0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Faith Hades

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
Paslapčių tunelis
« Prieš 6 metus »
Kaip žinote, Kambarys iki pareikalavimo yra labai nenumatoma vieta. Kartais, į jį, gali patekti net ir pakliuvęs į visišką nežinią. Ir vis dėl to į ją pakliuvęs, gali atsidurti Paslapčių tunelyje. Tunelis iš apsamanojusių akmenų, vedantis pro lotyniškai išraižytą arką, iki jaukiai, deglais apšviestos visų Hogvartso direktorių dienoraščių bibliotekos. Ne vienas čia, iš direktorių, jau buvo apsilankęs, bet visi, iki šiol, tai išlaikė paslapty.

Kartą, Feitė dėl didelio nuobodulio, tiesiog ėmė slankioti paslaptingais Hogvartso koridoriais. Buvo vienas iš Žiemos savaitgalių, tad ką daugiau per tokius veiksi. Lauke kaukia žvarbus Žiemos vėjas, jei tokiu galima pavadinti, jau geriau, uraganas, tad Feitė tiesiog atsisėdo trečiame aukšte prie palangės ir galvojo, ką čia įdomaus nuveikus. Ji net nesusiprato, kad tiesiai už jos, pradeda raitytis įmantrios Kambario iki pareikalavimo durys. Faith jų nepastebėjo tol, kol neišgirdo tylaus durų girgžtelėjimo. Ji staiga krūptelėjo ir akimirksniu atsigręžė į tą vietą, kur tai girdėjo. Tai ir buvo tos nejaukiai pilkos raitytos, lyg paradinės durys, kurios vedė į tamsą. Durys kviete kvietė, pro jas užeiti, tad Feitė tik sunkiai atsikvėpė ir žengė žingsnį. Jai įėjus, Durys tyliai užsidarė. Kambariukas buvo nedidelis, vos metro  su puse skersmens, bet vos tik Feitė, jau pakeldama lazdelę, sušuko :
- LUMOS! - ant apsamanotų sienų užsidegė deglai. Faith pažvelgė į tolį ir pamatė, jog tai toli gražu buvo ne mažas kambarėlis, tai buvo tunelis. Feitei beeinant tolyn, jai pakeliui vis užsidegdavo deglai, kol ji priėjo apvalią arka. Joje buvo išraižyta :
"Cuniculum hic arcana detegeret, non operosa, nescio quo tu visita, ire per omnes arcus et responsa invenimus hic."
- Hm... čia turėtų būti lotynų kalba... pažiūrėkim... manau, čia parašyta - Tunelis čia paslapčių, neatskleistų, netyrinėtų, nežinia, kai aplanko tave, įeiki pro šią arką ir visus atsakymus čia rasi. Labai keista, na tikėkimės, tai nieko blogo nereiškia. - vylėsi Feitė.
Iš tiesų, ji buvo teisi, vos perėjus šią keistą arką, ji surado ovalų kambarį, kurį dengė tamsiai raudonos spalvos kilimas, retkarčiai "apkramtytas" vabalų. Taip pai čia buvo ir begalės lentynų knygų, kurias permetus akimis, Feitė suprato, kad tai Hogvartso koledžų įkūrėjų ir visų buvusių šios magijos mokyklos direktorių dienoraščiai, į kuriuos sudėta jų viso gyvenimo išmintis. Bet Faith kai ko iš karto nepastebėjo. Tas daiktas buvo tiesiai priešais keistąją arką kiūtinčios juodos, mažos durys. Feitė neskubėjo jų atidaryti, bet smalsumas graužė ją, kaip tik įmanydamas.
- Ne. - tarė sau Feitė. - vienai ten eiti nevalia. Bet būtinai papasakosiu Beatricei. Man reikės pagalbos, nulaužiant tą keistai didžiulę spyną, ant šių durų. - pamanė ji.

Po kiek laiko, šiaip ne taip suradus Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį, krito ant savo lovos ir užmigo, prisiekdama sau, kad rytoj, viską išklos savo geriausiai draugei. 


