0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #120 Prieš 2 metus »
Dori vis dar buvo užsimerkusi. Girdėjo, kad Alanas atėjo šalia. Per kūną perėjo šiurpuliukai. Grifas prabilo. Tačiau ne taip, kaip tikėjosi keturiolikmetė. Jo balsas skambėjo piktai. Spalvotų plaukų savininkė atsimerkė ir atsistojo. Galiausiai atsisėdo ant vonios krašto.
- Dar nežinau, - neutraliai atsakė ji draugui. - Po pusvalandžio, kai išsiskalausiu juos vandeniu, pasakysiu.
Senkleriui uždavus kitą klausimą Dori kurį laiką tylėjo. Mąstė. Žinoma, ji galėtų imti ką nors skiesti kaip tada miške. Kaip jai viskas sudėtinga, kokia ji vieniša jaučiasi, kaip bijo Alaną prarasti. Gal paeitų. Tačiau Dori šiuo metu nesijautė taip, lyg jos gyvenimas būtų sudėtingas. Ji nebuvo vieniša. Ir nebijojo prarasti Alano. Iki šios akimirkos.
Mergina nesiruošė teisintis. Bent vieną kartą tu turi prisiimti kaltę, Dori, mintyse griežtai pasakė ji sau. Ji žiūrėjo į žalias Alano akis, kurios dažniausiai būdavo kupinos žavesio, bet šiandien nebuvo. Dėl ko jam tavimi žadėtis? Dėl to, kad užpuolei jo koledžo draugę ar dėl to, kad jam įkandai, taip pat mintyse svarstė.
- Prisimeni, - galiausiai prabilo Dori, - kaip praeitais metais menėje sakei, kad aš esu geraširdė. Jau tada aš pasakiau, kad tokia nesu. Aš tikrai nesu geras žmogus, Alanai, - atsiduso Mendel. - Tu esi, o aš ne. Bet mano draugai, tu, Henrieta, Zoey iš Švilpynės, na, jūs darote mane geresne, supranti? Tartum pažadinate manyje kažkokią grifišką sielos dalelę, - ėmė vartyti akis. - Jeigu ne tu ir jeigu ne Hienrieta, aš nemanau, kad būčiau tokia, kokia esu dabar. Manau, kad būčiau šimtą kartų bjauresnė - atviravo. - Bet manyje kartais iš tikrųjų atbunda sąžinė. Mano draugai yra man labai svarbūs ir su jais aš esu gera. Bet tiems, kurių aš nemėgstu... Aš gatava jiems gerkles perkąsti, - trumpam metė žvilgsnį į raudonplaukį.
Paauglė atsiduso.
- Aš kartais nemoku savęs suvaldyti. Ant Robertos aš pykstu, nes... gerai, nes aš bijau, kad ji gali tave nusigvelbti ir man tai nepatinka, - Mendel antakiai susiraukė. - Ji yra karvė, tik tu to nematai, - dabar balsas nuskambėjo piktoktai. - Ar tu žinojai, kad ji mane ir Meg buvo paskundusi, kai mes naktį ėjome į uždraustąjį mišką? O dabar kaip niekur nieko siūlė tą patį tau! Man ji nepatinka. Ir jeigu tu su ja... na, labai susidraugautum, bijau, kad tai pakenktų ir mūsų draugystei. Bet tu gali, - dabar jau balsas skambėjo normaliai. - Nes tai tu pats renkiesi, su kuo tau bendrauti, o su kuo ne. Žinau, kad neturiu jokios teisės tau aiškinti, su kuo tau draugauti.
Dori akyse norėjo kauptis ašaros, bet ji valdėsi. Spoksojo į kažkokią undinę. Norėjosi imti rėkti, trankytis, bet ji tik sėdėjo ir krapšė auskarą lūpoje. Dar norėjosi pameluoti, kad yra ir kitų draugų, pavyzdžiui, toks ketvirtakursis iš Klastūnyno, kuris Dori pasisiūlė kartu paskraidyti šluota. Bet jokio ketvirtakursio juk nebuvo. O Dori pažadėjo sau šiandien su Alanu būti atvira.
