0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Vaiduoklių koridorius
« Prieš 7 metus »
Spengianti tyla aplanko ir penkto aukšto koridorius. Vienas jų - vaiduoklių nuosavybė. Hogvartso vaiduoklių padaugėjo nuo didžiojo ir antrojo mūšio, kuris dar vyko šią žiemą. Dauguma pasirinko gyventi ir dabar oficialiai tapo šios mokyklos dalimi arba pasirinko laisvę, iškeliaudami kitur. Didžiosios ir mažosios sielos gąsdina vaikus ir profesorius, vos tik jie užklysta į vieną penkto aukšto koridoriu. Tik čia gali pamatyti visus mokyklos vaiduoklius vienoje vietoje. Sienos prirašytos krauju, mūšio laikais, telkši balos ir ūbauja vienišos sielos.
---
Nikita atsklendė koridoriumi ir tarsi norėdama, atsirėmė į sieną, bet kieto paviršiaus taip ir nepajuto. Mažoji piratė dar nepriprato prie tokio plūduriuojančio pasaulio, bet nesiryžo jo palikti. Čia galėjo keršyti tiems, kas kovoje ne jos pusėje. Čia galėjo gąsdinti nieko blogo nepadariusius vaikus. Čia galėjo elgtis ir būti savimi. Jai nereikėjo taisyklių, mokslų, nerūpėjo išvaizda (kadangi riešai buvo supjaustyti ir į krutinę buvo įsmeigtas jos pačios durklas, kuriuo ją nužudė Bethany) ir jautėsi lyg namuose. Plaukai vešliai krito ant pečių, akys žvelgė į tolį, o iš lūpų sklido melodiją, kurią vargu ar niūniuodavo kai būdavo gyva. Dabar koridorius buvo tuščias, tik ji ir telkšinčios balos, nes kažkas stengdamasis tyliai, žygiavo plačiu koridoriu. Emmily sukluso ir nuskridusi, pasislėpė už kolonos, kad išgąsdintų tą vaikigalį, kuris drumsčia jos ramybę.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
Lisette stovyniavo ant vis judančių laiptų, o kaskart jiems pasisukus, pasigirsdavo skardus rausvaplaukės juokas. Ji vienui viena lakstė nuo vienų laiptų prie kitų ir linksminosi. Atrodė, kad jokių draugų mergaitei nereikia, o šiame pasaulyje egzistuoja tik ji viena.  Dar kartelį pasisukus laiptams, priešais save Lisette pamatė tamsų ir itin niūrų bei jai nematytą koridorių. Klastuolė puikiai žinojo, kad čia ne ketvirto aukšto koridorius, į kurį kišti nosį nevalia. Šis, priešais mergaitę esantis koridorius, buvo vienu aukštu aukščiau. Lisette ruošėsi tiesiog sukinėtis laiptais toliau ir į tą tamsią landynę nė nelįsti. Deja, smalsumas nugalėjo mergaitę ir ši nedrąsiai įžengė į tamsą. Juk niekur nebuvo paminėta, kad į penktą aukštą negalima,- pamanė ji ir toliau lėtais bei kuo tylesniais žingsniais vaikštinėjo. Čia buvo itin drėgna,  o ant sienų, regis krauju, užrašyti mergaitei nesuprantami žodžiai. Kiek tolėliau stovėjo sudužęs veidrodis. Lisette lėtai priartėjo prie jo, pamažu pamatydama savo, ties įskilimais sulaužytą atvaizdą. Kiekvienas rausvaplaukės kūno plaukelis pasišiaušė, o šalčio banga perėjo per mergaitės kūną.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Nikita stebėjo matytą klastuolę, kuri dabar vaikštinėjo netoli josios kolonos (ar tiksliau - kur ji slėpėsi). Palaukusi tinkmos akimirkos,  šoko iš už marmurinės slėptuvės bei perėjo skersai mergaitės kūną.
-Neišsigandai?- klausiamu žvilgsniu pervėrė klastuolę,- ar tau niekas neminėjo koks čia koridorius ir kodėl čia negalima lankytis? Tai - vaiduoklių koridorius. Ko čia atsibeldei? Ar pati nori tokia tapti?- kraupia veido išraiška pažvelgus į mergiotę, nusijuokė,- beje, sveika atvykusi į...hmm...mano valdas,-  kažką sušnypštus, išsikvietė savo melsvąją gyvatę Aplei,kuri dabar raitėsi aplink Emmily vėlę.
