[Elijah Chris Dawson]

Elijah ieškojo purvinos apleistos vietos, kur galėtu nors truputį pabūti vienas su savo mintimis, kurios daugiausiai sukėsi aplink Luną, tačiau jas reikėjo pasilaikyti.
Jis klaidžiojo koridoriais, kai jam už akių užkliūvo paveikslas apie kurį yra girdėjęs iš seniau. Kad jo paprašai ir atveri tau kelią į šviesų, dulkėta koridorių, tad jaunasis vampyras tą ir padarė.
- Kas čia per landynė? - Tyliai sumurmėjo Chris' as bandydamas prasmukti niekur neišsitepęs, tačiau tuebūt neįmanoma. Bet ramybę rasti čia galima, žmogui, kuriam mažai kas rūpi.
O kodėl čia tiek paveikslų ir sakyčiau labai gražių, bet man ši vieta patinka, tokia niūri.. panaši į mano gyvenimą..
Elijah bevaikštant užgirdo kažką ateinant... Ateik ieškot ramybės, tai nesamonė gausis, - pamįslijo vaikis ir nuėjo pažiūrėti, kas atsigrūdo.

[Anika Alanis]

Mergina pamažu ėjo koridoriumi. Rankose leikė storą knygą kietu viršeliu, prirašytą kažko labai daug, mažom raidelėm. Anika tiek įsijautė į tai ką skaito, kad net nematė kur eina, ar kur nuklydo. Pervertusi puslapį sustojo paskaityti dar atidžiau, mat eidama retkarčiais dar pamesdavo skaitomą eilutę. Nenuleisdama akių nuo knygos ji pagraibom susirado suoliuką ir atsisėdo. Tada vieną puslapį keitė kitas ir dar kitas, kol galiausiai ji išgirdo žingsnius šalymais. Iš netikėtumo net pašoko, instinktyviai atkišdama lazdelę ton pusėn. Pamačiusi kas ten, šiek tiek nurimo, bet lazdelės nenuleido.
- Ir vėl tu? Kodėl amžinai turiu sutikti būtent tave? - niršo mergina keldama knygą nuo žemės, mat jai pašokus ši nukrito. - Gražiausiai, dabar dar ir puslapį pamečiau.
Ji vėl atsisėdo ir visiškai nekreipdama dėmesio į nepageidaujamąjį, ėmė kuisti knygoje puslapius.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah kaip tyčia nesiseka, jei jis tik nori paiilsėti, atsipūsti, kažkas ateina, o šįkart dar ir nebet kas, o mergina, kurią mažiausiai norėjo matyti ar girdėti.
- Aš norėčiau to pačio paklausti, kaži ar noriu matyti tave po tų tavo iškeltų scenų, nors žinai, ačiū tau, leidai suprasti, kad man patinka Luna, - prisiminęs ją jis šyptelėjo, tačiau neilgam, nes Anika kaip mat niekur nedingo.
Dieve padėk man... Pagalvojo berniūkštis kai staiga išgirdo kažką ateinant, tačiau tie žingsniai jo nenuliūdino, o kaip tik pakėlė nuotaiką.
- Luna, - tyliai suburbėjo Elijah laukdamas kol pro šį praveikslą ir į šį koridorių pateks jo mergina.
- O tu čia ko knisiesi? - Klaustelėjo Dawson' as ir pažvelgė į knygą, o paskui į duris, pro kurias turėjo įžengti vilkiukštė, bet kurią akimirką..

[Anika Alanis]

Patinka Luna... Vaikino žodžiai nuskambėjo jos galvoje tarsi pasikartojantis aidas. Esi tikras šunsnukis... Pagalvojo mergina, prisiminusi paskutinį jų susitikimą.
Išgirdusi kažką ateinant ir vampyrui sumurmėjus Lunos vardą, Anikai išvis užvirė kraujas. Pabučiavo, nes norėjo sukelti pavydą? Puiku. Lai turisi... Sulyg ta mintim ir pamačiusi kažką šmėkštelint ji pašoko nuo suoliuko, priėjo prie Elijah'so ir rankas sukiškusi jam į plaukus, įsisiurbė jam į lūpas. Užlaikius bučinį dar akimirką, kad Luna tikrai juodu pamatytų ji atšlijo, paleido jo plaukus ir sarkastiškai nusišypsojo.
- Iki pasimatymo brangusis, - pasakė saldžiu, lyg lapė, balseliu.
Tuomet apsisuko, pasiėmė savo storulę knygą ir išbėgo iš koridoriaus, kol niekas dar nespėjo susivokti, kas čia katik nutiko.

