepažinojo.
- Eliotai?! - gailiai sušuko jis vildamasis, kad toji Gaiva pagaliau jį pametė iš akių ir daugiau nesityčios. Deja, išgirdo, ne brolio balsą, o keistą aidą, kartojantį jo vardą.
- Eliotai, Eliotai, Eliotai...
Tai dar labiau išgąsdino, ir persigandęs Oliveris sustingo. Šiokia tokia prietema jaukumo tikrai nepridėjo, bet visų baisiausia pasidarė, kai tiesiai prieš akis pasirodė du vaiduokliai - vyro ir berniuko.
- Ko tau čia reikia? - aidinčiu balsu ištarė vyro dvasia, bet Oliveris tik papurtė galvą. Bandė trauktis, tačiau atsirėmė į sieną. Ar gali būti, kad brolis mirė, ir jo laukia tas pats? Ką tada pasakys mama ir tėtis?
- Eliotai? - dar kartą ištarė Oliveris ir susigūžęs prie sienos pravirko. Viskas atrodė beviltiškiau nei kada nors anksčiau.