0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klara Harison

  • *
  • 48
  • Taškai:
  • wattpad- @2valandaryto , apsilankykit ;)
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #30 Prieš 5 metus »
Klara gūžtelėjo pečiais ir nesidrovėdama nužvelgė jaunuolį, nusivilkusį marškinius ir atsisėdusį šalia jos. Atrodo, klastuolės katinėliui išties patiko gulėti ant nepažįstamojo ir būti jo kasinėjamam, Zero murkė ir glaustėsi prie to vaikino. Taip, aš, ko gero, irgi murkčiau ir glaustyčiausi,-pagalvojo mėlynplaukė ir šyptelėjo.
-Tavęs pačio irgi anksčiau nemačiau, būčiau prisiminusi,-tarė vaikinui.-aš vos prieš porą metų čia atsikėliau iš Prancūzijos ir nelabai vaikštau po vakarėlius, mieliau jau muzika mėgaujuosi viena, muzikuodama savo kambaryje ar kokioje nuošalesnėje vietoje.
Klara pasisuko į Giedrių ir gūžtelėjo pečiais.
-Atleisk, skėčio neturiu, bet nesu nieko prieš kiek sušlapti,- ji pažvelgė į dangų.-ko gero, greitai nustos lašnoti ir pagaliau išvysime karkanus.
Mergina išsitraukė iš savo kišenės juodą tušinuką, kurį visada turėjo su savimi, ir ėmė kažką rašinėti ant jau ir taip primarginto stalo, prie kurio sėdėjo.
-Taigi, koks tavo vardas?-paklausė nepažįstamojo.
Idiotė ta Klaros galva. Apima noras rašyti jau tada, kai klastuolė išėjusi iš kambario ir nėra kur rašyti. Žodžių, kuriuos ji rašė ant stalo, beveik nesimatė, tad ji pasidavė ir tiesiog ėmė paišyti gėlytę ant savo kairės žodžių prirašinėtos rankos laukdama atsakymo.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #31 Prieš 5 metus »
Vaikinukas mikliai sugavo sausus marškinius ir paleidęs besiglaustantį kačiuką, užsimetė juos ant vis dar drėgnos odos.
- Ačiūka, bro, - linktelėjo blondinukui ir pridūrė, - žinoma, norėčiau tokią mielą mergikę susargdinti, kad galėtume kartu simuliuoti, - vyptelėjo mėlynplaukei ir atsigręžė į keistai vypsantį gelsvų plaukų savininką, - tu irgi galėtum prisijungti, juk kuo daugiau, tuo smagiau.
Stebėdamas kaip šis pakreipė žvilgsnį įvairiaspalvių gėlių pusėn, septintakursis susikėlė po tamsiom kelnėm paslėptas kojas ant medinio, kiek apibraižyto stalo ir patogiau atsirėmė.
- Natanielis, draugams - Natukas, - caktelėjo liežuviu rusvaplaukis ir sukryžiavęs rankas ties krūtine, kilstelėjo smakrą aukštyn, - o tu kuo vardu, saldainiuk? - vyptelėjo ir rugiagėlių spalvos plaukų savininkei, ir dailiam šviesiaplaukiui, mintyse lažindamasis su savimi, kuris iš jų greičiau atsakys.
- Taigi, kitaip sakant, malat nesąmones, - kiek pavėluotai sureagavo į jaunuolių keistąjį užsiėmimą - karkvabalių stebėjimą ir sulaukęs atsakymo į ankstesniuosius klausimus, smalsiai nužvelgė bendraamžį.
- Hm, gal ir prasilenkėme. Matai, niekada nebūnu prie vaišių stalo, nežinia ko ten gali būti primaišyta, tačiau maloniai leidžiu laiką miegamuosiuose. Jei kitą kartą pritrūks draugijos, užsuk į Klastūnyno bendrąjį kambarį, rasim ir tau porą kompanionių ar kompanionų, pagal pageidavimus, - pakeitęs sėdėjimo poziciją ir dabar pasirėmęs kairiuoju kumščiu smakrą, grįžtelėjo į prancūzaitę. Ak, kokia gyvenimo ironija, rodos, visos Lizerto sutiktos įdomiausios mergikės Hogvartse turi prancūziško kraujo.
Gal metas pradėti mokytis francua kalbos ir keltis į Biobetsonsą... - nebyliai pamislijo rausvaskruostis ir kilstelėjo antakį, garbanotam vaikiui uždavus klausimą.
- Na, šiaip aš iš Velso grafystės, bet mokslo metais apsistoju Koukvorte.

