0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #645 Prieš 2 metus »
Dvi klastuolės - Dori ir Levanda - priėjo prie ežero kranto. Tenais Dori pamatė valtis. Kažkas buvo pirmesnis už jas ir šiuo metu plaukė, bet kas, Mendel negalėjo pasakyti, neįžiūrėjo.
- Na, nors nesam pirmos, bet tikrai ne paskutinės, - šyptelėdama pasakė raudonplaukei.
Šalimais buvo dar nemažai valčių.
- Gerai, sėskime.
Bendrakoledžės susėdo į valtį ir pradėjo plaukti. Mendel tikrai neketino to daryti žiobarišku būdu, tad pabandė irkluoti kerais. Pavyko, merginos artėjo salos link, bet kartais valtis norėdavo pasukti į kitą pusę, o kartais aptaškydavo, tačiau svarbiausia, kad vis tik klastuolės judėjo priekin ir daugiau ar mažiau salos pusėn.
Kai Mendel išlipo iš valties, iškart nupėdino prie profesoriaus Turner.
- Šauniai sugalvojote, profesoriau! - nuotaikingai tarė.
Dori nuotaika išties buvo pasitaisiusi, juk ryte trylikmetė jautėsi itin liūdna ir neentuziastinga. Tačiau gerą nuotaiką sugadino dvi personos, kurios būtent ir sugebėjo pralenkti Mendel ir Marchetti. Tai buvo dvi didžiausios trečiakursės priešės - bjaurioji Sofi, su kuria mergaitė konfliktavo po kvidičo rungtynių, ir šlykščioji Alrisa, kuri Dori praeitais metais užbūrė dantų augimo kerais.
- Ei, dvi vištos! Atlikot kartu užduotį, susiporavot? - vaipėsi Dori. - Dvi Klastūnyno baidyklės vienoje valtyje, geriau eikite slėptis po lapais! - sušuko. - Arba mes su Levanda kaip reikiant jums įkrėsime! - aukštai iškėlė galvą.
Dori didžiavosi, kad yra draugijoje su Levanda, kuri ne tik buvo vyresnė, bet ir koledžo kvidičo komandos kapitonė. Tačiau nebuvo tikra, kaip merginai patiks paskutiniai Melden žodžiai, todėl tyliai prabilo:
- Ee... Aš neapkenčiu jų abiejų, - atsiduso. - Tikiuosi, nei viena jų nėra tavo draugė, - sunerimusi žvilgtelėjo į raudonais plaukais dengiamą galvą.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #646 Prieš 2 metus »
Marchetti veidas kiek apniuko, supratus, jog jos ne pirmos pasiekė tikslą. Nepaisant kelių nesklandumų: pasibastymo kieme ieškant pro langą išskridusio lapelio, burtų neveikimo ir to netyčinio užklydimo į Didžiąją salę pasistiprinti, jos pakankamai lengvai įveikė visas užuominas. Žinoma, dėkoti reikia Dori, kuri vienintelė iš tikrųjų tuos lapelius skaitė. Mendel buvo protas, o aš... raumenys?
Vos tik penktakursė negrabiai išlipo iš valties, jos akys užkliuvo už šokoladinių varlių. Pirmame kurse, jų visada parūpindavo tėtis su kitais siuntiniais, tačiau paskutiniu metu Levanda retai susilaukdavo iš jo kokios žinios, tad ir šokoladinės varlės pasidarė retenybė. Mergina norėjo klauptis ant pledo ir pradėti viską ryti, mat bastymasis po pilį ir kiemą kaip reikiant patuštino jos maisto atsargas pilve, tačiau santūriai susilaikė. Kaip gi dabar atrodys it kiaulė pripuolusi prie saldumynų?
Jausdamasi kiek nejaukiai, Levanda stovėjo kaip įbesta į žemę ir stebėjo Mendel, kuri už jas abi pažėrė komplimentą profesoriui. Tiesą sakant, nors ir buvo sunku tai pripažinti, ši užduotis jai visai patiko, ne vien dėl to, jog klastuolės prisivalgė keksiukų su mėlynėm, bet ir todėl, kad galėjo bent trumpam pamiršti besikaupiančią krūvą namų darbų ir visą chaosą, susijusį su Juzefu.
Dori, pradėjus tūžmingai kalbėti apie Sofi ir Alrisą, raudonplaukės antakiai beveik siekė plaukų liniją. Kompanionė tarsi persimainė ir iš šiltos, draugiškos klastuolės tapo kandi ir šalta. Tiesą sakant, tai ne pirmas kartas, kai Levanda pastebi tokį staigų jos charakterio pasikeitimą, tačiau, matyt, kad ir kiek kartų su tuo susidurs, ji nesugebės prie to priprasti. Šiaip ar taip, penktakursė suprato, kad reikia geriau Dori prieše netapti.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #647 Prieš 2 metus »
   Ir kas jei darosi. Tai miega, tai dabar jau skuba. Sofi niekaip neperprato klastuolės motyvų. Turbūt ji specialiai darė viską priešingai. Bet kaip buvo smagu. Juk raudonplaukė tikėjosi, kad tas nevykėlis susipras ir tiesiog pasakys: ačiū, ate. Ir tai būtų daug geriau negu valtys ir jėgos tam atiduotos.
