0 Nariai ir 3 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Kiek paėjėjęs trečio aukšto koridoriumi gali pamatyti paveikslą, vaizduojantį krėsle sėdintį, be galo seną burtininką su purvina skrybėle ir ant jos gyvenančiu voru. Daugelis šio senuko nė nepastebi, o jis tikrai nesiprašo dėmesio ir dažniausiai ramiai snūduriuoja. Tikriausiai tai vienas nuobodžiausių portretų visoje pilyje. Net į jį spoksant ima savaime merktis akys. Bet šis senas nuoboda slepia be galo įdomią paslaptį: paprašius leidimo įeiti, jis atsiveria parodydamas keistą kelią, o gal labiau koridorių.
Išindus pro paveikslo angą užplūsta pelėsiais atsiduodantis, nešvarus oras. Atsiveria belangis, tačiau kažkodėl šviesokas koridorius. Tik tik pamačius šį vaizdą, iškart į akį krinta išskirtinai storu dulkių sluoksniu padengtos ąžuolinės grindys, atrodančios tarsi nuklotos pilkšva vata. Sienos akmeninės, taip pat dulkėtos. Sienos nukabinėtos dideliais, auksarėmiais paveikslais, vaizduojančiais feniksus: vienus tupinčius ant šakos, kitus skrendančius... Iš viso bendro vaizdo galima susidaryti įspūdį, kad ši vieta jau kelius šimtmečius pamiršta.
Prie pačio didžiausio paveikslo matyti rusvos durys su bronzine, įmantriai išraityta rankena. Jos užrakintos, bet su paprastučiais kerais gali lengvai jas atrakinti. Virš durų kabo metalinė surūdijusi lentelė, kurioje matosi, kad kažkas joje parašyta, tačiau rūdžių dėka, to nesimato.
Įžengus į patalpą iškart supranti, kad ten kadaise buvo klasė: joje driekiasi grubių suolų eilės. Ant kiekvieno suolo, kad ir kaip bebūtų keista, stovi po narvelį. O priekyje - lakuotas, didesnis nei įprasta, profesoriaus stalas. Ant jo krašto stūkso trys krūvos storų, pageltusių knygų. Sienos visiškai tuščios, net langų nėra, bet kaip jau buvo minėta, kažkokiu būdu buvo pakankamai šviesu. Grindys nuklotos išblyškusiais kilimais - negalėjai suprasti, kokios jie spalvos. Lubose knibždėte knibždėjo voriūkščių - daugiausia mažučių.
Bendras vaizdas buvo kiek slogus, niūrus ir pilkas. Aplink vien tik dulkės. Oras dvelkė didinga senove ir nešvaria dabartimi.
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
Queenee vaikščiojo po trečią aukštą. Jis buvo niekuo neišskirtinis, bet pirmakursės žvilgsnį patraukė senas paveikslas. Pamačius paveiksle vorą švilpukė visa nusipurto. Nejučiomis Queenee pradėjo kažką šnibždėtis. Tai kelios eilutės iš filmo apie senovinį pastatą. Staiga paveikslas pajudėjo, ir atsivėrę dulkėtas koridorius. Grindys buvo padengtos storu dulkiu sluoksnių, taigi jau ilgai niekas čia nesilankė. Pirmakursė nusprendė išsiaiškinti kur jis veda. O tai ką ji rado atrodė gal šauniai. Durys su gražia rankena, aišku užrakintos.
- Alohomora.
Atidariusi duris panelė Reins pamato seniai nenaudotą klasę. Mergaitė praėjo pro kiekvieną suolą, apžiūrėjo narvelius ir tik tada pažvelgė į lubas. KODĖL BŪTINAI VORAI! Na bet jei jau čia atėjau tai apžiūrėsiu iki galo

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Andi glėbyje suspaudusi ploną knygutę, ieškojo seno snaudaliaus portreto. Jei knygutė sako tiesą, senis slepia seniai nenaudotą koridorių. Tereikia jo paprašyti, ir jis atskleis visas savo paslaptis. Po dvidešimties minučių paieškų, mergaitė pamatė niekuo iš kitų neišsiskiriantį reikiamą paveikslą. Drobėje gyvenanti persona nemiegojo, tik smalsiai žiūrėjo į grifę. Na va... Beliko tik paprašyti... Patrynusi rankas tyliai, kad niekas nenugirstų, pasakė:
- Ehm ehm... Gal galėtumėtė įleisti į už jūsų esantį ko...koridorių? Pra... prašau...
Senukas nieko nepratarė. Tik vos pastebimai šyptelėjo ir pasilenkė į priekį kartu su visu rėmu.
