0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #90 Prieš 2 metus »
Matthew uždavė tiesiog nuostabiai lengvą klausimą. Į jį galėtų atsakyti bet kuris mokinys. Nė vienam normaliam vaikui nekiltų problemų. Bet tik ne Dori. Ji, atrodo, itin rimtai susimąstė ir tikriausiai ruošėsi nusišnekėti. Turner jau suprato, kad jo koledžo auklėtinė yra visiškai beviltiška. Na, kaip galima nuolat susimauti? Kartais nepasisekti gali bet kam, bet per kiekvieną mielą pamoką? O štai prireikus demonstruoti įžūlumą panelytė buvo pati pirma.
Nurijęs atodūsi Matthew “kantriai” laukė, kol Dori teiksis ką nors atsakyti. Jau spėjo pagalvoti, kad ji iš viso tylės. Iš šitos būtų galima tikėtis visko. Ko gero, blogesnis variantas net už Elodie Gold.
Ir tada ji pagaliau teikėsi prabilti. Ko gero, nebuvo verta tikėtis, kad pasakys ką nors protingo. Laimei, Matthew buvo nusiteikęs nesąmonei, tad susilaikė neprunkštelėjęs. Dar ir kurčia?..
- Atsakymas būtų geras, jeigu būčiau to klausęs, - iš paskutiniųjų nerodydamas nepasitenkinimo pratarė profesorius. - Bet kaip tu ketini praėjusi pro augalą jį persodinti? Įsivaizduok, kad turi tokią užduotį, kokios nesugebėjai atlikti su stingdančiąja mandragora. Turi persodinti šį mažylį iš vieno vazono į kitą. Ar gali paaiškinti, kaip tai padarysi?
Matthew nužvelgė Dori ir susimąstė. Neįsivaizdavo, ar ji išties tokia beviltiška, ar tik bando pasirodyti. Jeigu taip, tai prieš ką? Kokia prasmė apsimesti visiška kvaiša? Dar kartą žvilgtelėjo į mergaičiukę. Neatrodė kažkuo labai ypatinga. Na, turbūt dėl to, kad jos kvailumas labai akivaizdžiai neatsispindėjo.
- Gal malonėtum paaiškinti, kodėl paprašei papildomos pamokos, jeigu pastangų iš tavo pusės vis tiek nesimato? - nesusilaikęs paklausė Matthew. Norėjo tikėti, kad padarė tai pakankamai tyliai, kad Dori neišgirstų, bet to tikėtis tikriausiai buvo naivu. Kai nereikia, net ir kurti mokiniai staiga įgyja kuo puikiausią klausą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #91 Prieš 2 metus »
Balti Dori skruostai vos vos raustelėjo. Tikriausiai sustingdyčiau, pamanė mergaitė. Veikiausiai kerai veikia ant šito mažiaus, klastuolė žvilgtelėjo į augalėlį, tačiau tu nesugebi jo užkerėti.
- Profesoriau, - rimtai prabilo Dori. - Kodėl sakote, kad pastangų iš mano pusės nesimato? Atsakymas į klausimą, kodėl aš čia, labai aiškus. Atėjau todėl, kad daug ko nežinau ir nemoku.
Mendel kelias sekundes dėbsojo į augaliuką.
- Ką aš daryčiau? Ką aš iš tikrųjų daryčiau? Dėl Merlino barzdos, imčiau ir įgrūsčiau į kitą vazoną, nes jis man atrodo per mažas, kad ką nors padarytų. O dėl praėjimo, tai jei iš tiesų paglosčius didžiojo gluosnio gumbą medis nurimsta, tai turėjau omenyje, kad galbūt reikėtų paglostyti ir šio medelio gumbelį ir jis nurims? Iš kur man, dėl išrinktojo Poterio, žinoti tokius dalykus? - dvylikmetė ėmė vartyti akis.
Nereikėjo čia eiti, mintyse burbėjo Dori. Kitą jo pamoką reikės pridirbti kažką rimtesnio, primerkė akis. Nuo ko pradėčiau, jei reikėtų persodinti šį augalą, bla bla bla. Mesčiau žemėn ir sutraiškyčiau!

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #92 Prieš 2 metus »
Todėl, kad net nesiteiki klausyti, ką aš tau sakau. Bandai apsimesti esanti protingesnė nei esi iš tiesų, nors ir pati suvoki, kad protelio tau tikrai trūksta nuoširdžiai širdo Matthew, bet iš paskutiniųjų stengėsi neparodyti, ką jaučia.
- Jeigu daug ko nežinai ir nemoki, pasistenk susikaupti, o ne apsimesti, kad žinai. Kokia prasmė mums abiems čia stypsoti, jeigu tau niekas neįdomu?