   Toji bjaurybė irklavo valtį. Ir net nematė, kad tai daro ir Sofi. Buvo sunku, bet viskas buvo kaip ir neblogai iki išgirsto čaižančio Dori "Ei, dvi vištos!". Ji išlipo iš valties. Tiek Dori žodžių ir užteko.
 - Ei, kvaiša, šaipydamasi iš kitų tik parodai, kad esi dar bukesnė!- ištarė tai ramiai, be emocijų. Bet varžovė nesiliovė. Ji išgirdo sekantį Dori ištartą sakinį ir pratrūko,- Besarmate tu! Darai gėdą visam Klastūnynui! Aš tokia miela, aš tokia šilta!- mėgdžiojo pabaisą,- Tu - tik pasipūtusi grifė!
   Nežinau - ar pasakyti tai jai? Gal nereikia.
 - Manau jog ta Levanda, nelabai ir mėgsta tos Dori. Juk ji, tokia prielipa, o tokia kaip Levanda...Nors ir tai turbūt netiesa, bet...Oi,- nors kalbėjo tyliai ir taip, kad niekas neišgirstų, vis tiek, ji tik dabar suprato, kad tai ne jos mintys. Ji tikiuosi neišgirdo.
   Nieko neprisimenu...reikia atsiminti...taip...ne...A...kažkas ir raidės a...Aldona? Nu ką aš čia nusišneku. Tikrai ne. O gal? Sofi bandė prisiminti partnerės vardą, kad nebūtų taip gėda prieš tą girtuoklį. Ali...Alri...taip...Alrisa. Taip. Tikrai Alrisa.
  Taigi, Sofi su menama Alrisa atvyko pirmos ir kai išlipo iš valties ir susiginčyjo su pabaisa Dori jai jau neberūpėjo niekas. Nei maistas kaip Alrisai. Nei pasveikinti profesorių.
 - Negi aš viena manau, kad taip tik dar daugiau pažinom vienas kitą ir dėl to mes dar labiau vienas kito nekenčiam. Negi vienintelė manau, kad tai bloga mintis,- kalbėjo tyliai. Galiausiai jai atsibodo kalbėti. Pavargo. Pilvas, kuris dar labiau urzgė norėjo ėsti, tad Sofi patraukė prie maisto. Tik, kad šį kartą sausainių nevalgė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Sofi Barbierato »

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #648 Prieš 2 metus »
Kaip ir reikėjo tikėtis, Sofi iškart sureagavo į Dori replikas. Tamsiaplaukė jau gniaužė burtų lazdelę, esančią kišenėje, nes bet kurią akimirką galėjo jos prisireikti. Iškalbėjusi monologą Barbierato patraukė maisto link. Ar Dori tylės? Žinoma, kad ne! Ji turi atsikirsti! Eis iki galo!
- Ką tu čia tauški, besmegene! - sušuko žiūrėdama į Sofi. - O kas tave mėgsta? Nejaugi Levanda? - žvilgtelėjo į penktakursę. - Tai tu čia prielipa, ne aš, nes tu bandai prie Levandos klijuotis tikriausiai dėl to, jog ji yra kvidičo komandos kapitonė! Deja, nepadės, jei esi nevykusi kvidiče, tai nevykusi būsi visur, nesvarbu, su kuo bendrausi, o štai man nieko vaidinti nereikia, aš šimtą kartų geresnė už tave! Ir už tavo ėdrūnę draugę! - metė žvilgsnį į Fuentes.
Regis, tos dvi nusprendė papuotauti. Iš tikrųjų vaišės, žinoma, labai domino Mendel, tačiau su Levanda jos jau kaip reikiant prisikirto ryte. Aišku, ir dabar trylikmetė neatsisakytų skanėstų. Turner buvo parūpinęs sausainių, pyragų, visokio skonio pupelių ir net šokoladinių varlių. Viliuosi, ne mano dovanotos? Būtų nemandagu! Tikiuosi, mano dovanotas suėdė prie vyno. Labiausiai Dori akį traukė moliūgų sultys, nes ji labai norėjo atsigerti. Bet tegul šitą mažvaikių titulą pelno Alrisa ir Sofi, o Dori pavaidins, kad skrandžio pildymas jai nerūpi.