-Aš žinau, kad tu jos nebijai, bet...klausyk, ar gali ja pasirūpinti? Tai Aplei- nudelbusi rudas akis į žemę, stebėjo augintinį, kurio kūno daugiau niekada nebepajus.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
Lisette ne itin džiaugėsi savo apsilankymu čia, tad jau ruošėsi sugrįžti ant laiptų, kurie vos prieš kelias  minutes teikė tiek daug džiaugsmo klastuolei. Deja, jai besiruošiant palikti šį apleistą koridorių, kažkas tarsi kiaurai pervėrė liesą rausvaplaukės kūną. Žinoma, trylikametė buvo baikšti, tad visiškai persigando, pajutusi šį keistą jausmą. Lisette net pati negalėtų apibūdinti, ką pajuto. Mergaitės nelaimei, už jos nugaros pasigirdo balsas. Šūdas...- mintyse nusikeikė Lisette ir lėtai apsisuko 180 laipsnių kampu. Tiesą sakant, klastuolė kiek nurimo, kai pamatė, jog už jos stovėjęs kažkas nebuvo koks profesorius ar koks kitas Hogvartso darbuotojas. Deja, mintis, kad priešais ją plėvesuoja vaiduoklis, kuris, rodos, nebuvo itin draugiškai nusiteikęs, neleido visiškai nurimti trečiakursei.
-Neišsigandau,- kiek melavo Lisette, nenorėdama pasirodyti it kokia ištižėlė,- neminėjo. Norėjau ir atsibeldžiau. Gal ir noriu, ką tu žinai,- itin akiplėšiškai atsakinėjo rausvaplaukė į vienas po kito užduodamus klausimus. Senoji Lisette, ko gero, dabar nė žodžio iš baimės nepratartų, tačiau jos klastuoliški bruožai pradeda išlįsti it "yla iš maišo". Rausvaplaukė itin įsistebeilijo į vaiduoklę lyg niekada nebūtų mačiusi tokio padaro, tačiau jos mėlynos akys nebuvo nei išsigandusios, nei susidomėjusios. Visą šį skraidančio kūno (na, jei galima taip pavadinti) stebėjimą nutraukė iš niekur  nieko atšliaužusi melsva gyvatė. Lis šių padarų ne itin bijojo, mat miške, visai netoli jos namų, besirangančių šliužų buvo daug. Kartais mergaitei atrodė, kad ji mintimis gali susikalbėti su gyvatėmis. Tačiau tai, viso labo, buvo jos vaizduotė (o gal klastuoliška prigimtis?). Kad ir kaip ten bebuvę su tom gyvatėm, trečiakursę kiek suglumino pasikeitusi vaiduoklės nuotaika. Rodės, kad jos balso tonas nurimo. Nemaniau, kad vaiduokliai turi jausmus,- tyliai pamąstė mergaitė stėbėdama, kaip vaiduoklė žiūri į savo augintinę.
-Aš nemanau, kad Aplei sutars su mano kate,- Lisette itin ramiai atsakė. Atrodė, kad visas tas klastuoliškumas išblėso vos per vieną sekundę ir vėl ta draugiška ir ne itin drąsi rausvaplaukė mergaitė sugrįžo į savo kūną.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
-Tai gali manyti, ji tikrai sutars,- pakreipė savo permatomą galvą link Aplei. Taip norėjosi imti ir paglostyti tuos melsvus žvynelius, bet išėjo tik ranka perbraukti ir jausti tik savo tuščią ir sielą. Net jautė kaip jos visas kūnas sudrebėjo nuo savęs pačios, juk ji dabar vaiduoklė, žinoma, atrodo kraupiai su tuo durklu, įsmeigtu krūtinėn, bet ką padarysi, jai buvo lemta mirti, ir taip daug prisikentėjo, nors šiektiek gailisi. Vėl nori sugrįžti prie židinio, pasikaitint, pajusti maisto skonį, perpjauti kokiam krokodilui gerklę ar bent antrą kartą į rankas perrimti laivo valdymą. Viską atiduotų, kad vėl būtų gyva, Net melsvūnę nužudytų. Tik, kad būtų laisva...
-Klausyk, gal žinai kokių kerų, kurie man nors trumpam vėl leistų pasijausti tikru žmogumi? Tik trumpam. Prašau,- ji neatrodė nei pikta, nei gera. Tik norėjo pasiekti savo.