[Luna Gardner]

Žengdama trečio aukšto koridoriumi Luna stebėjo šalia liuoksintį katiną. Šis visiškai nekreipdamas dėmesio į pro šalį einančius mokinius aukštai iš kėlęs galvą skuodė koridoriumi. Nusijuokusi mėlynakė perbraukė ranka per juodus, ilgus plaukus krentančius ant pečių. Margakailiui išgirdus jį dominančius garsus šis pasileido bėgte garso link ir po kelių akimirkų dingo. Papurčiusi galvą juodaplaukė staigiai sustojo išgirdusi pažįstamus balsus ir ramiai plakančias širdis. Kryptelėjusi galvą Luna atsisuko į šone kabantį paveikslą ir vos po kelių akimirkų žengė pro šio atvertą angą. Vos tik šešiolikmetė įžengė į belangį, tačiau šviesų koridorių, balsai nutilo. Žinoma, tikrai ne dėl to, jog abu jaunuoliai būtų likę nustebę ir sužiurę į ką tik pasirodžiusią mėlynakę. Priešingai, kilstelėjusi galvą Luna išvydo Aniką panardinusią Elijah'aus plaukuose abi rankas ir įsisiurbus į šio lūpas. Keistas skausmas pervėrė juodaplaukės širdį. Linksmai spindėjusios akys netrukus apsiniaukė užleisdamos vietą liūdesiui, žinoma, šis irgi netrukus dingo. Nė neketindama parodyti skausmo Luna paslėpė šiuos jausmus giliai savyje palikdama tik šaltą, žiaurų pyktį. Šaltu žvilgsniu perliejusi abu jaunuolius mergina stebėjo, kaip ką tik bučiavusi Elijah'ų, Anika apsisuka ir meiliai su šiuo atsisveikinusi palieka juos vienus.
-Negaliu patikėti, jog buvau tokia kvaila ir nusprendžiau tavimi pasitikėti...Tikiuosi, jog su Anika tau labiau patiks leisti laiką,-šviesiame koridoriuje nuskambėjo piktas ir šaltas merginos balsas.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah stovėjo ir laukė, kol duris pravers Luna, tačiau viskas pasisuko labai netikėta kryptimi, Dawson' as pajautė, kaip į jo plaukus įneria Anikos rankos, o lupos paliečia jo, jam buvo žiauriai nemalonu, tačiau nieko nespėjo padaryti, Vilkė jau įžengė į vidų.
- Ką tu darai? - Garsiai sušaukė ant Anikos, kai ši ištarusi paskutinius žodžius paliko jaunuolius dviese.
- Klausyk, čia ne tai apie ką tu pagalvojai, aš čia ne prie ko.. Č - ččiaa j - ji.. - mykčiodamas atsakė Chris' as viduje visiškai sugiūždintas.
- Klausyk, tu man labai patinki ir aš čia kaip tik atėjau pabūti vienas, o ji lyg iš giedro dangaus čia nukrito, prašau Luna! - Priėjo arčiau Lunos ir ja tvirtai sugirebė už pečiųir garsiai sušaukė jaunasis vampyras.
- Tikrai, negalėčiau taip su tavimi, aš.. a - aššš.. - neužbaigė sakinio vaikis, nes matė, kad nieko gero čia nebus, tačiau jis žinojo tik viena, kad jis čia ne prie ko ir jis tikrai įsimylėjęs ar bent jau susižavėjas Luna.   

[Luna Gardner]

Klausydamasi vaikino žodžių Luna žvelgė į šio žaliai melsvas akis. Troško dingti iš čia ir palikti stovėti vaikiną vieną, tačiau kojos, regis, atsisakė paklusti. Pykdama tiek ant savęs, tiek ant Elijah'aus ir turbūt ant viso pasaulio, žinoma, nė pati nežinojo kuo nusikalto visi likusieji, tačiau į tai nekreipė dėmesio, Luna sukando dantis.
-Dabar imsi ir viską neigsi?-pastebėjusi, kaip grifas žengia kelis žingsnius arčiau mėlynakės, ši padarė tą patį žengdama atgal, tačiau netrukus pajuto ant savo pečių tvirtas Elijah'aus rankas. Šios stipriai suspaudė gležnus merginos pečius.
-Neliesk manęs!-vis dar pykdama ir nė neketindama patikėti vaikino žodžiais juodaplaukė nubloškė šį į kitą koridoriaus galą. Mintyse padėkojusi vilkolakio galioms ir viduje tūnančiam žvėriui mėlynakė šaltai nužvelgė vaikiną.
-Negalėtum? Pamiršai, jog visai neseniai lygiai taip pat ją bučiavai?-nusisukusi nuo Elijah'aus mergina apsisuko ir sustojo atsukdama šiam nugarą. Troško kuo greičiau iš čia dingti.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah jautėsi sugniuždytas ir pasimetęs, nes tik jis žinojo, kad jis nekaltas, tačiau įrodyti bus tai labai sunku.
- Neigsiu! - Garsiai sušuko Dawson' as, - jei aš nekaltas, kaip galiu teigti, kad ją būčiavau, NE! - Atsakė Elijah tvirtai užtikrintas.
- Neliest? - Vos ištarė Chris' as ir pajautė, kaip nusgrido į kitą koridoriaus galą, aišku, suaimanavo truputį nuo skausmo, tačiau stengėsi laikytis. Atsistojęs ir grįžęs prie merginos jis pažvelgė į ją kupinas pykčio.
- Kai ją būčiavau nebuvome kartu, buvome tik draugai, o ir tai būčiavau, NES NORĖJAU, KAD PAVYDĖTUM.. Dabar tikrai taip nedaryčiau, čia jos darbas, aš netyčia pasakiau, kad tu man labai patinki ir prasitariau, kad ateini, ji specialiai tai padarė, kad sukiršintu.. - išsiliejo jaunasis vampyras.
- Po ŠINS, AŠ ĮSIMYLĖJAU TAVE! - Užrėkė Elijah ir greit prispaudė merginą prie sienos, - suprask po galais!!!