- Furnunculus! - suriko nutaikiusi burtų lazdelę į Sofi. - Furnunculus! - pakartojo taikydama į Alrisą.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #649 Prieš 2 metus »
Levanda, vis dar stovėdama kiek atokiau ir protarpiais dirsčiodama į šokoladines varles, nugirdo tulžingą Mendel balsą. Net nenutuokė, ką Sofi išrėžė jos partnerei, bet, iš kitos pusės, nelabai ir norėjo žinoti, mat Dori reakcija buvo nepakartojama (iš tikrųjų, negalėtų Marchetti jos atkartoti).
Tik kiek vėliau, raudonoj makaulėj šmėstelėjo mintis, jog klastuolės pykstasi dėl Levandos. Jos ego, žinoma, buvo pamalonintas. Ji, jei nebūtų tokia įsitempusi, gal net šyptelėtų iš tos laimės. Sofi ir Dori, it du princai ant balto žirgo, rėžė pilnus kandžių žodžių monologus, bandydamos išsiaiškinti kuri iš jų yra penktakursės prielipa.
Marchetti pajautė pareigą įsikišti ir kiek numalšinti kilusį chaosą. Juk ji buvo vyresnė ir, negana to, abi merginos buvo jos kvidičo komandos žaidėjos. Tačiau bendrakoledžės atrodė kaip reikalas susinervinusios, tad ji net nežinojo, kaip čia gražiau būtų galima įsiterpti. Jau kas kas, bet Levanda gauti į makaulę tikrai nenorėjo. Pakako ir rupūžės grifės.
Merginai lėtai artinantis prie tamsiaplaukės, lyg ši būtų koks laukinis, įkasti galintis gyvūnas, jai prieš akis sušmėžavo burtų lazdelė. Dori paleido velnias žino kokius kerus, apie kuriuos Levanda nebuvo girdėjusi. Žinoma, žinant jos gebėjimus naudotis lazdele, nebuvo nieko keisto, tačiau klastuolė kiek sunerimo, jog Sofi gali susižeisti.
- Klausyk, nesinervink taip, juk netoliese Turner, - bandė sušvelninti esamą situaciją, šnabždėdama Dori į ausį ir vildamasi, jog ši vėl nepaleis kerų į ketvirtakursę.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #650 Prieš 2 metus »
Alrisa nekreipė dėmesio į nieką pasaulyje, išskyrus, žinoma, maistą. Kai ji su pasimėgavimu dorojo antrą pyrago gabalą, staiga kažką išgirdo. Ir tai visai nenudžiugino - balsai buvo kupini neigiamų emocijų. Kas čia dabar vyksta? Suirzusi mokinė pakėlė galvą, norėdama viską išsiaiškinti bei nutraukti tą nepakenčiamą rėkimą. Su kaupu užteko laiko su ta šlykščiaplauke. Deja, išvystas vaizdas nenudžiugino, net saldus kepinys burnoje apkarto. Akys akimirksniu apsiniaukė, sužinojusios, kad toji bjauri klastuolė turėjo pakankamai įžūlumo sulyginti ją su kvaiša. Negana to, dar pavadinti ja drauge! Vis dėlto pro ausis praslydo panaudotas kandus įvardinimas, kurio Alrisa, tiesą sakant, nebūtų atsisakiusi.
-Kaip tu drįsti mane gretinti su ta bjauria mergiūkšte! Pasiimk tik tu ją, man nuo jos jau galva sprogs. - piktai paprieštaravo.
Nelaimei, neseniai pasirodžiusi priešė buvo nusiteikusi kautis tarsi koks bulius, pamatęs raudoną spalvą. Tikriausiai taip ir buvo, mat partnerės plaukai švietė iš tolo, tik ir viliojo visokias kraujo ištroškusias mergiotes. Rodos, likimas pasigailėjo Alrisos, nes netikėtai paleisti kerai pirmiau nuskriejo į nelaimės draugę (tai dabar jau draugė, ar ne?), taip duodami sekundę pasiruošti. Tiesą sakant, nebuvo jokio ruošimosi: nieko nelaukdama klastuolė tiesiog puolė ant žemės. Vylėsi, kad išvengė jų. Mintyse net nepaspėliojo, ką galėjo reikšti tas burtažodis, kai ji susivokė, kad reikia pulti pačiai. Tačiau klastuolė nebuvo puiki kerėtoja, tuo labiau nežinojo jokių įspūdingų bei naudingų dalykėlių šioje srityje.
-Lumos Maxima! - sušuko pirmus pasitaikiusius žodžius, prieš tai prisidengusi veidą rankove. Nors buvo diena, kerai suveikė puikiai - jie šimtus, jei ne tūkstančius kartų pranoko paprastą elektrinę lemputę. Pro mažytį vokų plyšelį skverbėsi stipri šviesa. Beliko viltis, kad priešė apaks ir bus galima ramiai valgyti toliau.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #651 Prieš 2 metus »
Po kurio laiko buko vaikščiojimo pradėjo atrodyti, kad užmigs netgi šitaip. Turner niekaip negalėjo suprasti, kodėl jam taip norisi pasnausti, bet nieko negalėjo padaryti. Kai pagalvoji, juk dar tik mokslo metų pradžia… Kas bus vėliau, kai mokiniai galutinai išsekins ir taip menką profesoriaus kantrybę? Ar šie mokslo metai bus tie, kurių jis galų gale neištvers? Visko gali būti. O kol kas reikėjo sulaukti, kol jaunimas pasirodys saloje. Klastuoliai tikrai buvo pakankamai protingi, kad išglaudytų pakankamai kvailo profesoriaus užuominas.
