0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
- prašom,- šyptelėjusi tarė švilpiukė.- O dabar turbūt galim pabaigti apžiūrinėti koridorių...
Kol Andi apžiūrinėjo fenikso paveikslą Queenee nusprendė apžiūrėti paveikslą, esantį priešais. Tai buvo elfo paveikslas. Tas elfas šiek tiek primenė jai namų elfą, bet Reins nebuvo tikrą ar tai jis. Iš pradžių jis neatrodė niekuo įtartinas, bet po kelių akimirkų pirmakursė pastebėjo, kad vienoje vietoje šis paveikslas šiek tiek iškilęs.
- Andi, gal gali ateiti? Atrodo aš kažką radau... Čia kažkas parašyta. Tai lyg nuotrupos nuo kažkokio dokelento ar laiško...
Laukdama kol antrakursė ateis, Queenee nusprendė apžiūrėti kitą, šalia esantį paveikslą.
- Čia taip pat toks yra!
Kai pirmakursė prilietė iškilimą jis nukrito. Tai buvo mažas suglamžytas pergamento gabaliukas.
- Gal tai delionė? Paieškokime visuose paveiksluose...

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
Andi negalėjo atsitraukti nuo nuostabaus fenikso paveikslo. Jis kažkuo net iš tolo traukė akį.
Staiga grifė išgirdo nuostabos pilną Queenee balsą ir tuojau pat atsiplėšė nuo feniksą vaizduojančio paveikslo.
- Oho... - tylutėliai sumurmėjo nukrapščiusi mažytę susiglamžiusio pergamento skiautelę nuo keistoko elfo. Ten juodu rašalu buvo primargintos ilgos linijos.
Švilpės rankoje gulėjo kita, bet panašiai subraukyta skiautelė.
- Taip, aš irgi manau, kad tai kažkokia dėlionė. Aš ieškosiu kairėje pusėje, o tu - dešinėje, - sukomandavo šviesiaplaukė ir žengė į kairėje pusėje kabančius paveikslus.
Gerai, šitas paveikslas... Na, jame lyg ir nėra jokių iškilimų... - nustatė mergaitė, išbraukiusi visą drobę pirštų galiukais. Einame prie antro... Hmmm... Šio fenikso plunksnos kažkokios įtartinos. Mergaitė jas apčiupinėjo. Taip. Sparno punksnoje yra paslėptas popierėlis. Nagu jį nukrapščiusi apsidžiaugė - delne jau pūpsojo dveji popiergaliai.
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
Queenee nuėjo prie paveikslo vaizduojančio gyvūną. Ji net neįsivaizdavo kas tai per gyvūnas. Jis atrodė gan keistai ir buvo išsišiepęs iki ausų. perbraukusi prištais per paveikslą, pirmakursė labai apsidžiaugė vietoj dantų buvo pergamento rutuliukai. Juos nukrapščiusi mergaitė jau turėjo 5 kamuoliukus. Apėjusi visus dešinėje esančius paveikslus, švilpiukė išvyniojo visus rutuliukus ir pradejo dėlioti. Aiškiai matėsi, kad tai tikrai ne pradžia. Buvo kelios eilutės, turinčios būti viduryje ir gale. Viską sudeliojus kuo galima geriau Queenee galėjo perskaityti du sakinius.
Citata
O tai rasi tame kas tave stebi.
- Na šis sakinis keistas... Argi mus kažkas čia stebi? Nebent kalbama apie paveikslus...

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
Priėjusi prie trečio, didžiausio feniksą vaizduojančio paveikslo, mergaitei dar kartą užėmė kvapą - šis paveikslas buvo tiesiog nuostabus! Jame tupintis paukštis buvo auksinių, oranžinių ir raudonų atspalvių plunksnomis. Riestas ir aštrus snapas žvilga it deimantas. Akys įrėmintos ilgų, bordinių blakstienų su užriestais galiukais. Kojos padengtos snapo spalvos žvyneliais, o nagai, regis, per akimirksnį perskros tavąją gerklę. Apibendrinus, vaizdas buvo daugiau, daug daugiau nei įspūdingas - tiesiog užburiantis.
Mergaitė baigė savo analizę ir eilinį kartą ėmė braukyti per drobę. Akys! Kaip anksčiau nesupratau? Jos ne juodos, o pilkos. Ten tikriausiai du popierėliai. Reikia pasistengti nukrapštyti...
Po kelių minučių darbo, delne spaudė keturis popieriukus. Daugiau neberado, todėl grįžo pas Queenee ir ištiesė ranką su pergamento gumuliukais.
-  Kiek tu radai? Ar jau pabandei dėlioti? - paklausė ir dar pridūrė. - Gal pabandome kartu? Aš radau keturias dalis.
Tai pasakiusi numetė jas ant dulkėtų grindų ir kiekvieną atidžiai išlankstė.
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
- Na kaip matai... Man pavyko sudelioti vieną sakiniuką.
Queenee parodėdė savo lapelius Andi ir padėjo juos šalia draugės rastų papieriukų.
- Na, o dabar imkimės darbo.
Pirmakursė peržvelgė lapelius.
- Žiūrėk. Jei sudėsime šituos du gausime žodžių junginį "žvilgančių akių". Skamba gan logiškai...
Švilpiukė dar kartą apžiūrėjo paveikslus kuriuose ieškojo lapelių.
- Mano pusėje nėra jokių žvilgančių akių. Nebent... Man visai patiko to gan keistoko elfiuko akytės. Jos atvalios ir gan didelės. Ir šiaip labai grąžios. Juodos su pilkais atspalviais. O tavo pusėje yra kažkokių grąžių akių.
Šiek tiek pagalvojusi pridūrė:
- Gal mums net nereikės visų lapelių sudėti iš eilės... Iš tokių junginių gali suprasti ko ieškoti.

