0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Alisa Feles

  • III kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
  • To late darling
Išliek savo mintis
« Prieš 4 metus »
Maniau galinti prašyti gerą istoriją, bet kai ką supratau, kad taip nieko nepasieksiu .Mano visos istorijos turi gražią pradžią, bet tikrai ne tokią gražią pabaigą.  Jos visos būna apie tai kaip mergina iš neturtingos šeimos bando išgyventi, bet juk mano gyvenimas tikrai toks nėra. Aš nesu mergina kuri nori geresnių tėvų arba geresnio gyvenimo,  ne man to nereikia, nes aš tai turiu. Man nereikia keistos šeimynėlės iš kokio nors filmo, kad pasijusčiau ypatinga, man nereikia turėti daug pinigų, kad pasijusčiau turtinga... Žinote kodėl? Nes ypatingi žmonės yra tie kurie tiki, kad yra ypatingi ir tie kuriais tiki. Pavyzdžiui: Haris Poteris (visi jį tikrai žinom  ;D) jei juo niekas nebūtų tikėjęs ir pats savimi nebūtų tikėjęs jis nebūtų nugalėjęs Tamsos Valdovo. Negi aš viena taip manau?
 Aš nesu turtinga, bet jaučiuosi tokia. Kodėl? Todėl, nes kiekvienas žmogus kitaip supranta žodį turtas. Vieni mano, kad tai pinigai ir nieko daugiau, kiti mano, kad ne vien piniguose yra laimė. Turtas gali simbolizuoti ir meilę. Juk draugystė, šeima ir panašiai juk irgi yra tavo turtas. Tik kitoks. Jis nėra kaip penki šimtai eurų kišenėje, kuriuos turėdamas jautiesi laimingesnis. Aišku tu tikrai jausiesi laimingas su penkiais šimtais eurų kišenėje, bet juk amžinai toks nebūsi, o su šeima tikrai gali toks tapti. Gali būti ,,turtingas" amžinai.

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Liza Merdutė »
Kai gali išsikviesti bet kokią knygą, daiktą ar gyvūną vienu burtų lazdelės mostelėjimu ir burtažodžiu „Accio!“, kai gali bendrauti su draugais ir pažįstamais per pelėdą, ugnį, Gynėją, Žvieglį, magiškus daiktus (pvz. monetas) ar nukeliauti oru ir bendrauti asmeniškai, kai nuotraukos laikraščiuose juda, o kasdieniai daiktai moka kalbėti, tada internetas nebeatrodo itin įspūdinga vieta.
    — J. K. Rowling

*

Neprisijungęs Alisa Feles

  • III kursas
  • *
  • 39
  • Taškai:
  • To late darling
Ats: Išliek savo mintis
« Atsakymas #1 Prieš 4 metus »
Na aš esu toks žmogus kuris savo ,,apmąstymus" užrašo. Nesvarbu kur. Tai manau, kad dabar pradėsiu rašyti čia. O ne į savo telefoną.  ;D :D Tai štai mano antras ,,šedevras".
 
  Mintys, tos neišreikštos, tylios mintys apie kurias kiti žmonės, net nenutuokia. Tu jas tyliai pasilaikai sau. Niekam jų neišduodi. Gal tik kartais geras pasirašai ant lapo, nes jos kietai skamba. Bet ir tai niekas apie jas nenutuokia, nes tu neleidi niekam jų skaityti. Užknisa tiesa? Tu bijai to ko neturėtum. Beveik bijai pats savęs. Tu bijai sau artimų žmonių. Tu bijai dėl daugelio dalykų. O ką apie tai pamanys kiti? Tie kurie elgiasi vienodai. Kaip užverbuoti robotai. Ieškantys prie ko prikibti. Ką jie apie mane pagalvos? Apie mano aprangą, elgesį, plaukus, judesius. Niekas nežino. Tik tie žmonės robotai. Ir tu nori būti kaip kiti, vienodas. Nieko neišsiskiriantis. Tavo manymu TOBULAS. Tobulai gražus, gražiai piešiantys, dainuojantis... Bet jie nėra tobuli. Jie irgi nori būti dar tobulesni. Jie nemano, kad yra tobulai dainuojantys ar šokantys. Tada jie bando būti kaip kiti. Robotu.  Jie gal, net tau pavydi, kad tu kitoks? Bet kartais atsiranda išskirtinis. Netobulas kitų manymu. Bet jį taip pat nuslopina. Robotai noro būti tobulais. Tų kurie visada nori būti geresni. Jie verbuoja originalius, kūrybingus žmones. Tu nieko apie tai nenumanai. Galvoji, kad taip turi būti, kad nieko čia keisto jei taip yra, bet tu klysti. Tu tikriausiai niekada nepagalvojai kokie tie ,,robotai" buvo vaikystėje. Mieli, gražūs, žaismingi, kūrybingi, nes jie viską darydavo savaip. O dabar? Jie viską daro kaip kiti ir bando neišsiskirti iš minios. Tik dėl to, nes taip reikia, bet kas tai pasakė? Niekas. Mes patys tai sugalvojome. Tėvai dažnai sako: Tu jau didelis(-ė) turi daryti taip. Kaip manote kodėl visų drabužiai būna panašūs? Jie kartoja vienas kitą. Bet niekada niekada nesuprantu, kam mes bijome artimųjų? Kodėl išvis bijome?  Juk tie žmonės pašnabždės ir nustos. Juk kirviais neužkapos, nesudraskys. Juk tu jausiesi gerai, koks skirtumas ką kiti pagalvos. Bet ne mes bijome. Bijome nieko. Bijome nežinomybės.
Gal kai kuriems žmonėms tai nepatinka? Bet jie tyli, nes kiti tyli. Tiesiog prisitaikai ir viskas. Tik kai kam pasakai kaip blogai čia gyventi. Kaip taip galima sakyti jei nieko nekeiti pats? Bet žmonės tyli, nes kam tai sakyti jei kiti tyli. Bet kiti juk irgi tyli, nes tu nieko nesakai. O tu apie tai nieko nenutuoki, nes tu kaip ir jie pasilaiko mintis sau.


Kai gali išsikviesti bet kokią knygą, daiktą ar gyvūną vienu burtų lazdelės mostelėjimu ir burtažodžiu „Accio!“, kai gali bendrauti su draugais ir pažįstamais per pelėdą, ugnį, Gynėją, Žvieglį, magiškus daiktus (pvz. monetas) ar nukeliauti oru ir bendrauti asmeniškai, kai nuotraukos laikraščiuose juda, o kasdieniai daiktai moka kalbėti, tada internetas nebeatrodo itin įspūdinga vieta.
    — J. K. Rowling