Vis tik ilgainiui pradėjo atrodyti, kad taip nėra. Niekas nesirodė. Nei dalyviai, nei tingesni moksleiviai, kurie renginyje dalyvauti nepanoro. Eilinis atodūsis paliko Turner lūpas, kai pagaliau pasigirdo ilgai lauktas garsas - kažkas atplaukė. Mintyse melsdamasis, kad tai būtų būtent tie, kurių jis čia laukė, Matthew atsisuko ir nudžiugo: tai buvo dvi Klastūnyno mergaitės.
- Sveikinu, pasirodėte pirmos, - draugišku tonu pratarė jis. Kažkodėl nustebo, kad Dori nebuvo tarp tų, kurios “laimėjo”. Vis tik svarbiausia buvo, kad bent viena pora sėkmingai įveikė užduotį ir atsirado saloje. Profesorius nespėjo pasiūlyti užkąsti ar atsigerti, kai Fuentes pati pripuolė prie maisto. Herbologui teko pasistengti, kad nepradėtų kikenti. Kol kas viskas buvo gerai.
Kol kas.
Matthew nespėjo susigaudyti, kas atsitiko, bet staiga prasidėjo tikras karas. Tą akimirką, kai Mendel su Marchetti atsirado saloje, Turner, ko gero, buvo kažkur išskridęs. Dabar atsitokėjęs pamatė, kad keturios mergaitės nėra nusiteikusios draugiškai viena kitos atžvilgiu.
- Ei, ei! Kas čia vyksta? - griežtai paklausė Turner prieidamas prie jų. Teko skubiai išsilenkti kažkokių kerų. Argi jie čia to susirinko? - Mendel!
Aišku, kas gi kitas galėjo sukelti šitą chaosą?! Greitai priėjęs prie juodaplaukės čiupo jai už lazdelę laikančios rankos.
- Arba apsiramini, arba sėdėsi arešte iki mokslo metų pabaigos, - burbtelėjo profesorius. - O kelionę pas direktorę jau užsitarnavai. Ką tu sau leidi, ką?
Matthew nužvelgė kitas mergaites ir vėl atsisuko į Dori. Panašu, kad ji ir vėl pridarė problemų. Neatsistebėdamas mokinių įžūlumu, Turner dar kartą atsiduso. Maža rankutė vis dar buvo stipriai spaudžiama jo delne.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #652 Prieš 2 metus »
Levanda kažką pradėjo šnabždėti Mendel į ausį, kad reikėtų nesinervuoti, kad netoli yra profesorius Turner.
- Nusispjaut man ant to Turner, - piktai, bet tyliai pasakė Dori. - Tegul žiūri, kad pats kokių kerų negautų, - primerkė akis.
Dori žiūrėjo, kaip jos paleisti kerai skrido į Alrisą, bet ši, deja, spėjo pasilenkti. Tuomet Fuentes šovė šviesos blyksnį į aplinką ir trylikmetė sekundėlei pasimetė. Nejau toji kvėša bando gintis šitokiu burtažodžiu? Tamsiaplaukė buvo bepajuntanti artyn ateinančią, turėjo pripažinti, stiprią šviesą, tačiau prieš tai garsiai suriko:
- Protego!
Siųstą šviesą nuo Dori ir Levandos atmušė prietemą sukūrusi energijos siena. Nors aplinkui viskas švietė ir akino, šių dviejų klastuolių rega buvo apsaugota. Mendel veide pasirodė pasididžiavimas. Tiesą pasakius, ji turbūt pirmą kartą su kažkuo besilaidydama kerais sugebėjo burtus atmušti, o ne nuo jų tiesiog išsisukti. Tai buvo asmeninis klastuolės pasiekimas.
Dori jau norėjo vėl bandyti šauti kažkokius kerus į tą bjaurią bendrakoledžę, tačiau pajuto, kaip profesorius sugriebė ranką. Jis buvo piktas, pradėjo bartis. Dori norėjo pradėti aiškintis, kad tai tos vėplos viską pradėjo, tačiau susivokė, jog iš tikrųjų tai ne. Kodėl kilo konfliktas? Dėl Merlino barzdos, juk ne kas kitas, o Dori užvirė visą šitą košę. Ir dar be priežasties. Ar prieš nepilną mėnesį po svarstymo Magijos Ministerijoje ji nepasižadėjo, kad mokykloje šiais metais bus šilkinė? Bet vos tik pamačius Sofi ir Alrisos veidus Mendel apėmė toks pyktis... Pačios kaltos, kad čia atėjo! Kurių galo toms kvaišoms reikėjo joms rodytis saloje ir viską sugadinti? Ar negalėjo paėsti virtuvėje?!