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
Oho... - susižavėjo Andi švilpiukės parodytu žodžių junginiu. O tai rasi tame kas tave stebi... O tai rasi tame kas tave stebi... Hmm... Ką tai galėtų reikšti. Ir iš vis, kas mane stebi? Svarstydama dėl visa ko apsižvalgė, stengdamasi pamatyti kas jas gali stebėti. Tačiau koridoriuje negalėjai pamatyti nė gyvos dvasios. Tik paveikslai, ir tai - kas neįprasta Hogvartse - nejudantys.
Mergaitė dar labiau nustebo pamačiusi dar du lapelius su dar dviem žodžiais. Tuomet pati apsiėmė dėlioti savuosius žodžius.
Netinka... Netinka... Netinka... Netin... Ne! Tinka! - apsidžiaugė ilgaplaukė ir ištiesė dar vieną junginį. Ten buvo parašyta: "Nori išeiti? Turi surasti...".
- Man... Man rodos, kad norint iš čia išeiti reikės kažką surasti, - lėtai pasakė ir prišoko prie paveikslo, per kurį ji įėjo į šį koridorių. Ji pastūmė, tačiau, kad ir kiek vargo, portreto atverti neįstengė. Na va... Dabar teks surasti kažką, kas padėtų jį atverti. Tiesiog nuostabu... Visos nelaimės tik ir skrieja į mane.
Paniurusi grįžo prie Queenee ir pranešė liūdną žinią:
- Žinai, nenoriu tavęs gąsdinti, bet... Bet mums nepasiseks iš čia išeiti, nesuradus to daikto... Beje, man irgi to elfo akutės labai gražios, - pridėjo, dirstelėjusi į elfą. - Apieškokime jį.
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
- Gerai. Tu paieškok elfo akyse kažko neįprasto, o aš pabandysiu sudelioti daugiau sakinių. Tau juos garsiai skaitysiu ir abi nuspresim kur ieškoti.
Queenee atsisėdo ant žemės ir toliau dėlioje lapelius. Mhh... Tarkim pradėsiu nuo šio žodžio.
Rodykles. Nedaug žodžiu galėtų tikti su tokiu žodžiu.
Apžiūrėjus kai kuriuos žodžius švilpiukė visai netyčiomis dar vieną sakinį.
Citata
Jos visad dega
 dega raudonai
tad ieškoki jų gali tik liepsnose.
- Sudeliojau dar vieną sakinį apie akis. Na man tai labiauprimena eilėraštį.
Queenee parskaitė garsiai ir kalbėjo toliau:
- Gal tu žinai apie ką čia rašo? Aš net neįsivaizduoju. Aš supratau tik tiek, kad mes ieškom kažko kas yra akyse, viename iš šių paveikslų. Spėju, kad tai yra pakabukai iš legendos. O daugiau mes nieko nežinome kolkas.

*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
Ilgaplaukė nutipeno prie elfo ar kažkokį panašų į elfą padarą vaizduojantį paveikslą ir įsistebeilijo į būtybės akis. Šios buvo neįprastos dėl savo stipraus pilkšvumo ir lengvai traukė dėmesį. Deja, jose nebuvo jokio keisto daikčiuko, skylių ar dar kažko netinkamo paveiksle. Kiekviena paveikslo detalė atrodė esanti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. Kiek nusiminusi mergaitė išgirdo Queenee balsą, skelbiantį dar vieną atrastą žodžių junginį. Švilpei jį perskaičius, Andromedai viskas buvo aišku. Čia greičiausiai kalbama apie feniksų akis. Jie juk ugnies paukščiai.
- Manau, - prabilo grifė, pirmakursei baigus kalbėti. - kad tai greičiausiai feniksų akys. Juk feniksai yra gimę liepsnose, o šie žodžiai tai patvirtina, - mestelėjo žvilgsnį pergamentinių skiautelių pusėn.
- Žinai, man pasirodė visai gera mintis, kad tie išėjimui būtini dalykai yra tie pakabukai. Beje, eime, apžiūrėsime feniksų paveikslus.
Tai pasakiusi žvilgsniu parodė kelią prie artimiausiai esančio feniksą vaizduojančio paveikslo. Prie to, nuo kurio akių Andromedai buvo be galo sunku atsiplėšti. Bet paukščio akys buvo juodos it anglis, o ten parašyta, kad turi būti raudonos. Tad nebegaišdama laiko pasuko prie sekančio paveikslo.
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