((Šiandien aš kažkaip gera, hm? :') ))
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • VI kursas
  • *
  • 97
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #5 Prieš 6 metus »
Gran bėgo koridoriais, už savęs girdėdama sunkius varniaus žingsnius.  Mergina užbėgo laiptais aukštyn ir pasislepė tarp kolonų. Varnius prabėgo, nepmatęs jos, jis apsižvalgė ir apsisukęs nuėjo. Grifė vos atgavo kvapą. Išlindusi iš už kolonų ji apsižvalgė. Nieko neįžvelgusi ji išsitraukė lazdelę ir tarė:
-Lumos.
Grant žvelgė į koridorių. Koridoriaus sienos buvo iškabinėtos paveikslais. Kai kuriuos, kurie buvo paveiksluose Gran juos pažinojo, arba žinojo. Mergina žengė žingsnį, bet išgirdo traškesį po kojomis. Pasilenkusi ir pažvelgusi ten ji pamtė stiklo šukes. Pakėlusi galvą ir pažiūrėjusi į tolimesnį kelią ji pamatė, kad pusė tako nusėta šukėmis. Grifiukė atsiduso, bet jos vienatvę kažkas sudrumstė. Ji pajuto šaltį už savęs. Ji staigiai atsisuko, bet ten nieko nebuvo. Ji žinojo, kad penktame moklyklos aukšte yra vaiduoklių, kurie ten pasislepė nuo antrojo karo. Bet ji nebuvo įsitikinusi, kad yra penktame aukšte. Pamačiusi langą, beveik pačiame koridoriaus gale ji pasileido link jo. Priėjusi prie lango ji pažvelgė į apačią. Gran caktelėjo liežuviu ir atsisuko atgal.
-Galit gąsdinti mane kiek norit, aš nebijau,- sušuko mergina.
-Manau, kad nebijau,- pridūrė ji burbtelėdama.

