0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Enris von Arevallo

  • II kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Have I gone mad?
Pavėsinė miško proskynoje
« Prieš 7 metus »
Uždraustasis miškas.. Skamba gana šiurpiai, tačiau kai kurios vietelės nėra tokios jau ir tamsios, jose yra ir džiaugsmo trupinėlių. Pavyzdžiui miško pavėsinė, kuri atrodo gana šauniai. Tačiau visi ją pamiršo ir ji liko be jokio svečio pastaruosius trejus metus.
-----------------

Enris greitai išsinešdinęs iš pelėdyno, ristele pasileido link Uždraustojo miško. Neįsivaizdavo nei ką ten darys, tiesiog norėjo kažko naujo.
 Diena buvo vėsi, bet saulėta, kas ir privertė jo baltus plaukus žibėt it sniegui. Ir tai kartais varydavo jį iš proto, nes žiobarų mokykloje daug kas juokdavosi iš jo "albinosiškos" prigimties. O kas keisčiausia, kad visi jo šeimos nariai turi kaštoninius plaukus...
 Staiga užsigalvojęs jis sustojo tiesiai prieš nosį išdygusiems krūmynams. Paprastas mokinys net neturėtų minčių ten eiti, bet vaikinas nebuvo vienas iš daugelio, jis buvo kitoks. Neturėčiau ten eiti... Sudvejojo Enris. Tačiau kažkas ji ten traukė, lyg siela nekantrautų kuo greičiau ten ištrūkti. Jis pamatė kažką tolumoje šviesaus, tačiau tai tebuvo smalsumo krečiamos išdaigos.
 Šviesaplaukis atsiprašęs savo proto žengė žingsnį į juodą tamsą, tačiau jo nuostabai pro bruzgynų sieną jis išniro į tvarkingą, stebuklingos tamsos apgaubtą mišką. Bet ir Enrio vaizdiniai neapgavo, šviesą jis iš tiesų matė. Tačiau tikrai ne tą šviesą "tunelio gale". Tolumoje stovėjo namelis, o tiksliau pavėsinė, kuri buvo apšviesta saulės. Ji buvo pakrypus ir atrodė tuoj nugrius, tačiau vistiek šaukė Enrio sielą.
 Baltaplaukis pajudėjo pastogės link. Kuo arčiau jis ėjo, tuo labiau širdis daužėsi iš nuostabos. Nors ir sena ir sukrypus, ji buvo visaip dailiai išraižyta, įvairių daug ką reiškiančių ženkliukų ir raštų margumynu. Atrodė paprasta, bet vistiek traukė. Vaikinas su ranka perbraukė Mirties Relikvijų ženkliuką ir silpnai šyptelėjo.
 Enrio dėmesį atitraukė kažkoks trakštelėjimas krūmuose ir jis sustojo lyg įbestas. Kas čia?
 
I could be perfect and it still wouldn't be good enough.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
Kartais būna dienų, kai iš niekur jautiesi laimingas, gali versti kalnus ir džiaugtis gyvenimu. Bet būna dienų, kai norisi aprėkti kiekvieną sutiktąjį, nieko nedaryti ir būti pavargus, ar tiesiog visą dieną verkti. Tokie momentai anksčiau ar vėliau ateina kiekvienam. Ir vieni juos pakelia lengviau, kiti sunkiau. Vieni stengiasi liūdesį nuvaikyti, kiti verkia draugui ant peties, treti tiesiog nuo visko atsiriboja. Tokia diena atėjo ir Caroline.
Ji bėgte bėgo per visą pilį, laiptus, kiemą, mišką, kol susivokė, kad nebemato šviesos. O tai galėjo reikšti tik viena - Uždraustojo miško pradžia jau toli. Normalus žmogus būtų tuoj pat pasukęs atgal, kol nepasiklydo dar labiau, bet tik ne Caroline. Šioji žengė dar tolyn į mišką, kol visiškai nebesusigaudė, kur yra.
Suklupusi ant žemės mergina netgi džiaugėsi, kad gali nuo visko pabėgti. Niekas jos čia neras, nes jokie mokiniai po miškus nesibasto. Visi džiaugiasi atostogomis.
Ko jau ko Caroline nesitikėjo, tai išgirsti žingsnius šioje Dievo ir žmonių apleistoje vietoje. Laikydama rankoje lazdelę grifė kilstelėjo galvą norėdama pamatyti kas čia toks dar sugalvojo paslampinėti po mišką.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Enris von Arevallo