Jeigu praeitais metais Mendel norėjo sukelti pavydą draugui, tai šiais metais tas noras buvo visiškai dingęs. Bet, deja, Mendel sugebėjo viską sumauti kitais būdais.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #121 Prieš 2 metus »
Dori atsisėdo ant vonios krašto ir ėmė kalbėti. Jos žodžiai sukėlė Alanui daug minčių. Jeigu ji tokia bloga, kaip save piešia, tai kam tada bendrauja su tokiais naivuoliais kaip visi žmonės kuriuos ji suminėjo? Na aišku, ji staigoko būdo, bet šiaip... Bet apie tai jis dabar nenorėjo kalbėti. Ir kam įvėliau tą Robertą? Senkleris neįsivaizdavo kaip jam reikėtų su ja susitaikyti. Nesinorėjo prarasti draugės, nebuvo jie artimi draugai, bet vis tiek. Apie tai, jog paskundė Dori ir Meg jis nežinojo.
Kai ji liovėsi kalbėti įsivyravo tyla. Dabar jau jam reikėjo šį tą prisipažinti Dori. Turėjo būtinai jai pasakyti, kad tada Šiltnamyje taip pasielgė tik dėl to Klastuolio.
- Dori, mūsų draugystė man labai daug reiškia ir aš niekur neketinu pradingti ar jos nutraukti. - Tai ji turi daug draugų, o aš negalėčiau tuo pasigirti. Pamanė Alanas, kuris gan daug laiko leido su savo gyvūnais kur nors ramioje vietoje piešdamas. Pykti ant jos nebepyko. O ar galėtų? Pasijuto toks svarbus ir tai glostė širdį. Alanas pagalvojo ir apie tai kas būtų, jeigu Dori nusibostų ši jų draugystė. Mes juk tokie skirtingi žmonės. Jei taip nutiktų, tai gyvenimas pasidarytų labai nykus. Apie tai jis galvojo jau ne pirmą kartą.
- Kaip tau į galvą galėjo ateiti mintis, kad galėčiau tave tiesiog pamiršti? Nubraukti viską? Tik daugiau niekada taip nesielk prašau. Vos neužmušei Robertos. O mudu su ja tik šiaip kartais leidžiame laiką kartu ir daugiau nieko. - Nė nepajuto kaip pradėjo jai teisintis. Vis dar nepasakė, kad tada ją paminėjo tik dėl pavydo. Bekalbant Staiga pagalvojo apie dar vieną Dori pasakytą sakinį. O jeigu ji įsimylės kokį vaikiną, kas tada bus? Dėl to Klastuolio aš tada perlenkiau. Bet kas bus, kai ji įsižiūrės kokį nors bjaurų tipą? Alanui Dori buvo brangi ir kaip draugė, bet ne vien. Jam ji patiko. O blogiausia tikriausiai buvo tas, kad jis niekaip nesiryžo kada nors jai to pasakyti. Kol šitaip delsiu, atsiras koks kitas... Kol jis apmąstė šį siaubingą dalyką vonios kambaryje tvyrojo tyla.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #122 Prieš 2 metus »
Dori akmuo nuo širdies nusirito, kai Alanas pasakė, jog jam jų draugystė yra svarbi ir kad jis neketina jos nutraukti. Dabar jau raudonplaukio balsas skambėjo švelniau.
- Nežinau... Tiesiog... - klastuolė ėmė kramtyti auskarą lūpoje. - Tiesiog tu taip ant manęs supykai. Dar niekad nebuvai taip supykęs ir aš išsigandau, kad imsi ir nutrauksi su manim visus ryšius. Žinau, aš kalta dėl to, kas atsitiko... Aš atsiprašau...
Grifui paprašius daugiau taip nebesielgti ir pasakius, kad ji vos neužmušė Robertos, Dori jau norėjo žiotis prieštarauti, kad iki užmušimo buvo labai toli, tačiau susilaikė. Neerzink jo vėl, pagalvojo.