-  Ačiū, - pasistengė palaikyti malonų ryšį šviesiaplaukė ir dar kartą apsižiūrėjusi, ar tikrai niekas nemato, įsiropštė į angą. Nusidriekė begalo dulkėtas koridorius, apkabinėtas nuostabaus grožio feniksų paveikslais. Bet antrakursės dėmesį prikaustė dėl tokios dulkių gausos matomos pėdos. Pilve ėmė raitytis jaudulio gyvatės. Kas, jei čia koks nors profesorius? Jei taip, man geruoju nesibaigs... Geriausiu atveju, gausiu kasdieninį areštą. Reikia dingti iš čia! Taip pamaniusi jau norėjo grįžti atgal, tačiau grifė nebūtų grifė, jei nebūtų nežmoniškai smalsi. Atsargos jausmas kovėsi žūtbūtinėje kovoje prieš jau minėtą išdykėlį smalsumą. Mergaitė dar stovėjo dvejodama: eiti ar neiti, bet smalsumas nugalėjo. Andromeda sekė į dulkes įspaustas pėdas. Galiausiai priėjo duris. Vadinasi, žmogus jau ten. Ilgaplaukė priglaudė ausį prie durų. Nieko nesigirdi. Numojusi ranka, paspaudė rankeną ir nustebo: atsivėrė dulkėta klasė, kurioje stovėjo ne kas kitas, kaip paprastų paprasčiausia mokinė.
- E... Labas, - sumikčiojo Andi. - Kaip čia atsidūrei?
Grifė jautėsi šiek tiek sumišusi, bet kažkaip įstengė pakankamai mandagiai pratarti keletą žodžių.
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
Kai durys verėsi pirmakursė pamanė Na va, profesorius... Dabar mane nubaus. Bet deja nebebuvo laiko slėptis. Švilpiukės džiaugsmui tai buvo tik dar viena mokinė. Matėsi, kad labai nustebo čia radusi mokinę.
- Labas,- nusišypsojusi tarė pirmakursė,- tas paveikslas atsiverė kaip sušnibždėjau porą žodžių iš filmo. Net negalvojau, kad čia gali kažkas būti, bet vistiek nusprendžiau apsižvalgyti. O tu kaip čia patekai? Beja aš esu Queenee, o koks tavo vardas?
Kol mergaitė atsakys Queenee nusprendė patinkinti vieną dėžę, stovinčią prie profesoriaus stalo. Deja švilpiukės nusivylimui ten buvo tik krūva vadovėlių. Vis dar grožėdamasi šios klasės senumu Queenee atsisuko į mergaitę stovinčią už jos ir nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
Išklausiusi trumputį pasakojimą, kaip šioji pateko į šį pamirštą koridorių, grifei į akį krito ant pasakotojos uniformos tupintis, geltonas Švilpynės ženklelis.
- Aš apie šią vietą skaičiau knygoje, - atkišo plonutę knygutę švilpės pusėn ilgaplaukė. - Labai panorau ją apžiūrėti. Taigi, štai kaip čia atsidūriau. Ir taip, gražus vardas, Queenee. Aš Andi. Tiksliau Andromeda, bet geriau vadink mane Andi. Taip patogiau, - pridūrė antrakursė ir stebėjo, kaip naujoji draugė apžiūri seną dėžę su apiplyšusiais vadovėliais. Queenee šyptelėjus, grifė lengviau atsikvėpė - tai geras ženklas.
- Čia gražu, tiesa? - stengdamasi nutraukti nemalonią tylą sumurmėjo šviesiaplaukė. - Apleista, bet gražu...
Staiga mergaitės dėmesį prikaustė vienas iš vadovėlių, gulinčių ant mokytojo stalo. Ši knyga buvo apdirbta juoda oda ir labai labai stora. Pakėlė ją sudominusį daiktą ir padrėbė ant artimiausiai esančio suolo su narveliu.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Andromeda Thompson »
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
- Taip. Labai gražu. Senoviška, bet gražu.
Kai pirmakursė pamatė Andromeda spoksančią į kažkokį vadovėlį priėjo arčiau. Iš išorės tai nebuvo kažkuo labai įpatinga knyga, bet švilpiukė visai nenustebo, kad antrakursei ji patiko.
- Na, šiais laikais vadovėliai daug plonesni,- apžiūrėjusi pasakė Queenee.- Tai turbūt storiausia knyga kokią esu mačiusi. Puslapiai labai nepatvarūs, gali sutrupėt, bet gal pabandom atsargiai pavartyti?