- Gerai jau gerai, - atsakė profesoriui. - Atsiprašau.
Ar trečiakursė neturėjo pasiusti ir ant profesoriaus? Kaip ir turėjo, bet kažkodėl nepasiuto. Matthew pakankamai tvirtai laikė Dori už rankos. Norėdama ją ištraukti kita savo ranka Mendel paėmė profesoriui už riešo ir turėjo planą išsilaisvinti, tačiau vietoj to, kad bandytų atplėšti jo pirštus, mergaitė instinktyviai paglostė Matthew plaštaką. Tą pačią akimirką atmintyje sušmėžavo vaizdiniai, kaip Dori leido laiką su savo tėčiu, kaip įsikibusi į jo ranką vaikščiojo Londono gatvėmis ir jautėsi tokia saugi, kaip už mūro. Grįžo rytinė nuotaika, kuri buvo suknista.
Mendel labai sutriko. Akyse jau norėjo pradėti tvenktis ašaros, bet ji susilaikė. Tą ranką, kuria glostė, greitai patraukė, o įkalintąją truktelėjo iš visų jėgų ir liko laisva. Tikėjosi, kad niekas nepastebėjo to, kas įvyko, o į profesorių pažiūrėti bijojo: ką jis dabar apie ją pagalvos?
- Žinai, gal einam užkąsti, - tarstelėjo Levandai ir pati patraukė prie vaišių.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #653 Prieš 2 metus »
   Sofi net nespėjo užkąsti, o Dori jau darė visokias nesąmones. Raudonplaukė sunkiai susivokdama bandė viską apgalvoti. Visų pirma, tai Dori paleido į Sofi kerus ir dėl to pasidarė dar didesnę mažvaikė. Votys? Ar supranti kaip tai šlykštu. Dviguba nauda man. Dori nepataikė. To ir reikėjo tikėtis. Nevykėlė. Sofi vėl galvojo rėženti pamokslą, bet susilaikė. Prie viso to ji gavo ir pelnytą bausmę. Trečia nauda Sofi buvo ta, kad Levanda pradėjo pamažu baisėtis tos mažvaikės elgesiu.
   Staiga akinanti šviesa pradėjo šviesti į Sofi akis. Alrisa kažką paleido, o Dori lyg ir (deja) atmušė. Visko buvo per daug ir Sofi kol kas tiesiog ramiai kramsnojo Turner atneštas varles. Mergina stengėsi sulaikyti pyktį. Manė jog jis tuoj tuoj išsiverš ir ji pradės kankinti panelę Dori su Imperio kerais. Na gal ne taip žiauriai. Sofi pradėjo regsti planą.
   Vėliau ji praėjo pro Dori. Norėjo, kad ji manytų jog šiaip sau. Ji manė jog jai pavyko. Praeidama ji tyliai šmestelėjo kerus.
 - Densaugeo,- sušnabždėjo. Jeigu kas ir girdėjo tai tik skruzdėlės. Gal ir nebus didelės žalos, bet ji tikrai pasimokys.
   Klastuolei šovė mintis, kad Alrisą su ja gali suvienyti neapykanta Dori. Ji nenorėjo padlaižiauti, ne. Ji tik norėjo turėti tvirtą užnugarį kai kurioms situacijoms. Tad ji nieko nelaukus priėjo šalia Alrisos ir tyliai vaizdavo, kad kalbasi su savimi:
 - Tikra psichinė ta Dori.
  Pasakė tik tiek.

*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #654 Prieš 2 metus »
Kaip visada, penktakursės smegenys veikė kiek per lėtai, kad sugebėtų padoriai orientuotis tokiame įvykių sūkuryje. Merginai vos mirktelėjus, Mendel jau atmušinėjo kažkokius kerus, paleistus vienos iš "priešių", kol Marchetti stovėjo įbesta kaip kuolas į žemę.
Klastuolę partnerė vėl sugebėjo nustebinti, atsiprašiusi profesoriaus, dėl viso šio "nedidelio nesusipratimo". Levanda jau pradėjo įprasti prie maištaujančios Dori įvaizdžio. Pastaruoju metu, ji atrodė pasitikinti savimi ir toli gražu nekreipianti dėmesio į klastūnyno vadovo pastabas. Žinoma, kas iš tikrųjų dėjosi trečiakursės galvoje, ji neturėjo žalio supratimo.
