0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #45 Prieš 2 metus »
- Tikriausiai jis. Matai, aš kažkaip, mažai berniukų čia pažįstu. Irrr... manau tikrai ne tas gyvūnas jam paliko tokį randą. O tas pats kvailas senis, arba ir tas gyvūnas, kuris buvo užkeiktos TO kvailo senio. - nors ,,kvailas senis'' kartojosi, mergaitė nerado kitų žodžių jo apibūdinimui. Dori kalbėjo toliau.
- Taip, aš kalbu apie draugiją. Žinai, kažkada hogvartse irgi buvo mokinių ketveriukė, joje buvo ir Tomas Ridlis. Voldemortas. - žodį Voldemortas jį taip aiškiai ir garsiai ištarė, kad atrodo, net miškas suvaitojo. - Ieškosiu ypatingų gebėjimų turinčių žmonių, arba bent jau drąsių, stiprių ir protingesnių už mane. - ji kalbėjo rimtai. - Iš grifų gūžtos būsiu aš. Tu - iš klastūnyno, tas Donas... Denas.... žodžiu, tas ten, bus iš Švilpynės, o kažkas, iš varno nago. - nuleidusi galvą, susikaupusi kalbėjo Esmeralda. - O tada atsiras dar daugiau kitų mokinių. - linksmai nusišypsojo ji.
- Ne, tu žinai augiau nei aš. jeigu berniukų varnanagių nerasim normalių, tai tada tiks ir mergaitės. Žinai, man labai įdomūs yra klastuoliai. Aš labai noriu turėti draugų iš klastūnyno. Na, šiaip tu esi mano vienintelė tokia gera draugė. O esi iš klastūnyno, o aš - grifė. Aš esu beveik užtikrinta, kad papildysim dar vieną, naują magijos istorijos knygos puslapį. Odabar einam, nes man dar skauda ranką ir aš noriu valgyt. - nusijuokė mergaitė ir nužingsniavo.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #46 Prieš 2 metus »
Dori raukėsi klausydamasi, ką kalba Esmeralda. Tačiau vis tik tai tamsiaplaukės nestebino, mat jau iš seniau žinojo, kad grifė linkusi įsivelti į keistus dalykus. Juk ir tai, kas tada įvyko, kai mergaitės skraidė šluotomis, buvo iš tiesų baugu ir keista.
Kai draugė prakalbo apie Voldemortą, Mendel akys sužibo. Ją domino daug kas, kas buvo susiję su šiuo visų laikų juodžiausiuoju magu. Tiesa, kol kas Dori nenutuokė, ką Esmeralda ketina daryti. Galbūt kovoti prieš senį? Tačiau iš kur šis atsirado ir kas jis apskritai toks yra? Šioje istorijoje buvo daug neatsakytų klausimų, bet Dori, žinoma, sutiko į tai veltis.
- Žinoma, surinksime komandą, - pritarė.
Grifiukei prašnekus apie draugus ir tai, kad Esmeralda norėtų turėti draugų iš Klastūnyno, Dori pagalvojo tik viena: ji irgi norėtų. Deja, Mendel iš savo koledžo neturėjo nei vieno draugo, kuriuo tikrai galėtų pasitikėti. Karts nuo karto pabendraudavo su Levanda ar Davidu, bet su jais atvira būti negalėjo. O tikri jos draugai... Taip, Meg. Po velnių, o visi kiti - iš Grifų gūžtos...
Dori žvilgtelėjo į Esmeraldos ranką. Pagalvojo, kokia ši mergaitė drąsi. Atsitiko kažkas baisaus, bet Esmeralda sugebėjo išlikti rami.
- Gerai, - atsakė draugei, - eime.
Dar spėjusi nuspirti vieną kitą grybą Mendel pasuko pilies link.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #47 Prieš 2 metus »
Rytas išaušo kuo geriausias. O tai puikiausiai tiko Aurio planams. Susidėjęs reikiamus daiktus užsivertė kerais išplėstą kuprinę ant pečių ir patraukė į lauką. Prie mokyklos durų jo jau laukė pulkelis Grifiukų, su kuriais jis patraukė į miško gilumą.
Auris tikėjosi, kad savaitgalis ir liks toks saulėtas, koks kol kas ir buvo. Dar tikėjosi, kad nepraganys kokio savo auklėtinio tankioje girioje. Šiaip viskas turėjo būti neblogai, jis susigalvojo ką jie ten galės nuveikti, ko galbūt galės juos pamokyti.
Pagaliau visas būrelis nusibeldė į nedidelį slėnį miške. Čia buvo galima pastatyti palapines, nes teks čia likti iki rytojaus. Šioje vietoje tekėjo veržli upė, Auriui visada patiko ši vieta.
- Sveiki atvykę į mūsų nedidelę išlikimo stovyklėlę. Pirma reiktų aptarti kelias taisykles. Pirmoji, nei vienas nebandot dingti man iš akių. Antroji, atėjus nakčiai nebandot klajoti po mišką vieni. Trečioji, jeigu pamatysite ką nors pavojingo iš kart pasakykite man, o neikite patys tikrinti. Kol kas gal ir viskas, bet jei kas, taisyklių sąrašą papildysiu. Dabar reiktų truputį apsiruošti. Galime pasistatyti palapines iš anksto, turiu porą. Kadangi mūsų čia ne daug, vienoje gyvens vaikinai, kitoje merginos. Ar kas nors norėtų pastatyti palapines, kol apeisiu ratą ir apkerėsiu šią vietą apsauginiais kerais? Ai ir dar, jei kas nors neturite miegmaišio ar dar kokio daikto, sakykit, duosiu.