*

Neprisijungęs Giedrius Vėjavaikis

  • VI kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You'll dance to anything
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #32 Prieš 5 metus »
Mažybinės formos. Visada kai žmonės jas naudodavo, jam atrodydavo, kad iš jo yra šaipomasi ar tai kalbama sarkastišku tonu, na, bet kai kurie nejusdavo, kad visada būtent tokį balsą naudoja, tad... Turėtų nustoti apie tai galvoti. Persibraukė dar kartą per auksines garbanas ir atsisėdo šalia vaikino, užkeldamas koją ant kojos.
-   Uch, bet man nepatinka dalintis, - tuo pačiu šypsniu pratarė, lengvai pirštų galiukais paliesdamas jaunuolio kaklą. – Natuk, - pridūrė, nors abejojo ar vadins Natanielį taip, tai skambėjo, baisingai lipšniai. – Aš esu Giedrius, tačiau giedro oro, kaip matai, neatnešu, nebent tai tu lietaus debesis atplukdei pas mus, - prisistatė, na bet reikėtų pasakyti ir savo pravardę. – Vis, kartais vadina mane Honey, - tiesa pasakius, jo taip niekas nevadino visus penkis metus, bet tarkim.
Net apkeitė kojas vietomis, jo vabalų stebėjimą pavadino „nesąmone“, jeigu karkanai būtų paprasčiausi karkvabaliai, su mielu noru įpintų šiuos į tamsiaplaukio garbanas. Lėtai sumirksėjęs, nusprendė nepriekaištauti, visada taip darydavo. Klara neturi skėčio, apmaudu, o pašnekovas nepasiūlė savo magiškos pagalbos...
-   Taip pat išbandome mano... naują fotoaparatą, kaip matau, radome puikų modelį, - kone sumurkė, bakstelėdamas į magišką kamerą, kabančią sau ant kaklo. – Nebent nenorėsi papozuoti su žavingaisiais karkanais, jeigu esi toks populiarus... manau galėsiu net parduoti keletą nuotraukų, brangiesiems klastuoliams, - patenkintas dalinosi planais.  – Bet brangiajai Klarai, žinoma, atiduosiu nemokamai, -mirktelėjo mėlynplaukei.
Pasiūlymas užsukti į Klastūnyno bendrąjį kambarį, nuskambėjo it pakvietimas į viešnamį. Kaip bebūtų apmaudu, skirtingi koledžai negalėjo maklinėti po kitų emblemų kambarius.
-   Su mielu noru, jeigu tik sugebėsi rasti laisvus paukščius pas gyvates, nes daugelis yra arba nepilname- hm, noriu pasakyti, jaunikliai arba užimti, - nusijuokė ir akimis nuklydo prie žiedų, paskutiniai lietaus lašai, jau greitai. – Aš pats iš Southemptono, o pats per atostogas būnų Koukvorte... hmmmmmm, tu tikrai ten gyveni, nes come on, rimtai nemačiau, - žaismingai tarstelėjo.

*

Neprisijungęs Klara Harison

  • *
  • 48
  • Taškai:
  • wattpad- @2valandaryto , apsilankykit ;)
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #33 Prieš 5 metus »
Už pasiūlytas nemokamas nuotraukas Klara juokais nusiuntė Giedriui oro bučinį.
-Net jei ir neišvysi savo išgirtųjų vabalų, vis tiek galėsime surengti puikią fotosesiją ir pasidaryti neblogų nuotraukų,-pasiūlė draugui.
-Aš Klara, mane kartais vadina katyte dėl šito,-ji ištiesė Natanieliui savo dešinę ranką ir parodė ant riešo padarytą juodą mažą katės silueto tatuiruotę.- dėl to mane ir išmetė iš Biobetonso. Dėl to, kad pasidariau tatuiruotę. Kvaila priežastis, bet aš nesiskundžiu- čia mažiau tokių išlepintų mergų, kaip tos prancūzaitės, tarp kurių tekdavo sukiotis.
Mėlynplaukė papūtė lūpas.
-Na, Natuku teks dalintis,-ji perbraukė pirštais Natanieliui per skruostą ir šyptelėjo. Juokais pamojavo pirštu ir pabarė Giedrių:
-Sharing is caring, my honey,-nusijuokė.
”Liquid sunsets in my veins,”
Ji pažvelgė į dangų, kuris, regis, nusprendė, kad lietumi pakankamai jau prikankino išėjusius pasivaikščioti- debesys ėmė sklaidytis.
”burning me,”
Jėzau, kada tos mintys nustos. Ji nustojo rašinėti sau ant rankos ir pažvelgė į vaikinus.
-Gerai, man nuobodu. Ką veikiam?