[Luna Gardner]

Kiekvieną kartą koridorių perskrodus piktam vaikino balsui juodaplaukė krūptelėdavo. Nuo sienų atsimušantis aidas pagarsindavo balsą paversdamas dar garsesniu šūkavimu. Jautri vilkolakės klausa kiekvieną kartą priversdavo mėlynakę krūptelėti. Elijah'ui atsistojus ir sugrįžus prie merginos, ši žvilgtelėjo į pykčio kupinas žaliai melsvas akis. Vaikino žodžiai aidėjo Lunos galvoje priversdami išnykti pyktį, tačiau ne liūdesį. Kilstelėjusi galvą juodaplaukė įsmeigė safyrines akis į grifą. Šio ramiai plakanti širdis neleido abejoti ištartais žodžiais. Pravėrusi lūpas mėlynakė ruošėsi atsakyti, kai staiga stovėjusi viduryje koridoriaus atsidūrė prie sienos. Šalta siena pasiuntė merginos kūnu šaltį. Nekreipdama į tai dėmesio Luna stebėjo priešais stovintį grifą. Šio balsas vis dar aidėjo tuščiame koridoriuje.
-Liaukis šūkavęs,-ramus ir liūdnas balsas nubangavo per koridorių. Žinojo, jog vaikinas nemeluoja, tad liko stovėti ramiai prispausta prie sienos.

[Elijah Chris Dawson]

Elijah nustebo, kad mergina nieko neatsako, jam buvo keista. Ji te stovėjo sau ramiai ir klausė šukaujančio jaunuolio.
- Liautis? Žinojai, kad pirmas svarbus dalykas santykiuose yra pasitikėjimas, jei to nebus, mes negalėsime būti kartu, kad ir kaip gaila, - atšovė vaikinas tvirtai laikydamas merginą už pečių.
- Tu supranti, kad MYLIU tave.. - Dabar užtikrintai ištarė vaikinas ir tai kalbėjo ne jis, o jo širdis. - Noriu atsakymo ir aš..
- Netgi neturiu už ką tavęs atsiprašyti.. Tegu ta kvailė atsiprašo, jos kaltė, nekenčiu jos... - "Šaudė" Elijah iš visos širdies, jokių apsimetinėjimų, jokių nesamonių, tik tai viena tiesa.
- Tikrai, paskutinį kartą sakau, jos neliečiau, juk matei, kad net neužsimerkęs buvau, netgi rankas laikiau prie savęs. Nes mano širdyje tik tu. - Tai ištaręs jis norėjo pabučiuoti merginą, tačiau susilaikė.

[Luna Gardner]

-Elijah'au, esu tikra, kad pamatęs mane su kitu vaikinu, pasielgtum daug baisiau ir abejoju, jog tuo metu manimi pasitikėtum,-atkirto mėlynakė stebėdama žaliai melsvas vaikino akis. Išgirdusi sekančius grifo žodžius Luna jautė, kaip Elijah'aus širdis suplaka greičiau, tačiau abejojo, jog gali atsakyti tuo pačiu. Žinoma, šiam vaikinui jautė kur kas daugiau nei simpatiją, tačiau nė pati nesuprato, kodėl negali ištarti tų žodžių. Šie tarsi užburti sustodavo gerklėje nė neketindami pasprukti.
-Elijah'au, viskas gerai...Nurimk, tikiu tavimi,-šyptelėjo juodaplaukė ir atsirėmė į sieną. Nuo šios sklindantis šaltis persismelkė visu merginos kūnu. Nors vilkolakės kūno temperatūra neleido sušalti, tačiau būtent dėl šios priežasties Luna dažnai jausdavo kur kas didesnį šaltą, nei šis būdavo ištiesų. Kryptelėjusi galvą varnė įsmeigė žvilgsnį į žaliai melsvas grifo akis.