Merginoms pagaliau priartėjus prie maisto, raudonplaukė nesusilaikė nepripuolusi prie šokoladinių varlių. Tačiau, vos atsikandusi pasprukti bandžiusios varlytės, suprato, kad įsivaizdavo kur kas įspūdingesnį ir ryškesnį skonį, nei dabar pajuto. Pirmoji klastuolės galvoje šmėstelėjusi mintis - šokoladinių varlių gamintojai pakeitė receptą. Tačiau kiek vėliau jai toptelėjo, jog ji paprasčiausiai iš jų išaugo. Norėdama atsikratyti nejaukaus ir kiek nostalgiško jausmo, ji pakėlė akis į kompanionę.
- Galvojau, jog esu kur kas labiau išalkusi, nei iš tiesų. Matyt..., - nespėjusi baigti sakinio Marchetti sugriebė tamsiaplaukę už plaukų ir smarkokai juos timptelėjo žemyn.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #655 Prieš 2 metus »
Dori kartu su Levanda pėdino prie vaišių. Čia išties buvo įvairių skanėstų. Levanda atsikando šokoladinės varlės, tačiau trečiakursei jau bloga nuo jų darėsi, tad jos akys nukrypo į pyragėlį. Pyragėlis atrodė labai gardžiai. Mendel spėjo, kad jis tikriausiai bus aplietas apelsinų glaistu, nes viršus buvo oranžinis. Regis, matėsi ir migdolų. Turėtų būti skanu, pamanė.
Tačiau prieš paimant pyragėlio gabaliuką pro Dori praėjo Sofi. Tamsiaplaukė sugniaužė burtų lazdelę, kurią jau buvo įsidėjusi į kišenę, nes buvo labai didelė tikimybė, jog ta kvaiša bandys keršyti už į ją paleistus kerus, nors Dori, deja, kaip ir į Alrisą, į Sofi taip pat nepataikė.
Bet Barbierato, regis, praėjo pro šoną be konfliktų tęsimo, ir Mendel akys vėl nukrypo į išsvajotąjį pyragėlį. Tada Levanda pradėjo kažką sakyti, bet nebaigė - paėmė Dori už plaukų ir ėmė tempti žemyn. Nesupratusi, kas vyksta, trečiakursė pasilenkė. Ar Levanda prisiminė kvidičo rungytes, kai Dori netyčia ją apkūlė, ir sugalvojo atkeršyti? Dėl Merlino barzdos, po metų laiko? Juolab, kad merginos jau buvo kaip ir tapusios draugėmis.
Tačiau kitą akimirką Dori viską suprato: Levanda ką tik ją išgelbėjo nuo Sofi slapta paleistų kerų, kurie dabar praskrido tiesiai pro viršugalvį. Ta bjaurybė, žinoma, negalėjo tiesiog praeiti pro šalį! Pabandė kerėti, kai Mendel nesitikės.
- Ačiū, - tarė Levandai. - Jei ne tu, būčiau papuolusi.
Trylikmetė atsistojo ir piktai žvilgtelėjo į Barbierato.
- Nemaniau, kad esi tokia bailė, Sofi. Iš pasalų keri tik nevykėliai.
Ar Dori buvo kilęs noras vėl traukti burtų lazdelę ir pradėti svaidytis užkeikimais? Žinoma. Tačiau Mendel žvilgtelėjo į profesorių ir šį kartą nusprendė nebetęsti. Ji atsiduso ir pažiūrėjo į tų skaniųjų pyragėlių lėkštę. Kol vyko šurmulys, keli protingesni klastuoliai spėjo praktiškai išgraibstyti Dori siekiamąjį skanumyną. Bendrakoledžių saloje jau buvo kur kas daugiau. To pyrago buvo telikęs vienas gabalėlis. Vadinasi, tikrai skanus, vėl pagalvojo Dori, o jos pirštai beveik lietė paskutinį šio gardėsio kąsnį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #656 Prieš 2 metus »
   Eilinį kartą Sofi nuėjo. Ir ko jie taip delsia? Negi tikisi, kad lauksiu iki vakaro? Be atsakymo, kurio tikėjosi iš buvusios partnerės raudonplaukė vėl susierzino. Vėl per Dori. Bailė? Duosiu aš tau, bailė. Sofi pabandė susierzinimą paslėpti ir prakalbo:
 - Taip, tikrai taip, aš bailė. O tu, panelė Dori! Tu labai drąsi. Nes tu rėki visa gerklę: Pažiūrėkit! Ar matot kaip paleidau kerus?!- su žiauriu sarkazmu kalbėjo Sofi,- Dėl to ir išsisukau. Pagalvok, tu ne drąsi, tu naivi. Apsisaugojau nuo Turner. O tu? Kiek pamenu ne. Primink man. Juk laukia susitikimas su direktore, ar ne? IR TU TIKRAI NEBŪTUM IŠSISUKUSI JEI NE LEVANDA!- šmėstelėjo piktą žvilgsnį į Levandą.
