0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Njutas Miglapūtis

Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
Neilas bebėgdamas sutiko dar viena blogietį, todėl pasakė:
- Incarcerous.
Žmogų surakino grandinės ir kas sekundę vis stipriau veržė. Berniukas pagrėbė priešo lazdelę, įsikišo į kišenę, ir su baime akyse vėl iškėlė sąvają.
- Avada Kedavra.
Žmogus mirė. Varnonagas negalvojo, tiesiog nubėgo toliau ir antrą sykį stebėjo, kaip nužudamas Hogvarsietis. Per dvi sekundes. Tas pats žudikas. Jis arba ji slėpė savo veidą po juodu apsiaustu. Varnonagas užlindo už sienos, nes prie kaukėtojo priėjo dar viena blogietė. Varnonagas išgirdo kažkieno žingsnius ir atsisukęs pamatė kažkokį vaikiną. Rudaplaukis nusitaikė į vaikiną ir jau norėjo išaukti kokius nors kerus. Laimei, laiku susizgribo.
- Tu blogietis? Aš tave jau kažkur mačiau,- rudaakis giliai įkvėpė.
Berniukas atsisuko į blogietes ir pasislėpė už sienos.
- Jei tu ne blogietis, tai geriau slėpkis,- pasakė, - Nes ten tikrai blogiečiai,- šituos žodžius kone sušnabždėjo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Neilas Varnonagas »

*

Zelig Reiher

Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
-Niekad nesakiau, kad aš liesiu kieno nors kraują, - kreivai žvilgtelėjo į merginą, stengdamasis neparodyti, kad šioji pataikė tiesiai į dešimtuką. Nerimavo, ką apie jį pagalvos jo globojimo koledžo mokiniai, kurie, žinoma, tikrai nebuvo kokie tai tipiniai blogiukai. Keista, ar ne? Buvęs klastuolis, kuriam, rodos, turėtų niekas nerūpėti, ima ir staiga pradeda baimintis dėl kažkokių kvailų vaikiščių. Galbūt išties sensta ir darosi sentimentalus, suvytęs krienas, o gal tik nenorėjo jausti kaltės jausmo ant savo pečių. -Tačiau nesvarbu, -papurtė galvą ir nerimastingai pasitrynė veidą. Aplinkui šaudė ir trankėsi kerai, aidėjo juokas ir dejonės, riksmai ir prašymai. Jo smilkinius tarytum nusmelkė kažkoks skausmas, pasijautė it tartum būtų pakliuvęs į kažkokį kvailą deja vu, kuris it pasiųtęs šuo kabinosi į jo krūtinę. Išsitraukė lazdelę ir kilstelėjo ją, vėl dėbtelėdamas į klastuolę.
-Nors ir nekęsčiau žmogaus, vis tiek nenorėčiau, kad jis mirtų dėl tokio kvailo dalyko kaip kito žmogaus ambicijos, - pratarė ir tuomet nusisuko į kelias tamsias figūras kažkur toli priekyje, tačiau nei puolė nei gynė jų, mat jos vistiek išnyks. Aš turiu savų norų taigi...
-Galvok, ką nori, mergyt, tačiau tu šio vakarėlio pagrindinė žvaigždė - spjovęs į etiketą piktokai suraukė antakius, tarsi visiškai susierzinęs perkreipė lūpas į nepasitenkinimo vypsnį į kitą. Šioji buvo pabaigus kažkokį savęs žalojimo ritualą, todėl profesorius nustojo šnekėti, nutilo visiškai ir akimis tik ieškojo sužeistų savo kurso mokinių. Girdėjo, kaip prie Karasunos priėjo toji raudonplaukė, kurią irgi akies krašteliu buvo pastebėjęs, girdėjo, kaip tyliai tyliai pašaukė ją vardu.