  • II kursas
  • *
  • 6
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Have I gone mad?
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Išsigandęs Enris šūktelėjo, tačiau niekas neatsakė ir įsivyravo tyla, o su ta tyla suveikė ir vaikino instinktai. Vaikinas ištiesė ranką, kurioje buvo lazdelė, o tiksliau turėjo būti. Klastuolis ją kaip tyčia paliko Klastūnyno miegamajame. Nebežinodamas kaip apsiginti, išsitraukė už diržo laikomą medžioklinį peilį ir abejodamas žengė kelis žingsnius link tamsos.
 -Ei! Kas čia?- tyliai šūktelėjo ir iš krūmų kranksėdama išskrido riebi varna.
 Na ir kvailys! Nusijuokė sau vaikinas ir pasisuko atgal į pavėsinę. Tačiau kažkas staigiai sualsavo jam už nugaros.
I could be perfect and it still wouldn't be good enough.

*

anomė

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
Atėjo vakaras. Queenee užšsidėjo paltuką ir išėjo į lauką. Buvo gan šaltokas vakaras, dangus giedras. Kadangi visur buuvo pilna moksleivių pirmakursė nusprendė pasivaikščioti miške. Šiek tiek pasivaikščiojusi mergaitė priėjo miško proskiną, kurios pakraštyje stovėjo graži, medinė pavėsinė. Pasižiūrėjusi į laikrodį švilpiukė suprato, kad gali čiaa dar šiek tiek pabūti. Queenee apsidairė, bet aplinkui nieko nebuvo. Tada nuėjo link jos priėjo šalia stovintį medį ir atsirėmusi į jį atsisėdo. Na, manau galiu čia pabūti ir ilgiau. Čia ramu, gražu... Čia pirmakursė galėjo prisiminti namus, draugus, šeimą, visą ankstesnį gyvenimą... Tai prisiminusi mergaitė šiek tiek nuliūdo ir užsisvajojusi aplinkui nieko nebematė.

*

Neprisijungęs Demarcus Partington

  • Burtininkas
  • ***
  • 56
  • Lytis: Vyras
  • If we were Villains
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
Buvo nuostabus vakaras. Atrodė, kad dangus dega įvairiomis spalvomis. Demarcus sugalvojo nueiti pasigrožėti nuostabiu vakaru ir pailsėti nuo pamokų. Eidamas per drėgną, medžio šaknų išpurentą žemę, žvalgėsi ar niekas jo neseka, ar nestebi. Žingsniuodamas vis arčiau prie medinės pavėsinės, vaikinas pamatė kažkokį neaiškų šešėlį. Jis suprato, kad ten yra žmogus. Demarcus tyliai slinko žole pasislėpdamas už medžių, norėdamas pamatyti kas ten sėdi. Galiausiai jis šiek tiek pakreipė galvą ir pamatė merginą. Jos gražūs blondiniški plaukai ir figūra nusakė jam apie merginos dailius bruožus. Jam taip norėjosi užkalbinti merginą, bet jaudinosi kad neižgąsdintų. Priėjęs prie medžio kur ji sėdėjo jis bandė kažką sakyti.
-Sveika, matau svajoji apie kažką? - paklausė merginos jaudindamasis ką ji atsakys.

*

anomė

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
Kai prie mergaitės kažkas priėjo ji užsimerkusi svajojo. Išgirdusi nepažįstamą balsą Queenee krupčiojusi atsimerkė. Prieš ją stovėjo vaikinas, kurio ji iki šiol nebuvo mačiusi. Gan aukštas, tamsiais plaukais. Dar kiek pagalvojusi pirmakursė prisiminė, kad reikėtų ir jai pasisveikinti:
- Mhh... Labas. Taip, prisiminiau namus, draugus ir panašiai. O tu? Ką tu čia veiki?
Švilpiukės balsas šiek tiek trukčiojo. Nors ir labai stengėsi savo kuklumo ji niekaip negalėjo paslėpti. Ji visada būdavo lyg skautė - mandagi ir kukli. Jei tėvai nebūtų aktoriai turbūt ji tokia ir būtų. Dar šiek tiek pasėdėjus ji šiek tiek pasislinko.
- Jei nori gali atsisėsti, nebūtina ištisai stovėti,- nusišypsojusi tarė Queenee.
Šiek tiek pagalvojusi pirmakursė pridūrė:
-Beja aš esu Queenee.

*

Neprisijungęs Demarcus Partington

  • Burtininkas
  • ***
  • 56
  • Lytis: Vyras
  • If we were Villains
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #6 Prieš 7 metus »
- Ai... tiesiog atėjau pasigrožėti nuostabaus dangaus. - Jis iš čia labai gražiai matosi. Demarcus žiūrėjo į degantį dangų šiek tiek akių kampučiais pažvelgdamas į merginą ir nusišypsodamas. Išgirdęs, kad mergina siūlo jam atsisėsti
- Žinoma, jis sutiko. Juk ne kiekvienas gali atsisėsti prie tokios gražios merginos. Ir nuėjęs kelis žingsnius atsisėdo šalia. Jam taip norėjosi apkabinti merginą, turbūt jis ją įsimylėjo.
- Gražus vardas Queenee, mano Demarcus. - Ir esu iš varno nago, o tu matau esi iš švilpynės. Ir Demarcus labiau prisitraukė prie merginos, manęs ji to nepastebės. Jam taip patikos jos kvapas, kad norėtu nosi pridėti prie jos švelnaus kaklo. - Tai bendrausim ką? Demarcus galvojo ką čia gero pasakyti merginai ir nenusišnekėti.

*

anomė

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #7 Prieš 7 metus »
Švilpiukė pastebėjusi, kad jis pasislinko link jos šiek tiek, beveik nepastebimai, pasislinko. Ne, nepavyks jam taip... Ir išvis nesitikėjau, kad jis toks banalus... Na, kaip ir visi.
Queenee šiek tiek nustebo išgirdusi klausimą. Ji Demancus pažinojo vos porą minučių, o su jos charakteriu... Jie po kelių minučių galėjo būti gan dideliai priešais. Šiaip pirmakursė buvo gera, mandagi ir kukli. Bet jeigu jau supykdavo tai ilgam... Galiausiai dar šiek tiek pagalvojusi tarė:
- Mhh... Turbūt.
Šiek tiek pasėdėjusi Queenee pasirausė savo kuprinėje ir pagaliau iš traukė savo mėgstamiausio šokolado plytelę. Suvalgiusi gal pusę, o gal ir daugiau plytelės prisiminė, kad šalia sėdi Demarcus.
- Nori gabaliuko?

*

Neprisijungęs Demarcus Partington

  • Burtininkas
  • ***
  • 56
  • Lytis: Vyras
  • If we were Villains
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #8 Prieš 7 metus »
Demarcus pastebėjo akių kampučiais kaip mergina išsitraukiusi plytelę šokolado pradėjo valgyti. Jam taip patiko stebėti merginą,kaip ji valgo tik nenorėjo, kad ji tai pamatytų. Išgirdęs klausimo ar norėtų gabaliuką šokolado atsakė
- Nežinau, matau kaip tau šis šokoladas patinka ir nenoriu tavęs įžeisti paimdamas. - Bet jei primigtynai prašai, tai ačiū. Ir Demarcus atsargiai paėmęs gabalėlį šokolado įsikišo į burną ir pradėjo kramtyti atsargiai, lėtai, pajausdamas kiekvieną užslėptą skonį. Jis toks saldus ir pasakiškas, kad norėtusi dar paragauti. Demarcus pasukęs galvą į dangų ir grožėdamasis juo galvojo ko dar paklausti šalia sėdinčios merginos. Demarcus atsisuko į ją ir paklausė:
 - Iš kokio miesto tu esi kilusi? - Gal turi brolių, seserų?- Gal esi vieniša ir neturi su kuo pabendrauti?

*

anomė

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #9 Prieš 7 metus »
Šiek tiek pagalvojusi pirmakursė nusprendė, kad daugiau apie aktorystę nieko nepasakos niekam. Vistiek niekas iš Hogvartso jos nežinojo, turbūt niekas net nepatikėjo jos žodžiais. Tik apimetė. Ir be to Queenee ir be aktorystės labai mėgo dar vieną dalyką.
- Aš gyvenu Londono centre. O dėl brolių, seserų... Na žiūrint kuria prasme klausi... Vieną vyresnį brolį arba daug brolių ir seserų,- Queenee nusijuokė, nes suprato - Demarcus vistiek nieko nesupras.
suvalgiusi visą šokolado plytelę paklausė:
- O tu? Tu turi brolių arba seserų? Beja tu... Antrakursis?
Nebežinodama ko dar gali paklausti tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo į žvaigždes, mėnulį. Tą naktį buvo pilnatis, taigi labai gerai matėsi šis dangaus objektas.

*

Neprisijungęs Demarcus Partington

  • Burtininkas
  • ***
  • 56
  • Lytis: Vyras
  • If we were Villains
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
- Ne, aš esu vienas. Taip aš pirmakursis, o tu? Ir Demarcus atsisuko į stebuklingą dangų pilną žvaigždžių. O mėnulis buvo toks ryškus, kad net svaigino akis. Pasižiūrėjęs į merginą jis pamatė kaip šviesą atspindi jos veidą. Jis norėjo žiūrėti ir žiūrėti į jos pasakišką veidą. Demarcus pasižiūrėjęs į merginą greitai nusisuko, kad nepagalvotų, kad jis ją nužiūrinėja. Demarcus galvojo kaip įsiteikti merginai, kad ši naktis būtų ne paskutinė su ja.
- Gal norėtum draugauti, žinai aš esu vienas, o draugų ar draugių turiu mažai. Tai jei nesutiksi nesupyksiu, suprasiu. Ir Demarcus labai jaudindamasis laukė atsakymo iš merginos. Ir Demarcus atsisukęs į dangų pradėjo prašyti žvaigždžių, kad mergina sutiktų su juo draugauti.

*

anomė

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
Supratusi, kad ji jau gan ilgai neatsako į Demarcus užduotus klausimus mergaitė tarė:
-Aš pirmakursė,- Queenee nusišypsojo.
Ji vis dar žiūrėjo į dangų ir žvaigždes. Išgirdusi antrąjį klausimą švilpiukė atsisuko į Demarcus ir pažvelgė jam į akis. Buvo jau tamsų todėl Queenee nebuvo tikrą kokios spalvos yra jo akys, bet kažkodėl manė, kad jos tamsios - rudos, juodos ar panašiai.
Šiek tiek pagalvojus švilpiukė tarė:
-Gerai.. Turbūt mes galėtume draugauti.
Pasakiusi tai Queenee nusišypsojo savo gan plačia šypsena kaip ir po beveik kiekvieno atsakymo. Ir ne tik po atsakymo. Pirmakursė šypsodavosi beveik visada. Ji manė, kad jeigu nesišypsos, visi galvos, kad ji liūdi ar panašiai. Išsitraukusi laikrodį Queenee pasižiūrėjo kiek valandų. Nors jau buvo vėlu ji nusprendė dar šiek tiek pabūti.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Ji vėl kažkur užklydo išeidama iš Uždraustojo miško. Šį kart tai buvo pavėsinė miško proskynoje. O čia gražu pagalvojo mergina įėjusi į pavėsinę. Čia buvo daug dulkių. Greičiausia todėl, kad niekas ilgokai čia nesilankė. Keista, kad tokią vietą pamiršo toptelėjo Mariai. Klastuolė apsižvalgė. Jei nebūtų dulkių, manau čia būtų dar gražiau. Pavėsinė buvo išraižyta visokiausių ornamentų, o viduryje jos stovėjo stalas su suoliukais. Mergina nuvalė dulkes nuo suoliuko ir ant jo atsisėdo. Taip ji, turėtų dabar jau būti mokykloje, bet čia per daug nuostabu, kad palikti šią vietą. Norėčiau čia lankytis kasdien. Ir manau taip ir darysiu nusišypsojo klastuolė. Jos mintis nutraukė žingsniai. Įdomu su kuo susipažinsiu šį kart.

*

Neprisijungęs Morgana Buterfield

  • VI kursas
  • *
  • 308
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Raudonplaukė Salazaro išpera
Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
Oras buvo niūrokas, kiek debesuotas, galbūt žadėjo lietų, bet Morganai vistiek reikėjo kokio pasivaikščiojimo, tik šį kart ne Uždraustajam miške. Ji norėjo kažko naujo, o po to įvykio su voru ji tikrai nesirodys ten kurį laiką. Rusvaplaukė patraukė link pavėsinės miško proskynoje. Girdėjo, kad ten niekas jau ilgą laiką nesirodo, būtų puiki vietelė pasislėpti nuo žmonių akių. Mergaitė bandė prisiminti kelią į kurį žiūrėjo per žemėlapį, bet tai buvo neįmanomą. Velniop mano atmintį... ji pagalvojo ir sustojusi vidury apželto takelio apsižvalgė. Ji pamatė aukštus krūmus kurie buvo nenatūraliai sutaršyti.
–Kas per...– ji tyliai sumurmėjo ir ištiesė rankas, kad praskiesti krūmus.
Aš ir vėl to pasigailėsiu. Morgana pagalvojo, bet giliai įkvėpusi praskietė krūmus ir žengė į tamsą. Ji rankose laikė lazdelę pasiruošusi pasakyti apsigynimo burtažodį, tačiau ji nustebo pamačiusi kas iš ties ten buvo. Tamsi tvarkinga proskyna, o jos viduryje pasviręs namelis. Ant jo jau buvo kerpių paklodė, pats namelis atrodė, kad vos tik kažkas į jį įeis jis užgriūs ir užmuš visus esančius viduje. Tačiau jis vistiek traukė Morganą lyg magnetą prie magneto. Galbūt čia ir yra ta pavėsinė. rusvaplaukė pagalvojo ir papūtė sruogą kuri buvo užkritusi ant veido. Rankose vis dar laikydama lazdelę ir pasiruošusi išvysti dar kokį siaubingą žmogėdį vorą. Ji pradėjo eiti link pavėsinės ir priėjusi ją arčiau pamatė visokiausius ornametus ant jos. Širdis daužėsi iš nuostabos ir baimės. Ji pamatė gyvatę su kaukolę, tokį patį ženklą koks buvo ant jos mamos riešo. Morgana perdėjo lazdelę į kitą ranką ir palietė kaukolę. Bet tada kažkas pavėsinėje subildėjo ir klastuolė pašoko į vidu pasiruošdama pulti.
–Con..– ji jau buvo pasiruošusi sakyti bet tada pamatė žaliaplaukę merginą.
The truth is what I make it. I could set this world on fire and call it rain.

*

Neptunica Ameshville

Ats: Pavėsinė miško proskynoje
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
- Labas ir tau. - nusijuokė Maria žiūrėdama į priešais stovinčią rusvaplaukę. - Spėju išgąsdinau. Atleisk. Visada išgąsdinu žmones. Aš tiesiog nuostabi. - Šiek tiek sarkastiškai tarė ji ir nusijuokė. - Oh, aš Maria Blackwood, pirmakursė iš Klastūnyno. - prisistatė žaliaplaukė. - Čia nuostabi vieta, tiesa? Nors netyčia čia atklydau, tačiau nesigailiu dėl to. - šypsojosi mergina. - Ai, atleisk aš paskutiniu metu labai plepi. Kuo tu vardu? Kokio velnio aš tapau tokia plepuolė? Nejaugi Hogvartso aplinka ir žmonės mane taip paveikė? ji nužiūrėjo nepažįstamąją. Palaidi ugniniai garbanoti plaukai beveik siekiantys liemenį, ryškios žalios akys ir išblyškusi oda. Mergina atrodo buvo irgi pirmakursė, o gal antrakursė? Ji dėvėjo Hogvartso uniforma su žaliais elementais. Nejaugi ir ji klastuolė?