O dievai švenčiausi, kas šitai mergaitei negerai? Kodėl negalima elgtis bent kiek mandagiau? Nors imk ir apsivemk! Neigiamas emocijas valdyti darėsi vis sunkiau. Turbūt gyvenime dar neteko susidurti su šitaip erzinančiu mokiniu. Net broliukai Gilbert, Marlena ar Elodie buvo geresni nei šita mergužėlė. Tik kaip tokius sutramdyti, jeigu nesinori skirti arešto?
- Gerai, tuomet paimk ir persodink šitą augalą, - kuo ramiausiai pratarė Turner ir paėmęs didesnį vazoną padėjo jį šalia. Pačiupęs nemenką maišą žemių pastatė jas tarp vazonų ir nekantriai laukė, kada Dori dar kartą susimaus. Mergaitė akivaizdžiai pernelyg pasitikėjo savimi, tad reikėjo ją kažkaip pamokyti. Profesorius žinojo kerus, kurie gerokai supykdytų augalą, tačiau nenorėjo nė bandyti jais pasinaudoti. Apsijuokti prieš įžūlią mokinę norėjosi mažiausiai.
- Sumažintos augalo versijos gumbą reikia laikyti itin tvirtai. Jeigu spausi gumbą, gluosnio tikrai nepersodinsi. Ir perspėju - šis augalas mažas, bet itin bjaurus ir pavojingas. Todėl geriau pagaliau pakrutink smegenėles prieš padarydama eilinę nesąmonę. Jeigu labai nori atsidurti ligoninėje, taip ir pasakyk.
Tiesą sakant, ilgalaikis Dori Mendel vizitas ligoninėje buvo geriausia, ką pavyko sugalvoti. Tik kaip įgyvendinti šitą nuostabią idėją?..

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #93 Prieš 2 metus »
- Šiaip tai, gerbiamas profesoriau, niekas ir neapsimeta žinąs, - įžūliai tarė. - Būtent dėl to ir paprašiau papildomos herbologijos pamokos, tačiau tikriausiai padariau klaidą. Pasirodo, ne veltui pusė Hogvartso ant jūsų važiuoja, - apimta emocijų kalbėjo. - Daugiau kaip gyva pas jus papildomai neisiu! - sušuko. - Kaip jis tapo Klastūnyno vadovu, - tyliai burbtelėjo.
Šita papildoma pamoka Dori visai nepatiko. Jos noras buvo iš tiesų tiesiog pasimokyti herbologijos, nes per ją klastuolė nuolatos susimaudavo, tačiau profesoriaus elgesys tikrai nemotyvavo. Jis iš manęs tyčiojasi! Pakrutink smegenėles... Po tų žodžių Mendel akys apsiašarojo. Ji tvardėsi, kad nepradėtų verkti. Nemanė esant savo koledžo vadovą tokį bjaurų.
Susikaupti buvo sunku. Kaip galima darbą atlikti gerai, kai kažkas jau yra nusistatęs prieš tave, stovi, spokso ir galvoja, kad tau nepavyks? Ne taip Dori įsivaizdavo šią pamoką. Kai kurie Hogvartso profesoriai yra kažkokie siaubūnai, antrakursės veidas raukėsi. Ką gi, tikriausiai herbologijos, kaip ir kerėjimo, teks papildomai mokytis pačiai.
Dori ėmė galvoti, kaip galėtų persodinti tą augalą. Kerai? Ne, jis tikrai neduotų atlikti tokio darbo, kuriame reikėtų kerėti. Mergaitė atsargiai paglostė ant augaliuko kamieno esantį gumbą. Augalas, prieš tai mosavęsis šakelėmis, akimirksniu nurimo. Tą akimirką Dori pažvelgė į profesorių, o akyse vis dar spindėjo kelios ašaros.
- Aš juk pasakiau iš pat pradžių, kad augaliukas turėtų nurimti, jeigu paglostomas gumbelis ant kamieno. Juk jūs žinojote, kad aš tai turėjau omeny. Tai kodėl ėmėte šaipytis? - mergaitės balsas tvirtėjo.
Nebent jis nemoka ne tik kerėti, bet ir suprasti, kas jam sakoma.
Akimirką Dori pagalvojo, kad šie metai yra sunkesni nei praeiti. Nikolės ir Elodie elgesys per kvidičą, konfliktai su Sofi, nesusipratimas su Indio, Levandos moralai, teleskopininkės nenuspėjamas elgesys. O dabar dar ir profesorius! Dori jautė didelį nusivylimą herbologu.
Ji kuo ramiausiai persodino augaliuką. Persodindama kažką niūniavo, žodžiai buvo kažkas panašaus į „Jeigu man nesiseka herbologija, tai nereiškia, kad esu višta, ir tau ne viskas sekasi, tu nemoki kerėti“. Tačiau jie buvo tokie tylūs ir padriki, kad ne viską galėjai suprasti.