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #34 Prieš 5 metus »
Jaunuoliams it susitarus ir pradėjus čiupinėti strazdanių, šis nejaukiai vyptelėjo, tačiau nesipriešino.
- Atleisk, bernužėli, bet, manau, damai atiteks didesnis kąsnelis, - timptelėjo už skruosto auksaplaukiui ir mirktelėjo melsvajai mergikei.
- Well, meduti, tu tikrai prastas giedro oro talismanas, bet kitą vertus, tai galėjo būti ir mano kaltė, juk nuo manęs net mažiausias debesėlis sudrėksta, - nekaltai vyptelėjo tamsiaplaukis ir pora minutėlių įsistebeilijo į mažytę katės formos tatuiruotę ant panelytės rankos. Tai tikrai nė kiek neprilygo Lizerto iškrėstai aibei, dėl kurios berniūkštis prarado garbingą vietą Durmštrango mokykloje.
- Išpopinti tie žmagai, kad net už piešinėlius baudžia, - kiek suraukęs tankius antakius, burbtelėjo rudaplaukis ir atsigręžė į blondinuką, kaži ką pasakojantį apie savo fotoaparatą.
- Ak, tik nereikia manęs taip garbinti, - nei šiaip, nei taip šyptelėjo Natas, - klastuolėms neapsimoka pirkti mano, kad ir pačių intriguojančiausių nuotraukų, nes jos gali turėti mane patį kada tik užsinorėjusios, - taikliai pastebėjo septyniolikmetis, - nesu toks puikus foto modelis nuotraukose, skirtingai nei už magiškojo objektyvo, tačiau, jei jau tie vabaliukai tokie nuostabūs, galėsime pasidaryti porą nuotraukyčių, kad ir visi kartu, - išdėstė nuomonę Augustas ir antrąsyk timptelėjo už berniokėlio skruosto.
- Galima suorganizuoti ir porą, trejetą laisvesnių gyvatėlių, manau, jos būtų nieko prieš, - nuo smaragdinių akių nubraukęs prilipusią rusvą sruogą, valiūkiškai išsišiepė klastuolis ir pasikasė pakaušį.
- Hm, gal dėl to, jog apsistoju viešbuty, o ne kokios mamytės namuose, - kilstelėjo pečius septintakursis ir išgirdęs Klaros atodūsį, apglėbė šią per pečius, - maybe nori pažaisti kokias gaudynes ar slėpynes?

*

Neprisijungęs Giedrius Vėjavaikis

  • VI kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You'll dance to anything
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #35 Prieš 5 metus »
Žavinga tatuiruotė, bet pravardė Katytė, gauta pagal piešinį, gan keistas variantas, turbūt toks pat keistas, kaip ir Medutis, gautas pagal plaukų spalvą, ar gintarinių akių blizgumą.
- Umph, bet kaip gi mes juo dalinsimės? Juk nepjausime per pus, ar ne? – šyptelėjo Klarai, nė nemėgindamas atitraukti rankų nuo jaunuolio, dabar lietė jį kiek įžūliau, leteną padėjęs ant šlaunies. - Mūsų pasigardžiavimo stiliai yra pernelyg skirtingi, if you know what I mean, - vos ne murkdamas pratarė ir atitraukė letenėlę, kad svetys nesijustų it papuolęs į išbadėjusio varno gūžtą.
Kada tik nori? Koks keista pasakymas, abejojo ar šis bernelis, išties yra toks pasileidęs kokiu dėjosi, tokie dažniausiai daug kalbėdavo, o kai ateidavo lemtinga akimirka, nurausdavo ir nuleisdavo viską juokais. Kaip kiekvieną brangų kartą. Tačiau neneigs, lengvi skruostų patampymai, jam patiko, it įžangą į ką nors aršiau, bet nusprendė apie tai negalvoti. Bent jau kol kas.
-   Nemanau, kad visos nori tave turėti taip, kaip gali pagalvoti, - tarstelėjo. – Nes AR tikrai, jos tave galėtų KIEKVIENĄ dieną pamatyti tarp labai mielu KARKANŲ? – dabar jau net atsistojo ir pradėjo sakyti, kalbą it aukciono vedėjęs. – Deja ne, visiškai ne, nes Karkanai, pasirodo tik kartą per visus metus ir nuotraukos padarytos su jais, yra v i e n e t i n ė s, - taip, dabar tai tikrai peraugo į reklamą.
Eh, kas per pasiteisinimas, viešbutį gyveną, skamba brangiai, bet nieko į tai neatsakė, pats gyvena vienišuose namuose, kuris stovi it nelankytas vasarnamis velniai žino kiek laiko. Jau norėjo žiotis, pasiūlyti, kada apsilankyti, apžiūrėti sofų minkštumą, bet, raudoni saulės spinduliai nutvieskė žiedlapius.
Gėlių žiedai atsivėrė ir iš jų iššoko... Pūkuoti vabalėliai, su didžiuliais, permatomais sparnais kurie spindėjo visomis vaivorykštės spalvomis. Karkanų antenėlės, priminė karkvabalių, su daug ataugėlių, kurios priminė blakstienas. Vienas po kito jie tingiai pakilo į orą, tačiau ne visi, daugelis liko tupėti ant žiedų, su mažytėmis kojelėmis prausdami savo pūkus nuo lietaus lašelių.
Giedrius, vos sulaikė, savo aiktelėjimą. Pačiupo fotoaparatą ir įsijungęs mikro rėžimą, atsitūpė ant žemės ir... Nuotraukos! O kokios nuotraukos! Šypsena nepaliko medučio veido, nė sekundei.
-   Ahhh, na gi, Klara, Natai, ateikite, papozuokite, bet atsargiai! – susijaudinęs prakalbo. – Na gi... ar man reikės atnešti? Žinote jie čia nebus visą laik-, - ir dar penkis kadrus sugriebė.

*

Neprisijungęs Klara Harison

  • *
  • 48
  • Taškai:
  • wattpad- @2valandaryto , apsilankykit ;)
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #36 Prieš 5 metus »
Klara atsiduso ir prisiglaudė prie Natanielio, apkabinusio ją per pečius.
-Nagiii, Giedriau, kodėl tau taip patinka tie vabalai?-sudejavo klastuolė.-tikiuosi jie bus verti to, kad čia atėjome.
Staiga tarytum iš niekur į orą pakilo daug įvairiaspalvių lengvučių vabalų, jie ėmė sklandyti virš žolės, o kiti nutūpė ant gėlių. Klara turėjo pripažinti, kad vaizdas buvo tikrai stebuklingas, tie maži padarėliai mirguliavo gelsvai oranžinėje vakaro šviesoje tarytum mažos ugnies kibirkštys. Mergina nusišypsojo, kone užburta to vaizdo.
-Gerai, pripažįstu, tikrai gražu,-nusijuokė ir pasisuko į Giedrių.- atrodo nepakartojamai.
Ji čiupo Natanieliui už rankos ir nusivedė į pievą, pilną tų švytinčių padarėlių.
-Puiki proga padaryti nuostabių nuotraukų, o tu tikrai atrodysi puikiai tarp tų šviesų,-nusišypsojo.
Klara atsargiai atsisėdo tarp gėlių, neužkliudydama karkanų, sklandančių aplink.

*

Neprisijungęs Natanielis Augustas Lizertas

  • Herbologas
  • ****
  • 274
  • Lytis: Moteris
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #37 Prieš 5 metus »
Natanielis stipriai pliaukštelėdamas uždėjo savo delną ant baltapūkio letenėlės, glostančios berniūkščio šlaunį.
- Bet tikslas juk tas pats, honey, - caktelėjo liežuviu strazdanius, atsakydamas į žydriaus komentarą ir kiek suraukė antakius dėl sekančio garbaniaus pastebėjimo ar, tiksliau sakant, įnirtingo Karkanų reklamavimo.
- Tai tik viso labo vabaliukai, - pavartė nefritines akis, pritardamas safyrinių plaukų savininkei. Tiems ypatingiesiems karkvabaliams pakilus iš žiedlapių ir pradėjus pozuoti ,,afrikietiškame" fone, Natas sučiaupė lūpas.
- Na gerai, dailūs vabaliukai, bet VABALIUKAI, - aiškiai pabrėžė paskutinį žodį, toliau tvirtai laikydamasis savo įsitikinimų ir prancūzaitės nutemptas rasoton pievon, nepatenkintas suurzgė ir iškišo liežuvį, fotokamerai gaudant neblogus kadrus. Tada dar kelis kartus paišsidirbinėjo prieš objektyvą ir švelniai stumtelėjęs Klarą, o po to ir iškrypusį varnių, pasileido bėgti, tikėdamasis, kad šie jį ims vytis.

*

Neprisijungęs Giedrius Vėjavaikis

  • VI kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • You'll dance to anything
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #38 Prieš 5 metus »
Abejojo ar jų pasitenkinimo stiliai derėjo ir ar Natanielis supranta, kad ne apie vaniles ir apsikabinimus kalbėjo, kai minėjo pjovimą per pus. Nesvarbu, gal ir gerai, vis dėl to Klastūnyne buvo pilną jaunesnių triušių, tad jeigu pamatytų, kažin kokį scenarijų, jų akis, ar tiksliau, jų skonis taptų perkreiptas. Verčiau apie tai negalvos. Nieko nesakęs, šyptelėjo.
Tiesa, ne daug kas galėjo mėgti vabalus, bet jų nuotraukos gaudavosi tokios mielos ir žavingos! Plika akimi nepamatysi viso grožio, kurį siūlo pūkuoti sparnuotieji draugai. Jų akys atrodė kaip mozaika, o blasktenėlės didelės ir stilizuotos, it šluotelės, o pūkeliai, su mažyčiais mikroskopiniais vandens lašeliais.
Būtų pasakęs, litaniją, bet jau ir taip pritarškėjo draugams pakankamai.
Modelis iš Nato buvo prastas. Kai pasiūlė nusifotografuoti, turėjo galvoje, rimtai, gražiai, be išsidirbinėjimų, nes dabar ką darė tamsiaplaukis, sukėlė pernelyg didelį kontrastą tarp fono ir modelio. Suprastų, jeigu tai būtų apleistas namas ar panašiai, galbūt tokios pozicijos tiktų, bet dabar....
Bent jau Klara pripažino, kad vabalai ir nuotraukos bus gražios. Hm ir juos abu pastūmė bernelis, pabėgdamas... perkūnas težino kur. Gaudynės? Pakštelėjo dar keletą nuotraukų, dabar jau su viena Klara ir nepamiršo savęs nufotografuoti tarp vabalų.
-   Jeigu nori gali bėgti, bet come on, nerekomenduočiau, dar koks karkanas atsitrenks į veidą, - šnarpštelėjo mėlynplaukei.
Išjungė fotoaparatą ir įtempė raumenis, rąžydamasis. Saulė pradingo už horizonto, debesys maudėsi paskutiniame vakaro raudonyje. Kai dangų apgaubs tamsa, nežinia kokie padarai pasirodys iš miško gilumų. Tylėdamas suko lazdelę tarp pirštų.
-   Eii, Natai, branguti, girdėjai apie Lethifoldus? Jie apsigyveno mūūūsųųų miške! – su šypsena pratarė.

*

Neprisijungęs Klara Harison

  • *
  • 48
  • Taškai:
  • wattpad- @2valandaryto , apsilankykit ;)
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #39 Prieš 5 metus »
Klara papozavo kelias minutes tarp karkanų, sklandančių aplink ir metančių nežemiškos šviesos spindulius ant jos mėlynų plaukų, šviesios odos ir drabužių, tada atsistojo ir nusibraukė prilipusias žoles nuo kelnių. Mėlynplaukė šyptelėjo, žiūrėdama, kaip Natanielis pasišokinėdamas pabėgo kiek tolėliau ir jau ketino atsargiai sekti paskui, bet Zero ją aplenkė. Mažasis juodas kačiukas, vikriai šokčiodamas tarp gėlių ir vabalų, išsigandusių artėjančios tamsos ir belendančių atgal į savo slėptuves, pribėgo prie bėglio ir minkštai užšoko jam ant peties. Mėlynplaukė nusijuokė ir priėjo prie jų.
-Atrodo, Zero jau laimėjo gaudynes. Tu jam labai patinki,-šyptelėjo ir nukėlė katiną nuo Natanielio pečių.
Katinėlis iškart nubėgo gaudyti besislepiančių vabalų.
-Hm... Gal pažaidžiam kažką kitokio? Pavyzdžiui, tiesą- drąsą? Kadangi karkanai jau slepiasi, mums juk reikia naujos veiklos,-pasiūlė ir pažvelgė į vaikinus.-šiaip jau laikau tą žaidimą ganėtinai kvailu, bet galėtume jį padaryti įdomesniu- su tinkama kompanija visada galima pasilinksminti.

*

Morisas Banoveris

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #40 Prieš 5 metus »
Prasidėjus mokslo metams Morisas jautėsi kažkaip nejaukiai kaip ir pirmaisiais metais. Tad lėtokai traukė link uždraustojo miško kuriame jautėsi visai jaukiai kadangi nesitikėjo sutikti nieko. Keliaudamas takeliu priėjo mišką ir patraukė žvėrių taku kuris vedė kažkur, bet vaikinui tai buvo nesvarbu kadangi žinojo, kad visi keliai veda į Romą. Beeidamas stengėsi išvysti kokį paukštelį ar žvėrelį kurie jau ruošėsi žiemai, bet jų nelabai matėsi. Greičiausiai jau kiūto savo urveliuose ir drevėse arba dar nelabai pratę po vasaros prie žmogaus kvapo ir net prie manęs nenori eiti. Paėjęs kelias minutes kairėje pusėje išvydo beveik paslėptą pavėsinę, tad ilgai nesvarstydamas patraukė link jos. Šiaip ne taip įėjęs pro šakas kurios per ilgą laiką buvo užvertusios įėjimą prisėdo ant vieno iš suoliukų ir ėmė stebėti aplinką aplink save. Gal kas nors eis tai bent manęs nepamatys, o aš jį jau iš tolo matysiu. Šiaip gera vieta stebėjimui čia yra

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #41 Prieš 5 metus »
Vaikis su geria nuotaika iš lėto traukė link uždraustojo miško. Jam knietėjo ten apsilankyti dar kartą, kadangi praeitas labai patiko, tik šį kartą jis traukė į visai kitą vietą, kadangi norėjo paklaidžioti vienas. Suradęs takelį, nors ir nežinodamas, kur jis veda, be jokios baimės patraukė juo. Suzu dairėsi aplink, kas kart sustojo tyrinėdamas kažkokį medį, ar nematytą krūmelį. Aišku, tas tyrinėjimas nebuvo pats geriausias dalykas, kadangi berniukas gan greit įsidūrė į ranką norėdamas paliesti nežinomą krūmelį. Jis nematė, kad šis buvo spygliuotas, bet jo labai atrodė švelnus, tad labai susidomėjo. Nukentėjęs, su kraujuojančiu piršteliu grifiukas atsitraukė ir atsiduso.
-Tikiuosi be nuodų...-tyliai burbtelėjęs jis patraukė toliau, nors daug jam eiti nelabai reikėjo. Vaikis stebėjo visą aplinką, tad pastebėti pavėsinę jam nebuvo sunku. Su smalsumu jis patraukė link jos, nors vaikiui kilo labai daug klausimų. Suzu nelabai suvokė, ką gali veikti pavėsinė vidury miško, juolab, tai buvo uždraustas miškas. Nors, kas iš to, kad uždraustas, berniukas suvokė, kad jame lankėsi ne vienas drąsuolis be jokios baimės, nors suvokė ir tą, kad šis buvo uždraustas ne be reikalo. Priėjęs prie pavėsinės berniukas išvydo nepažįstama vaikinuką. Nors prasibrauti į pavėsinę tikrai nebuvo lengva. Draugiškai nusišypsojęs, kad ir kaip norėjo pabūti vienas berniukas paslėpė ranką už nugaros, kadangi ji vis dar kraujavo ir ėmė kalbėti:
-Nemaniau, kad kažką sutiksiu miške...-vėl. Tyliai nuskambėjęs žodis vos neprivertė jo atsidūsti. Kaip visados planai griūva, tačiau rudaakis tikėjosi geriausio.
kuso kurae

*

Morisas Banoveris

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #42 Prieš 5 metus »
Morisas sėdėjo ant suolelio pavėsinėje ir bandė susigalvoti kokios veiklos kuri jam būtų įdomi, nes čia tikrai nebuvo įdomu sėdėti ir nieko nedaryti, o į pilį grįžti tikrai nesinorėjo, tad beliko sėdėti ir spoksoti į vieną tašką. Taip nuobodu sėdėti ir nieko neveikti. Geriau jau būčiau praleidęs laiką kambaryje ir prasivartęs ant lovos, o dabar tenka sėdėti čia, o į pilį net nesinori grįžti. Nors šiaip grynas oras nieko. Jam besėdint kažkas ėmė šlamėti netoliese. Pažvelgęs į šoną pastebėjo kažkokį atėjūną kuris neužilgo ėmė brautis pro užgriuvusį praėjimą.
 -Labas, -pasisveikino vaikinas. -Sėskis, -parodė vietą netoli savęs. -Koks tavo vardas? -paklausė klastuolis.
Na va, tik pagalvoju, kad nėra ką veikti ir prisistato pašnekovas. Net keistoką šiek tiek yra, bet nieko nuostabaus juk burtų mokykla. Morisas ėmė galvoti ko čia paklausus.
 -Kokiam koledže esi ir į kokį kursą eini? -pagaliau sugalvojęs paklausė nepažįstamojo.

*

Neprisijungęs Suzu Nakashima

  • V kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #43 Prieš 5 metus »
Šyptelėjęs, kadangi pavėsinėje esantis žmogiukas buvo draugiškas berniukas pasisveikino:
-Laba,- jis apsidairė aplink, lyg ieškodamas kažkokio augalo, tačiau vėl atsiminęs, kad yra ne vienas atsisuko į klastuolį.
-Aš Suzu,- ištiesęs mandagiai jis tikėjosi, kad vaikinukas pasisveikins su juo. Tada atsisėdo netoliese jo, nors vieta jam nelabai patiko. Nebuvo patogu, vaikis jau mieliau ant žolės sėdėtų, bet nenorėjo pasirodyti per daug nemandagus. Nužvelgęs, rodos, panašaus amžiaus berniuką vaikis pasistengė suvokti, koks jis, nors tas sekėsi ne per geriausiai. Na, pakalbėsiu ir sužinosiu... Vis dar mąstydamas, kad pabuvus čia vis tiek turės susirasti kokį įdomesnį augalą ir jį ištyrinėti jis vėl išgirdo klausimą.
-Aš iš Grifų Gūžtos,-kiek išdidžiai pareiškė šis.- Ir esu antrakursis, o tu? Manau, turėtum būti panašaus amžiaus,-tarstelėjęs jis laukė, kol šis tai patvirtins. Spėlioti vaikis mėgo, o dar labiau, jei atspėdavo.
kuso kurae

*

Morisas Banoveris

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #44 Prieš 5 metus »
Nepažįstamajam vaikinui prasibrovus pro įėjimą ir ištiesus ranką pasisveikinui Morisas padarė taip pat, nors tai jam atrodė per daug mandagu.
 -Malonu susipažinti Suzu. Aš Morisas, -pasisveikino.
Atėjusiam vaikinui atsisėdus netoli klastuolis ėmė galvoti ko čia paklausus. Kas neįžeistu Suzu ir kas patiktų jam pačiam, bet jokios mintys nekilo galvoje, tad teko tik sėdėti ir žiūrėti.
 -Aš iš klastūnyno, taip pat antrakursis, -atsakė vaikinas vis dar galvodamas apie klausimus. -Kaip tau Hogvartsas? Kokia pamoka labiausiai patinka? Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?
Uždavęs klausimų klastuolis vėl ėmė skęsti savo mintyse kurios jam nelabai patiko, bet teko tik sėdėti ir spoksoti kažkur į tolį. Kodėl nesigirdi nei vieno paukščio, nei vieno žvėrelio? Iš viso kur jie visi susilapstė? Gal ruošiasi žiemos miegui, o gal jų šitame miške iš viso nebėra? Reikia tikėtis, kad jie čia vis dar yra. Taip begalvodamas vaikinas nepastebėjo, kad spokso į kažkokį spindintį daiktą, bet geriau įsižiūrėjas pamatė, kad ten tik voratinklis.