Pirmakursė atsargiai atvertė pirmąjį puslapį. Deja jame nieko nebuvo parašyta, ar nupiešta. Tai buvo paprastas, nuo ilgo laikymo pageltęs lapas. Queenee norėjo pažiurėti ir kitus bet rizikuoti ir viena persversti toki gležtą lapelį.
Supratusi, kad abi mergaitės jau gan ilgai tylėjo, švilpiukė paklausė:
- O tu būdama čia nepasiilgsti šeimos, draugų?

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #6 Prieš 7 metus »
Andi susikaupusi apžiūrinėjo storo, be galo storo vadovėlio viršelį - galima vos vos įžiūrėti ant viršelio auksiniu rašalu pakeverzotas raides, bet tikriausiai neįmanoma jų įskaityti. Per daug nusitrynusios. Staiga išgirdo šalia savęs sklindantį balsą ir vos nesuspigo. Buvo visai pamiršusi, kad su ja kartu yra ir Queenee.
- Taip, galime pamėginti. Bet geriau versk tu. Šiandien it magnetas traukiu nelaimes. Nesakau, kad dabar yra nelaimė... Tai yra... Na, ne tai norėjau pasakyti, norėjau... Et, nekreipk dėmesio. Bet geriau tu versk, - susimėtė Andi ir pastūmė vadovėlį švilpės pusėn. Šioji atvertė pirmąjį puslapį. Jame nebuvo nieko. Ničnieko.
Mergaitės tylėdamos įsispoksojo į tuščią lapą. Įsivyravo labai nemaloni, ausyse spengianti tyla. Andromeda nerizikavo versti dar vieno puslapio. Naujoji draugė, regis, irgi. Laimei, Queenee nutraukė apmaudų tylėjimo etapą.
- Žinoma, pasiilgstu šeimos. Bet ne draugų. Negaliu sakyti, kad jie buvo blogi - jie buvo geri, bet nepakankamai. Labai nuobodūs... Aš šiek tiek kitokia. Man patinka veiksmas, bet esu dvejopa - tuo pat metu dievinu ir ramius pokalbius sode, - pajutusi, kad kiek per daug apie save įsikalbėjo, paklausė. - O tu pasiilgsti? Jei neklystu, tu - pirmakursė?
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #7 Prieš 7 metus »
- Taip, tu teisi aš pirmakursė. Draugų ir šeimos labai pasiigstu. Londone mano gyvenimas buvo geras, linksmas, įdomus. Aišku dar geriau buvo kai gyvenau Kalifornijoje. Namie visi mane pažįsta, susipažinti iki šiol teko tik prie kamerų. O čia...
Queenee nebaigė sakinio, nes pamatė, kad kažkoks lapelis yra įdėtas į knyga. Atsargiai jį ištraukė ir išlankstė.
- Man atrodo, kad čia egiptiečių hieroglifai. Deja Suprantu tik kelis... Gal nori pabandyti išversti?
Švilpiukė pasiėmė kitą lapelį ir surašė visa hieroglifu abėcėlę. Na, beveik visa, nes kelių raidžių ji nežinojo. Pamačiusi, kad Andi šiek tiek nustebo paaiškino:
- Viena kartą vaidinau filme apie senovės egiptą... Reikėjo atsiminti daugelį hieroglifų...
 

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #8 Prieš 7 metus »
Queenee bepasakojant apie save, ji staiga nutilo. Grifė nustebo, kai pamatė draugę, vėpsančią į knygą. Nieko nelaukusi, švilpė pakėlė savo radinį - į knygą įdėtą sulankstytą popiergalį. Andi įdėmiai stebėjo, kaip šioji išlanksto popieriaus galą. Jame buvo prikeverzoti keisti, antrakursei nematyti simboliai.
- Aišku, - smalsiai burbtelėjo Thompson, Queenee pasiūlius išversti nesuprantamus žodžius. Andromedai atvipo žiauna, bežiūrint, kaip švilpiukė moka taip gerai versti egiptiečių hieroglifus. Jau norėjo klausti, bet vertėja lyg perskaitė grifės mintis ir nuosekliai viską paaiškino.
- Oho... Turi daug patirties, - nusistebėjo šviesiaplaukė. - Taigi, pradedam versti. Pirmojo žodžio pirmoji raidė atrodo kaip mažytis žmogeliukas. Gerai, ji... - akimis naršydama po abėcėlę garsiai galvojo Andi, - ji turbūt atitinka "J" raidę. Gerai, dabar antroji atrodo kaip "I" raidė. Trečioji - "E". Geras... Štai ir pirmasis žodis - "Jie"! Puiku, einame prie antro. Pirmoji raidė, jei neklystu - "P", o antroji... Antrosios neparašei. Nežinai kokia ji, taip? Tuomet einame prie trečiosios. Tai - "O", paskui "L", "A", - jau šiek tiek lengviau susigaudė hieroglifų vertime Andromeda. - Štai ir gaunasi žodis "Pola". Bet juk nežinome antros raidės. Gal "Puola"? Mano manymu, pirmojoje eilutėje prašyta: "Jie puola". Kaip tu manai?