Galiausiai Mendel baigė darbą ir įsispoksojo į profesorių smerkiančiu žvilgsniu.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #94 Prieš 2 metus »
Ir iš kur toks vaikų pasipūtimas?! Jau nebegalima pasakyti pastabos? Matthew tiesiog negalėjo patikėti. Negalvojo, kad šita mergužėlė yra tokia bjauri. Ir, kas blogiausia, ji mokėsi Klastūnyne. Savo koledžo  mokiniams norėjosi padėti. Bet kaip gali padėti, kai visas elgesys demonstruoja nuolatinį priešiškumą?! Turner susiraukė, tačiau nieko nesakė. O ir ką pasakysi, kai ir vėl sulauksi tik nepasitenkinimo? Profesorius vis prasčiau ir prasčiau suprato paauglius. Nurijęs eilinį atodūsį ramiai laukė, kada Dori pagaliau pradės darbą.
- Sakei, kad gumbą reikia paliesti norint praeiti pro gluosnį galiūną, - nesusilaikė neįgėlęs profesorius. Reikia pastebėti, kad šį kartą mergužėlei sekėsi ne taip jau ir blogai, nors to pripažinti garsiai Turner labai nenorėjo. Nors gal šykštus pagyrimas bent kiek pataisys jos būdą? Ar dar labiau pradės pūstis? svarstė profesorius.
- Ne taip ir blogai, - galiausiai pratarė jis. Nutarė, kad tai yra geras variantas: pernelyg nepagyrė, tačiau ir nepasakė, kad viskas yra tragiškai blogai. Gal kažkada išmoksiu su jais šnekėtis? viltingai pasvarstė jis ir nuo artimiausio stalo paėmė du maišelius su sėklomis.
- Šiuose maišeliuose yra pomidorų sėklos. Vienam iš jų - paprasto žiobariško pomidoro, kitame - tos pačios daržovės, tik ji turi magiškų galių. Ar įsivaizduoji, nuo ko reikėtų pradėti norint nustatyti, kuri sėkla priklauso kuriam augalui? Šis klausimas sudėtingesnis nei gluosnio galiūno atvejis, todėl gerai pagalvok ir nebijok klysti. Taip pat jeigu nori, gali išimti sėklas iš maišelių.
Pačiam Matthew pasirodė, kad tonas yra draugiškas, tad jautėsi patenkintas savimi. Dori Mendel tikrai vedė iš proto, bet jeigu jau ji nori mokytis, tegul tą ir daro. Jau ir taip per daug laiko iššvaistyta.
Turner norėjo patraukti persodintą gluosnį galiūną toliau nuo mokinės, kad jai nekiltų pavojus, tačiau užsimiršęs pakėlė vazoną per aukštai, ir medelio šaka plojo tiesiai profesoriui per veidą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #95 Prieš 2 metus »
Akivaizdu, kad norint praeiti pro gluosnį galiūną reikia jį nuraminti, pagalvojo Dori. Esmės tai juk nekeičia. Kietai sučiaupusi lūpas Mendel šiek tiek patylėjo. Ėmė mąstyti, kodėl profesorius visada toks nepatenkintas? Kodėl ėmėsi šito darbo, jeigu jam mokyti, regis, nepatinka?
Ne taip ir blogai, mintyse pakartojo antrakursė profesorio žodžius. Ką gi, kaip iš jo lūpų, tai tikriausiai yra gerai, pavartė akis, o kietai sučiauptos pačios mergaitės lūpos šiek tiek atsipalaidavo.
Išgirdusi profesoriaus klausimą Dori iškart nusiteikė kovai.
- O jeigu nežinau? Dabar tai gražiai šnekate, o kas bus, jeigu suklysiu? Ar ir vėl imsite iš manęs tyčiotis? Kaip tu gali nežinoti, ko čia atėjai, parodyk nors šiek tiek pastangų, - bandė atkartoti profesoriaus toną. - Akivaizdu, kad mokinys, kuris atėjo į papildomą pamoką, tai nepasiruošė kaip egzaminui. Jis atėjo, nes galvojo, kad profesorius jam suteiks žinias, o ne egzaminuos.
Dori paėmė į rankas maišelius su pomidorų sėklomis.
- Kaip aš įsivaizdavau šią pamoką? - lyg sau, lyg profesoriui tarė mergaitė. - Dori, dabar mes pasimokysime, kaip reikia atskirti magiškas sėklas nuo tų išsigimėliškų, žiobariškų. Magiškos sėklos turi tą ir aną, o žiobariškos tą ir tą.