*

Vivien la Querto

Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #6 Prieš 6 metus »
Vivien tyrinėjo Hogvartsą. Tiksliau tiesiog vaikščiojo pilies teritorijoje norėdama geriau pažinti pilį. Ji apie Hogvartsą nieko nežinojo, mat jos tėvai čia nesimokė. Pirmakursė užlipo į penktą aukštą. Čia buvo gan šiurpu. Nedegė šviesos, kabėjo paveikslai, sienos prirašytos krauju ir purvinos grindys. Brrr nusikratė Vi. Čia jai buvo baisoka, tačiau jeigu jau atėjo, apžiūrės šį aukštą geriau. Ji žengė kelis žingsnius. Kas čia ūbauja? Ir kodėl taip šalta? mąstė varniukė. Ji pastebėjo stiklo šukes sau po kojomis. Na ir betvarkė čia. Kokio velnio čia nesutvarkyta? pagalvojo ir  išgirdo kažkokius keistus garsus. Ji čia ne viena.
- Ei, kas nors čia yra? Pasirodykit! - šūktelėjo mergina. Ji pamatė netoliese spindint švieselę ir pasileido bėgti ten. Atbėgusi ji pamatė grifę, laikančią lazdelę.

*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • VI kursas
  • *
  • 97
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #7 Prieš 6 metus »
Grifė išgirdo bėgimą link jos. Merginai toptelėjo mintis, kad ten tas pats varnius, kuris norėjo iš jos nusirašyti namų darbus, tad mergina pakėlė lazdlę ir paleido užkeikimą į šešėlį.
-Sustink!
Šešėlis sustingo ir Grant vėl įžiebusi ugnelę lazdelės gale priėjo prie būtybės. Atidžiau apžiūrėjusi būtybę ji pamatė, kad tai visai ne varnius, o blondinė, mergaičiukė. Gran atšoko, supratusi ką padarė ji sugraibė lazdelę, bet ji iškrito grifei iš rankų. Ji atsiduso ir lėtai pasilenkė jos pasiimti. Pakėlusi lazdelę ji tarė burtažodį:
-Rennervate
Gar jau žinojo, kad mergaičiukė kris, tad spėjo ją pagauti.
Na puiku ,Gran, jau spėjai išgasdinti pirmakursę. Dabar tikrai ji nesileis bendraiti. Bet nuvijusi blogas mintis šalis Gran tarė:
-Atleisk, aš nenorėjau, tiesiog bėgau nuo blogiuko ir maniau, kad tu, tai jis. Atsiprašau jei išgazdinau... Kaip čia atklydai? Ar nbaisu vaikščioti vienai po vaiduoklių koridorius? Bėja, aš Grantacija, arba Gran.
Grifė šyptelėjo ir laukė mergaičiukės atsakymo.

*

Vivien la Querto

Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #8 Prieš 6 metus »
- Oh viskas gerai. Atleidžiu. - atsigavusi tarė varniukė. - Šiek tiek išgąsdinai. Aš tiesiog vaikščiojau po mokyklą. Nepažįstu jos tad norėjau apsižvalgyt. - atsakė ji. - Čia vaiduoklių koridoriai? Įdomiai skamba. Aš Vivien, bet gali mane vadinti Vi. Malonu susipažinti, Gran. - šyptelėjo Vivien. Kaip šaunu, kad aš čia ne viena. Nors ši grifė ir išgąsdino mane, tačiau ji geras žmogus, jaučiu tai Įdomu ką ji pati čia veikia? Spėju ji tikrai ne pirmakursė kaip aš.
- Na čia juk mokykla, blogiukų visada čia atsiras, tiesa? - nusijuokė mergina prisiminusi, kad Gran bėgo nuo blogiuko. Gerai, kad ne mane vyjosi blogiukas nusijuokė mintyse, jai nepatiko kai kas nors ją vyjasi. Ji prisiminė, kad nedėvi uniformos.
- Beje, tu kiek pastebėjau grifė. Aš iš Varno Nago. - šyptelėjo Vi.

*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • VI kursas
  • *
  • 97
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #9 Prieš 6 metus »
Grifė kiek nusiramino, kai Vivien pasakė, kad nepyksta. Jei ji būtų tai padariusi kokiam nors kitam varniui. Vargu ar būtų išvengusi sedėjimo po pamokų. Vien dėl to, kad taip smarkiai nesutarė su beveik visais varniais.
-Taip, čia vaiduoklių koridoriai,- su nuoskauda širdyje tarė Grant.- Žiema, kai buvo antrasis mūšis, čia mirė daug žmonių ir jų vaiduokliai tiesiog pabėgo čia, arba išvis kur nors toliau. Lakausi čia ne pirmą kartą, bet pirmą kartą, kai buvau čia. Mane išgąsdino mano draugė. Man tada buvo nemenkas šokas. Ir kaip toks nuostabus žmogus galėjo mirti?- merginai skuostu nuriediejo ašara, bet nenorėdama pasirodyti silpna sušniukštė ir greit nusivalė ašaras.
-Tiesa, jei norėsi galėsiu tave pavedžioti po paslaptingėsnes Hogvartso vietas,- tarė grifė ir šyptėlejusi mirkltelėjo.