anomė

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
Queenee atsistojo ir nuėjo prie vieno paveikslo vaizduojančio feniksą. Apžiūrėjo akis, bet jos nebuvo raudonos taigi nuėjo prie sekančio paveikslo. Po kelių akimirkų kai apėjo visus paveikslus mergaitė viltingai pasižiūrėjo į Andromedą. Pamačiusi, kad draugės rankos irgi tuščios tarė:
- Andi, gal akys neturi būti raudonos? O gal tai išvis ne akys. Gal čia oerkeltinė prasmė? Juk taip gali būti...
Staiga vienas deglas užsidegino. Pirmakursė šiek tiek išsigando, bet vistiek nuėjo jo uždegti. Galiu jį uždegti panaudodama kitą deglą. Švilpiukė pasiėmė uždeusį deglą ir nuėjo jo uždegti. Kitas deglas buvo labai arti vieno iš paveikslų. Jame buvo pavaizduoti kažkokie laukai. Kol mergaitei pavyko jį uždegti paveikslas pradėjo lyditis. Staiga pirmakursei kilo mintis.
- Andi, sugalvojau! Žiūrėk šitie paveikslai labai greitai lydosi. Feniksai yra susiję su ugnimi... Skamba kvailai, bet gal mums reikia išlyditi paveikslus?
Queenee perpraukė per paveikslą kuris po truputį lydėsi ranka ir pridūrė:
- Čia net nepanašu į tikrą ant drobės nutapytą neveikslą. Dažai kažkokie lipnūs ir greitai lydosi... O ką tu manai?


*

Neprisijungęs Jay Reye

  • IV kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
Mergaitė liūdnai vyptelėjo, jog nieko nepešė iš savo paieškų. Queenee taip pat nesisekė.
- Hmmm... Galbūt tavo tiesa... - pasakė susimąsčiusi antrakursė. Staiga, vienas deglas, nušvietęs kažkokį paveikslą, paslaptingai užgeso. Andi nespėjo net sureaguoti, kai pirmakursė, paėmusi kitą deglą, bando juo užkurti užgesusį.
- Atsargiai, - tyliai perspėjo draugę žaliaakė. Tuo tarpu dvylikametė lėtai slankiojo koridoriumi, gal ką nors pamatys... Pamatys tuos du, tiek daug bėdų sukėlusius pakabukus. Staiga mergaitė net krūptelėjo išgirdusi susijaudinusį ir nekantraujantį švilpiukės balsą. Greitai keliais žingsniais priartėjo prie vienuolikametės.
- Oho! Taip! Aš taip pat manau, kaip ir tu - reikia išlydyti tuos paveikslus. Bet kas tada?
Nesulaukusi atsakymo pagriebė vieną iš deglų ir pribėgo prie gretimo portreto. Suspaudusi sunkoką deglą, lėtai jį artino link drobės. Dažai, o gal ir kas kitas ėmė sproginėti ir skystėti. Geltoni ugnies liežuviai nepaliaujamai lydė tą masę.
"Earth" without "art" is just "eh"...

*

0987654321

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Beklaidžiodamas koridoriumi, berniukas ieškojo pamiršto koridorius ir seno kabineto, kuriame sutarė susitiksi su įsesere. Velnias, galėjau paklausti kur jis yra! Balselis galvoje tyliai nusikeikė. Staiga, trečiame aukšte juodaplaukio akys užklydo už blausiai matomo koridoriaus ir vos įžiūrimų durų. Tikriausiai čia. Neseniai nusikeikęs balsas galvoje staiga atsišaukė su viltimi.
Kiek padvejojęs Renvikas žengė link kabineto. Kelis sykius kvailai išsisukęs iš voratinklio, vis vien keliuose įsipainiojo. Pasiekęs dulkėtą rankeną, net nesudvėjojo ją spustelėti. Girgždėdamos atsivėrė senos durys ir atskleidė seną, dulkiną ir nenaudojamą kabinetą.
Priekyje esančio suolo viena kėdė buvo nukelta ir ant jos šmėžavo neaiškus siluetas.
- Amija, čia tu?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Renvikas Dertolan »

