0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #45 Prieš 2 metus »
Varnė kalbėjo labai mažai, o Esmeralda priešingai. Mergaitė ir vėl nusivalė mažą, strazdanotą nosį ramiai sugrįžo į savo vietą. Ji susidėjo rankas ant krūtinės ir užsimerkusi susiraukė.
- Labai jau tu nekalbi, negi ta kyga tokia jau įdomi?
Didžiają kelio dalį, Esmeralda prabuvo tyli, jau visus keksiukus suvalgė ir beveik visą sulčių buteliuką išgėrė. Jai darėsi karšta ir baaaaaaisiai nuobodu bei visaaai nesmagu. Jos akys jau pradėjo merktis, o galva vis avyravo. Aš tuojaus užmigsiu... vis šmėstelėdavo štai ši mintis gifiukės galvoje. Ji tai atsisėsdavo turku, tai atsiklaupdavo ant sodynės, tai bandydavo ko nors prisigalvoti, tai atsiguldavo ant pilvo per visą sodynę ir pradėdavo mosikuoti kojomis žiūrėdama į besileidžiančią saulę. Tuojau mirsiu iš nuobodulio! ji nesmagiai sėdėjo ir lingavo žiūrėdama į skaitančią varnę kol pagaliu pasigirdo tas prakeiktas švilpukas! Na štai, jai ir vėl teks grįžti ten, iš kur ir išvažiavo. Mergaitė visa apsukus sunkiai atsistojo ir susirinkusi savo daiktus išėjo iš kupe prieš tai nusišypsojusi varnei ir atsisveikinusi su ja taip pat šiltai, kaip ir tada, kai pasisveikino. Mergaitė buvo nunešta laukan su minia vaikų...

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #46 Prieš 2 metus »
Pagaliau! Pagaliau atėjo rugsėjo pirmoji! Dori tiesiog netvėrė savame kailyje, ji taip laukė šios nuostabios dienos! Kol važiavo iki traukinių stoties, lauke visą laiką lijo, tačiau išlipus iš automobilio lyti stebuklingai nustojo ir pragiedrėjo.
Dvylikmetės atostogos buvo siaubingai suknistos. Ji ne tik, kad nepataisė santykių su savo mama, bet dar labiau juos pablogino. Tarp burtininkės ir tėvų tvyrojo vis didesnė įtampa. Arba ji su tėvais visiškai nesišnekėdavo, arba pykdavosi. Jie sakėsi neatpažįstantys savo dukros, o Dori jautėsi nesuprasta. Galiausiai ir Dori, ir tėvai ėmė elgtis atsainiai, nors širdyje kirbėjo begalė jausmų. Kai reikėjo atsisveikinti, Dori net nepažvelgė nei į mamą, nei į tėtį.
- Susitiksim kažkada, - nuburbėjo mergaitė ir nubėgo į peroną net neatsigręžusi.
Susiradusi nuošalesnę kupė Dori įsitaisė prie lango, iš kišenės išsitraukė Svogūną ir įsispoksojo per langą.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #47 Prieš 2 metus »
Susijaudinusi Meg įėjo į devintą su trimis ketvirčiais peroną. Tik pamačiusi ryškiai raudoną Hogvartso garvežį, būsima antrakursė lengviau atsiduso. Pagaliau! Pagaliau ji grįžta namo! Taip, oficialiai jos namai yra Olandijoje, kur mergaitė ir praleido vasarą, tačiau tikrieji jos namai buvo Hogvartsas. Vieta, kur švilpiukė susirado draugų, vieta, kur ji jautėsi savimi, kur jai patiko. Prisiminus draugus Meg pagyvėjo. Klastuolė užsispyrėlė Dori, švilpis linksmuolis Dinas... įdomu, pavyks kurį nors iš sutikti traukinyje?
Rudaplaukė, temdama savo lagaminą, ėjo vis gilyn į peroną, stebėdama traukinį. Visur atrodė pilna. TIk vienas iš paskutinių vagonų atrodė apytuštis. Meg įlipo į vagoną ir kaip mat pamatė beveik tuščią, nuošalią kupė. Joje sėdėjo tik vienas žmogus. Nors gal reikėtų sakyti viena mergaitė juodais plaukais. Nors juodaplaukė sėdėjo nusigręžusi į langą, švilpiukei nebuvo sunku ją pažinti.
- Dori! - šūktelėjo Meg ir priėjusi apkabino draugę. - Kaip tu? Kaip praleidai vasarą? - apipylė klausimais draugę rudaplaukė. - Neprieštarauji, jei atsisėsčiau su tavimi? Nebent tu kažko lauki?