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #9 Prieš 7 metus »
Kai Andi pasakė, kad Queenee turi daug patirties, švilpiukė nusijuokė.
- Na juk man reikia atsiminti daug eilučių, kai kurias pamirštu greitai, o kai kurių užmiršti negaliu...
Kai antrakursė išvertė pirmąją eilutę, Reins palinksėjusi į abėcėlę parašė sužinotą raidę.
- Jie puola? Įdomu, kas tie jie? Pargamentas nėra labai senas... Rodos, kad čia kažkas padėjo jį prieš porą dienų. Na, turbūt sužinosim kai išversim visą tekstą. Queenee taip pat pradėjo versti.
- Na atrodo, kad antrojoje eilutėje kalbama apie kažką kas padarys kažką gero... Bet kodėl pirmojoje eilutėje parašyta, kad jie puola.
Šiek tiek pagalvojusi švilpiukė sušuko:
- Tiksliai! Kaip aš galėjau užmiršti?! Egiptiečių legenda byloja, kad buvo kažkoks dievas, kuris žadėjo saugoti vieną daiktą. Žmonės jam padavė du pakabukus jie nebuvo niekuo įpatingi, bet visada galėjo rasti vienas kitą. Po kiek laiko daugelis žmonių užpuolė šį dievą, taigi jis juos nubaudė.

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
- Prieš porą dienų? Jei yra taip, kaip sakai, tada kažkas paslėpė savo pėdsakus. Juk koridorius toks dulkėtas! Nepereisi per jį nepalikdamas šviežių pėdsakų. Nebent turėsi lazdelę ir mokėsi burti... - samprotavo Andi. Tuo metu Queenee ėmė versti kitą eilutę. Grifės nuomone, jai labai gerai sekėsi.
- Taip, ir aš girdėjau šią legendą. Nežinau kur ją sužinojau. Gal kur nors perskaičiau... Bet dabar ne apie tai. Kažin kas ją padėjo? Gal eime į koridorių? Galėsime paieškoti įkalčių, - taip pasakiusi ilgaplaukė išsliūkino iš klasės ir pamatė tą patį vaizdą - nelabai ilgą koridorių, nukabinėtą feniksus vaizduojančiais paveikslus. Ant grindų driekėsi dvi eilės dar neataušusių pėdų. Ant akmeninių lubų šmirinėjo voras. Kitiems jis papraščiausias bjaurus padariūkštis. Na, Andromedai jis toks ir buvo. Na, gal tik ne bjaurus, o tik mielokas. Vorams ypatingos vietos savo gyvenime neužleido.
Tačiau šis voras buvo... buvo kitoks - labai, labai ryškiai žalias, neįprastai didelis ir su tamsiau žaliu geluonimi. Jis savo išvaizda galėjo pritraukti net ir didžiausią arachnofobą. Vis dėlto, šis voriukas Andi atrodė kažkuo įtartinas, todėl šviesiaplaukė stipriau suspaudė savąją raudonmedžio lazdelę.
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
Queenee nusekė paskui Andi. Paisižiūrėjusi į ką spokso antrakursė Reins visa nusipurtė. Ir vėl tie vorai... Kodėl pagaliau negali būti pavyzdžiui drugeliai? Galiausiai švilpiukė vis tiek nusprendė apžiūrėti iš arčiau šį keistą padarėlį. Jis buvo ryškiai žalias. Galima buvo pamanyti, kad jis šviečia tamsoje. Nors ką gali žinoti gal jis ištikrųjų šviečia. Staiga pirmakusė, pamačiusi geluonį sustingo. Net ir norėdama ji negalėjo prisiversti pajudėti. Puikiau ir būt negali... Voras su adata. Tai buvo vieni iš jos nemėgstamiausių dalykų tiek žiobarų, tiek burtininkų pasaulyje. Queenee prisivertė save ramiai ir lėtai išsitraukti lązdelę. Tada mažais žingsniukais pradėjo eiti atgal.

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #12 Prieš 7 metus »
Iš paklaikusio draugės žvilgsnio, įsmeigto į žaliąjį vorą, galėjai suprasti, kad ji nėra pati didžiausia pasaulio vorų garbintoja. Tą galėjai suprasti ir iš judesių - švilpiukė ėmė mažais žingsneliais eiti kuo toliau nuo padaro. Tuo tarpu grifė ėmė elgtis atvirkščiai - pasitikinčiai žingsniuoti nieko nenutuokiančios būtybės link.