- Tikrai pažadu... - atsiduso. - Pažadu bandyti taip nesielgti. Negaliu meluoti nei sau, nei tau, kad manęs daugiau niekada neištiks panašus isterijos priepuolis. Žinai mane. Bet pažadu tau, kad mažiausia tikimybė, dėl ko mane galėtų apimti toks įsiūtis, bus susijusi su tavo draugais.
Atėjo laikas išskalauti kaukes ir aliejus.
- Labai atsiprašau, bet jeigu laikysiu per ilgai, prisidarysiu bėdos, - pasakė.
Dori nusiėmė nuo galvos rankšluostį ir visa vonia pakvipo gėliniais aromatais. Ji atsistojo, ir vėl pakišo galvą po kranu, išsiskalavo plaukus, tada juos išsišluostė ir vėl atsisėdo ant vonios krašto.
- Ar aš tau stipriai įkandau? - paklausė ir pajuto, kad pradėjo rausti. - Aš turiu tepaliuko.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #123 Prieš 1 metus »
- Tikrai niekada nenorėjau ir nenorėčiau nutraukti ryšio su tavimi. Gali tuo neabejoti. - Pasakė. O tada jau prakalbo apie tai, ką gal reikėjo seniau pasakyti.
- Šioje istorijoje aš gal ne mažiau kaltas. Tada šiltnamyje apie Roberta prakalbau tik todėl, kad Pasipainiojo tas trečiakursis Klastuolis. Na aš... - O varge. Norėjosi sprukti iš čia. - Kažkaip jau taip išėjo, kad tyčia tau pasakiau, kad eisiu į miestelį kartu su Roberta. - Užteks tokio padriko paaiškinimo. Nutarė Senkleris.
Dori nusivyniojus rankšluosti nuo galvos po patalpą pasklido gaivus plaukų kaukės dvelksmas. Alanas luktelėjo, kol ji išsiskalavo plaukus ir vėl grįžo ten pat, kur stovėjo pirmai.
Jai prabilus apie peštynėse jam kliuvusi įkandimą jis nusišypsojo. Vėl prisiminė Frederiką, kuri taip kartais siekdavo savo tikslų. Nejučia pasitrynė tą vietą ir pasakė.
- Tikrai neblogai. Neprasčiau, nei Frederika kadaise. - Apie tą įkandimą jis jau buvo kaip ir pamiršęs. Buvo už tai svarbesnių dalykų.
- Kokį ten turi tepalą?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Alanas Senkleris »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #124 Prieš 1 metus »
Kai Alanas prisipažino, kad įpainiojo Robertą tik dėl to, jog mergina užsiminė apie trečiakursį klastuolį, Dori nusišypsojo. Vadinasi, jis taip kalbėjo paprasčiausiai iš pavydo, mintyse pagalvojo.
- O, tikrai? - sukrizeno. - Vadinasi, pavydėjai? - netyčia paklausė. Tada nuraudo. - Nekreipk dėmesio, - jau rimtesniu tonu pridūrė.
Pati prisipažinti apie tai, kad jokio trečiakursio klastuolio išvis niekada nebuvo, spalvotaplaukė nedrįso. Taip, aš pažadėjau būti su juo nuoširdi, nuoširdi ir esu. Aš nemeluoju juk, ar ne? Bet šitą gal pasiliksiu sau, o tai paskui jis dar labiau ant manęs supyks, nusprendė.
Širdis sudunksėjo, kai raudonplaukis prabilo apie Frederiką. Kalbų apie jį Mendel vengė, nes žinojo, kad šita tema Alanui turėtų būti be galo skaudi.
- Tuoj, - pasakė ir ėmė kuistis kuprinėje. - Va jis, - ištraukė buteliuką su mikstūra.