Mergaitė nusibraukė plaukus atgal, už nugaros ir nusišypsojo. Buvo gera matyti draugę. Ji atrodė kiek paaugusi, vyresnė ir aukštesnė. Nors mergaitės nesimatė tik su mėnesius, Dori spėjo pasikeisti, na o Meg... ji vis dar jautėsi maža pirmakurse, kokia buvo pernai atvykdama į Hogvartsą. Rudaplaukė iš visos širdies tikėjosi, kad šiemet tai pasibaigs.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #48 Prieš 2 metus »
- Meg! - nudžiugo Dori. - Jei ko ir galėčiau laukti, tai vienas iš tų žmonių tikrai būtum tu! Sėskis!
Dori labai apsidžiaugė, kad į kupė įėjo Meg. Klastuolė turėjo kelias drauges Hogvartse, tačiau daugiausiai bendravo ir nuotykių patyrė su Henrieta ir Meg. Su Henrieta Mendel pavyko susitikti vasarą, nes jos abi gyvenda Londone, o Meg juodaplaukė nematė visą vasarą, todėl labai jos pasiilgo.
- Kaip smagu tave matyti! - vis dar negalėjo atsidžiaugti.
Tačiau prisiminė, kad yra klastuolė, ir pasistengė sutramdyti šypseną.
- Ech, - jau nebe tokiu linksmu balsu tarė, - mano vasara buvo tiesiog suknista. Kuo toliau, tuo labiau neberandu bendros kalbos su tėvais, ypač su mama. Ji tiesiog negali susitaikyti su tuo, kad aš esu burtininkė, - susiraukė. - Ji nori, kad aš turėčiau išmanųjį telefoną, nežinau, ar žinai, bet tai yra toks žiobarų prietaisas, per kurį jie bendrauja. Nori, kad aš per jį siųsčiau jai savo nuotraukas, su ja kalbėčiau, ir visai nesupranta, kad Hogvartse tokie aparatai neveikia! Ir kad man jo visiškai nereikia, nes galiu jiems pasiųsti pelėdą! Bandė man pripirkti žiobariškų niekniekių ir drabužių, o man nesutikus vis labiau pykomės, - atsiduso. - Na, o kažką sužinoti apie mūsų pasaulį mieloji mamulė nei kiek netrokšta. Liepė lagaminą laikyti sandariai uždarytą ir norėjo nudėti Svogūną, - žvilgtelėjo į vorą, kuris dabar ropojo ant lango stiklo. - Pagaliau į Hogvartsą! Ir pagaliau galėsiu skraidyti su savo šluota! - parodė į supakuotą šluotą, kuri gulėjo ant sėdynės. - Dar per žiemos atostogas pirkau iš paskutinių Skersiniame Skersgatvyje, slėpiau, kad tėvai nepamatytų, dabar pagaliau ji galės būti saugi mokykloje. Na, o kaip tu? Kaip tavo vasara? - pasiteiravo draugės.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #49 Prieš 2 metus »
Meg, jau įsitaisiusi kupė priešais Dori, klausėsi, ką ji kalba. Klastuolei baigus pasakoti apie savo vasarą prabilo Meg:
- Na taip, nekokia tavo vasara. Užjaučiu. Bet bent jau grįžti į Hogvartsą. Laukia dar vieni linksmi meteliai, ar ne? - pabandė prablaškyti draugę švilpiukė. - Kalbant apie linksmumą, ar išsiaiškinai, kas buvo tie mus užpuolę šešėliai? Aš per visą vasarą nieko apie juos taip ir neradau. - pasiguodė rudaplaukė. - Na o mano vasara... nebuvo pati blogiausia, tačiau tikrai galėjo būti geresnė. Grįžau namo į Olandiją ir gyvenau pas tetą. Nors pas ją man nelabai patinka, tačiau neturėjau kur daugiau dėtis. Todėl beveik visą laiką praleidau Amsterdamo viešojoje bibliotekoje, ieškojau ko nors apie šešėlius ir šiaip mokiausi, todėl tikiuosi, kad šie mokslo metai bus lengvesni. Gal tos ilgos valandos bibliotekoje nors kiek pagelbės.
Meg nutilo ir pažvelgė pro langą.