*

1234567890

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
Amija sėdėjo dulkėmis puoštame kabinete ir laukė. Tikriausiai jis kur nors nuklydo. Liūdnas balselis šmėstelėjo. Ha! Ne, jis ateis. Aš žinau. Atsiliepė antrasis, kiek pašaipus, bet malonus.
Sėdėdama ant kėdės, kurią menkai ranka nuvalė, mergaitė išsitraukė seną pasakų knygą, vienintelį daiktą kaip prisiminimą iš raudonos fermos.
- Renvikai, taip, čia aš, - atsiliepė į berniuko klausimą ir užvertė knygą, kuri sunkiai atsiduso. - Pagaliau radai kabinetą?
Amija pažvelgė į beribius dulkių ir kitų niekų, kuriuos galima pamatyti sename kabinete, kalnus.
- Bijojau, kad nebeateisi, - vos vos įžvelgė savo švilpį įbrolį. - Ateik arčiau. Nieko blogo nepadariau kol buvau maža, tad dabar tikrai to nepadarysiu.

*

0987654321

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
Išgirdęs šiltą ir puikiai pažįstamą Amijos balsą, bet dabar šiek tiek padvėjojo. Sugniaužęs iš kairės rankos kumštį ir galiausiai jį nuleidęs, ėmė sekti matomomis pėdomis ant dulkinų grindų.
- Ar viskas gerai? - pakėlė tamsius antakius atrėmęs dešinę ranką į stalą, už kurio sėdėjo mergaitė.
Renvikas nesumojo ko daugiau klausti. Jis jau seniai žinojo, kad su Amija bus išskirti, tačiau dabar tai atrodė dar baisiau.
- Amija... Tikiuosi, nepyksti? Klausyk aš įkalinau tavo motiną laiko stabdytuve, - susiėmė už burnos.
Dabar gali pasiruošti mirčiai, Renvi.
- Tai įvyko netyčia, - paskubomis pridūrė. - Buvau mažas vaikas. Troškau išbandyti kuo daugiau, mane visur vedė smalsumas. Amija, aš... Aš nesuvokiau kas įvyko...

*

1234567890

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
Ar man viskas gerai? Gal taip, gal ne...
- TU?! TU ĮKALINAI MANO MOTINĄ LAIKO STABDYTUVE?! - pakilo nuo kėdės ir puolė link berniuko.
Knyga, buvusi mergaitei ant kelių garsiai trinktelėjo žemėn ir iš jos nuplaveno keli išplyšę lapai, į kitą kabineto galą. Bet Amija nekreipė į tai dėmesio.
- Aš kiekvieną sumautą naktį, šešis metus verkiau dėl mamos, o tu tylėjai?! - skuodė link įbrolio. - Kiekvieną dieną turėjau vilties ją sutikti, o tu nieko nedarei?!
Beveik užvožusi Amija pasitraukė nuo juodaplaukio. Jos veide atsispindėjo liūdesys, sielvartas ir beviltiškumas. Aš tokia kvaila. Visą laiką tikėjau... Laukiau ir... Nusisukusi nuo Renviko Amija nusibraukė ledinę ašarą nuo skruosto. Nuleidusi galvą leido varnos juodumo plaukams kristi ant veido, o akys užkliuvo už pasakų knygos.
Kosminiu greičiu tirtančiais balsvais pirštais pačiupusi knygą, apsisukusi ir nubedusi žvilgsnį ėmė lėkti kabineto durų link.

*

0987654321

Ats: Pamirštas koridorius ir dulkėtas kabinetas
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
- Palauk, - užstojo duris ir privertė įseserę sustoti. - Kitame kabineto gale iškrito keli lapai iš tavo knygos...
Siela jautė skausmą, širdis nusivylimą. Nežinodamas ką daryti Renvikas dar daugiau skatino veikti smegeninę, nors ši lyg specialiai užsispyrusi nieko nemąstė.
- Amija, aš labai atsiprašau. Aš... Aš... Nežinau ką man padaryti, kad nebėgtum nuo manęs. Maldauju, tik nepaversk manęs nepažįstamu pašaliniu švilpuoliu, Amija, - kūno jėgos seko ir berniukas suklupo.
Nejausdamas skausmo sužeistoje kojoje, kurią įsirėžė į smailą stalo kampą, klupdamas, Renvikas pravirko. Švilpis verkė iš sielos skausmo ir karčios realybės, kad nieko negali padaryti. Ami... Žinau, nekenti manęs. Suprantu tai. Ne, nesuprantu. Negaliu daugiau sau meluoti. Ami, tu vienintelė kurią aš taip branginu. Vis dar pamenu kai kurdavai istorijas įsirioglinus į obelį, kai tamsiais žiemos vakarais atnešdavai puodelį šiltos kakavos...
Juodaplaukis berniukas nesivaldė ir verkė net nebematydamas įseserės per ašaras.