*

Vivien la Querto

Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
- Užjaučiu dėl draugės netekimo. - paguodė varnė grifę. Hogvartso antrasis mūšis? Neesu girdėjusi apie tokį. Teks bibliotekoje pasiskaityti, jeigu informacijos rasiu pagalvojo Vivien.
- Ačiū. Būtų visai šaunu pamatyti paslaptingas Hogvartso vietas. - nusišypsojo Vi. Grifė Grantacija visai šauni mergina. Gal net tapsim geromis draugėmis? Ji bus tada mano pati pirma draugė Hogvartse.
- Šiame koridoriuje daug vaiduoklių? - paklausė varnė. - Šiek tiek jų bijau. Kai buvau maža mane išgąsdino vaiduoklis atėjęs pas mus į svečius. - sukikeno mergina. - Iš dalies džiaugiuosi, kad nepažįstu Hogvartso. Taip bent draugų galiu susirasti kur nors paklydusi. - šyptelėjo. Gaunasi, man  naudą jog tėvai mokėsi ne Hogvartse toptelėjo jai. - Gal eime išgerti arbatos? Turiu su savim atsivežusi pipirmėčių arbatos. Ji labai skani. - šyptelėjo Vi ir su grifė išėjo iš vaiduoklių koridoriaus.

*

Neprisijungęs Grantacija Gerietė

  • VI kursas
  • *
  • 97
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Kaip nėra jūros be bangų,taip gyvemino-be liūdesio
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
-A taip, niekis. Jau su tuo susitaikiau ir stengiuosi gyventi toliau, neprisimindama jos mirties nakties,- tarė Gran ir užkišo už ausies rudą plaukų sruogą. Prisiminusi klausimą apie ateivius Grant tarė,- tiesą pasakius... Pati čia lankausi pirmą kartą. Esu čia užklydus, bet vaiduoklių daug neesu mačiusi.
Grifė prisiminė, kad prieš Hogvartso mūšį su drauge čia buvo paslėpusios prisiminimą apie viną kitą. Gal ir Vivien bus tai įdomu. Nutipenusi kelis žingsnius ji apsisuko keturis kartus, pradėdama į kairę, paėjo tris žingsnius į dešinę ir du atgal. Šioje vienote buvo plytelė, tokia kaip ir visos, bet Gran ji labai priiminė jos draugę Emily. Patraukusi plytelę nuo grindinio ji iššėmė nuotrauką. Joje Grant ir Emily susikibusios rankomis juokiasi. Blondinė žiūri tiesiai į Gran ir juokiasi iš berniukų tolumoje. Atsidususi ji atsikėlė ir priėjo prie Vi. Ištiesė ranką.
-Štai, čia mees. Aš ir Emily. Tą pačią žiemą, už sataivės prasidėjo mūšis...- brunetė stengėsi nusišypsoti, bet nepajėgė.
Leidusi apžiūrėti nuotrauką mergaitė tarė:
-Su tavimi. Tikrai taip, eime...