- Ieškojau informacijos ir apie fanagetus, tačiau radau ne daugiau, nei mokyklos bibliotekoje. Nežinau, kaip mes ką nors išsiaiškinsime. - švilpiukė atsiduso, tačiau tuoj pat pagyvėjo. - Ką gi, nusimato smagūs meteliai, ar ne? Laisvo laiko neturėsim, reikės daug ką išsiaiškinti. - nors rudaplaukės balsas skambėjo perdėm niūriai, mergaitės akys bylojo ką kitą. Jos vėl užsidegė ryžto ir nuotykių troškimo kibirkštėle.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #50 Prieš 2 metus »
- Žiobarų mokykloje visi laukia atostogų, o Hogvartse atvirkščiai, mokslo metų. Juokinga, ar ne? Žinai, ką tai pasako, Meg? Ogi tai, kad žiobarai yra tikrai nevykę ir nuobodūs, - Dori balso tonas ėmė piktėti. - Jie nemoka gyventi! - mergaitė ėmė beveik šaukti. Jie... - sekundėlei užtilo. - Tiesiog aš ėmiau jų labai nemėgti, - jau ramesniu tonu tarė.
Kelias akimirkas Dori tylėjo. Ji norėjo išsakyti Meg visus savo jausmus apie žiobarus, kad jaučiasi už juos daug pranašesnė, kad kartais ima jų tiesiog nekęsti ir juos mintyse menkinti, tačiau susilaikė. Nebuvo tikra, ar Meg ją supras. Jei tik Meg būtų klastuolė... Nebuvo tikra, ar Meg neteis Dori, kad ši taip vertina gryną kraują, nors jos pačios abu tėvai yra suknisti žiobarai... Kartais Dori norėdavo imti galvoti kitaip. Nebejausti tokių neigiamų jausmų žiobarams. Bet ji tiesiog negalėjo, todėl vis dažniau pasiduodavo ir leisdavo sėtis pykčio sėklai širdyje.
- Aš ir daug skaičiau, - pakeitė temą. - Galbūt būsim pirmūnės, - mirktelėjo. - Dėl fanagetų, manau, mums vis tik reikės patekti į tą klasę... Pabandysiu išsiaiškinti, kaip praeiti pro raganos statulą. Arba tu galėsi paklausti Dino, jei jį pamatysi, judu abu iš Švilpynės. Na, o dėl šešėlių... Kai pavasarį buvome bibliotekoje ir ieškojome informacijos apie fanagetus, aš užmačiau ir pagriebiau tokią knygą, tik nespėjau tau apie ją papasakoti.
Dori ėmė raustis lagamine.
- Na, kur ji... Štai!
Klastuolė iš lagamino ištraukė nedidelę, nestorą pilkos spalvos knygelę, ant kurios viršelio buvo pavaizduoti lygiai tokie pat šešėliai, kokius mergaitės praeitais metais matė kambaryje be durų.
- Tamsagai. Psichų broliai, - perskaitė pavadinimą Mendel ir padavė knygelę draugei.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #51 Prieš 2 metus »
Meg kiek nustebo dėl Dori atsiliepimo apie žiobarus. Juk Dori pati žiobarų kraujo, ar ne? Kita vertus turbūt Klastūnyne sunku, kai esi žiobarų kilmės... Bet ką aš žinau - man kraujas nerūpi. Svarbiau, koks esi žmogus.
- Tai įrodo, kad Hogvartsas yra geresnė mokykla už visas žiobariškas kartu paėmus. - paprieštaravo draugei švilpiukė. Nors ji nenorėjo pyktis su Dori, tačiau taip pat nenorėjo, kad žiobarai būtų menkinami. Juk ne jų kaltė, kad jie gimė be magiškų sugebėjimų. Kas kita - žiobarų mokyklos. Jos tikrai buvo nuobodžios - tą rudaplaukė patyrė savo kailiu, kai Luiza vertė ją ten eiti iki tol, kol gavo laišką iš Hogvartso.
Meg vėl pažvelgė pro langą. Ten žaibo greičiu keitėsi laukai, miškai ir pievos. Vienas vaizdas vijo kitą. Rudaplaukė būtų galėjusi žiūrėti pro langą visą kelią ir mąstyti, tačiau Dori pažadino ją iš minčių.
- Ką? - pakėlė galvą Meghan. - Ak taip, šešėliai. - būsimoji antrakursė nusižiovavo ir ištiesusi ranką paėmė knygą iš draugės. - Tamsagai, tamsagai... - sumurmėjo mergaitė. - Kažkur tikrai girdėtas pavadinimas.