Dori atidarė buteliuką. Tepaliukas buvo bekvapis. Keturiolikmetė jo šiek tiek užsidėjo ant piršto ir ėmė tepti Alano ranką ten, kur jam buvo įkandusi. Pasidarė šiek tiek drovu, todėl žiūrėjo kažkur į šoną.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #125 Prieš 1 metus »
- Na vienu žodžiu gal jau ir baikim šią temą. - Pasakė jis. Viskas išsiaiškinta, tai gal jau ir gana. Įdomu ar tas Klastuolis išlaikė kerėjimo egzaminą? Ir vis tiek buvo įdomu kas ten per vienas. Nors gal ir nesvarbu, juk Dori net ir dabar apie jį nė neužsiminė. Na, kol kas Alano nuomone dėl to tipo galvos buvo galima ir nesukti.
Jai Išsitraukus to tepalo vaikinas ištiesė ranką. Pasidarė kažkaip keista. Ir jai baigus tepti jis susigrūdo rankas už nugaros. Visai norėjosi iš čia eiti, gal į lauką.
- Žinai, o tu jau baigei čia? Gal einam kažkur? - Gal į lauką dabar nereikia, jos galva šlapia, dar vėjas perpūs. Bet gi mes burtininkai, juos galima išdžiovinti lazdelės moju ir viskas. Lakstė mintys galvoje.
- Gal nori eiti prie ežero? Tik išsidžiovink plaukus ir einam.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #126 Prieš 1 metus »
Dori pasirodė, kad Alanui buvo nesmagu, gal kažkiek gėda. Spalvotaplaukė truputį susiraukė. Jau nuo praeitų metų kažkas tarp jų vyko, tačiau reikalai niekaip nesistūmė į priekį. O kas būtų, jeigu jie pasistumtų? Jeigu Dori ir Alanas taptų pora, viskas tarp jų pasikeistų. Nors ir kokia šiuo metu Mendel jautėsi suaugusi, ji juk suprato, kad vis dėlto jai - vos keturiolika, o Alanui dar ir tiek nėra. Tad jeigu viskas nevyktų taip, kaip jiedu tikėtųsi, ir galiausiai jie imtų ir išsiskirtų? Ar verta pastatyti į grėsmę tokią puikią jų bičiulystę? Klastuolė prikando lūpą.
Ji negalėjo sakyti, kad nori, jog Alanas būtų jos vaikinas jau dabar. Taip, ji apie tai pasvajodavo, tačiau tokiame amžiuje tai būtų išties sudėtinga, susidurti su tuo realybėje, ar ne? Nes ji nenorėtų, kad ta draugystė imtų ir pasibaigtų, o pasakomis Mendel netikėjo - jeigu jie dabar susidraugaus, tai tikrai išsiskirs. Yra per jauni. Tačiau ketvirtakursė bijojo, kad kokia gerietė grifė ims ir pasigriebs Senklerį tiesiai iš Dori panosės. Bet juk aš nesu verta Alano, pagalvojo mintyse. Jis yra geros širdies, supratingas ir užjaučiantis, mylintis gyvūnus. O kas aš esu? Bjauri klastuolė. Turėčiau išvis dabar džiaugtis, kad jis su manimi kalbasi, vis dar mąstė mintyse. Sudėtingi jausmai užklupo Dori.
- Aha, gerai, - atsakė draugui ir burtų pagalba prasidžiovino plaukus.
Nors buvo gera kerėtoja, pilnai išsidžiovinti iki galo jai niekada nepavykdavo. Tačiau diena buvo šilta, rugsėjis, todėl plaukai greit išdžius. Jei bus vėsu, paprašys Alanu, kad jis kerais jai padėtų. Mergina susigrūdo į kuprinę visus daiktus.
- Žinai, ačiū, kad čia atėjai, - pasakė ir juodu išėjo iš prefektų vonios.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #127 Prieš 2 mėnesius »
Įdėmus žvilgsnis sekė koridoriaus judėjimą jau apie valandą. Per šį laiką nė vienas mokinys nei įžengė, nei išėjo iš prefektų vonios, kuri buvo jos žygio tikslas. Alrisa nė kiek netroško susidurti su putų karalyste besidžiaugiančiais bendramoksliais, tad teko išlikti kantriai ir planuoti kiekvieną žingsnį. Deja, kišenėse besikuičiančios žiurkės vis nedavė ramybės bei neleido susikaupti. Visi joms skirti skanėstai jau seniai baigėsi, tad artėjo akimirka, kai teks palikti slėptuvę.