[Elijah Chris Dawson]

- Tu teisi, tačiau ji mane bučiavo, aš neatsakiau. - Liūdnu balso tonu atkirto rudaplaukis.
- Matai, tu negali į tai atsakyti, reiškia, neverta būti kartu, tiesiog reikia išsiskirti, nes man skauda čia viduje, man sunku žinoti, kad tu manęs nemyli, o išvis ar ką nors man jauti, be to visą laiką priminsi man dėl šio įvykio. - Sugniušdytas vaikis nugara nuslido ant žemės. Ir rankomis prisidengė veidą.
- Tiki manimi? Pati kartais tuo neabejoju ir ar man neprikiši to per visą laiką kai leisime kartu? - Klausinėjo Dawson' as nerasdamas ramybės. - Tu vedi mane iš proto, kai šalia noriu išbučiuoti visą kūną, kai esu toliau vėl gi svajoju apie tave.. Veiki mane.. - nuliūdęs atsakė Chris' as žinodamas, kad išsiskirymos jis tikrai neištvertu.

[Luna Gardner]

-Elijah'au, pamiršk tai,-šyptelėjo mėlynakė manydama, jog viskas tuo pasibaigus, tačiau netrukus koridoriuje nuskambėjo sekantys grifo žodžiai. Šie tarsi aštrūs peiliai įsmigo merginai į širdį.
-Liaukis taip kalbėti!-šįkart šviesiame, belangiame koridoriuje nuskambėjo piktas merginos balsas.-Žinoma, kad jaučiu ir pats puikiai tai žinai.-Stebėdama, kaip vaikinas atsirėmęs į sieną nuslysta šia ir atsisėda ant žemės, Luna kryptelėjo galvą į šoną.
-Neabejoju, nes žinau, kad sakai tiesą, tačiau neketinu daugiau bandyti tavęs įkalbėti. Jei taip greitai pamiršai laiką, praleistą Užburtajame dvare, ir žodžius, kuriuos tada pasakiau, tuomet nemanau, jog verta dar aiškintis visa tai,-nieko nelaukdama Luna apsisuko ir patraukė atgal prie paveikslo.

[Elijah Chris Dawson]

- Aš dabar noriu ją užmušti arba išsiurbti jos visą kraują.. - sėdėdamas ant žemės kalbėjo vaikinas. Kai išgirdo Luną gana garsiai šaukiant.
- Pat nežinau ką aš žinau, žinau tik tai, kad tu man labai patinki. - Atsakė Chris' as kuo stipriau spausdamas kumščius.
- Tu manimi tiki? - Spindinčiomis akimis pažvelgė į Luną ir atsistojo ant kojų. - Ne, aš nepamiršau ir žodžiu nepamiršau, tačiau kaip tu turėjai jaustis, kai pamatei mane su ta.. Aš neįsivaizduoju.. - Atšovė Dawson' as ir sugrėbė merginą už rankos nenorėjo, kad ji šitaip išeitu. Sugriebęs už rankos tvirtai merginą truktelėjo į savo glėbį ir tvirtai apkabino.. - Aš tikiuosi daugiau tu to neišvysi, - tyliai pašnibždėjo į ausį ir laikė merginą tvirtai prispaudęs prie savęs, nežinojo, kad šis gali kažkada jausti kažką panašaus, ką jautė su šia vilke.

[Luna Gardner]

Išgirdusi Elijah'aus žodžius Luna papurtė galvą. Nors ir pati pyko ant Anikos, tačiau netroško šios mirties. Žinoma, būtų mielai papurčiusi šviesiaplaukę, tačiau apie tai dabar negalvojo. Visas dėmesys buvo sutelktas į vaikiną, sėdintį ant žemės.
-Tuomet liaukis taip kalbėjęs ir pamiršk visa tai,-kilstelėjo lūpų kampučius mėlynakė.-Žinoma, kad tikiu, neketinu tavęs taip lengvai palikti neiškankinusi,-nusijuokė juodaplaukė ir pajuto, kaip priėjęs grifas sugriebia už rankos ir trukteli į savo glėbį. Ne nespėjus sureaguoti Luna stovėjo prisiglaudusi pie Elijah'aus. Šyptelėjusi juodaplaukė kilstelėjo galvą įsmeigdama safyrines akis į vaikiną.
-Nebegalvok apie tai,-tyliai sušnibždėjo ir apkabino grifą.-Pasistenk, jog man netektų daugiau to išvysti, abejoju, jog kitą kartą taip lengvai išsisuksi,-šyptelėjo ir pakštelėjo vaikinui į skruostą.