 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Faith Hades »

*

Neprisijungęs Fiona de Treebook

  • ****
  • 203
  • Lytis: Moteris
  • Na ką. Laimėjom?!
Ats: Paslapčių tunelis
« Atsakymas #1 Prieš 6 metus »
Beatrice nekantravo pamatyti tą vietą, kurią netyčia sukūrė jos bendrakursė ir bendrakoledžė Feitė. Mergaitė pasakojo, kad  durys atsirado iš niekur, bet Bea iš pusseserės Urtės žinojo, kad yra toks kambarys, kur tik apie ką pagalvoji, tiksliau ko užsinori labai, ir dar būni reikiamoj vietoj, kambarys parodo savo galią. Sienoje atsiranda durys, o viduje... viduje galima rasti tai, apie ką galvojai. Atsakymus. Taigi, Pole tiesiog skriejo koridoriumi iki kambario iki pareikalavimo. Atsidūrus aštunto aukšto koridoriaus gale, mergaitė sustojo. Pala. As taigi nežinau, apie ką galvoti reik. O gal Faith netyčia užsiminė? Atrodo pasakojo, kad ten buvo direktorių dienoraščiai. Pabandysiu apie juos galvot. Gal visgi pavyks? Ir ėmė mergaičiukė vaikščioti pirmyn atgal, bet nieko nevyko:
-Kodėl? Aaa. Gal ne apie tai galvot reik. Ir iš kur man žinot? Palauksiu kol Faith čia atžingsniuos, ir tada ji parodys man kaip,-nusprendė Beatrice. Ji patogiai įsitaisė ant grindų, atsirėmė į gobeleną, ir ėmė galvoti, ką gi čia įdomaus nuveikus. Jai taip bemąstant, ji pajuto, kad jos dešinėje kažkas vyksta:
-Oi. Va. Durys atsirado. Ir apie ką gi aš čia mąsčiau? Eee... Gal vėliau prisiminsiu.
Grifiukė nedrąsiai pravėrė naujai atsiradusias duris, ir įėjo į kambarį.
Ją pasitiko tamsa. Bet kai akys apsiprato, ji pamatė arką, su neaiškios kilmės žodžiais, kurie buvo išraižyti ant jos:
-O.... Tai čia ta vieta...-sušnabždėjo Beatrice-aš ją radau...
Staiga pasigirdo žingsniai koridoriuje. Bea staigiai atsisuko. Kažkas ateina! Reik slėptis. Tik nežinau kur. Va, už tos arkos užlįsiu. Kaip tarė taip ir padarė. Beliko tik sulaukti svečio.
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Faith Hades

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
Ats: Paslapčių tunelis
« Atsakymas #2 Prieš 6 metus »
Vėl nebenusprendus, ką veikti, Faith išėjo ieškoti paslaptingojo tunelio. Užlipus į aštuntą aukštą (šiandien ji norėjo pradėti nuo jo) ji, pasukus iš laiptinės, pamatė pro Kambario iki pareikalavimo duris einantį, ilganosį namų elfą. "Kažin, ko jis čia atsibastė", pagalvojo Feitė, bet nieko nelaukus išlindo iš už kampo ir sušuko :
- PATRIFICUS TOTALUS! - ir, kaip ir Feitė tikėjosi, elfas sustingęs nukrito ant kieto Hogvartso grindinio. Faith vos įstengė nutempti elfą už kampo ir užmaršinti, mat šis buvo gerai nupenėtas ir, matyt, virėjas. Feitė ,grįžus, atsistojo priešais esančią sieną ir pagalvojo apie ilgus ir nuobodžius namų darbus, kuriuos jai teks padaryti. Atsimerkusi, ji pamatė duris, atidarė jas, bet viduje buvo visiškai ne tas, ko ji norėjo. Kambarėlyje stovėjo darbo stalas su automatine plunksna.
- Cha... Matyt ne apie tai reikėjo galvoti. Na, pabandykime dar kartą. - Ir šįkart, Faith net nesugalvojo apie ką galvoti, tad dar keletą kartų pabandžius, atsidūrė visiškoje nežinioje. Ir tada, lyg tyčią, už jos pasigirdo pažįstamas, seniai surūdijusių durų vyrių girgždėjimas.
- Eureka! - su pašaipia gaidele, sušuko Feitė - durys atsidaro tik atsidūrus visiškoje nežinioje! - pridėjo jau linksmiau. - Nagi, įeikime vidun, - paragino ji, save. Vos durys, už Faith nugaros sunkiai užsidarė, kažkas tolumoje aiktelėjo ir pasigirdo tylus dunkstelėjimas.
- HOMENUM REVELIO, - sušnibždėjo Feitė. Tunelyje, kažkur gale, blykstelėjo švieselė. "Čia kažkas yra" atsargiai, jau paruošus lazdelę, pagalvojo ji. Po keleto akimirkų, tunelio gale, ji pajuto kažką sujudant, ovaliosios bibliotekos prieblandoje.
- EXPELLIARM... Beatrice? - nustebo Faith pamačius draugę. - Sveika, - nusišypsojo jai. - o, tu suradai tunelį! Ateik, kai ką parodysiu. - Nusivedė draugę prie juodųjų duryčių, esančių priešais arką. Šįkart vidury jų buvo stačiakampis įspaudas. Faith perbraukė per jį pirštais. - mums reikia pabandyti nulaužti tą spyną, karančią per visas duris, -  Faith pabandė jas susprogdinti, - BOMBARDO MAXIMMUM!, - nieko neįvyko.- ALOHOMORA! - taip pat nieko. Po kelių tokių nesėkmingų bandymų, Faith ir jos draugė palūžusios tiesiog drybsojo, ant sofutės, kuri girgždėdama bandė atlaikyti visus keiksmažodžius ir draugių nesėkmingus tupinėjimus, tai prie durų, tai ant sofutės. Staiga Faith sugalvojo išeitį :
- Gal mums paprasčiausiai reikia įstatyti kokią atverstą knygą į šį įspaudą? - parodė į įspaudą, apžiūrinėtą anksčiau. Feitė nuskubėjo paimti kokio nors įdomesnio dienoraščio ir grįžo, su A. P. H. Dumbuldoro dienoraščiu. - Pabandysime šį. - ir įstatė knygą, atverstą į 148 puslapį, kurio antraštė skelbė - "Susitikimas su pirmoku Hariu Poteriu". Po kelių akimirkų, grandinės tirpte ištirpo ir durys švelniai atsidarė. Vidus mirguliavo geltona, raudona spalvomis. Faith žengė pirmyn... 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Faith Hades »