Klastuolė pavargo kalbėti. Kai profesoriui gluosnio šakelė užgavo veidą, Dori tikriausiai turėjo pradėti juoktis. Tačiau ji tik sukluso ir rūpestingai paklausė:
- Profesoriau, ar labai stipriai užsigavote?
Balsas buvo tikrai nuoširdus. Nes mergaitei iš tikrųjų rūpėjo. O kodėl, Merlinas težino.
Dvylikmetė išėmė iš maišelio abi sėklas. Jos atrodė beveik vienodos. Tiesa, jeigu mergaitė turėtų bent menkiausią supratimą, kaip turi atrodyti paprasta žiobariška pomidoro sėkla, galbūt viskas būtų buvę paprasčiau. Deja, tamsiaplaukė to nežinojo. Sekundėlę žiūrėjusi į sėklas baltaveidė ėmė rausti. Ji turi kažką daryti. Nuėjusi į šiltnamio galą Dori išsitraukė burtų lazdelę ir garsiai ištarė.
- Accio magišką pomidoro sėklą.
Viena sėklytė netrukus atskrido į Dori delną. Klastuolė grįžo prie profesoriaus.
- Šita. Na, tikriausiai šita. Kerėti man sekasi neblogai, - tiesą pasakius, kerėjimas yra viena Dori stiprybių, bet ji nenorėjo įžeisti Turner.
Jeigu jis pasakys, kad ne šita, tai tikriausiai meluos, primerkė akis.
- Na, o jei ir ne šita, - bandė iš anksto apsidrausti, - tai bus suklysta tikriausiai dėl kerus leidusio žmogaus patiriamos psichologinės įtampos, - bandė išsireikšti kuo suaugėliškiau. - Žinau, kad ne tokiu būdu reikia atskirti, kuri sėkla yra kuri. Tai gudravimas. Bet aš nenoriu, kad jūs ir vėl iš manęs šaipytumėtės. Jau ir taip sunku susikaupti.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #96 Prieš 2 metus »
Nuo Dori Mendel čiulbėjimo darėsi bloga. Bjauri maža mergaitė, tesugebanti visus iš eilės erzinti savo nesąmonėmis. Na, gal ir ne visus iš eilės, o tik Matthew, bet tai esmės nekeitė. Profesorius buvo nepatenkintas. Ir kodėl jis sutiko su šita kvaila pamoka? Kur buvo jo protas?.. Tylus atodūsis paliko jo lūpas, ir teliko tikėtis, kad mokinė jo neišgirdo. Tokioms mokytis tik Varno Nage, o ne Klastūnyne… dar nepasitenkinimo pažėrė Turner, bet kol kas sėkmingai tylėjo.
- Aš iš tavęs nesityčioju, - bandė nutaisyti rimtą toną profesorius. - Kai kalbu per pamokas, akivaizdžiai manęs nesiklausai, tad akivaizdu, kad toks mokymo metodas tau netinka. Bandau kitaip - tu ir vėl nepatenkinta. Tai ką man su tavimi daryti?
Tarsi visos šitos nesąmonės būtų maža, nelemtas gluosnpalaikis plojo per veidą! Turner sunkiai sulaikė besprūstantį keiksmažodį, kai išgirdo tos kvailutės klausimą. Jis buvo netikėtas, nes labiausiai norėjosi laukti garsaus kvatojimo.
- Viskas gerai, - bespalviu tonu atsakė į klausimą Matthew ir galų gale panešė neklaužadą augalą tolyn. Atsisukęs pamatė, kaip Dori panaudoja kerus. Teko pripažinti, kad vaikas jį pergudravo - apie tokį variantą profesorius nebuvo nė pagalvojęs.
- Gudru. Labai gudru, - burbtelėjo jis. Patikrino sėklą ir, savo nusivylimui, suprato, kad mokinė nesuklydo. - Taip, tokį metodą galima naudoti, tačiau kai kurie augalai turi savybę, neleidžiančią panaudoti accio kerus. Būtent dėl tos priežasties reikia mokėti atskirti sėklas.
Matthew neklausė, ką ten Dori sapalioja. Vaikas, atkakliai skubantis užaugti. O jau tie išsireiškimai! Tiesą sakant, norėjosi sukikenti, bet dabar, kai, atrodo, susitaikė su mokine, visko gadinti tikrai nereikėjo.
- Aš neketinu iš tavęs šaipytis - ir niekada nesišaipiau, - vis dėlto atsakė į klastuolės žodžius herbologas. - Sėklų skirtumus pamatysi iš arčiau jas apžiūrėjusi. Nebijok paimti jų į rankas, nieko neatsitiks. Jeigu visai nebus aišku, pasakysiu užuominą.