   Savo iškalbą baigusi ji pasiėmė pirmą saldėsį, kurį tik matė. Jis tikrai numalšino pyktį. Įdomu, kad tai buvo? Gal Sofi suvalgė pyragaitį? Taip. Tikrai. Kažką panašaus suvalgiusi ji kiek aprimo.
   Pastaruoju metu Sofi tokius dalykus valgydavo gan dažnai. Tik dėl streso po kvidičo. Retkarčiais prisiminusi Dori, klastuolė pradėdavo daužyti į savo pagalvę. Aišku, kai būdavo viena. Mergina nenorėjo, kad pasirodytų psichė. Kažkada pamatė tik užklydusi pirmakursė. Tikrai trenkta. Nubėgo net nepasisveikinusi.
   Kad ir kiek stengėsi užgniaužti mintis, vis dėl to turėjo išsilieti. Gal ką aprėkti? Gal Turner? Ne.... Netoli pamačiusi krūmą pribėgo prie jo. Jis buvo kiek nuošaliau, tad niekas girdėti neturėjo.
 - Ta nusususi, bjauri netikelė! Ką ji čia vaidina? Iškrypėlė! Gėdinga apsimetėlė! GRIFĖ!...,- tripčiojo koja ir visaip kitaip reiškė emocijas. Staiga sustojo ir lyg niekur nieko nuėjo prie bendrakoledžių.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #657 Prieš 2 metus »
Vis dar laikydama Vėtratrūnės ranką (nors jau seniai apie tai pamiršusi) Elliw išėjo į lauką. Nežinojo, kur reikėtų keliauti toliau, o jeigu draugė ką nors ir sakė, velsietė to negirdėjo. Ji tiesiog žingsniavo ežero link. Šio fakto, tiesa, nežinojo. Klastuolė tiesiog žingsniavo. Kažkuriuo metu sugalvojo apsidairyti ir baisiausiai persigando: visai šalia jos buvo Vėtratrūnė.
- Iš kur tu čia atsiradai? - su kuo nuoširdžiausiu išgąsčiu paklausė rudaplaukė ir nė nepastebėjo, kaip paleido draugės ranką. Tuo metu mergaitės buvo prie ežero, kur jų laukė valtis. Elliw - gera mergaitė, bet kažkodėl kilo noras pamatyti Vėtratrūnę visą šlapią. Ji pradėjo tempti draugę link vandens, bet netyčia įstūmė ne į ežerą, o į vieną iš valčių. Iš paskos įdribo ir pati. Netyčia, žinoma.
- Liucija? - neryžtingai kreipėsi velsietė ir po kiek laiko atsisėdo. Ir tada prisiminė neturinti su savimi nė vieno astronomijos prietaiso. - Kur mano teleskopas?!
Paėmusi dvi lazdas pradėjo jomis mosikuoti ir netyčia įmerkė į vandenį. Valtis, kurioje mergaitės buvo, pradėjo judėti, kas išgąsdino ir taip įsibaiminusią mergaitę.
- Liucija?! - garsiau riktelėjo Elliw, bet geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje vis tiek nepasirodė. Buvo liūdna. Kodėl jai nuolat taip nesiseka? Juk ji gera mergaitė…
Po kiek laiko Elliw pamiršo, ką dariusi. Sugalvojo, kad reikia atsistoti - galbūt taip pamatys teleskopą? Tikimybė nebuvo labai didelė, tačiau velsietė nuoširdžiai to tikėjosi. Galbūt bent kartą pasiseks ir jai?..
Deja, vos tik pakilo nuo kažkur, visas pasaulis aplinkui pradėjo judėti, ir netrukus mergaitė atsidūrė vandenyje.
- Vėtratrūne?! - persigandusi suriko Elliw ir pradėjo kepurnėtis į kažkurią pusę. Buvo siaubingai šalta, bet, pasirodo, ši velsietė buvo išties sėkmingas žmogus: visai netrukus ji pasiekė sausumą ir persigandusi atsigulė ant sausos žemės.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #658 Prieš 2 metus »
Deja, kad ir kaip Alrisa stengėsi, geriems norams nebuvo lemta išsipildyti. Nors kerai pavyko, juodaplaukė sugebėjo nuo jų išmaniai apsiginti. Tegu jai lazdelė sulūžta! Tylomis pyko, mat staiga priėjo profesorius ir nutraukė beįsiliepsnojantį karą. Beliko tik džiugiai stebėti, kaip jis priekaištauja. Šis vaizdas klastuolei taip patiko, kad vėl klestelėjo ant žemės ir susirado dar vieną pyrago gabalą. Už sėkmingą kerų paleidimą buvo galima save gausiai apdovanoti, nors tuo pačiu metu graužė mintis, jog reikėtų išmokti daugiau burtažodžių. Nesinorėjo kitą kartą pasirodyti visai prastai. Vis dėlto ji pernelyg neėmė to į galvą - kai tas kitas kartas ateis, ketvirtakursė susivoks apgailėtinai patingėjusi.