*

Neprisijungęs Fiona de Treebook

  • ****
  • 203
  • Lytis: Moteris
  • Na ką. Laimėjom?!
Ats: Paslapčių tunelis
« Atsakymas #3 Prieš 6 metus »
Tas kažkas užtruko, kol įėjo. O tik įėjęs, ištarė kažin kokį burtažodį, nuo kurio erdvė priešais Beą žybtelėjo. Nelauktasis svečias jau norėjo ją nuginkluot (Pole jau sunkiai nulaikė lazdelę), kai matyt jo akys apsiprato su tamsa, ir atpažino ją. Beatrice irgi tada jau sugebėjo atpažinti kas tai. Ten- Faith. Ta pati, kurios Bea nesulaukė:
-Labas, labas. Na, radau aš tą tunelį, juk viską nupasakojai,-į klausimą atsakė grifiukė. Faith griebė ją už rankos, ir nusivedė prie keistų durų, kurių Beatričė dar nebuvo pastebėjus:
-Oho... Kas čia tokio?-durys buvo apvyniotos grandine, o viduryje buvo stačiakampio formos įranta. Faith bandė visokiais burtažodžiais atrakinti ir susprogdinti duris. Bet Bea nežinojo daugiau burtažodžių. Visus draugė jau buvo išbandžius:
-Ei, klausyk, gal pabandom ką ten įdėti? Pavyzdžiui...-ne. Mergaitė nesugalvojo ką. Bet Feitė, nors jos ir negirdėdama, pati priėjo prie tokios išvados. Ji dingo patalpis gale, ir grįžo nešina sena knyga. Ji greit subėrė kas ten parašyta, ir įstatė ją į reikiamą vietą. Ir stebuklas ((nuo kada magijoj nėr stebuklų?))! Grandinės išnyko, o durys lėtai ir švelniai atsivėrė. Vidus mirguliavo geltona ir raudona spalvomis. Grifų Gūžtos spalvomis. Feitė nedvejodama puolė į jas. Beatrice nenorėjo atsilikt, tad ėjo tiesiai po Faith.
Jis atsidūrė didžiojoje salėje. Ten vyko kažkokia puota. O, pirmakursiai! Reiškia čia rugsėjo pirmosios šventė... Įdomu kada tai vyko?
-Faith? Aš neišgirdau ką iš lradžių sakei. Kas čia vyksta?
Lightning makes no sound until it strikes.