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
Prie jo pribėgo berniukas su kuriuo jis gyveno viename kambaryje ir, kas keisčiausia nepažino.
 – Labas, nepažinai. Na jeigu būčiau blogietis būčiau tave jau seniausiai surakinęs ir nuginklavęs, – pasakė Varnis. – tu ką nors padaryk, tam didesniam, o aš truputį užlaikysiu mažesniajį ir tada pereisim į kitą koridoriaus pusę, ten laiptais galėsime nusileisti į rūsį, kur yra nuodų ir vaistų klasė, gal ten pavyks rasti pavojingų gal skirtų mėtymui ar užpylimui užkeikimų, nes tarp šitų yra ir suaugusiųjų kurie mus gali lengvai nuginkluoti.
Rokas pamatė, kad blogiečiai artėja nusprendė nelaukęs atsakymo veikti: Conjunctivitus preišininkas apako ir Rokas nedelsė expeliarmus, kai į jo rankas pateko priešininko lazdelė jis iškėlė savąją protego ir perbėgo per koridorių
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Rokas Sviper »
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
-Bet vistiek čia atėjai. Nors kitu atveju, ar tą regėti nei daryti pačiam nebūtų dar prastesnė mintis?- patraukė pečiais, nusivalydama paskutinį norintį ištrykšti kraujo lašelį iš piršto. Akimirkai pakėlė akis į šį, pilnas kažkokio keisto, net nebūdingo gailesčio. Ar labai durnai skambėtų, jeigu klastuolė nuspręstų pareikšti, kad ne tik Izaac Reinher, profesoriumi, kurį aiškiai gašliais būdais bandė suvilioti, kuris neturi geros nuomonės apie ją ir turi dar begales mokinių, kartu yra iš taikingiausio koledžo vadovas - kad šiuo pasitikėjo ne tik labiausiai, bet ir jautė keistą norą apginti, jeigu koks švilpis nuspręstų jį aprėkti, kad nėra kovotojas už gėrį, už netikrą viltį,- Kaip malonu iš tavos pusės taip apie mane galvoti. Na, bent užnugarį tikiuosi, kad nulaikysi saugų, kad kompanija pasisiūlei pabūti.
Rodosi, kraujo dvokas priviliojo vampyrą, visai kaip pasakoje - nuo medžiagos skiauterės ligi tikrojo kūno, kuris buvo pripildytas jo ištekliais - išsenkančiais, bet bent normaliu, saldžiai apsvaiginančiu kiekiu. Tačiau nekreipdama dėmesio į Sirėją, kad šioji tiktai priėjo arčiau, bet neprisijungė, mergina apsižvalgė aplink - nebereikėjo daugiau stoviniuoti vietoje, reikėjo veiksmo! Tam puikiai tiko ir vaikigaliai, lekiantys aplink, ir suaugę, kurie kartu lėkė paskui. Tiko ir merdinčių arba jau negyvėlių kūnai, kurių vis nukrisdavo ant grindų. O gal tik sustingdytųjų.
-Niekas tavęs nekaltintų, jeigu pasitrauktum ir būtum neutralus. O žvaigždė, hah! Pasistengsiu tokia tau vienam pabūt,- tylomis pratarė žodžius, skirtus tik vyresniojo vyro ausims. Giliai įkvėpusi ir atsisukusi į šį nugara, mergina nukreipė lazdelę tiesiai prieš save, nusižiūrėdama auką, prie kurios prisigretino dar vienas - varnų dou, kuris greitai ir vartysis ant grindų,- Muffliato! Evanor.
Jeigu ir nesugebėjo apkurtinti jų, tada turėjo bent jau žaliu žaibu, iš lazdelės galo išėjusiu juos susilpninti užtektinai, kad galbūt ir savo gyvenimo pasirinkimus, kaip kad buvimas geriečių pusėje, abu varnanagiai imtų klausinėti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Junko Enoshima »
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Njutas Miglapūtis

Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
Neilas matė, kaip vaikinas apakino žmogų. Atėjo laikas jam pačiam. Neilas pribėgo prie kito žmogaus ir pasakė:
- Relasio.
Žmogus nutolo labai toli, todėl Neilas tuo ir pasinaudojo. Nubėgo pas tą patį vaikiną. Jie nuėjo į Nuodų ir Vaistų kabinetą. Buvo labai tamsu, todėl Neilas ir vėl pasakė burtažodį:
- Lumos.
Iš jo lazdelės išėjo melsva ryški šviesa. Jie bandė surasti burtažodžių. Varnonagas išgirdęs žingnius priėjo prie durų ir pažiūrėjo, ar prie durų nieko nėra. Pamatęs dar vieną blogietį, jis pasakė:
- Conjunctivitus.
Blogietis apako.
- Relasio. Expeliarmus. - pasakė du burtažodžius vieną po kito.
Paėmės priešininko lazdelę Neilas uždarė klasės duris.
- Kažką radai?- paklausė vaikino. - Mums čia nesaugu,- dar pridurė rudaplaukis ir apsižvalgė po erdvią patalpą.

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
Viena klastuolė pataikė į jį zvimbimo užkeikimu, ji jau norėjo paleisti ir antrą užkeikimą, bet varnanagis nusprendė, kad jam ir vieno užkeikimo pakaks Priori incantatem, varnis nukreipė tą užkeikimą į pačią klastuolę. Man tai nepatinka, kodėl aš čia įsivėliau. Protego. Varnanagis žengė keletą žingsnių atgal ir stebėjo ką darys klastuolė, bet jis jautėsi pakankamai saugus, nes prieš buvo lyg ir skydas ir kažkokio mėlyno oro, bet juodaplaukis numanė, kad tas skydas gali atremti užkeikimus. Nesuprantu, kodėl mano bendraamžiai nori, kad pasaulyje viešpatautų blogis? Ką jis gali padaryit geriau negu gėris? Iš viso ką jie nori pakeisti pasaulyje, kad dėl to turi būti skelbiami karai, tikri karai, ne žaidimai.
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
Greitas šunsnukis - perkreiptu veidu užmanė, pati krisdama ant grindų, kad atgal mestas burtas nepataikytų į šią. Durklą rankoje sugriebė stipriau, akimis sekdama viską aplinkui - varnas susikūrė skydą, kurį sunaikinti prireiks verčiau stiprių burtų.. Iš gerklės išėjo tylus, nepatenkintas urgzulys, kurį greitai pakeitė caktelėjimas liežuviu.
Pašokusi ant kovų ir pasislėpusi už vienos sienų, mergina suskaičiavo ligi trijų, tik tada lazdelę nukreipė į skydą.
-Bombardo maximmum, Bombardo!- pirmąjį burtą paleidusi į skydą, antrąjį į viršuje esančias lubas, o vos šioms kiek pabyrėjus aplink ir viską padengus dulkių sluoksnių, mergina pradėjo bėgti link varnio, tikriausiai bendraamžio, dar kartą paleisdama burtą į šio skydą, žinot, dėl visa pikto - o jei kas, jis tik bus nusviestas žemyn, kas tik palengvins jos darbą,- Bombardo maximmum!
Leisdama, kad dulkės nusėstų žemyn, mergina vėl pasislėpė iš už sienos, kad varnas negebėtų jos regėti. Iš po sijono išsitraukė vieną iš virtuvinių peilių, užsikišo jį už drabužių taip, kad raustis suknelės medžiagoje nereiktų, o vienu judesiu gebėtų išsitraukti. Giliai įkvėpė, ir vienoje rankoje laikydama išgaląstą, žudyti paruoštą durklą, o kitoje lazdelę, Karasuna puolė varną, esantį vos metras nuo jos.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Džeinė Warington