*

Alenya Ryan

Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Grifų Gūžtos bendrajame kambaryje sužinojusi, kad penktame pilies aukšte yra vaiduoklų, Rebecca įsigeidė ten būtinai nueiti. Kadangi niekas su ja nenorėjo eiti į tokią kraupią vietą, grifei vienai reikėjo leistis į šį žygį. Išlindusi pro portreto angą ir nusileidusi "labai nenuspėjamais laiptais" rudaplaukė apsižiūrėjo ir pamatė, kad iš kažkokio koridoriaus sklinda tamsa ir kažkokie garsai. - Tai tikrai tas koridorius, - garsiai su savimi pasišnekėjo grifė. Kuo ėjo artyn, tuo garsai darėsi didesni, galiausiai atsirado kažkoks kvapas. - Oooo, kaip bus įdomu, - pasakė Rebecca ir žengtelėjo koridoriu. Ji įsižiebė šviesą lazdelės gale ir pamatė kokioj baisybej esanti. Grindys buvo apipiltos tikriausiai niekam nežinomu skysčiu, o tas garsas atrodo ėjo tiesiai sienų. Aš nebijau, nebijau, tikino save Rebecca ir nesustodama žengė toliau. Staiga visi garsai nutilo ir stojo kapų tyla. Aš vaiduoklių nebijau, juk tam čia ir atėjau, kad juos pamatyti,-nedavė sau ramybės trečiakursė. Ji lėtai apsisuko, bet  nieko nepamatė - buvo aklina tamsa. Netikėtai kažkoks šešėlis smėstelėjo grifei už nugaros, ji atsisuko, bet kaip ir anąkart nieko nepamatė. Rebecca pajuto kaip jai pradėjo drebėti kinkos. Reikia kuo skubiausiai maut iš čia. Staiga dar vienas šešėlis pasivaideno Rebeccai po nosimi ir ji nė negalvojusi spruko lauk. Grifė tekina išbėgo iš koridoriaus, šovė laiptais į Grifų Gūžtą ir nukrito savo lovoje. - Nox, - išjungė šviesą. Daugiau gyvenime neisiu ieškoti vaiduoklų.

*

Seven

Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
Čarlis pastebėjęs, kad Betanė jau žingsniuoja kiton pusėn link, nuo jos neatsiliko. Sparčiu žingsniu prisivijo mergelę, prieš tai spėjęs pamatyti jog ji tikrai grakščiai eina. Tačiau gal jam tik vaidenasi? Juk ši mergaitė neabejotinai susuko antrakursiui smegenėles ir greičiausia ateityje šie du jaunuoliai taps pora, na nebent Gronmigfar pati atstums Yardenų vaikinuką. Gyliai pasąmonėj jis tikėjosi, jog to nebus, tačiau mintyse jis vis tiek apie tai svarstė. Netrukus pajuto jog tarp jų įsivyravo nejauki tyla. Žvilgtelėjo į Betanę. Iš jos veido išraiškos buvo galima suprast, jog ir šioji mąsto kaip nutraukt tylą. Apie save papasakojom ir ji ir aš. Ką mėgstam veikt irgi papasakojom, hm gal dar kokių klausimų jai užduot? Bet ar nepasirodysiu perdėtai smalsiu? mintijo berniokas. - Kokios tavo mėgstamiausios gėlės? - leptelėjo ne iš šio, nei iš to klausimą, tačiau atsakymo nesulaukė ir nelaukė. Kodėl? Nes jie įėjo į kažkokį dar labiau už kitus apleistą koridorių, kuris tiesa sakant atrodė šiurpokai, matėsi kraujas, stiklo šukės ir balos nežinia kokių skysčių.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Vaiduoklių koridorius
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
Kai pradėjo eiti, mergaičiukė jautė, kad eina viena, tačiau greitai šalia pamatė Čarlį. Koridorius galbūt būtų ėjęs tiesiai ar į šoną bei pasibaigęs siena ar kokiomis senomis durimis, tačiau taip nebuvo. Išgirdusi dar vieną klausimą, kurio tikriausiai tikėjosi arba ne, jau norėjo prasižioti ir į jį atsakyti, bet rusvos akelės pastebėjo pasikeitusį koridorių. Dabar jis nebe atrodė jaukiai ar tik apleistai, tačiau priminė kažkokią žudynių vietą. Atmintis - vienas iš didžiausių talentų galvoje suveikė, o tuo pačiu priminė senelės sakytus žodžius dar prieš kelis metus, kai labai laukė laiško bei sėdėdama priešais židinį,  klausėsi senelės pasakojimų.
- Tai vaiduoklių koridorius, - prabilo besidairydama. - Girdėjau, kad čia šiurpoka, bet tai per daug net mano fantazijai.
Nors ir klausimas atrodė kažkur toli nukeliavęs, jis vistiek tebesklandė Bethany galvoje.