Meg atsivertė neišvaizdžią pilką knygelę ir perbraukė per parudusius lapus.
- Tamsagai - tamsos būtybės, kilusios iš baimės ir nakties. - pradėjo skaityti švilpiukė. - Kartais jie dar vadinami Psichų broliais, nes atrodo labai panašiai. Tačiau jie veikia ne taip pat. Psichai pasisavina visą žmogaus laimę, o kartais - sielą. Tamsagai irgi mėgsta pasisavinti, tačiau ne laimę, o žmogaus šilumą. Jie skleidžia ledinį šaltį ir minta žmogaus kūno šiluma, todėl su juo susidūręs žmogus, jei neapsigina, sušąla mirtinai. - Meg trumpam nutilo apgalvodama tai, ką perskaitė. - Tai štai kodėl pasidarė taip šalta, kad buvo net sunku įkvėpti. - susivokė mergaitė. - Palauk, čia dar kažkas parašyta apie jų įveikimo būdus. - rudaplaukė ėmė braukti pirštu eilutes, kol surado reikiamą. - Štai: kadangi tamsagai yra kilę iš tamsos ir baimės, jie bijo šviesos kaip velnias kryžiaus. Juos galima įveikti tik įjungiant šviesą, nesvarbu, žiobarišku ar magišku būdu. Svarbu, kad šviesos šaltinis neskleistų šilumos, nes nuo jos Psichų broliai sustiprėja.
Meghan su trenksmu (kiek tai įmanoma laikant knygą minkštais viršeliais) užvertė knygą ir padavė ją Dori. Nors gavo keletą atsakymų, klausimų jos galvelėje vis dar buvo žymiai daugiau.
- Gerai, nors kas nors paaiškėjo. Tačiau man vis tiek įdomu, ką tie tamsagai veikė Kambaryje Be Durų ir kodėl jie mus užpuolė. Iš kur jie ten atsirado? Kur jie gyvena? - Meg nutilo ir pažvelgė į Dori tikėdamasi, kad ji atsakys į nors vieną rudaplaukei rūpimą klausimą.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #52 Prieš 2 metus »
- Aš nemėgstu žiobarų. O gal savo tėvų, kurie yra žiobarai. Ir tada jau visų žiobarų. Nežinau, - atsiduso. - Tiesiog norėčiau būti grynakraujė...
Daugiau apie tai Dori su Meg kalbėti neturėjo noro. Ji žinojo, tiesiog žinojo, kad dažnas švilpis spinduliuoja draugiškumą visiems.
Dori klausėsi, ką skaito Meg, nors dar vasarą buvo tai perskaičiusi.
- Net neįsivaizduoju, ką jie ten veikė, - atsakė tamsiaplaukė. - Gal kažkas juos ten įleido? Šiaip ar taip, tas kambarys kažkoks keistas, - Mendel nukrėtė šiurpas. - Ir kur jie dingo, kai mes juos nuvijome? Tikriausiai jie dar yra kažkur Hogvartse? - apie tai pagalvojus apėmė nemalonus jausmas. - Bet jeigu tamsagai bijo šviesos, tačiau šviesos šaltiniui skleidžiant šilumą jie stiprėja... Tai jeigu mes sėdėsime prie židinio... Tamsagas mūsų bijos ar atvirkščiai, ims stiprėti? Tai atrodo painu... - susimąstė. - Visada reikia šalia savęs turėti lazdelę ir būti pasiruošus ją įžiebti, nes jeigu tie padarai yra Hogvartse, niekada negali žinoti, kada jie išlįs...
Kai į kupė užėjo pardavėja su skanumynais, Dori prisipirko kalną saldėsių. Moliūgų pyragėlių ir moliūgų sulčių, šokoladinių varlių, visokio skonio pupelių.
- Kaip aš pasiilgau šitų skonių, - pasakė suleisdama dantis į pyragėlį. - Gali imti ką tik nori iš šitos krūvos, - pasiūlė draugei.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #53 Prieš 2 metus »
- Kraujo grynumas neturi nieko bendro su žmogaus asmenybe. - tvirtai tarė Meg. - Turbūt galvoji, kad aš taip sakau tik tam, kad tave paguosčiau, bet ne. Tiesiog manau, kad žmogaus asmenybė ir bruožai nepriklauso nuo kraujo grynumo. O ir sugebėjimai. Tu pavyzdžiui, kuo puikiausiai susitvarkai su magija. Gal net geriau nei aš, o aš esu gryno kraujo. Tai tik įrodo mano teiginį. Jei nenori - netikėk. Bet žinok, kad man nesvarbu, koks tavo kraujas.
