0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #60 Prieš 3 metus »
Cristal krūptelėjo. Ją išgąsdino netikėtas pasisveikinimas ir akimirką mergaitė jau pagalvojo, kad tai vaiduokliai ir šiek tiek apsidžiaugė. Tačiau tai buvo ne vaiduoklis, o kažkokia paika mergaitė. Lėtai atsisukusi antrakursė prieš save išvydo pamokose regėtą, tačiau visiškai nepažįstamą mokinę, kuri aiškiai manė, kad vaiduoklių pilnas koridorius yra puiki vieta naujoms pažintims.
- Labas, - sutrikusi, bet su šypsena, atsakė Cristal.
Tarp merginų trumpam laiko tarpui stojo nejauki tyla, kai brunetė sugalvojo ją išsklaidyti.
- Čia šiurpoka. Kodėl čia atėjai?, - susidomėjusi paklausė žaliaakė.
Ir nors Cristal labai norėjo kuo greičiau dingti iš šio nuobodaus koridoriaus, grifiukė norėjo susipažinti ir daugiau pabendrauti su sutiktąja mergaičiuke, todėl tiesiog laukė ką ši atsakys.
my morning face:

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #61 Prieš 3 metus »
Merginos, stovinčios prieš Gerdą, krūptelėjimas buvo beveik nežymus, bet išsiplėtę vyzdžiai žalsvai pilkose akyse gėrė kiekvieną aplinkos detalę, net pačią mažiausią. Trečiakursė šio menko judesio išsigando labiau, nei didelio būrio burtininkų, paleidžiančių į ją mirtinus kerus. Ar aš ją išgąsdinau? Kas, jei taip? Aš tik norėjau būti draugiška! Geriau įsižiūrėjusi Varno Nagui priklausanti mokinė šalia švieselės išvydo kažkur kažkada matytą veidą, bet ji niekaip negalėjo atsiminti, iš kur priešais stovinti mergina jai atrodė tokia matyta...
- Tiesa, čia šiurpoka. Norėjau kažkokių nuotykių ar šiaip siaubo, bet vaiduoklių, apie kuriuos girdėjau, čia nėra, - su nusivylimu, girdimu balse, atsakė varniukė. - O kas tave čia atvedė?
Gerda atidžiai nužvelgė kažkada matytą veidą. Ačiū Merkurijui, kad šis pokalbis neprasidėjo eiliniu "Kas tu?" klausimu...                                                       
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #62 Prieš 3 metus »
Cristal trypčiojo vietoje, nes norėjo dingti iš to prakeikto koridoriaus ir eiti veikti ką nors naudingo, tačiau nežinojo, kaip jos naujajai draugei pasiūlyti eiti kartu. Prieš ją stovinti mergina atrodė labai jau susimąsčiusi. Ar tik nebus iš Varno Nago? Koridoriuje baisingai dvokė ir žaliaakė kuo toliau, tuo mažiau galėjo pakęsti tą dvoką ir atrodė, jog tuoj nualps.
- Aš esu nemažai istorijų apie šį koridorių girdėjusi ir visada labai norėjau išbandyti. Tiesa sakant, šiek tiek nusivyliau, nėra čia taip baisu kaip man atrodė, o ir vaiduokliai dar nė karto neapsireiškė,-beveik greitakalbe ipyškino brunetė.
- Mes deramai nesusipažinom. Aš Cristal iš Grifų Gūžtos, tu, spėju, būsi iš Varno Nago?
my morning face:

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #63 Prieš 3 metus »
Gerda aiškiai matė, kad prieš ją stovinti mergina nori kuo greičiau dingti iš koridoriaus, bet trylikametė niekur neskubėjo, nes jai tamsusis koridorius pasirodė mažumėlę jaukus. Žalsvai pilkos akys svajingai nužvelgė sienas. Taip, čia tikrai jauku... Varno Nagui priklausanti trečiakursė pažvelgė į pašnekovės dideles žalias akis, jose matėsi nusivylimas, pasišlykštėjimas ir šiokia tokia neapykanta dėl kliedėjimų apie vaiduoklius.                   
- Aš Gerda ir taip, aš iš Varno Nago, - ramiai atsakė į klausimą mergina prie to paties prisistatydama.
Kažkur labai toli kažkas suspigo.
- Čia labai jauku, tiesa? - tokiu pat ramiu ir švelniu balsu paklausė varniukė ir įsistebeilijo į didelę kraujo dėmę ant sienos. - Nori kartu eiti tolyn ir ieškoti vaiduoklių?
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #64 Prieš 3 metus »
Cristal nežymiai šyptelėjo kai jos spėjimas, kad Gerda yra Varno Nago globotinė, pasitvirtino, tačiau kuo toliau, tuo labiau mergaitė ją siutino. Argi negalima dingti iš čia, o tada jau ir pažindintis? Ir dar ji sakė, kad jai čia jauku? Keistuolė. Gerda atrodė nuoširdi ir gera mergina, bet iš anksto matėsi, kad merginos nebus geriausios draugės. Varnės klausimas dar labiau supykdė brunetę. Juk ji visą koridorių apėjo ir jokių vaiduoklių čia nėra! Tai kam dar bereikalingai gaišti laiką jų ieškant? Kaip ir buvo galima tikėtis, žaliaakė pratūko.
- Klausyk, atrodai tikrai labai šauni mergina ir labai smagu, kad susipažinom, tačiau aš nesirengiu visą popietę stypsoti dvokiančiame ir tamsiame koridoriuje. Nežinau kurioje vietoje tu čia randi jaukumą, bet aš matau tik krauju išpurvintas sienas ir sklindančią smarvę, nuo kurios tuoj nualpsiu. Taip pat, jei nepastebėjai, vaiduoklių čia nėra ir toliau paėjus jų tikrai neatsiras. Nežinau, gal yra kažkur išėję, - savo ataką ant varnės baigė Cristal ir patraukė išėjimo link.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Cristal Daunt »
my morning face:

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #65 Prieš 3 metus »
Cristal šyptelėjimas, kurio Gerda nematė, tik jautė, ir puolimas susikeitė taip greitai, kad trečiakursė nesugebėjo suprasti situacijos rimtumo, tad nuleido viską juokais. Bet pasibaigus grifės priekaištavimams, Varno Nagui priklausanti mokinė suvokė, kas čia ką tik įvyko. Ką aš tokio padariau?! Tik išsakiau savo nuomonę!
- Nox, - sušnabždėjo kaštonplaukė taip tyliai, jog pati save vos girdėjo, ir švelniai nužingsniavo link koridoriaus pabaigos, iš kur abi mokinės ir atėjo, sekdama pašnekovę.
- Cristal, - garsiai kreipėsi į žaliaakę varniukė, nenuleisdama burtų lazdelės, - aš nesiruošiu tavęs stabdyti. Bet dėl kokio velnio tu ant manęs supykai? - paklausė Gerda, švelniai spustelėdama lazdelę, padarytą iš eglės.
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #66 Prieš 3 metus »
Kai jau Cristal pergalingai džiaugėsi, kad pavyko pasprukti nuo varnės ir išsinešdinti iš šio koridoriaus, prie pat išėjimo ją sustabdė Gerda. Grifei Gerdos klausimas atrodė juokingas. Dėl ko aš supykau, negi ji pati nesupranta? Kad ir kaip nenorėdama, žaliaakė vis dėl to atsakė:
- Nesupykau, bet susinervinau. Atėjau čia pamatyti vaiduoklius, o tada išdygai tu ir atrodo, kad norėtum tame vaiduoklių koridoriuje praleisti visą dieną. Jei dar nepastebėjai, tai čia pati blogiausia vieta ginčytis.
Brunetė jautėsi blogai, kad ką tik susipažinusios mergaitės taip staigiai sugebėjo susipykti. Bet ji juk pati kalta! Vis dėl to, nusprendusi daugiau nuo Gerdos nebėgti, Cristal ramiai stovėjo ir laukė ką atsakys varnė.
my morning face:

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #67 Prieš 3 metus »
Keistai veriantis išraiškingas žalsvai pilkų akių žvilgsnis buvo nukreiptas į Cristal akis. Gerda vos tvėrė savame kailyje norėdama paleisti bet kokius kerus į grifę. Tikrai bet kokius - ji tik troško parodyti, kad nėra iš kelmo spirta ir kažką sugeba. Kaštonplaukė stengėsi įrodyti tai ne tiek žaliaakei, kiek sau - tuštumos jausmas ir abejojimas savimi ties kiekviena akimirka darėsi vis stipresni ir skausmingesni. Grifo Gūžtai priklausančios mokinės žodžiai ir kaltinimai nepramušė tvirtos kaip mūras sienos, suręstos iš nepasitikėjimo savimi, pykčio, nusivylimo ir dar krūvos kitų dalykų, kurie varniukės širdį spaudė nei kas nors galėjo pagalvoti. Trečiakursė tylėjo. Ilgi pirštai vos juntamai prispaudė burtų lazdelę prie delno, o kaštoniniais banguotais papuoštoje galvoje sukosi mintys apie įvairiausius burtažodžius, kai kurie iš jų buvo keisti, juokingi ar net absurdiški. Vandens srovė nebūtų padėjusi kažką pavaizduoti, o tuo labiau įrodyti pranašumą. Toliau mąstant apie burtažodžius, kitame koridoriaus gale pasigirdo užslopintas triukšmas. A, tai sakei nėra čia jokių vaiduoklių, Cristal?
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #68 Prieš 3 metus »
Po to kai Cristal visą per savaitę susikaupusį pyktį išliejo ant Gerdos, mergaitės atsakymo taip ir nesulaukė. Varnė kelias minutes tik piktais žvilgsniais, nuo galvos iki kojų, varstė antrakursę. Gerda atrodė tikrai nemenkai įpykusi, o juk Cristal savo mintis išliejo visiškai negalvodama ir nemanė, kad trečiakursė jas taip ims į širdį. Antrakursė nelabai žinojo ką ir bedaryti. Mergaitės spoksojo viena kitai į akis, tačiau nei viena nesirengė tęsti ginčo. Žaliaakė matė, kaip jos nauja draugė-priešė rankoje spaudžia lazdelę, tačiau kad ir kas būtų toliau, Cristal nesirengė stoti į dvikovą su Gerda. Koks absurdas. Pavartaliojusi akis, grifė nusprendė nebegaišti savo laiko purviname koridoriuje su truputį nuo proto nušokusia varne ir jau buvo bežengianti pirmą žingsnį įšėjimo link, kai išgirdo triukšmą koridoriaus gale.
Cristal akys sužibo. Vaiduokliai. Nepažiūrėjusi ar Gerda eina paskui ją, antrakursė nulėkė koridoriumi garso link.
my morning face:

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #69 Prieš 3 metus »
Tyla. Gerda toliau stengėsi įžiūrėti Grifų Gūžtos mokinėje kažką, ko nepamatė anksčiau - gal būdo savybę, aprangos detalę, papuošalą ar kokį menką niekutį, kuris neturėjo reikšmės, bet galėjo padėti varniukei labiau suprasti žaliaakę.
Išgirdus triukšmą koridoriaus gale, kaštonplaukė nuleido lazdelę. Tiksliai nesuprato, kodėl tai padarė, bet jei triukšmo priežastis puls merginas - puls jas abi, tad kovojant prieš tą kažką ir Cristal vienu metu pabaiga būtų beviltiška.
Triukšmo priežastis, arba galimai vaiduoklis, privertė žalsvai pilkų akių savininkę pasimesti. Ji sustingo iš baimės (ir, tikriausiai, pasimetimo). Pastovėjusi nejudėdama, trečiakursė po valandėlės atsipeikėjo ir pamatė naująją draugę (jei ją taip galima pavadinti) skuodžia koridoriumi. O ji nesiruošė eiti iš čia?  Susivokusi, kad ir jai reiktų lėkti link triukšmo, varnė vos matomai pasipurtė ir nubėgo paskui Cristal.
- Palauk manęs! - sušuko. Jos balsas nuaidėjo atsimušdamas į šalto ir purvino koridoriaus sienas. Nekreipdama dėmesio, grifė jos laukia ar ne, trylikametė skuodė toliau, o po kelių akimirkų pasivijo žaliaakę.
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #70 Prieš 3 metus »
Cristal tekina bėgo triukšmo link. Smarvė jai bėgant tolyn vis didėjo, todėl antrakursė tikėjosi, kad ji bent kiek priartėjo prie vaiduoklių ar vaiduoklio. Grifė taip apsidžiaugė, kad pagaliau galbūt sutiks nors vieną vaiduoklį, kad visiškai nekreipė dėmesio į aplinką aplink ją. Brunetės rankos lietė neaišku kieno krauju išterliotas sienas ir nekreipė dėmesio, kad ant jos švarių drabužių ir galvos lašėjo kažkokia masė nuo koridoriaus lubų.
Kažkur toli Cristal girdėjo kaip šaukia Gerda, tačiau žaliaakė nesuprato ką šioji sakė. Grifė jau keletą minučių stovėjo atsirėmusi į sieną, kuri vienoje vietoje atrodė švaresnė nei kitur ir bandė atgauti kvapą. Ji pakankamai ilgai bėgo, tačiau vaiduoklio nepagavo. Atrodė, kad kuo toliau ji bėgo, tuo toliau garsas sklido. Jau keletą minučių Cristal galvojo apie galimybę, kad tas triukšmas sklinda iš sienų. Antrakusė pagaliau pasivijo Gerda.
- Nieko nebesuprantu, - išlemeno Cristal šalia jos ką tik atsistojusiai mergaitei.
my morning face:

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #71 Prieš 3 metus »
Kai pagaliau stovėjo prie Cristal, Gerda giliai įkvėpė ir iškvėpė. Bėgioti jai niekad nepatiko, o ypač koridoriais, kiekvieną jos žingsnį pakartojančiais kelioliką kartų ir, negana to, pagarsinančiais bent keturis kartus. Varniukė minutėlę pastovėjo bandydama atgauti kvapą, o su tvyrančia smarve į smegenis įnešti deguonies nebuvo labai lengva.
- O kur..? - trečiakursės balsas virpėjo. - Negi... negi... Ne, taip būti negali, - klaidžiodama tarp savo minčių murmėjo kaštonplaukė. Ji bandė būryje galvos smegenų sukurtų iliuzijų surasti tas, kurių jai reikėjo, tuo pačiu metu stengdamasi nustumti tas, kurios tik trukdė ir kėlė begalę klausimų. - Cristal, - ramiai kreipėsi žiūrėdama į žalias akis. - Tu turi, ne, privalai man pasakyti, - giliai įkvėpė. - Kur yra vaiduokliai?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Gerda Marqeen »
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Cristal Daunt

  • VI kursas
  • *
  • 213
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • carpe diem
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #72 Prieš 3 metus »
Prakaitas bėgo nugara. Galva nuo įtampos buvo beįsiskaudanti. Vos pavyko kvėpuoti. Kojos kaip medinės. Ir vis tiek nei vieno vaiduoklio.  Šalia antrakursės stovinti Gerda erzino mergaitę su kažkokiais veblenimais po nosimi, tačiau tuo metu Cristal viskas erzino. Nežinia kiek laiko praleidusi šiame siaubingame koridoriuje ji tenorėjo įkvėpti gaivaus oro ir eit papietauti, o gal jau pavakarieniaut, kas žino. Po kelių minčių jos ausis pasiekęs kvailas Gerdos klausimas jai nepadėjo pasijusti geriau.
- Aš nežinau kur yra tie vaiduokliai, gal jų čia išvis nėra.
Kad ir kaip norėjo eiti laukan, keistas garsas nedavė ramybės, dėl to grifė lėtai žengė į priekį ir už kelių minučių pasukusi kairėn pamatė nukritusią seną medinę spintą. Nors ji nesuprato kam toji yra reikalinga tokioje vietoje, kažkas jai sakė, jog tai buvo ne krintančios spintos garsas.
Visiškai nusivylusi ji apsisuko ir priėjusi kažkur pasilikusią varnę pasakė jai:
- Nieko čia nėra, einam lauk.
Įsitikinusi, kad Gerda eina paskui ją mergaitė patraukė išėjimo link.
my morning face:

*

Neprisijungęs Gerda Marqeen

  • Burtininkė
  • ***
  • 111
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #73 Prieš 3 metus »
Gerda įsitempusi laukė. Nežinia ko - Cristal atsakymo į klausimą apie vaiduoklius, ar pačių vaiduoklių. Krauju išteptos sienos nebeatrodė kraupios, o nosį griaužiantis smarvė nebeerzino taip stipriai - viskas dėl tos įtampos. Laiko nuovoka tamsiame koridoriuje buvo stipriai išsikreipusi, nes niekur nebuvo langų, per kuriuos galėjai pamatyti spindinčią danguje, arba jau nusileidusią saulę.
Grifės atsakymas nugvelbė paskutinį geros nuotaikos trečiakursėje likutį. Atrodė, kad koridoriaus sienos kvėpuoja šalčiu. Varniukė, pamačiusi, kad antrakursė eina tolyn, nusprendė ją sekti, bet laikėsi atstumo.
Žaliaakė pamatė kažką, kas ją, tikriausiai, atgrasė nuo ėjimo tolyn. Cristal žodžiai nuskambėjo taip, lyg vaiduokliai šiame koridoriuje niekad neegzistavo. Gerda nė kiek neabejodama nusekė paskui jaunesnę mokinę - kad ir ką pamatė grifiukė, geriau šioje vietoje neužsibūti.
I'm more than a man, I'm a god

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #74 Prieš 3 metus »
Tylūs, vos girdimi žingsniai aidėjo išmirusiais koridoriais. Tik vieniša figūra palei sieną iš lėto žingsniavo nežinomais keliais. Tik ji drįso drumsti ramų paveikslų gyventojų poilsį ir kelti dulkes retai bevaikščiojamu koridoriumi. Alrisa beveik aklinoje tamsoje neskubėdama pėdino, kairės rankos pirštų galais liesdama purviną sieną. Retkarčiais iš burnos ištrūkdavo kažkoks nesuprantamas garsas, lyg žodžio nuotrupa. Iš šalies galėjo atrodyti, kad ji lunatikė, tačiau klastuolė buvo blaivaus proto. Viso to naktinio klaidžiojimo priežastis buvo paprasčiausia nemiga, o jos kilmė - tai, ką paliko namie. Net ir būnant Hogvartse, sapnuose nuolat girdėjo motinos balsą, kartais keikiantį visą pasaulį, kartais juodaplaukę. Netikėtai sustojo. Galvoje vėl iškilo neramios mintys.
-Ak...
Jau buvo beveik spėjusi pamiršti, kaip jai pasisekė išeiti iš bendrojo kambario nesugautai. Konfiskavęs ant stalo neapdairiai (o gal kaip tik tyčia) paliktą pigų vyną, profesorius pasišalino. O tai reiškė, kad jis bus užsiėmęs kitais - butelio tuštinimo - reikalais. Taip, geresnio koledžo vadovo tiesiog nebuvo galima turėti, tačiau jis pernelyg priminė tėvą. Alrisa sulaikė besiveržiantį atodūsį ir užsimerkė.
-Ne. Ne. Ne. - pasipylusi žodžių lavina nesulaukė jokio atgarsio, net koridoriaus skliautai nepanoro jos pakartoti.
Savyje jautė tuštumą. Viskas, kas joje buvo šviesu, išvyko kartu su juo. Bet nežinia, ar grįžęs tėvas paverstų klastuolę ta pačia miela mergaite, kokia kadaise buvo. Labai seniai. Ne, tai jau palaidota po storu žemių sluoksniu, o kas bandytų kapstyti, terastų tik mirtį - sudūlėjusį lavoną.