Turner nutilo. Labai pavargo leisti laiką su šituo žmogumi, tačiau pasirinkimo nebuvo. Direktorė ir taip turbūt jau susirūpinusi dėl to, kas vyksta herbologijos pamokų metu. Jeigu šita bent kartą nesusimaus, bus be galo didelis pasiekimas.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #97 Prieš 2 metus »
Tolimesnis profesoriaus elgesys dvylikmetę gerokai nustebino. Ji, sučiauptomis lūpomis, surauktu veidu ir sukryžiuotomis rankomis laukė, kol Turner ir vėl ims ką nors replikuoti, tačiau to nebuvo.
Tą akimirką Dori labiau atsipalaidavo. Nusišypsojo.
- Fainas jūs, profesoriau, - kažkodėl pasakė.
Kaži, koks jausmas būtų turėti burtininką tėtį? Neee, tik ne tokį, Dori suprunkštė. Norėčiau tėčio, kuriam sektųsi kerėti. Klastuolė pagalvojo apie tai, ar Matthew turi šeimą. Keista, bet ji niekada nesusimąstydavo apie profesorių asmeninį gyvenimą. Na, jeigu jie tokį turi, žinoma. Juk turi. Ar ne?
Profesorius Turner buvo keistas. Vieną akimirką jis atrodydavo pats niūriausias ir nepatenkinčiausias žmogus pasaulyje, o kitą - profesorius, norintis išmokyti vaikus herbologijos. Nuoširdžiai norintis. Ir vis tik Dori pagalvojo, jog kad ir koks jis bebūtų, jis yra tas asmuo, į kurį Dori eitų kreiptis pagalbos. Na, taip, jis yra Klastūnyno vadovas, bet jeigu ir neužimtų šių pareigų, mokykloje būtų būtent tas profesorius, kuriam nebūtų gėda prisipažinti ką nors pridirbus.
- O jūs turite vaikų? - netyčia išsprūdo mergaitei.
Dori pajuto, kad rankose laiko dvi pomidorų sėklas, išimtas iš maišelių. Tada prisiminė, ką čia veikia. Blyškiaveidės skruostai vos vos nuraudo. Juk nedera klausti profesorių tokių dalykų. Įsistebeilijusi į pomidorų sėklas Dori bandė įžvelgti skirtumus. Ant vienų nebuvo nieko, o ant kitų matėsi mažyčiai juodi taškeliai.
- Galbūt šios su taškeliais yra magiškos? - paklausė Dori. - Na, galbūt dėl tų taškelių iš jų turėtų išaugti daugiau pomidorų?

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #98 Prieš 2 metus »
Dori buvo viena iš tų mokinių, kurių suprasti buvo paprasčiausiai neįmanoma. Vieną minutę atrodė esanti normalus vaikas, kitą - jau visiškai neišauklėta ir apie mandagumą negirdėjusi bjaurybė. Vien jau šio(s) profesoriaus Turner arešto papildomos pamoka jos nuotaika ir požiūris į viską aplinkui pasikeitė tiek kartų, kad Matthew neteko vilties kada nors suprasti tą mergiotę. Reikėjo kažkaip užbaigti šitą pragarą ir greičiau keliauti... Ko gero, išgerti, tik reikėtų, kad Dori šito nesužinotų.
Į keistus mergaitės žodžius profesorius nereagavo - nežinia, ką ji pasakytų, jeigu jis netylėtų, o dabar prireikus bus galima apsimesti, kad neišgirdo. Dabar jis kantriai laukė, kol Dori pradės rimtai dirbti. Norėjosi ir vėl mestelėti kokią pastabėlę, tačiau "paliaubos" vertė tiesiog tylėti. O štai klausimas gerokai išmušė iš vėžių. Ar ji žino? susirūpino Turner. Prisiminė, kad Dori minėjo Deoiridh būtent šios pamokos metu, o dabar paklausė labai jau keisto klausimo. Slėpti tarpusavio sąsają tapo savotiška Matthew ir Deoiridh nerašyta taisykle. Ar mergaitė galėjo išsiplepėti šitai mažylei? Bet ar ji sugebėtų taip puikiai apsimesti? Turner atkakliai save ramino, kad tai nebūtų įmanoma, o į klausimą galiausiai pateikė trumpą atsakymą:
- Turiu.
Teliko melstis visiems dievams, kad Mendel nesugalvotų paklausti, ar tie vaikai nesimokantys Hogvartse. Matthew nebuvo geras melagis, tad viskas geruoju galėtų ir nesibaigti.
Na, pagaliau - būtent tokia mintis sušmėžavo Matthew makaulėje, kai Dori teikėsi skirti bent kruopelytę dėmesio tam, ko jiedu čia ir susirinko. Su nusivylimu suprato, kad ji yra teisi, tačiau netrukus į galvą šovė mintis, kur galima papriekaištauti.
- Žinoma, labai puiku, kad prisimeni, kuri sėkla atskrido tau į delną, - tarstelėjo Matthew ir suprato, kad mergaitė gali vėl jį apkaltinti tyčiojimusi. Deja, jau buvo per vėlu, tad teko bandyti ištaisyti situaciją. - Tačiau taip, esi teisi. Sėklos jau yra pakankamai senos, tad ir taškeliai palyginus ryškūs. Šviežiose sėklose juos įžiūrėti gerokai sunkiau. Atkreipiu dėmesį, kad kiekvieno augalo sėklos taškeliai yra vis kitokie. Pavyzdžiui, agurkų sėklas atskirti yra labai sunku, nes taškeliai yra labai nežymiai tamsesni už pačią sėklą. Vis dėlto principą supratai, ar ne? Jeigu turi klausimų drąsiai klausk.
Turner nutilo. Pasijuto pavargęs labiau nei per bet kurią chaosu vis virstančią pamoką.
- Norėtųsi išsiaiškinti, ar esi bent kiek pasidomėjusi teorija, - porą kartų atsikvėpęs pratarė Matthew. - Ar galėtum ką nors pasakyti apie velnio raizgus?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #99 Prieš 2 metus »
Turiu? Tiesiog turiu... ir viskas?
- O kiek, profesoriau, jūs turite vaikų? Ir kiek jiems metų?
Dori pasidarė taip įdomu profesoriaus asmeninis gyvenimas, bet ji nei suprasti negalėjo, kodėl. Atrodo, dabar visko, ko tik įmanoma, norėtų išsiklausineti!
- O kaip jūs sugalvojote profesoriauti? Ar jums visada sekėsi herbologija? Ką dirba jūsų žmona?
Po velnių, Dori, užsičiaupk!
- Aš labai atsiprašau. Tiesiog man taip įdomu! - smalsiai įsistebeilijo.
Kai profesorius pareplikavo apie prisiminimą, Dori, žinoma pyktelėjo. Ji, begalvodama apie Turner asmeninį gyvenimą, tiesiog pamiršo, katra sėkla atskrido. Mergaitė nuoširdžiai stengėsi jas atskirti.
- Ot ir ne, - atšovė, tačiau nepiktai. - Aš pati galvojau, kuri sėkla magiška, - besididžiuodama tarė.
Dori linksėjo galva, kai profesorius pasakojo apie daržovių sėklas, tačiau iš tikrųjų bandė įsivaizduoti, kaip atrodo profesoriaus namai ir šeima.
- Taip! - netikėtai ir garsiai sušuko, kai profesorius paklausė apie velnio raizgus.
Ir čia Dori pasipylė pasakoti:
- Praeitais metais kai naktį su Henrieta slampinėjom po pilį, netyčia atradom tokį baugų paveikslą, į kurį nusikėlėm. Ir ten papuoliau į velnio raizgus. Rimtai! Maniau, mirsiu! Žinojau, kad turiu atsipalaiduoti, bet niekaip nepavyko, ir Henrieta paleido šviesą, o tada velnio raizgai atlaisvėjo.
Išpliurpusi profesoriui savo pasakojimą, Dori susiprato.
- Nemanykite, kad mes čia vienos šitaip. Naktimis, ypač šeštadieniais, visa pilis knibžda mokinių. O ką jūs veikiate šeštadieniais?
Dori atsiduso.
- Profesoriau, aš noriu kakavos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #100 Prieš 2 metus »
Išgirdęs tolimesnius Dori klausimus Matthew kuo nuoširdžiausiai apstulbo. Vien klausimas apie vaikus buvo nei lauktas, nei tinkamas. Bet dabar?.. Ne, šitai mergaitei tikrai reikia pasimokyti mandagumo. Tiesa, Turner nė neketino jos to mokyti.
- Čia susirinkome mokytis herbologijos, tad ties tuo ir susitelkime, - griežtokai pratarė profesorius. Dori užsiminus apie žmoną širdį nemaloniai nudiegė. Norom nenorom vyriškis susimąstė apie Daviną, apie kurią jau seniai nieko negirdėjo. Ką gali žinoti, kaip jai dabar sekasi. Galbūt ištekėjusi, galbūt turi vaikų... Ta mintis buvo liūdna, tad staigus riksmas buvo labai laiku. Skubiai susikaupęs ties nusibodusia mokine Turner gavo baisiausiai nustebti: ar ji ką tik prisipažino naktį klaidžiojusi koridoriais? Matthew tiesiog negalėjo patikėti savo ausimis.
- Taigi dar ir taisykles laužome?  - paklausė profesorius ignoruodamas klausimą apie jo veiklą laisvu laiku. Šito mokinei tikrai geriau nežinoti. - Džiaugiuosi bent jau dėl to, kad atsimeni, kaip apsisaugojote nuo velnio raizgų. Tai yra populiarus augalas ir tikrai gali pasitaikyti per egzaminus. Verta atsiminti, kad yra įvairių atmainų. Kenijoje išveista rūšis, kuri kaip tik labai mėgsta saulės šviesą ir šilumą. Jie atsitraukia tik apipilti vandeniu. Išvaizda yra lygiai tokia pati kaip ir tų, su kuriais susidūrei pati.
Ar ji verta tokių išsamių paaiškinimų? susimąstė Turner. Ne, tikriausiai nebuvo verta. Tuo labiau, kad netruko mestelėti dar kažkokį nei į tvorą, nei į mietą sakinį.
- Kai baigsime pamoką, galėsi gerti ką tik panorėsi, - burbtelėjo Turner. - O dabar susikaupk ties augalais. Ar yra kokia nors herbologijos sritis, kuri tau yra visiškai neaiški? Gerai pagalvok ir gali paklausti. Jeigu klausimų neturėsi, galėsi keliauti sau.
Matthew nutilo. Giliai širdyje vylėsi, kad klausimų nebus, bet kas ten žino tokias bjaurias mokinukes...

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #101 Prieš 2 metus »
Dori jautėsi pasidalinusi į dvi dalis: tai ji ir jos protas. Protas, kuris jau kurį laiką buvo iškeliavęs kaži kur. Gal į bendrąjį kambarį įsitaisyti ant fotelio, o gal į virtuvę išgerti puodelį šiltos kakavos ir suvalgyti gabalėlį moliūgų pyrago. Kakava, dėl Merlino barzdos, kaip Dori šią akimirką jos norėjo!
Ji jau nei nepastebėjo, kad profesorius neatsakė į jos klausimus. Dabar Turner kažką paistė apie velnio raizgus, kuriuos reikia aplieti kakava vandeniu. Jeigu klausimų neturėsi, galėsi keliauti sau, Dori mintyse išgirdo profesoriaus balso aidą.
- Klausimų? Neturiu, - atsakė. - Profesoriau, aš siaubingai pavargau. Eisiu jau į bendrąjį kambarį. O mokyklos taisykles laužo visi! - tą sakinį, kuriuo herbologas sureplikavo mergaitę, Dori kažkaip sugebėjo išgirsti. - Žinokit, čia dar nieko... Nors ne, geriau nežinokit, - sukikeno. - Jeigu norit žinoti, budėkit... Mes, klastuoliai, mokam ištrūkti...
Dori dar kažką paistė. Tai apie klastuolius, tai apie kakavą. Šiaip ne taip išspaudusi padėką už papildomą pamoką Mendel išėjo ieškoti savo proto.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #102 Prieš 2 metus »
Ak, koks Matthew buvo pavargęs... Ir kodėl jis negalėjo ramiai kur nors išgerti? Kam jam reikėjo sutikti su šita kvaila papildoma pamoka, kai mokinė akivaizdžiai visiškai nenori mokytis? Na, gal ir nori. Galbūt profesorius nenori jos mokyti. Tai irgi buvo pakankamai realu. Netgi pernelyg realu, nes Turner visiškai nejuto noro dar kažką aiškinti. Tuo labiau, kad ir panelė Dori Mendel neatrodė itin susidomėjusi velnio raizgais. Ir dar aš kažką jai čia aiškinsiu?! pasipiktino juodaplaukis. Pažadėjęs sau sukirsti Mendel per egzaminą Matthew nusišypsojo. Staiga jo nuotaika pasitaisė. Kad ir ką ši mergužėlė darys, herbologijos egzamino garantuotai neišlaikys. O tai reiškė viena - kitais metais šiltnamyje jos nebus. Nors... Netgi labai tikėtina, kad tuose šiltnamiuose nebus jo, Matthew.
Na, keliauk sau! apsidžiaugė profesorius, kai Dori pranešė esanti pavargusi. Deja, ji sugalvojo pradėti dar kažką pliurpti, kas suteikė Matthew galimybę dar kartą atsidusti. Ak, ir kas sugalvojo, kad šitiems įžūliems vaikigaliams reikia mokytis?! Kad taip jie bent kiek to norėtų!
- Pabudėsiu, Mendel, pabudėsiu... - tyliai sumurmėjo profesorius, nors neįsivaizdavo, ar mergaitė jį gali girdėti. Nebeklausė, ką ji ten dar pliurpia. Ar jam turėtų rūpėti, kad vaikas staiga užsimanė kakavos?! Ne namų elfas jis vis dėlto, o profesorius.
Ir pagaliau ji teikėsi išsinešdinti! Matthew pajuto tokį palengvėjimą, kad net nebežinojo, ką daryti. Taip nuostabiai nesijuto turbūt nuo pat tada, kai... Ko gero, ištuštino paskutinę vyno taurę. Turbūt reikėjo padaryti tą ir dabar. Apsižvalgęs Turner suprato esantis šiltnamyje, kur vyno vis dėlto nelaikė. Vadinasi, reikėjo grįžti į savo kabinetą. Labiau iš įpročio nei poreikio atsidusęs Matthew nusišypsojo ir atidarė šiltnamio duris. Tikėjosi čia artimiausią šimtmetį negrįžti.
Visai netrukus Matthew Turner jau skubėjo savo kabineto link. Ten jo laukė pustuštis (ar puspilnis) raudono vyno butelis.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #103 Prieš 2 metus »
Buvo beveik naktis. Penktadienis. Mažesnieji mokinukai jau parpė, vyresnieji plepsėjo bendruosiuose kambariuose arba miegamuosiuose. Atsirado ir tų, kurie bimbinėjo po koridorius, ir tų, kurie išlindo iš virtuvės ėsdami.
O Dori su Levanda tyliai išsliūkino iš pilies ir ėjo šiltnamių link. Turėtų būti saugu. Ir ką Matthew veiks tokį metą šiltnamiuose? Veikiausiai dabar jis sėdėjo savo kambaryje ir gėrė arba jau pats miegojo iškankintas nuo pirmos savaitės pamokų. Ir, tikriausiai, girtas.
Deja, bet klastuolėms nepavyko per šios savaitės pamoką rasti nieko panašaus į kramebliją. O laikas tiksėjo greitai. Be to, Juzefas taip ir nesusisiekė su merginomis po to, kai šitaip pridirbo per herbologijos pamoką. Po šio įvyko pasidarė dar nesmagiau. Pirmiausia Džo. Paskui Levanda prabilo plikio balsu. Tamsiaplaukei jau nebebuvo tiesiog įdomu, mat ji rimtai susirūpino savo saugumu. Todėl kramebliją reikėjo gauti kuo greičiau.
- Pamoka vyko trečiame šiltnamyje, todėl mums reikia į pirmą arba antrą. Pradėkime nuo pirmo, gerai?
Merginos priėjo prie pirmojo šiltnamio durų.
- Alohomora, - tarė Dori, nusitaikiusi į jas, ir šios akimirksniu atsirakino.
O ko tu tikėjaisi? Na, nebent gal žiobariško rakto, sukikeno. Dori įžengė į šiltnamį. Iki čia merginos ėjo tamsoje, kad nekristų niekam į akis, ir šiltnamyje nutarė šviesos nejungti. Tačiau jos kažkiek tikrai reikės, nes kaip kitaip klastuolės ras augalą?
- Lumos, - įžiebė šviesą lazdelės gale trylikmetė ir ėmė dairytis.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Šiltnamiai
« Atsakymas #104 Prieš 2 metus »
Penktakursė, apsisiautusi visiškai nešildančia mantija, kėblino iš paskos kompanionės. Ši, kaip visad, atrodė labiau pasitikinti savo jėgomis, nei Levanda.
Merginoms įžengus į pirmąjį šiltnamį, kuris, kaip ir visi kiti, buvo nuo grindų iki lubų prikrautas augalų, klastuolė kaip mat kibo į darbą.
Blausioje šviesoje primerkusi akis ji bandė surasti bent kokią gėlę, kurios lapai būtų neįprastos formos. Jau per herbologijos pamoką buvo supratusi, kad jos dvi ieško adatos šieno kupetoje. Ypač dabar, kai visas šiltnamis buvo paskendęs prieblandoje, užduotis pavogti kramebliją buvo ne iš lengvųjų. Mergina galėjo tik viltis, kad Dori regėjimas geresnis, o ir augalus ji atpažįsta kur kas lengviau.
Priėjusi prie paprasto nedidelio augalo širdelės formos lapais, nusprendė, kad tai ne kas kita, o krameblija. Tokią išvadą padarė, žinoma, vedama ne proto balso, o nevilties, mat kuo toliau tuo labiau kažką atskirti žalioje masėje atrodė neįmanoma. Tačiau, pirštų pagalvėlėm prilietus sodinuką, šis pradėjo skleisti keistą garsą, kuris priminė surūdijusių vyrių girgždėjimą. Išsigandusi raudonplaukė žengtelėjo atatupsta ir priminė kažką minkšto. Levanda net nesuabejojo, kad užmynė kompanionei ant kojos, tad tik automatiškai tarstelėjo:
- Atsiprašau.
Neišgirdusi pažystamo Mendel balso, atsigręžė ir išvydo herbologijos profesorių. Turbūt, net nereikia sakyti, kad klastuolės širdis nusirito į kulnus, o gal ir spėjo palikti visą kūną.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"