Meghan klausėsi Dori pamąstymų apie tamsanus.
- Nežinau. - atsiduso švilpiukė. - Aš irgi nieko nesuprantu. Bet tikiuosi, kad daugiau jų nebesusitiksiu. Tada nereikės ir jaudintis dėl jų kilmės ar ką jie gali man padaryti.
Prie būsimų antrakursių kupė atėjo traukinio pardavėja, stumdama saldėsių vėžimėlį. Dori pripirko kalną saldumynų, tačiau Meg nusipirko vos kelis. Ji neturėjo apetito. Visi pamąstymai apie tamsanus ir ne tik juos šiek tiek sugadino mergaitei nuotaiką. Tačiau rudaplaukė vis tiek atsikando vieno pyragėlio. Jis buvo neapsakomai skanus, kaip ir visas magijos pasaulio maistas.
- Taip, šie skoniai įsimena. - pritarė draugei Meg. - Nors kelis kartus per vasarą jų valgiau, kas kartą atrodo, kad paragauju iš naujo.
Meghan tylėdama baigė valgyti savo pyragaitį ir pažvelgė pro langą. Jau temo - užkandžiai šiandien važiavo gerokai vėliau.
- Artėjame. Hogvartsas jau nebetoli. - pranešė draugei švilpiukė ir nusišypsojo. Ji grįžo namo. 
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #54 Prieš 2 metus »
Dori klausėsi, ką Meg kalba apie kraujo grynumą. Klastuolė puikiai žinojo, kad tai neturi didelės reikšmės. Žinojo ir tai, jog Meg nerūpėjo, grynakraujė Dori ar ne, kaip ir daugeliui kitų mokinių, ypač iš kitų koledžų. Tačiau dvylikmetė nieko negalėjo su savimi padaryti. Tai, kad jos kraujas nėra grynas, vertė ją jaustis nepilnaverte burtininke. Žinoma, Dori save mylėjo. Ir labai. Na, kuris gi klastuolis nėra savanaudis? Todėl nesiruošė nekęsti negrynakraujų burtininkų, nes pati tokia buvo. Tiesiog vertino gryną kraują. Bet žiobarai... Žiobarų Dori galėjo nekęsti. Nes ji nebuvo žiobarė. O jos tėvai - sumauti nevykėliai. Dori Meg šį kartą nieko neatsakė. Norėjo, kad ši diskusija baigtųsi. Kad ji žinotų, kokios mintys sukasi mano galvoje... Verčiau apie tai nekalbėsiu, jei nenoriu prarasti draugės. O Meg Dori labai vertino. Nors ji buvo iš Švilpynės, tačiau turėjo aštrų protą ir nebuvo tokia patikli, kaip daugelis švilpiukų.
Dori prisišlamštė saldumynų ir jos nuotaika, regis, pagerėjo. Klastuolė likusius saldumynus susidėjo į lagaminą, tuo pačiu persirengė.
- Taip, pagaliau mes čia! - Dori taip pat nusišypsojo ir mergaitės išlipo iš traukinio.

*

Neprisijungęs Jasmine Cammilo

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #55 Prieš 2 metus »
   Vasara atrodo taip greitai prabėgo. Štai Jasmine jau stovėjo devinto su trim ketvirčiais perono įėjime ir žvelgė į žliumbenčią Hanah.
   - Nenoriu, kad išvyktum! Man tavęs trūks! - spyrėsi ji. Jasmine trumpai žvilgtelėjo į jaunesnę sesę ir atsigręžė į mamą.
   - Mama gal galėtum? - viresnioji Jasmine nukreipė polaroido kamerą į vyresniąją dukterį. - Mama man gėda… - numykė jaunoji Cammelo ir apsižvalgė. Aplink jas tris ėmė stoviniuoti burtininkai ir stebėtis jiems neįprastu aparatu mergaitės mamos rankose.
   - Kas per daiktas? - paklausė vienas jaunesnis nei Jasmine berniukas. Jam buvo maždaug ketveri ar penkeri.
   Jasmine nebuvo tikra ką atsakyti, ar įprasta burtininkų pasaulyje sveikintis su nepažįstamu žmogumi? Prie jų prikurnėjp tikriausiai mažylio mama ne mažiau nei putlis sūnelis susidomėjusi fotoparatu, tačiau mostelėjo atsiprašymo gestą ir nusitempė klykianti sūnų.