Tačiau dabar vos tik spėjo atsipūsti, būtinai turėjo ateiti toji šlykščiaplaukė! Ši kažką suburbuliavo po nosimi - Alrisa sugebėjo nugirsti tik ,,Dori''. O kas čia per daiktas? Gal jai visai kvankšt? Nieko nesuprato mokinė ir suraukė savo dailų veidelį. Ech, bet kam kvaršinti galvą dėl tokių niekų: ar kažkam pavažiavo stogas, ar jis vis dar vietoje? Tiesą sakant, nemanė, kad visoje saloje rastų žmogų, išskyrus, žinoma, save, kuriam tas stogas nebūtų laikęsis tvirtai. Ypač dar ir mergiotei, kurią buvusi partnerė greičiausiai pavadino Dori.
Kvailas ir kvailesnis. Liūdnai konstatavo klastuolė, užsikimšdama ausis. Tikrai neketino klausytis iki gyvo kaulo per tą užuominų ieškojimą įgrisusio balso. Vis dėlto spėjo įsitikinti, kad įžūliosioji kerėtoja vadinosi Dori. Vien vaizdo pakako, kai Sofi (koks bjaurus vardas) pradėjo skėryčiotis lyg višta. Laimei, kančia ilgai netruko.
-Ach... - iš palengvėjimo atsiduso Alrisa. Atrodė, kad visos negandos, kurias siuntė nepalankus likimas, jau baigėsi. Deja...
Ji troško vėl pajusti tobulą pyrago skonį, atrasti šiokią tokią paguodą. Bet meiliai pažvelgusį į jį, pamatė, jog Dori taip pat kėsinosi į gardumyną:
-Ei! Čia mano! Patrauk tuos šlykščius pirštus nuo mano pyrago! - sušnypštė klastuolė ir žaibiškai pagriebė paskutinį gabalėlį. Tarsi bijodama, kad jis bus išplėštas iš rankų, atkando visai nemažai bei išsipūtusiais žandais pergalingai pažvelgė į priešę. - Nu ba, daba batai, kaf būna, kai bane fuerzini.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Sala ežero viduryje
« Atsakymas #659 Prieš 2 metus »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

     Elliw užtikrintai vedėsi Vėtrūnė jų tikslo link (tikėkimės, kad link tikslo), tad šiai, kaip beveik visada, beliko tiesiog leistis vedamai ir tikėtis, kad jos atsidurs ten, kur reikia. Po neprailgusio klaidžiojimo tarp pilies sienų, o po to ir už jų - lauke -, Elliw netikėtai klausimai suriko kažką, ko Kristė nesuprato, bet lieka tikėtis, kad klausimas buvo skirtas ne jai... Bet turbūt ji klydo, nes po to, kai mergina neatsakė, naujoji draugė, vardu Elliw, ėmė su didele jėga tiesiog stumti Kristę į tą pusę, kurioje de Leighi girdėjo telkšintį ežero vandenį.
     - Ė, ką tu darai?! - suriko klastuolė ispaniškai, tačiau atsakymo nespėjo sulaukti, nes buvo įstumta į kažkokią iš super kietos medienos pagamintą valtį, kurioje smarkiai susitrenkė baltais plaukai nudengtą galvą. - Au... Elliw! Nedaryti taip!
     Muzikantė iš gulimosios padėties atsisėdo ir patogiai įsitaisė valtyje. Tačiau tą pačią akimirką, kažkas (turbūt Elliw) ėmė staigiai ir baisiai nerangiai irkluoti valtį ir iš netikėto valties pajudėjimo iš vietos, Vėtrūnė vėl persivertė ir vėl susitrenkė galvą.
     - Elliw!
     Tačiau čia visi keblumai nesibaigė - netrukus valtis tiesiog iš oro (arba ne, reikia klausti Elliw, gali ji ir vėl čia prikišo nagus) apsivertė ir abi merginos sukrito į baisiai gilų ežero vandenį. Jis buvo baisiai šaltas... Bet tai nebuvo pagrindinė bėda, dar blogiau buvo tai, kad Vėtrūnė šiuo metu buvo giliame ežere, nemokėdama nei plaukti, nei matyti už ko galima kabintis, jog išsilaikyti ant vandens paviršiaus ar į kurią pusę mėginti plaukti.
     - GELBĖKIT! GELBĖKIT! - suriko Kristina išpjaudama iš burnos vandenį. Ji beviltiškai mosikavo rankomis ir kojomis, mėgindama išsilaikyti ant vandens paviršiaus, buvo tik laiko klausimas, kada ji panirs po vandeniu. Ir nebeišnirs. Tačiau apie tai mažiausiai norėjosi galvoti.