  • II kursas
  • *
  • 14
  • Taškai:
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
Džeinė Warington su kraujuojančiu keliu, beprotiškai skaudančia koja ir nubrozdintu veidu šlūbčiojo link pilies. Vaizdas jai akyse liejosi, bet ji tikėjosi, kad mokykloje suras žmogų kuris jai iškart padės. Šiaip ne taip įėjusi į pilį švilpė apsidairė. Visur girdėjosi šūkavimai, kas sekundę pralėkdavo vis naujas užkeikimas. Nurijusį susidariusį gumulą šviesaplaukė bandė nepanikuoti ir akimis ieškoti suaugusio žmogaus. Visur lakstė moksleiviai todėl rasti profesorių ar kokį kitą suaugusį buvo beveik neįmanoma. Warington pasitikėjo visais esančiais mokykloje, nes manė, kad šią įstaigą visiškai prižiūri mokytojai. O mokytojai blogi negali būti, ar ne?
  Mergytės akis patraukė aukštesnė už kitus žmogysta, kuri buvo apsigaubusi juodu gobtuvu tad negalėjai matyti jos veido. Pagalvojusi, kad tai profesorė Džeinė nušlubavo prie jos ir mažu piršteliu pabaksnojo jai petį.
-Atsiprašau, bet miške mane kankino išprotėjusi mergaitę. Ji ėmėsi prieš mane smurto ir aš šiaip ne taip pabėgau, bet man labai skauda koją ir aš jaučiu, kad tuoj nukrisiu. Man tikrai reikėtų pagalbos, - paskutinį sakinį švilpė pasakė vos girdimai, nes manė, kad tas sakinys skamba savanaudiškai. Bet kažkaip pagalbos reikėjo prasimanyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Džeinė Warington »

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
   Jekaterina atsipūtusi laidė kerus tai ten, tai šen - tipinis žudymo kupinas vakaras. Aplink jau voliojosi dalis kūnų, tad vaizdelis atrodė maloniai blogio vadės akims. Blogio vadė... diktatorė... Jekaterina... stiprus vardas, stipri energija, idealu, moteris buvo puikiai nusiteikusi ir jautėsi savo vietoje.
   Staiga prie šios damos prilėkė sužeista maža mergaitė, prašanti pagalbos. Aurorės veidą iškreipė šypsena. Žinoma, ji gali padėti, kodėl gi ne? Kas sakė, kad būdama bloga ji negali suteikti palaimos? Amžina palaima... štai kas buvo mirtis. Galbūt todėl ji jautėsi puikiai žudydama. Suteikdavo apdovanojimą paprastiems mirtingiesiems, kai pati negalėjo mirti.
 - Ak, nesijaudink, viskas bus gerai, - moteris pakreipusi galva su koja spyrė į tą mergaitę. Ši krito ant stiklų, gausybės stiklų.
   Moteris ramiai patraukė gobtuvą. Nenusiėmė, tačiau veidą apšvietė ugnis.
 - Vienintelė pagalba, kurią galiu suteikti tau nebūtinai patiks, tačiau kitame gyvenime tu man padėkosi už savo kančias, - sukuždėjo mergaitei į ausį Jekaterina.
   Beveik švelniai pasiėmusi į glėbį iš nugaros blogio vadė priklaupusi lėtai perrėžė mažylės gerklę. Kraujas užliejo rankas, kvapas ėmė smelktis į šnerves.
 - Miegok, mergyte, ramiai, - kraupiai sušnabždėjo moteris.
   Ji atsitraukė ir paliko kūną sau prie kojų. Švelniai priglaudusi pirštą prie lūpų pajautė kraujo skonį.
   Puiku. Vakaras ėjosi puikiai. Moteris nusišypsojo.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Rokas Sviper

  • V kursas
  • *
  • 303
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • noriu valgyt, miegot ar verkt
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
Į Roką klastuolė paleido daug užkeikimų, bet tik paskutinis sulaužė skydą ir Rokas nuo jo paskrido truputį tolyn. Mergaitė pasislėpė už kampo tikriausiai vėl ruošiasi mane pulti, šį kartą reiks ant jos užleisti kokį užkeikimą kuris trumpam sulaikytų ir dingti. O mergaitės Rokui ilgai laukti nereikėjo, ji labai greitai išlindo ir puolė Roką, tik dabar ne su lazdele, o su peiliu. Varnis, taip pat ilgai negalvojo ir paleido užkeikimą Oppugno. Į merginą pradėjo skrieti visi Netoliese esantys daiktai, pradedant ant žemės išmėtytomis knygomis, baigiant statūla. Varnanagis nusprendė nešdintis iš, nes jo planuose nebuvo nužudyti tos mergaitės. Jis  bėgo prie laiptų kodėl mes iš iso kovėmės?
I think stupid people were put on this planet to test my anger managment skills

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #25 Prieš 7 metus »
Nuslydo siena žemyn, sukniubo ant dulkinų, stiklo šukėmis nupiltų grindų ir atsiduso. Žinojo, kad ją pastebėjo, kur čia nepastebės, bet linksmybės jos būsimai žudikei visad buvo svarbiau, visad, tuo abejoti nedrįstų.
Atgniaužė kumštį ir ištiesino skiautelę medžiagos, sekundę kitą žiūrėjo, tada sudraskė į daugybę mažučių skiautelių ir mestelėjo į orą sukurdama tarytum sniegą virš saves. Trinktelėjo kerai, pakilo dulkės ir stiklo šukės išsilakstė į šalis, Sirėja instinktyviai susigūžė ir užsidengė rankomis veidą, jautė kaip aštrūs it skustuvai stikliukai braižo, pjausto rankas. Perštėjo.
Akimirkoms kelioms atmosferai aprimus, suktelėjo galvą ton pusėn, kur Jekaterina ką tik perrėžė gerklę mažei švilpei. Kodėl ir man taip negalėtų? paklausė savęs raudonplaukė, tačiau mintis nuvijo į šalį, kvaikai ir beprasmiškai užsispyrė, kad nori mirti nuo Karasunos Mei rankos, kad ir kaip dramatiškai skambėtų.
Ką tik pralieto kraujo tvaikas pasiekė Sirėją, ši užspaudė delnu nosį, dabar jau regėjosi šlykštus tas staiga atbudęs troškimas. Ah, nemokamas kraujas, kai pačiai nė piršto pajudinti nereikėjo, neoru būtų tokį ragauti.
Atsistojo, apžvelgė kerų žaibų apšviestą koridorių, nusivylimas užplūdo didžiulis, net nepasakytų, kodėl.
- Mei! - suriko.- Gal padarytum kan paslaugą?!
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #26 Prieš 7 metus »
Vien bėgdama mergina lazdele sumosikavo aplink, iš lūpų išleisdama tylų "Protego horribilis" murmesį - net nežinia, kodėl reikėjo jai tokio galingo skydo, vistiek jis ne veltui buvo gerietis, kuriam žema atrodė juodoji magija, tačiau su statulų ir kitų nesąmoningų dalykų, net ir lavonų skraidymais aplink į klastuolę, tai buvo daug geresnis variantas. Na, bent nereikės išsikruvinti, kad ir kas per menka ar jau ir sugadinta apranga tai buvo. Nors skydas išlaikė kaip tik iki akimirkos, kai mergina priartėjo prie vaikino - jau negarbingai skuodžiančio iš čia.
-Suknista žiurkė su suknele,- murmtelėjo panosėje, pasileisdama paskui - jau prie laiptų sustodama ir iš visų jėgų mesdama aštrų virtuvinį peilį tiesiai į jo pusę. Žinojo, kad nenumes kiek reikia, vis varnanagis nesustojamai judėjo, tačiau jau krentantį peilį mergina burtų pagalba pakėlė, vėl nutaikydama į lekiančią figūrą, tik šį kart jau daug greičiau skriejantį į šį,- Arba nebeįžiplinu, arba pataikė tik menką dalį. Nesąmonė.
Galbūt skruostą? Nėjo pasakyti, iš čia skuodžiantis bendraamžis tikriausiai kažkiek užkliudytas buvo, bet ne mirtinai - ak, koks gailestis! Net nesąmoninga buvo bandytis vytis paskui žmogų, kai jų čia buvo pilna - va, kad ir dabar atsirado kažkoks puslavonis, jau ant grindų merdintis. Nėjo apsakyti, kur kurio kurso mokinys tai buvo, tačiau tik pritūpusi šalimais merdinčiojo, jinai kelis kart suklapsėjo blakstienomis, lazdelės mostu pasišaukdama nukritusį tarp dulkių peilį - nieko nelaukusi iš visų jėgų, vis dar lazdelės pagalba, smogė žemyn, pajudindama ašmenis aukštyn žemyn, aukštyn žemyn... Vargšelis sukosėjo krauju, o iš pilvo regiono ėmė plūstis kraujai, kartu ir su žarnos galiuku pasimačiusiu - o gal jai tik pasivaideno? Atsidususi ir atsikėlusi iš savo vietos, mergina apsižiūrėjo aplink.
Keista. Nemanė, kad pirma jos suteikta mirtis bus toks.. tuščias, bereikšmis dalykas. Daug verčiau patiko žmones privesti prie jų ribos ir maldauti pasigailėjimo ar nukankinti, tai rodėsi smagiau.. Šypsena sugrįžo ant veido, akimirkai - jau galvodama apie savo priešininką, kad jis tikrai kažkur čia turi būti, mergina šviesiomis akimis užmatė, kaip Yecatherina, jų vadovė, nužudo merginą. Žinoma, koks gi skirtumas, tegul žudo, smaginasi ir juokiasi, gal ir kraujyje išsimaudo, gi sako, kad šis jaunina odą - prikąsti apatinę lūpą privertė faktas, kad tai buvo švilpė, ką aiškiai skelbė jos dėvima uniforma. Šūdas.
Akimis dar kartą apvesdama dar gyvų stovinčių žmogėnų veidus, įnirtingai Izaac ieškodama, Karasuna tikėjosi, kad kerėjimo profesorius vis dėlto į kitą pusę šiuo momentu žiūrėjo - nors vien viduje, rodos, gebėjo jausti, kaip kyla šio noras atkeršyti tai, kuri tai pridirbo - atkeršyti tikriausiai galingiausiai iš jų visų, kartu ir vadovei, kuri visą užėmimą ir suplanavo. Staiga pasiekė balsas - sunkiai girdimas, tačiau išgirstas.
-Sirėja?- suriko atsakymą, neregėdama, kur raudonplaukė užsislėpė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Junko Enoshima »
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Izaac Reinher

Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #27 Prieš 7 metus »
-Nežiūrėk taip į mane, - atsidusęs sumurmėjo ir demonstratyviai nusisuko nuo jos žvilgsnio. -Esu suaugęs žmogus ir pats darau savo sprendimus, - vis tilstančiu balsu pratęsė ir pakėlė pavargusias akis į tolį, kur, rodos, sušmėžavo gelsvos spalvos plaukai ir kažkur matytas veidas. Ar tik ne prie Švilpynės stalo matė tai; prisiminimai jam ėmė maišytis ir plaktis galvoje it viesulas, nesustojantis ir nesigailintis. Viena akim pamatė, kaip Karasuna nusprendė verčiau eiti pasismaginti-- ir gerai, jam bus daug lengviau žinant, kad ji nors akimirkai veikia kažką kitko; ji buvo pakankamai talentinga ir tikrai jai nereikėjo būti laikomai už rankutės kažkokio profesoriaus.
 Skubriu žingsniu ėmė judėti link mažosios mergaitės, norėjo ją kuo greičiau nuvesti į saugią vietą, kur niekas negalėtų jos sužeisti. Pakeliui išvengė kelių netyčiomis, o gal ir tyčiomis paleistų į jį kerų-- kažkurie jam žiebė į petį ir nemaloniai nudegino odą, netgi per storoką drabužių sluoksnį. Greitai sugriebęs už žaizdos Izaac šiek tiek sustojo-- tiek ir pakako. Juk likimas buvo toks žiaurus ir taip mėgo kankinti kitus-- ir tuos, kurie nusipelnė to, ir tuos, kurie buvo tyri kaip ką tik iškritęs sniegas. Galbūt toji švilpiukė tiesiog buvo pernelyg patikli, todėl už tai ir gavo žiaurų, galutinį atpildą ir bausmę, tačiau vyriškis ir todėl ir egzistavo-- tam, kad apsaugotų kitus nuo klaidų. Ar ne todėl atėjo mokyti į Hogvartsą? Tam, kad savo klaidomis sutrukdytų jomis sekti kitiems?
Žvelgdamas į viliojančiai tamsiai raudonus lašus ant grindinio profesorius net nepajuto, kaip kažin keistai suvirpėjo, o šiek tiek išplėstos akys nukrypo į tamsiąją figūrą. Gal ir nutuokė, kas toji yra, tačiau vistiek vienu stebinančiu greitu judesiu be žodžių kirto lazdele jos pusėn; didžiulė akmenų krūva iš aplinkos staiga ėmė skristi jos galvos link.

*

Neprisijungęs Yecatherine Delilah Lutterworth

  • ***
  • 123
  • Lytis: Moteris
  • Intellectual passion drives out sensuality.
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #28 Prieš 7 metus »
   Mergina atsikvėpė. Kraujo kvapas ištrūko iš šnervių. Nepasakytum, kad buvo bjaurus, tačiau Jekaterina nebuvo kanibalė... taip, nebuvo, todėl dėl šios priežasties galėjo valgyti žmogieną. Ją išties pralinksmino tokia mintis, tačiau visiškai nenorėjo demonstruoti kokių keistų blogų manierų šioje vietoje. Reikėjo, kad blogis ja tikėtų, sektų jos pėdomis, o ne bijotų mirti nuo jos rankos... o kartais ir tai praversdavo.
   Viršuje pasigirdo traškėjimas ir moteris vangiai kilstelėjo lazdelę. Akmenys ėmė kristi į šonus nuo vadovaujančiosios ir nemenkai aptalžė tuos, kurie priėjo per arti moters.
 - Nežaisk su ugnimi, - vien lūpomis ištarė ji. Žinoma, ją užpuolęs žmogus to nematė. Negalėjo pamatyti.
   Juodaplaukė mostelėjo lazdele ir stipri energijos banga perbloškė koridorių. Nemažai žmonių iškrito ant žemės, pasipylė akmenys. Moteris norėjo sukelti košmarą šioje vietoje ir galėjo tai padaryti, tačiau vėliau. Dabar tereikėjo pasismaginti. Ar tas vyrukas kartais ne mano pusėje?.. numykė tylus balselis galvoje. Ak, tie sentimentai. Jekaterina jų nuoširdžiai nekentė.
Clever as devil and twice as pretty

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Koridoriai, tuneliai ir bokštai // HB2
« Atsakymas #29 Prieš 7 metus »
Kažkaip tarytum palengvėjo, kad Karasuna ją išgirdo, tačiau jau kilo toks triukšmas, kad net ir labai norėdamas neįstengtum suprasti, ką nori pasakyti kitam koridoriaus gale esantis žmogus, vargu ar išvis išgirstum. Šios aplinkybės paskatinta Sirėja pasileido bėgti link klastuolės.
Slystelėjo mirusios švilpės kraujo klane, sumosavusi rankomis vos išlaikė pusiausvyrą, tačiau pasitiko nauja neganda - griūvanti siena. Karštligiškai sumosavo lazdele, be žodžių išbūrė apsauginį skydą, juo apsigaubusi pasišalino iš griūties zonos.
Tačiau ak, koridoriuj visi švaistėsi žaibais, tarp jų laviruodama, ir keletą žaizdų gavusi pagaliau atsidūrė prie Karasunos, kaip iišsiilgusi mylimoji apsivijo jai rankomis kaklą ir blizgančiomis akimis spoksodama tarė:
- Nužudyk mane, gerai?
민태연