   - Ar žinai, kad atrodai taip pat? - nusiviepė Hanah Jesmine. Mama priekaištingai pažvelgė į venuolikmetę ir ši buvo priversta nutilti.
   - Na atrodo tau jau metas, - gretai pasakė mama. Balsas pasklidęs po peroną skelbė jog traukinys išvažiuos už minutės.
   Būsima pirmakursė mostelėjo joms ranka, apsikabino mamą ir pakštelėjo Hanah į skruostą. Nubėgo. 
   Įšokusi į traukinį paskutinį kartą Jasmine mostelėjo liekančioms perone giminaitėms ir traukinio durys užsivėrė. Traukinyje ji susirado tuščią nuošalią kupė. Čia ir įsitaisė. Buvo gera justi tylą, ramybe. Pagaliau ji iškeliavo. Pagaliau galės pailsėti nuo šeimos. Gal tai išeis į naudą. Bet jaunajai Cammilo tai galėjo ir gerokai papbloginti gyvenimą  Ji visuomet labai prisirišdavo prie šeimos. Ir niekam tikriausiai nebuvo taip sunku palikti draugų praitojoje mokykloje kaip jai. Dabar ji jų be galo ilgėjosi. Kas žino gal ji Hogvartse tiek pat ilgėsis savo šeimos? Ji tik gūžtelėjo pečiais.
   Laikas ėjo o į jos kupė niekas neužėjo. Tad ji pagaliau šiek tiek atsipalaidavo ir atsigulė ant sėdynės. Taip ji išmiegojo visà kelionę. Netgi saldainių vežimėlio močiutė neišdrįso jos pažadinti. Ją pažadino staigus trūktelėjimas - Hogvartso ekspresas sustojo.

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #56 Prieš 2 metus »
  Po ilgų ir varginančių paieškų, Melodė pagaliau rado nuošalią kupė. Skirtingai nei ši, visos kitos buvo sausakimšos, perpildytos nekantraujančių mokinių. Panašu, kad šiais metais į Hogvartsą mokinių keliaus daug daugiau nei įprastai. Už kampo girdėjosi pirmakursių susijaudinę balsai, o gretimoje kupė vos girdimai plepėjo septintakursės, keliaujanačios šiuo traukiniu paskutinį sykį. Tamsiaplaukė nusimetė nuo pečių seną odinę kuprinę, pilną magiškų dalykėlių, užmetė ant kažkokios metalinės tinklinės lentynos ir patogiai įsitaisė prie lango. Ant kelių po akimirkos įsitaisė Eira ir smalsiai pažvelgė grifiukei į akis.
- Atleisk, Eira, tačiau skanukų nebeturiu,- kreipėsi į haskę. Augintinės akys kiek apsiblausė ir šunytė tyliai suurzgė. – Ir kodėl dabar taip priekaištingai į mane dėbsai? Tikriausiai tave per daug išlepinau. Tikrai nesitikėk, kad visad gausi ko panorėjusi. Taip, žinau, gyvenimas neteisingas...
Paskutinius žodžius Melodė ištarė ne tiek Eirai, kiek sau pačiai. Tyliai atsidususi pažvelgė pro langą. Vasaros nebuvo likę, nė pėdsako. Nebebuvo kaitinančių saulės spindulių, pernelyg džiaugsmingų vaikų šauksmų ar žliaugiančio prakaito. Beliko tik lietus, nenumaldomai pliaupiantis už lango. Grifiukė šyptelėjo. Jai jau per akis buvo tos vasaros kaitros, tad dabar nuoširdžiai džiaugėsi, kai visos kančios baigėsi. O ir vasaros atostogos buvo ne kažin kokios. Krapnojantys lašai pažadino giliai paslėptus prisiminimus. Prieš gerą savaitę įvykęs susidūrimas su keista ir pavojinga moteriške vaikų namuose. Galvoje viens po kito lėkė vaizdai. Šiurpi moters šypsena, gyvatė ant kaklo, lazdelė rankose, lūpos kažką šnipštūniškai sakiusios gyvatei ir netoliese gulinti sustingdyta vaikų namų darbuotoja. Toliau pabėgimas iš burtininkų vaikų namų ir savaitę trukusios klajonės. Prisiminimai kuo toliau tuo labiau ryškėjo Melodės galvoje. Vėliau prisiminė kaip teko ištverti tą siaubingą savaitę įvairiuose tamsiuose užkampiuose. Tai kokiam skersgatvyje, tai parkelyje. Palapinės ar miegmaišio neturėjo, tad dažnai tekdavo nakvoti