*

Neprisijungęs Mia Sneip

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ,,Viskas įmanoma, jeigu tuo tiki!“
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #48 Prieš 2 metus »
    Mia net pašoko iš lovos, nes prisiminė iškylavimą miške į kurį tuoj pavėluos, bet ne bet kokiam miške, o uždraustajame. Mergaitei knietėjo sužinoti kas yra uždraustajame miške. Ji ten niekada nebuvo, o viena nenorėjo rizikuoti.
    Mia tik op ir jau stovi su kuprine rankose ir krauna visokiausius daiktus, kurių prireiktų iškylavimui. Susikrovusi visus jai manymų naudingus daiktus mergaitė išbėgo iš grifų gūžtos kambario ir pasileido bėgti per koridorių. Pagaliau pribėgo grifiukų būrelį, kurie stovėjo lauke. Ji atsistojo nuošaliau ir suprato, kad nepavėlavo, o kaip tik laiku. Po keleto minučių atėjo  profesorius Auris ir visi nuėjo į mišką. Mergaitė eidama iki stovyklavietės nepamatė nieko įdomaus. Ji tikėjosi kažką fantastiško pamatyt. Priėję stovyklavietę profesorius pasakė taisykles, bet mergaitė tuo metu žvalgėsi aplink ir nieko negirdėjo, o po to pasistatė palapinę.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Mia Sneip »
-

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #49 Prieš 2 metus »
  Henrieta šiandien buvo puikios nuotaikos. Pagaliau vasaros atostogos baigėsi ir buvo galima vėl iš vaikų namų grįžti į Hogvartsą. O dar laukė savaitgalio trukmės Grifų Gūžtos išvyka į Uždraustąjį mišką. Nebuvo jokios priežasties ilgai lindėti Grifų Gūžtos bokšte, tad susimetusi į kuprinę būtiniausius daiktus, tarp jų ir miegmaišį, bei praeitais metais per pamoką šešėliuočio pagalba surastą kišeninį ginybinių kerų ir atkeikimų vadovą.
  Kurį laiką pastovėjus prie pagrindinių durų, pasirodė profesorius Auris ir visi patraukė į Uždraustąjį mišką. Rudenį miškas atrodė paslaptingai. Žemė buvo pasidengusi pirmaisiais nukritusiais lapais, o per miško tankmę nieko nebuvo galima įžiūrėti.
  Netrukus jie įžengė į nedidelį slėnį ir grifė apsižvalgė. Čia buvo tikrai graži vieta. Per slėnį tekėjo upė, kuri priminė sidabrinę juostą, keliančią per pievą. Henrietai atrodė, kad geresnės vietos stovyklavimui nepavyktų rasti visame miške. Nors, kas ten žino. Grifė ne pirmą kartą įsitikino, kad Auris puikiai pažįstą Uždraustąjį mišką ir geba jame puikiai orientuotis.
  Priėjusi prie likusios nepastatytos palapinės Henrieta mostelėjo lazdele ir netrukus viena šalia kitos slėnyje jau stovėjo dvi palapinės. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #50 Prieš 1 metus »
Alanas buvo išties puikiai nusiteikęs. Šiandien pirmą kartą legaliai keliavo per uždraustąjį mišką. Vaikinas dažnokai čia maklinėdavo, bet šį kartą bent niekas negalės už tai nubausti. Jis drožė šalia pusbrolio. O priekyje visų kelią skynėsi ir pro brūzgynus brovėsi jo šuo dingas.
Galop jie atėjo kur buvo numatyta stovyklauti ir Auris ėmė plepėti. Tą reikalą Alanas kaip ir praleido pro ausis. Nieko naujo vis tiek jis nepasakė. Po to kažkokia pirmakursė mergaitė ir Henrieta pastatė palapines. Alanas tuo tarpu žvalgėsi po slėnį.
Dingas sekiojo paskui raudonplaukį kaip visuomet. Po trumputės žvalgybos Senkleris priėjo prie Henrietos.
- Labas. - Pasisveikino nusišypsodamas jai. Norėjo paklausti apie Vendigo ar jo nebėra. Bet nutarė, kad gal ne šiandien.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Grybų slėnis
« Atsakymas #51 Prieš 1 metus »
Na, kol kas viskas klostėsi normaliai. Auris apėjo didoką ir platų ratą kerėdamas jų trumpam apgyvendintą vietovę saugos kerais. Kai baigė slėnyje jau stovėjo abi palapinės. Puiku, geručiai ir paklusnūs Grifai kol kas neišsidirbinėja. Ir šaunu. Gal taip ir toliau seksis. Auris priėjo prie Henrietos. Jam pasidarė kažkaip nejauku. Juk vos nenudėjo jos tada... Tada... Prisiminimais jis sugrįžo į tą dieną ir vietą, kai kliedėjo apsėstas siaubingos beprotybės, kurią užleido demonas. Nenoriu... Auris pasistengė nuvyti juos šalin. Prie merginos stovėjo Alanas ir jo šuo.
- Henrieta, kaip vasara praėjo? Ar viskas gerai? - Paklausė jos. Norėjo pasikalbėti su ta mergaite, bet žinoma dabar tam laikas buvo visai  netinkamas.
- Norėčiau vėliau su tavimi šnektelėti akis į akį. - Dar pridūrė tyliai. O tada šūktelėjo, kad ir kiti susispiestų į būrelį.
- Na, kadangi esame šiame išties pavojingame miške. Pasakykite man, kas jūsų nuomone čia yra pats pavojingiausias?