*

Neprisijungęs Faith Hades

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
Ats: Paslapčių tunelis
« Atsakymas #4 Prieš 6 metus »
...Įėjus Faith pamatė didžiulę šventę. Ji vyko Didžiojoje salėje, kaip ir visos kitos, bet šioje vyko kažkas ypatinga. Girdėjosi aikčiojimai, grifiukų šūkčiojimai, nepaliaujantys plojimai ir klastuolių keiksnojimaisi, kurie ne taip labai girdėjosi per įprastas pirmokų priėmimo šventes. Galų gale, Feitė priešais pamatė mažą, gležną, vaikinuką su akiniais ir... randu!  Jis kukliai tupėjo ant klibančios taburetės ir ant galvos turėjo ant akių krentančią sulopytą, burtiniko kepurę. Faith nusišypsojo. Ne kiekvieną dieną pamatysi jauną Harį Poterį. Dabar, jis jau buvo gan senas žmogus, jau šimto ir beveik su puse. "Nesiblaškyk, Feite" mintyse pagalvojo. Atsisukus į draugę, pamatė, Beatrice, su klausiamos išraiškos veidu, stovinčią tiesiai jai už nugaros.
- Ne kiekvieną dieną pamatysi tokį reginį, ką? - pasakė Faith. - Įdomu, kaip mes iš čia išsikrapštysime? - susirūpino ji. - Turbūt reikės palaukti, kol pasibaigs šventė ir tada paklausime Dumbuldoro, ką daryti, jis supras.
Laukdamos, kol šventė pasibaigs, jos įstengė nugvelbti po skanėstą nuo beveik kiekvieno stalo.
- Pagaliau, - šventei pasibaigus pratarė Faith. - eime į direktoriaus kabinetą, - Užlipus į reikiamą aukštą, Faith staiga susiprato :
- Taigi, mes nežinome slaptažodžio! - su nusivylimo gaidele sušuko ji. - Palauk, girdžiu žingsnius... - Ir jos nieko nelaukdamos pasislėpė už artimiausios statulos. "O, ateina Makgonagal!" Feitė palengva atsiduso. Vos tik profesorė, ištarus slaptažodį, įlipo į besisukančių laiptų virtinę, mergaitės suskubo iš paskos ir profesorė jų vos nepastebėjo.
Užkilus laiptais, jos vėl pasislėpė, bet už skraidančios mistinės būtybės, grėsmingai žvelgiančios į kiekvieną praeivį ir laukė profesorės išeinant. Po kurio laiko, susiraukusi Makgonagal skubiu žingsniu iššuoliavo iš Dumbuldoro kabineto. Faith pasinaudojo proga ir nėrė pro atdaras duris.
- Labas, vararas, profesoriau Dumbuldorai, - nutaisiusi dirbtinę šypseną pratarė ji. - Mums reikėtų jūsų pagalbos... - ir direktorius nuoširdžiai sutiko išklausyti ilgos mergaičių istorijos, - ... ir štai mes čia. - po kelių akimirkų, vos girdimu balseliu pabaigė pasakoti nuotykį Faith. Bet direktorius apgailestaudamas atsakė, kad niekuo negalįs padėti ir mergaitės, padėkojusios išėjo, tik direktoriui palinkėjus kuo greičiau joms grįžti namo.
Beeidamos trečio aukšto laiptais, mergaitės sugalvojo, kad vis dėl to, joms reikėtų grįžti į Paslapčių tunelį, kad nors ir šiame laike, tad jos, apsisukusios grįžinėjo atgal į aštuntąjį aukštą, kai išgirdo kažką garsiai bumbsint į mokyklos grindis. Staiga, iš už kampo, Faith pamatė tirmetrinę, seilėtą, pelkių trolio figūrą. Mergaitės žvygaudamos pasileido bėgti.
- Ką mes dabar darysime? - susinervinusi vis kartojo Faith, - Ach, teisingai! Man kažkada proteta Hermiona pasakojo, kad per jos primųjų metų Hogvartse pirmokų šventę, Profesorius Kvirlis iš požemių išleido pelkių trolį, bet nesugebėjo jo nugalėti, o tuo metu, Hermiona buvo užsirakinus mergaičių tualete, o ten jos vos tas trolis neužmušė!!! - susizgribo Feitė, - Mums galas mums galas MUMS GAALAAAS!!! - trolis jas visosi, kaip įmanydamas, - INCARCEROUS!!! - bet nieko neįvyko, nes trolis buvo apaugęs stora, lyg kiautas, oda - VELNIAS! - nusikeikė ji, - Beatrice, gal tu žinai, kaip mums atsikratyti to prielipos? - su viltimi paklausė Faith, - gal geriau tiesiog bėgam link aštunto aukšto? - pratarė ji, vos tik joms sustojus pailsėti, - proteta taip pat sakė, kad jie susitvarkė su troliu, tad geriau nesugadinkim jiems smagumo, - su humoro gaidele pridūrė ji.
Pasiekusios aštuntą aukštą, mergaitės vos galėjo prakvėpuoti. Beje, jos ir taip buvo beviltiškoje nežinioje, tad su Kambariu iki pareikalavimo nebuvo jokių rūpesčių. Užsidarius paslapčių tunelio durims Feitė, atsirėmus į sieną lengviau atsikvėpė.
- Bent jau turėsime, ką parašyti magijos istorijos namų darbams... - jau linksmiau pasakė ji.   
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Faith Hades »

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Paslapčių tunelis
« Atsakymas #5 Prieš 3 metus »
Hogvartso sienas gaubė pietų saulės spinduliai. Buvo jau trečia valanda. Evelina ėjo koridoriais. Jos akys vis merkėsi. Naktį nebuvo gerai išsimiegojusi. Nusižiovavo. Saulė spgino į akis. Šianakt eisiu miegoti anksčiau. Nebegaliu... Jau pavelavau į herbalogija. Ji vos kėlė kojas. Nereikėjo anksti keltis į pelėdyną. Sesių laiškas galėjo palaukti. Žalios akys vis prisimerkdavo nuo ryškios saulės šviesos. Nagi, per visą dieną turėjau priprasti... Bet nepripratau. Ji nuėjo toliau. Gal ir buvo pavargusi, bet galvoje jos mintys sukosi visai apie ką kitą. Neseniai seneliai jai atsiuntė tėvų menniekius, kuriuos šie buvo palikę išvikdami. Evelina labiausiai sudomino mamos dienoraštis. Jis buvo iš rusvos odos su sagute susegti. Jo viduje grifiukė perskaitė, jog kažkada seniai jų - Džonsonų - šeima irgi turėjo relikvija. Tai buvo dėžutė su atminimais. Kadangi visa jų šeima buvo Grifo Gūžtoje, ten daugiausai buvo jos dalykėlių. Mama rašė jog ten buvo pirmoji Evelinos proprosenelio plunksna. Mergaitė nesuprato kam tai reikalinga, bet ja vis tiek sudomino. Rašė, kad buvo ir kitokių "artefaktų" tik niekas nebeprisiminė kokių. Kodėl neprisiminė? Nes dėžutė šiais laikais buvo dingusi. Niekas nežynojo kur. Mamos dienoraštije buvo parašyta, kad proprosenelis pasakė tik tiek "paslapčių tunelis, štai kur ją paslėpiau". Niekas nežynojo kas tas paslapčių tunelis, nei kur jis yra. Evelina ėjo penkto aukšto koridoriumi galvodama apie dėžutę. Jei ją surasčiau tikriausai būčiau daug apdovanota. Juk jiems tai toks svarbus daiktas... Ji ėmė ir praėjo pro duris. Bet greitai grįžo prie jų. Duris buvo nematytos. Kaip jos čia atsidūrė pagalvojo niekad jų nemačiau. Evelina apsižvalgė. Aplink nieko nebuvo. Atidarė duris. Už jų slėpėsi ilgas tunelis. Jo galo nesimatė. Atrodė, kad yra begalinis. Evelina žengė vidun. Durys vis dar buvo atidarytos. Koridoriuje už nugaros pasigirdo žingsniai ir Evelina skubiai uždarė duris. Ūkvedys pamanė. Ji pateko į tunelį. Iš kišenės greit išsitraukė lazdelę.
- Lumos, - tarė.
Tunelį apšietė melsva švieselė. Negali būti jog tai paslapčių tunelis. O, jis yra... Ar tai kambarys iki pareikalavimo?.. Esu apie jį skaičiusi, bet nemaniau, kad jis tikras. Ji žengė dar keletą žingsnių. Tačiau jei tai paslapčių tunelis jame slypi Džonsonų relikvija. Metas ją surasti. Kambarys iki pareikalavimo juk neatsiranda veltui. Jis atsiranda kai jo tikrai reikia...
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!