lauke po atviru dangumi. O ryte pabusdavo visa šlapia nuo lietaus ir sustirusi nuo šalčio. Vandens teko prasimainyti Aquamentis kerų pagalba, o visa kita reikėjo nudžiauti iš kokio turgelio. Įprastai grifė nevogia, tačiau kai ant kortos pastatyta tavo gyvybė, tenka suktis iš padėties kaip tik gali. Be kerų ir burtų, tikriausiai nebūtų pragyvenusi,  tad tam, kad kas nors iš ministerijos jos kerų neaptiktų ir neišmestų mergaitės iš Hogvartso, privalėjo nuolat keisti savo buvimo vietą. Taip klajojo iki pat šiandienos. Klajoklės akys nukrypo į šunytę nekantriai vizginančią uodegą. Dar vieni prisiminimai... Juk su Eira susibendravo dar visai neseniai, dar šią vasarą, tačiau ši jau spėjo tapti geriausia Melodės drauge. Melodė prisiminė pirmąjį atsitiktinį savo ir benamės haskės susitikimą parke, tuomet ir kiek vėlesnius susitikimus. Šios taip susibendravo, jog dabar Eirą jau buvo galima skaityti, kaip grifiukės augintinę. Žydraakė mielai prisiėmė priglausti naująją bendražygę, nors nė pati neturėjo, kas priglaustų ją pačią.
  Galva rodos nuo per didelio minčių ir prisiminimų srauto visiškai perkaito. Melodė jautėsi keistai išsękusi ir pervargusi. Rodos, net pačioje kupė pasidarė daug tvankiau. Tik dabar grifė suprato, kodėl ši kupė kitokia nei kitos ir kodėl be jos nieko daugiau čia nebuvo. Ši kupė buvo tikrai nedidelė ir tvanki. Po kelių nesėkmingų bandymų mergaitė įsitikino, jog šalimais esantis langelis ko gero užsikirtęs, nes niekaip neprasiverė. Ji nusimetė nuo pečių rudeninę striukę, o kiek vėliau ir savo taip mėgstamą džinsinį švarkelį. Taip, dabar kur kas geriau! Žinoma, Melodė žinojo, jog po kelių valandų vėl teks apsirengti, tačiau sekantį kart jau nebe rudeniniais-žiobariškais rūbais, o Hogvartso uniforma. Tad kol galėjo, džiaugėsi vėsuma ir svajingai žvelgė į pagaliau sulauktą lietų.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #57 Prieš 2 metus »
  Henrieta lėtai skynėsi kelią per mokinių minią Hogvartso eksprese. Vasara nebuvo maloni ir grifė džiaugėsi, kad pagaliau gali grįžti į burtininkų mokyklą. Gyvenimas vaikų namuose, o ypač žiobarų, nebuvo malonus. Be to, šiais metais įvestos kelios naujos taisyklės dar labiau apsunkino gyvenimą. Tačiau dabar ji jau pakeliui į Hogvartsą! Vadinasi galės vėl būti su savo draugais ir linksmai leisti laiką po pamokų.
  Teliko vienas keblumas - visas vagonas buvo kimšte prikimštas vaikų ir susirasti laisvą kupė tapo veik neįmanoma. Pamažu trečiakursė pasiekė vagono pabaigą, ir kai jau atrodė, kad teks visą kelionę praleisti ant kojų, grifė pastebėjo nedidelę kupė, kurioje sėdėjo viena jos koledžo mokinių.
  Atidariusi duris, Henrieta įėjo į kupė ir klausiamai pažvelgė į sėdinčią antrakursę.
- Čia laisva? - dėl visa ko paklausė trečiakursė ir padidėjusi lagaminą atsisėdo prieš koledžo draugę. Kupė buvo labai tvanku ir grifė nusivilko paltą, kuriuo apsirengusi paliko vaikų namus dar vieniems metams. Už lango pliaupė lietus ir sunkūs lašai kapsėjo ant stiklo.
  Šypsodamasi Poter pažvelgė į antrakursę. Henrieta jau žiojosi prisistatyti, kai pažino savo draugę iš grifo gūžtos - Melody. Juodvi susipažino praeitais metais, Hogvartse, tačiau matėsi ganėtinai retai. Trečiakursė nusišypsojo.
- Sveika, Melodi. - pasisveikino. - Kaip praėjo vasara?
Kelionė į Hogvartsą nejučia tapo įdomesnė, nei grifė galvojo prieš įsėsdama į traukinį. 