Tuščiame koridoriuje netikėjai nuaidėjo garsus cyptelėjimas, privertęs klastuolę pašnibžbomis nusikeikti:
-Kad jus pliurzis sudegintų, negi negalit dar šiek tiek ramiai pabūti? - atsiduso ji ir pagaliau nutykino statulos link. - Durmštrango kvailiai. - pasakiusi sunkiai išgautą slaptažodį, mergina įžengė vidun.
Iš pradžių pribloškė dydis, po to - ištaigingumas, o galų gale Alrisa pasipiktino - kodėl tokia nuostabi vieta yra prieinama tik keliems išrinktiesiems? Kuo blogesni kiti, tokie kaip ji?
-Kokia neteisybė... - sumurmėjo, lėtai sukdamasi po patalpą. Ramybės akimirka pasibaigė, susierzinimas praėjo - gautą progą apsilankyti prefektų vonioje išnaudos su kaupu. Buvo planas išsimaudyti ne tik pačiai, bet ir augintinėms, tad nieko daugiau nelaukdama klastuolė atsuko čiaupus. - Na, - tarstelėjo juodaplaukė, išsitraukusi tris žiurkes. Jų snukučiai susidomėję uostinėjo aplinką, tarsi džiaugtųsi artėjančiomis maudynėmis. Tačiau iš neklaužadų galėjai tikėtis bet ko ir šeimininkė tą puikiai žinojo. Padėjusi graužikus ant vonios krašto atidžiai juos nužvelgė ir įsisprendusi rankas grėsmingai prabilo:
-Jei bent viena iš jūsų nuspręs išvengti prausimosi, visoms skirsiu savaitės areštą ir taškas.
Sulig tais žodžiais Narsilas, naujasis žiurkius, apsigalvojo bei pasileido vienintelio išėjimo link. Laimei, šis buvo uždarytas, bet Alrisa vis tiek pasileido vytis: prieš pagaunant ji gavo keletą įbrėžimų, bet galiausiai gyvūnas buvo sulaikytas.
-Ne, negalima taip. Dabar tu pats pirmas keliausi į vonią. - Paskelbė nuosprendį ji bei pasilenkė, kad paleistų Narsilą į vandenį. Tačiau šiam tokia idėja visai nepatiko - vėl puolė draskytis, o mergina ūmai pajutusi krimstelėjimą tiesiog paleido augintinį. Pliumpt. Akimirką juto piršte tvilksintį skausmą, kol atsitokėjusi suspiegė:
-Tu kvailas daikte! - ji karštligiškai įkišo ranką į putas ir ėmė ieškoti žiurkiaus.


*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #128 Prieš mėnesį »
- Nedaryk nesąmonių Akilanda. - Auris jį vijosi laiptais, nes poltergeistas jam patikėjo paslaptį, kaip senam draugužiui, kad būtų smagu kada užtvindyti Hogvartso koridorių putomis iš prefektų vonios.
- Ai jūsų profesorybe... - Šį kreipinį kaip visada vartojo sarkastiškai. - Kai buvai mokinys man patikai labiau. O dabar tu pasidarei siaubingai... - Jis išpūtė burbulinės gumos burbulą Auriui į veidą. - Nuobodus. - Pabaigė ir nusižiovavo. Jie atsidūrė prie vonios durų. - Dabar pat tą ir padarau. Ir ką tu man padarysi?
- Aš tau sakau, kad tai kvaila ir viskas. - Auris gramdėsi gumos gabaliukus sau nuo veido. Jų atsirado ir plaukuose.
- Nejaugi? Gražios spalvingos putos patvinsta po koridorių, ūkvedys pasiunta. Gražu. Pasklis sąmyšis. Argi ne žavinga?
- Gal tu leisk jau jam atsipūsti? - Galvoje turėjo ūkvedį. Bet poltergeistas išdainavo slaptažodį. Iš kur tas padariūkštis žinojo slaptažodį Auris nenutuokė, bet durys atsidarė ir Akilanda įsklendė vidun, Auris įbėgo paskui ir tada jiems atsivėrė toks vaizdelis. Pora žiurkių ant vonios krašto. Ir Fuentes pasilenkusi prie putų pilnos vonios.
- Vaja, manau čia kažkas irgi turi smagių planų. - Nusikvatojo Akilanda ir pasakęs, kad kada vėliau užsuks į šį didingą vonios kambarį nėrė lauk.
Auris liko ten su nuo burbulo prilipusiais gumos likučiais ant veido, o dar be to jo trumpuose plaukuose to gėrio taipogi galėjai pamatyti.
- Aš ir nežinojau, kad tu Klastūnyno prefektė. O gal tai šitos žiurkytės užima tokias pareigas? - Šyptelėjo. Kažkodėl dviejų žiurkių vaizdelis juokino, atrodė kažkaip absurdiškai jos ant tos didelės karališkos vonios krašto.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #129 Prieš mėnesį »
Alrisa naršė po putotą vandenį. Vieną akimirką pasirodė, kad kažką užgriebė, bet tik pasirodė. Nežinia, kada būtų praradusi kantrybę ir tiesiog šokusi į vandenį, jei ne netikėtai pasigirdęs Akilandos balsas. Ko jam čia prisireikė? Piktai pagalvojo klastuolė ir atsisukusi ketino atsikirsti, tačiau vietoje to įkyruolio pamatė profesorių. Pastarasis atrodė išties nuostabiai, tad ji „susižavėjusi“ prunkštelėjo, akimirką pamiršusi apie ieškomą augintinį. Nesvarbu, kad buvo užtikta darant kai ką neleistino, mergina neketino gerintis:
-Jau greičiau mano žiurkės dėstys apsigynimą nuo juodosios magijos nei aš būsiu prefektė. - išrėžė jinai nusisukdama. Tokios pareigos jai visad reiškė didelę atsakomybę bei papildomą stresą. O ir savo turėjo pakankamai - ieškoti prapuolusio gyvūno.
-Akivaizdu, kad užsukot tinkamon vieton, - kiek patylėjusi Alrisa mostelėjo į milžinišką vonią, kurios kraštu šmirinėjo Zita ir Lota. - Leidžiu jums nusiprausti veidą, nes to labai reikia.
Pasišlykštėjusia mina leptelėjo klastuolė, tebenaršydama po vandenį. Rankos buvo aplipę putų gabalais ir ji jau buvo beprarandanti viltį. Negi Narsilas paskendo?
-Ir jeigu labai pasiseks, galbūt rasit trečią žiurkę. - pridūrė, stengdamasi, kad balsas nepasirodytų susirūpinęs. Staiga septintakursė pajuto timptelėjimą ir, net nespėjusi suprasti, kas tai, niurktelėjo į putų karalystę.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #130 Prieš mėnesį »
Auris nusikvatojo jai atsakius. Kažkaip sudėtinga būtų moralizuoti apkibus kramtomąja guma ar ne? O be to nebuvo tam nusiteikęs.
- Ai, truputį apsipykome su Akilanda. Ir štai to pasekmės. - Nutarė jai neaiškinti kodėl gi jiedu susiginčijo. Žinodamas, kad šita mergina ne iš tų ramiųjų. Praeitais metais skyrė jai areštą dėl elgesio su Elliw.
- Ką jau čia. Užleisiu vietą karališkosioms žiurkėms. - Nusijuokė vėl. Pats planavo pasinaudoti kerais ir pradanginti tą gumą. Greitai taip ir padarė.
- Yra ir trečioji? - Vėl ketino pasinaudoti kerais, kažkaip išsigando, kad trečioji karališkosios svitos narė gali nuskęsti toje putų karalystėje. Bet tada Alrisa murktelėjo į vandenį. Gal dėl to pasistengė jos augintinis, o gal ir ne. Bet Auris priėjo ir suėmęs už drabužių ją ištraukė iš ten.
- Ar tau viskas gerai? - Šį sykį nesijuokė.