Pagaliau voras atsidūrė tiesiai virš Andromedos galvos. Antrakursė, atlošusi šviesiaplaukę makaulę ėmė spiginti į voragyvį savo žalsvomis akimis galvodama, ar jis pavojingas. Na, jei bus mažytis kaip dulkelė, tikrai niekam nepakenks...
- Engorgio, - panosėje sumurmėjo. Bet staiga, atsitiko kiek nenumatytas dalykas - vietoj to, kad būtų ištarusi daiktų sumažinimo burtažodį, ištarė daiktų padidinimo burtažodį. Voras ėmė pūstis, pūstis... O ne... O ne... Kodėl visada sumaišau šiuos burtažodžius? Na kodėl?! O koks sumažinimo burtažodis? Et, jo neprireiks... Tikriausiai...
Gyvio kūnas pasidarė erelio dydžio ir tai nereiškė nieko gero. Dėkui Dievui, Andromeda keliais šuoliais pasitraukė nuo padaro, jau iš lubų iškritusio ir tarškančio savo aštriomis iltimis.
- Man šakės, - suburbėjo įdėmiai stebėdama aštuonias voro akis ir greitai artėjantį, žaliais plaukais apaugusį kūną.
- Labai atsiprašau... Labai labai labai atsiprašau, - gailiai pasakė grifė, net nežiūrėdama Queenee pusėn. - Aš... aš pasistengsiu tai ištaisyti...  - netvirtai užbaigė mergaitė ir pamatė, kad voras jau už metro tolio nuo jos ir lėtai, tarsi pasimėgaudamas deda vieną koją, paskui kitą... Vieną... Kitą...
Kas tiktų... Kas tiktų... Gal incendio? Ne, padegsiu visą koridorių... O gal?..
- Incendio! - dorai nepagalvojusi suriko šviesiaplaukė, stebėdama iš lazdelės lendančius ugnies liežuvius.
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
Nors ir švilpiukei visai nepatiko tas, dabar jau milžiniškas voras ji suprato, kad reikia padėti draugei. Kai Andi atsiprašė Queenee vis dėl to iškišo savo galvą iš už kampo ir nusišypsodama tarė:
- Nieko tokio... Tu dėl to tikrai nekalta.
Pasakiusi tai švilpiukė vėl dingo. Nagi koks tas sumažinimo burtažodis... Tiksliai... Reducio! Kai Queenee išlindo iš už kampo stebėjo Andi, lengvai mojuojančią lazdele. Pirmakursė labai nustebo kai ištartas antrasis burtažodis vorui nieko nepadarė. Aišku buvo ir geroji to pusė. Koridoriui irgi nieko neatsitiko. Na ką gi... Tikiuosi, kad atsimeniau reikiamą burtažodį ir nieko nesumaišiau... Pagaliau šiek tiek įsidrasinusi tarė:
- Reducio.
Queenee priėjo prie draugės.

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
Surikusi burtažodį, mergaitė pamatė, kad iš jos bandymų suskurti didžiules liepsnas pavyko ne kas, o tai patvirtino paklaikusios akys ir dar labiau išbalusi nei kada nors praeityje oda. Laimei, tuo metu iš už kampo išlindo Queenee, stebėdama beviltiškas Andi pastangas sunaikinti voriūkštį ir pati ėmėsi veiksmų - ištarė daiktų sumažinimo burtažodį.
Voras vis mažėjo ir mažėjo. Galiausiai tapo mažojo pirštelio dydžio. Toks mažytis voriūkštis kabarojosi  po storą dulkių sluoksnį.
- Diffindo, - dėl visa ko ištarė. Iš raudonmedžio lazdelės išsiveržęs spindulys ganėtinai tiksliai pataikė į gyvį ir perskrodė pusiau. Iš mažyčių puselių liejosi oranžinis, tirštokas skystis.
- Labai ačiū, - šyptelėjo švilpiukei. - Išgelbėjai mūsų abiejų kailius. Taigi, kur baigėme?
Tai pasakiusi dar kartą šiltai šyptelėjo ir įsižiūrėjo į kairėje pakabintą, auksinį feniksą vaizduojantį paveikslą. Nutapyto paukščio akys spindėjo kaip gyvos - jose maišėsi skausmas ir džiaugsmas, karštis ir šaltis. Nuo jų negalėjai atitraukti žvilgsnio. Oho... Koks gražus...
"Earth" without "art" is just "eh"...