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Melody Moondragon

  • IV kursas
  • *
  • 141
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Gyvenk dabartimi, ne praeitimi
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #58 Prieš 2 metus »
 Grifės mintis nutraukė pažįstamas balsas. Vos jį išgirdusi Melodė atitraukė žvilgsnį nuo lango ir akimirksniu atsigręžė į bendrakoledžę. Priešais stovėjo, regis ką tik įėjusi Henrieta- trečiakursė iš Grifo Gūžtos. Tamsiaplaukė nė nepastebėjo kada čia atsirado Henrieta. Kiek pasislinkusi arčiau lango, padarydama vietos, kreipėsi į draugę:
- Sveika! Taip, čia laisva, gali prisėsti. Seniai nesimatėm, tiesa?
 Mergaitės veide atsirado maloni šypsena. Panašu, kad dabar kelionė bus kur kas smagesnė ir įdomesnė! Melodė tikrai neketino visos kelionės praleisti nuobodžiai spoksodama pro langą, tad dabar nuoširdžiai džiaugėsi, kad bus su kuo pašnekėti.
- Na, vasara tikrai nebuvo viena geriausių, tačiau manau galėjo būti ir kur kas blogiau,- tarstelėjo. Henrietai tikrai nebūtina žinoti, kad burtininkų vaikų namuose (kuriuose iki tol augo Melodė) jos vos nesučiupo kažkokia trenkta ir tikriausiai pavojinga moteriškė. Ir grifiukė tikrai neketino pradėti ilgos ir nuobodžios paskaitos apie tai, kaip po pabėgimo iš vaikų namų jai teko išgyventi pastarąją savaitę įvairiuose užkampiuose. - Geriau pakalbėkim apie tavąsias atostogas. Esu tikra, jos buvo kur kas įdomesnės, nei maniškės. Ką įdomaus nuveikei per atostogas?
 Tamsiaplaukė tikėjosi, kad apie atostogas klausimų daugiau nebesulauks, mat dabar nebuvo jokio noro apie tai šnekėti. Ji pagaliau džiaugėsi, galėdama grįžti į tikruosius namus- Hogvartsą. Kiek dar slaptų koridorių, užkaborių ir įvairių vietelių reikia ištyrinėti! Smalsumas ją tiesiog žudyte žudė.
- Žinai, tikiuosi, kad bent šiais metais grifams pavyks iškovoti metų taurę... O tai klastūnai vis laimi ir laimi.
"Vardan beveik begalvio Niko!"

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
Ats: Nuošali Hogvartso ekspreso kupe
« Atsakymas #59 Prieš 2 metus »
  Melody apie savo atostogas pasakojo kažkaip miglotai. Atrodė, lyg draugė nepasitikėtų Poter ir kažką slėptų. Grifė jau norėjo klausti ko nors, kas padėtų išsiaiškinti kur draugė įklimpusi ir galbūt pagelbėti, tačiau greta esanti antrakursė užklausė apie trečiakursės vasarą.
  Henrieta negirdimai atsiduso. Jos atostogos tikrai nebuvo tobulos, tačiau vis viena geresnės nei kai kurios praleistos vaikų namuose.
- Man vasara tikrai nebuvo iš maloniųjų, nors tikriausiai nieko kito ir nelieka tikėtis uždarytai žobarų vaikų namuose. - Poter prisivertė šyptelėti. Vaikų namų ir tėvų mirties tema, tikrai nebuvo jos mėgstamiausia pokalbių kryptis. Tačiau nuo devynerių metų tapusi našlaite grifė šiaip ne taip apsiprato.
  Melody užsiminus apie metų taurę Henrieta nusišypsojo.
- Taip, būtų smagu... - pagalvojus apie tai grifės galvoje iškilo prisiminimas apie antrąją Herbologijos pamoką, kai kažkoks pirmakursis grifas susprogdino stalą ir praganė penkiasdešimt grifo gūžtos taškų!
  Staiga grifė prisiminusi pamokas ėmė galvoti kokios pamokos galėtų patikti Melody. Tačiau trečiakursė veik nepažinojo savo draugės ir sugalvoti ką ji galėtų mėgti tapo tikru išbandymu.
- Kokios tavo mėgstamiausios pamokos Hogvartse?
Klausimas savaime išlėkė iš merginos lūpų. Henrieta klausiamai pažvelgė į draugę ir tikėjosi, kad šis klausimas jai nepasirodys pernelyg vaikiškas.
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras