0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kajus Arno Wintersas

  • Kvidičininkas
  • ****
  • 407
  • Padlmiro jungtinė komanda, puolėjas.
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #105 Prieš 4 metus »
Prefektų vonia jam tik asociavosi tik su transfigūracija. O kas gi tai gali pamiršti, tai, kai buvai su Adele ir savo rankšluostį keitinėjai iš vienos gyvos formos į kitą formą?
Kaip tik gera vieta praktikuotis
Reparifarge
.- pagalvojo septyniolikmetis, pasakęs slaptažodį ir įėjęs vidun.
Gūdūs žiemos vakarai jau buvo senai įgrįsę, Sniegas tik labiau užkniso vien taukšėdamas apie literatūrą (katinuks nebūtų katinas, vaikščiojantis kur nori, todėl kažkaip prisiartino prie žiobarų mokyklų). "Ooo, tas chebrantas skaitė "Hamletą"!", "Joja, joja lietuvaičiai! Neša, neša vainiką rūtų!" - ir visa tai atėjo būtent Sniegui išgirdus apie Radvano "Radviliadą". O, varge, tikiuosi, paliktas Švilpynės kambariuose neužkniso kitų.
Ištraukęs lazdelę, Kajus apsidairę aplink patalpą. Vos tramdydamas šypseną, pats sau tarstelėjo:
-Ką gi. Pradėkime.
Rasti objektą ant kurio praktikuosis buvo gan sunkoka. Prefektų vonia buvo nuošali vietelė, į kurią galėjo įžengti tik prefektai (aišku, pagal taisykles), tačiau objektų, tikančių transfigūracijai, gausa nepasižymėjo. Tada šovė nuostabi idėja. Kajus nudūmė prie vietos, kur sukrauti buvo vonios atributika, susirado muilo, jį su kerais padaugino. O tada...
- Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors,Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors, Ducklifors...- Kajus mosikavo lazdele dar kokius dvidešimt ar šimtą dvidešimt kartų, kolei prieš jį nepūpsojo penkių šimtų ir vieno muilo gabaliukų, turinčių geltonų ančiukų formą. O tada, visas linksmumas ir prasidėjo: koks šimtas ančiukų kabojo ore, dar vienas šimtas apverti plūduriavo vonioje, kai viena ančiukų porelė: viena tupėjo ant muilinės dangtelėjo, kitas buvo prilipintas prie krašto, o visi likę buvo sustatyti aplinkui vonią, atkartojant kai kurias scenas: vieną iš "Hobito", kai buvo keliaujama kalno link, antra - "Paskutinė vakarienė" ir taip toliau ir taip toliau. Žodžiu, čia Kajus pasitelkė savo fantaziją, o kai ši visiškai išseko - tiesiog random ančiukus išdėliojo taip, jog būtų sunku nueiti link vonios neužmynus ant mažuliukų ančiukų. Kai viskas buvo baigta - Kajus klestelėjo prie durų, pastatė prieš save vieną nepavykusį ištransfigūriuoti muilinį ančiuką ir iškėlė lazdelę.
-Reparifarge!
Nope, nepavyko. Bandom iš naujo!
-Reparifarge!
Defekruoto ančiuko kojos tik pradingo. Kajus stipriai suspaudė lūpas, bet nepasidavė:
-Reparifarge! Reparifarge! Reparifarge!
Mosikavo, mosikavo ir mosikavo, o ančiukas tai prarasdavo kojas, tai jas vėl kažkokiu būdu susigrąžindavo, tai prarasdavo sparnus, snapą ir vėl tai atsirasdavo. Kajus jau buvo bepradėjęs nejuokais nervintis ir širsti ant savęs. Galvoje kirbėjo noras tiesiog pasiduoti ir tiesiog išeiti, tačiau James Veitch idėja, kurią ir pasiėmė su ančiukais vonioje, jį sulaikė. Ne, palauk. Pabandyk dar kartą. Atmintyje iškilo ta scena, kai prieš Adelę bandęs paverstą kažkuom rankšluostį (tiksliai jau nebeprisiminė) paversti į kiškiu, tačiau nepasisekė. Tą kartą Adelė paragino jį nenuleisti rankų...
Ir Kajus pabandė.
Deja. Kajus sunkiai atsiduso ir pakilo. Muilinis ančiukas taip ir stovėjo, kuom ir buvo paverstas - ančiuku. Prefektas liūdnai šyptelėjo.
-Bent jau pasidžiaugiau vis tuom,- pakėlė akis į patalpą, geltonuojančią ir baltuojančią nuo muilinių ančiukų.
Netrukus Kajus paliko vonią, tokią kokią ir sukūrė, nieko neatversdamas atgal. O kam? Jei jam nepavyko bent vieno nepavykusio ančiuku atversti, tai kodėl neprajuokinus kitų?

*

domutis

Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #106 Prieš 3 metus »
Prefektų vonia buvo skirta tik prefektams ,bet ten ateidavo ir ne tik prefektai.Kartais ten užsukdavo ir Vaitoklė Mirta.Domantas atėjo į prefektų vonią pagulėti šiltame vandenyje.Tuo tarpu į prefektų vonią įskrido Mirta kvailu balsu nusijuokė ir nuskrido sau.Tuo tarpu atėjo ūkvedys ,bet laimei Domanto jis nepamatė.Jei jis pamatytų Domantui būtų riesta.Valandėlę Domantas pasipliuškeno ,paplaukiojo.Domantas jau ruošėsi eiti atgal į Grifų Gūžtos bendrajį kambarį ,bet tuo tarpu įžengė Armandas-Domanto draugas.Ir paklausė ką tu čia veiki čia juk skirta tik Prefektams.O Domantas paklausė to paties.Domantas ir Armandas paraudo.Ir Domantas kartu su Armandu dar valandėlę kitą pasipliuškeno.Ir kartu grįžo į Grifų Gūžtos bendrajį kambarį.

*

Harold Namber

Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #107 Prieš 3 metus »
Naujai iškeptas Grifas nuėjo į Prefektų vonią pagulėti šiltame vandenyje.Haroldas žinojo ,kad tai skirta tik Prefektams ,bet žinojo ,kad ir ateina čia kiti mokiniai ne Prefektai.Grifas nusirengė ir įlindo į šiltą vandenį.O mintyse galvojo Koks nuostabus tas Hogvartsas.Tuo metu į vonią įskrido Vaitoklė Mirta.Ir labai šiurpiu balsu kikendama priskrido prie Haroldo ,bet netrukus nieko nepasakiusi nuskrido savais keliais.O Haroldas liko vonioje gulėti.Vonioje buvo tylu ir gerą.Haroldas meldė ,kad neužeitų joks pefektas ar mokytojas ir neišvarytų Haroldo.Po valandėles gulėjimo vandenyje Haroldo plaštakos ir pėdo susiraukšlėjo.Ir Haroldas lipo iš vonios lauk.Apsirengęs Haroldas nuskubėjo į Grifų Gūžtos bendrajį kamabrį.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 220
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #108 Prieš 3 metus »
Vanesa nebuvo nei  prefektė, nei seniūnė ir ne kvidičo kapitonė, bet čia lankydavosi gan dažnai, nes Vaitoklė Mirta jai vis išduodavo atsinaujinančius slaptažodžius ir ji lengvai pakliūdavo į vonią. Vieną kartą, kai Elizabet su Mirta pliuškenosi putų pilnoje vonioje, klastuolė išgirdo kaip kažkas sako slaptažodį ir pamatė kaip durys pradeda po truputi prasivėrinėti. Vanesa greit šoko iš vonios, pagriebė rankšluostį (aišku prisidengė) ir šmurkštelėjo į tualeto kabiną. Mirta paskui. Tada pirmakursė nejuokais išsigando, O kas bus jei ją pričiups? Tada Elizabet pradėjo stebėti kas atėjo, ir nepatikėsit atėjo... Namų elfas! Šis pabambėjo, kad netvarkingi šiemet mokiniai, nesusitvarko po savęs. Išleido iš vonios putas ir iššluostęs grindis iškurnėjo lauk. Tada Vanesa smarkiai atsikvėpė, o Vaitoklė tik pasijuokė iš jos. Tada mergaitė nuėjo į persirengimo kabiną, persirengė ir iškurnėjo lauk į Klastunyno bendrąjį kambarį.

*

Neprisijungęs Aurora Frydenlund

  • VII kursas
  • *
  • 106
  • Taškai:
  • promiscuous child
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #109 Prieš 3 metus »
Lauke lijo. Vitražinės undinės veidu tekėjo lašai, atrodė, kad ji verkia. Aurora akimirką į ją žiūrėjo, tačiau pašaipi jūros mergelės išraiška nepasikeitė. Akimirkomis atrodydavo, kad ji žino kažką, ko nežino stebėtojas. Klastuolė undinei menkai nusivaipė ir nusisuko. Ne į nuogas būtybes atėjo čia pažiūrėti.
Susiraitojusi savo žemėto ir dėmėto apsiausto rankoves iki pat alkūnių, Aurora ėmėsi didžiulės prefektų vonios. Ji tikėjosi, kad magiški čiaupai turi slaptų svajonių pabūti normaliais čiaupais, kurie leidžia paprastą, jokiais kerais ir eliksyriukais neatskiestą vandenį. O jei ne, visada galima pabandyti pertransfigūruoti Hogvartso pilies vamzdynus, ar kažką.
Vis dėlto, jaunoji moteris už vonios slaptažodį Klastūnyno prefektui turėjo pažadėti negražių dalykų. Magiškos žolytės ir kitų linksmų augaliukų. Jis iš kažkur išgavo, kad Aurora šiltnamio kampe augina kokos krūmą. Tą akimirką norėjo nagais nuo veido nudraskyti jo kvailą šypsenėlę, bet ak. Prefektų voniai tokios aukos nereikalingos.
Eksperimentiškai pasukiojusi keletą čiaupų ir pamačiusi, kad jie leidžia rožinį ir violetinį vandenį su savo linksmaisiais burbuliukais, Aurora nutarė imtis priemonių. Burtai ir keiksmažodžiai turėjo padėti. Po minutėlės sudėtingos ir nedailios transfigūracijos ir kerėjimo, vanduo ėmė bėgti šaltas ir be burbuliukų, neatsiduodantis nei ežeru, nei nuotekų smarve. Aurora matomai nudžiugo.
Jos Kiauliasody iš kontrabandininko, kuris nenorėjo rodyti savo veido kaip koks kietašiknis juodasis magas, įsigytos Biržų lelijos sėklytės saugiai gulėjo merginos kišenėj. Aurora galbūt būtų linkusi palaukti kalėdų atostogų, ar kažko panašaus, tačiau pergamentinis popierius, kuriame gulėjo sėklos, ėmė įtartinai keistai fluoresceniškai švytėti. Aurora nebenorėjo laukti, kol daigai prasiės pro popierių ir ims skanauti jos kišenių turinį.
Vanduo, tykštantis į vonią, garsiai ūžė, it krioklys. Vitražinė undinė pabrėžtinai nusisuko Aurorai į ją žvilgtelėjus. Dar kelios minutės..
"Who was he to say he wasn’t a promiscuous boy like all the other teenagers? It makes sense, kind of. He was seventeen-ish when he died. There was five-ish years of promiscuity that could have been going on that he had zero recollection about."

*

Neprisijungęs Evelina Džonson

  • II kursas
  • *
  • 96
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visi esame skirtingi ir tokie esame gražus
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #110 Prieš 3 metus »
Evelina paskubomis slinko koridoriumi. Ūkvedys kažkur atsilikęs stypino iš paskos ieškodamas mergaitės. Jos mokykliniai bateliai kuo tyliau stngėsi pasiekti duris ir smukti už jų. Nereikėjo man išeiti, nereikėjo galvojo. Taip galvojo, nes tai visai nebuvo kokia pasalūniška išdaiga. Tai tebuvo nekaltas noras pasivaikščioti mėnulio šviesoje, kai visi koridoriai tušti ir nėra kam spoksoti. Tačiau štai kuo tai baigėsi. Evelina gal ir būtu pasakiusi ūkvedžiui priežastį, jei nebūtu žynojusi, kad jis nepatikės ir vis gi pagaus ją. Štai kodėl ji dabar kuo tyliau stengėsi nuo jo pasprukti. Viskas būtų buve gerai jei ne jo katė galvojo mergaitė ji mane užuodė nuo pat pirmo žingsnio, tik, kad poto nulekė ieškoti savo...
- Šeimininko, - paskutinį žodį... Ji pakraupo... Ji ištarė jį garsiai. Bailiai dairydamai ir nenorėdama patekti ūkvedžiui į nagus ji nutypeno koridoriumi.
Mergaitė nežynojo ar jai tik pasirodė ar taip iš tikrųjų buvo, bet ji išgirdo sunkius žingsnius. Ir tie žingsniai (jei ji iš tikrųjų juos išgirdo) priklausė mažiausiai dabar jos norimam sutikti žmogui. Atrodo ūkvedys vis labiau artsėjo prie "naktinių pasvaikščiojimų mergaitės". Pati nesuprasdama kodėl grifiukė sustojo prie lango net nematydama, kad visai šalia jos yra durys tarė:
- Koks stiprus šiąnakt vėjas, - pirmuosius žodžius tardama visai tyliai du paskutinius ištarė garsiau. Šie tyliai nuaidėjo koridoriumi. Evelina pabudo lyg iš kokio tranzo. Tai tykriausiai vieni iš pilies burtų pagalvojo ir šyptelėjo. Staiga prisiminė kas vyksta ir jau ruošėsi pabėgėti nes Grifo Gūžtos bendrasis kambarys jau buvo visiai čia pat, kai šalimais pamatė baltas medines duris. Šios tyliai vėrėsi. Mergaitė negalvodama šovė vidun ir užsirakino, net nepagalvodama kas tai per kambarys jai už nugaros. Uždariusi duris mergaitė paliko mėnesieną už jų, dėl kurios ir buvo išėjusi. Prakeikta pilnatis pagalvojo. Kai atsisuko akys išsipletė. Geriau jau būtų grįžusi į Grifo Gūžtos miegamajį ir ramiai ten praleidusi naktį. Tai prieš ką ji stovėjo buvo prefektų vonia. Tačiau kaip ji čia pateko juk reikia slaptažo... Na žinoma, suprato, vis dėlto žodžius "šiąnakt vėjas" ištarė ne bereikalo garsiai. Gerai įsiklausius grifiukė išgirdo kaip toli koridoriuje nutolo ūkvedžio žingsniai. Jau galėjo išeiti. Tačiau pats kūnas nejudėjo link durų. Ji žvalgėsi po neapsakomai prabangų kambarį. Šį vakarą tai bus jos pasilepinimas. Gal net vienintelis nes pamokos buvo begalo sunkios. Ir ji nusprendė vis dėlto pasiliksianti čia. Ūkvedys čia nebegrįš, o jei ir grįš tai pamanys jog vonios per stiprus slaptažodis, kad kas nors čia patektų. Evelina nejučiomis šyptelėjo. Tai buvo vienas iš tų šyptelėjimų kurie pilyje pasimatydavo labai retai. Mergaitė dar kartą apsižvalgė. Vonia buvo milžiniška. Galima buvo sakyti, kad tai net ne vonia, o baseinas. "Baseino" dešinąjąme šone buvo daušybė čiaupų. Jie visi buvo senoviniai ir taip pat balti kaip ir visa vonia pastebėjo Evelina. Viskas čia buvo baltą. Ranksluoščiai kurie kabjo ant baltų pakabų, taip pat chalatas ir šlepetės po juo. Iš tikrūjų čia išsiskyrė tik spalvotas paradinis langas, kuriame buvo pavaizduota undinėlė. Undinėlė visai nepatiko grifiukei. Jūrų gyventoja vis pliukšeno uodegą į lange pavaizduotą vandenį ir maivėsi juokdamasi iš Evelinos naktinių (su kuriais ji buvo išėjusi). Mergaitė nusuko žvilgsnį nuo undinės ir klausdama savęs kodėl ši nemiegą?
Mergaitė nuėjo link čiaupų. Šie atrodė viliojančiai ir pirmakursė pasuko vieną iš jų. Iš to čiaupo kurį pasuko grifė pasileido rausvas vanduo su daugybe smulkių smulkių putų Iš kito pasipylė skaidriausias matytas mergaitei vanduo, kuris ilgainiui pakeitė spalvą ir iš jo kriokimo pasigirdo garsą sušvelninančios putos. Evelina lengviau atsikvėpė nes jau buvo pradėjusi bijoti, kad ateis ūkvedys ir koledžo vadovė skirs jai bausme. Palikusi čiaupus piltis pačius nuėjo ir nusirengė pakabindama drabužius ant pakabos. Tada vis dar laukdama kol prisipildys vonia nuėjo patikrinti ar urys užrakintos nes visai nenorėjo, kad kas nors dabar ją čia aptiktu. Durys buvo užrakintos. Grįžusi mergaitė pamatė, kad vonia jau prisipildžiusi ir dėl to paskubomis pradėjo užsukinėti čiaupus. Bet tai vis tiek užtruko. Tačiau kai mergaitė pagaliau juos visus išjūngė, vonios vanduo vis dar tyvuliavo ramiai ir ant plytelėmis trauktų grindų nesimatė nė vieno lašelio - viskas buvo "nešlapia". Tykriausiai užburtą ramiai pamanė ji. Kyštelėjo kojas į puikiai atpalaidujantį vandenį. Šis buvo šiltas ir ramus. Evelina džiaugėsi, kad išeidama iš Grifo Gūžtos kambario susirišo plaukus. Ir nors ilgos sruogos ir buvo surištos, tai kirpčiukai vis tiek peršlapo. Ak... Gal vis dėlto viskas gerai, kad ji įšėjo... Grifė apsižvalgė ir patogiau atsirėmė į vonio kraštą. O ji tik išėjo pažiurėti žvaigždžių...
Smiling. Every day of life is something special. Give her a chance!

*

Neprisijungęs Heidi Mollson

  • VII kursas
  • *
  • 221
  • Taškai:
  • Ačiū, Igi, už vienposčio RPG idėją. Ir taip, aš noriu atsakymo
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #111 Prieš 3 metus »
  Ėjo antra diena po to, kai buvo išaiškinta Heidi rasė. Jau pačią pirmąją, nemaža mokyklos dalis girdėjo gandus, bet aišku ne visi tikėjo tuo, tačiau kai dienos pabaigoje niekas neėmė juoktis, kad juos apkvailino tokiu kvailu gandu, retas vis dar netikėjo. Galų gale ir tie, kurie buvo įsitikinę, kad Hogvartse mokosi tik paprasti burtininkai ir raganos, atsisakė savo buvusios nuomonės.
  Kai esi dėmesio centre, sunku būti nepastebėtam, kas nebuvo labai gerai, nes nemažą dienos laiką mergaitę sekiojo virtinė mokinių. Tai buvo kiek kraupu, kadangi kartais jie sumanydavo, kad yra gera idėja sekti ją, net šiai būnant tualete. Po pirmojo tokio atvejo, tamsiaplaukė nusprendė, kad didžiąją dalį laiko, iki kol visą tai nurims, ji praleis prefektų vonioje, tai yra ji ten mokysis, darys namų darbus ir atliks kitus su mokslais susijusius reikalus, kuriuos paprastomis sąlygomis būtų atlikusi bibliotekoje ar kitoje ramioje vietoje.
 
  Buvo po pamokų, klastuolė sėdėjo ant šiek tiek šlapių vonios grindų ir bandė kažką išmokti iš praėjusios Apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos, kadangi dėl įvairių priežasčių, joje nesudalyvavo. Nors už durų ir girdėjosi šioks toks šurmulys, tačiau čia buvo pakankamai tylu, kad būtų galima susidėlioti ir girdėti savas mintis. Atsivėrė durys, kas išgąsdino Heidi, kadangi ji nesitikėjo, kad kažkas ateis čia tokiu laiku.
  -Sveikas, -pasisveikino su vaikinu, kuris į ją žiūrėjo labai įtariai. -Aš čia, amm, mokausi. Žinau skamba keistai, bet sakau tiesą, -kiek liūdnokai nusijuokė mergaitė. -Gali ignoruoti mane, bent iki turnyro pabaigos, manęs nedomini.
  Tamsiaplaukė nusisuko į sieną, duodama nepažįstamajam privatumo ir atsisuko jau tuomet, kai išgirdo, kad šis įlipo į vandenį ir paskendo putose. Klastuolė vėl įniko į knygą, bandydama kažką suprasti, tačiau vėl gi nepavyko.
  -Gal supranti apsigynimą? -paklausė putose paskendusio vaikino, kuris iš pradžių nesusigaudė, kad yra klausiamo jo, tačiau supratęs, tik papurtė galvą. -Gaila.
  Reiškia reikės klausti pačio profesoriaus ir tuomet aiškintis, kodėl nebuvo pamokoje. Dar kartą peržvelgusi knygą, Heidi pakilo ir atsisveikinusi su nepažįstamuoju išėjo iš prefektų vonios, tikėdamasi, kad jos niekas nelaukia už durų.
Parduodami katinai už 3s ir silkės už 1s (netransfigūravimo tikslais). Dėl pirkimo kreiptis į mane.

Ginu šeimos vyrus, tad nekabinkit Mayran ar Quentin
Jie jums tiesiog per geri :)

*

Neprisijungęs Victoria Julia Saeterhaug

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #112 Prieš 2 metus »
Bėgo dar tik pirmosios Victorios dienos Hogvartse ir ji dar pati nelabai žinojo kur kas randasi ,o ir draugų Julia čia neturėjo , bet jai jų ir nereikėjo. Victoria Julia šį nuostabų vakarą jau ruošėsi eiti į kambarį pailsėti ir  kartu su savimi nešėsi savo mylimiausią katinuką Dami. Julia jau lipo laiptais į Varno nago bokštą , nes tiksliai prisiminė , kad jų kaip ir grifų kambariai yra aukštai. - Na ir kodėl mano mama negalėjo atsikraustyti su manimi gyventi čia , bet vietoj to mane tiesiog atidavė čia. O dar  patekau į suknistą Varno nagą , nors kas žino gal mano mama buvo Varnė.- Užsimąsčiusi Victoria Julia pamatė ,kad atsidūrė kažkur ne ten kur ji iš tiesų turėjo būti. Iš panikos Saeterhaug išsitraukė savo burtų lazdelę dėl visą ko. Kas per velnias ? Nieko nesuprantu. Varniukė stipriai apkabino savo katinuką , bet greitai pamatė kažkokias duris ir prie jų pribėgo Na ką gi, gerai dabar tik man klausimas. Kaip man šitas prakeiktas duris atidaryti?! Victoria dar vis panikavo , tačiau ji greitai kai ką prisiminė ir pridėjusi savo lazdelę prie spynos ji pagaliau ištarė:
- Alachomora. Mergaitės nuostabai durys atsivėrė ir ji bėgte įbėgo į tą kambarį. O tada sugebėjusi , bent kiek nurimti atsidususi ištarė:
- Neįsivaizduoju kur mes esam , Damiano , bet mes čia saugūs arba , bent jau aš to tikiuosi..
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #113 Prieš 2 metus »
Nuo tokių sunkių dienų, Mikasa tikrai jautėsi nusikalusi. Maždaug, namų darbai, pamokos. Nebuvo net laiko pasiskaityti romantinių knygų, apie Romeo ir Džuljetą, ar kokias nors kitas poreles. Buvo gan vėlus vakaras. Vakarus, Sei Yoshitaka pilyje leisdavo prie didžiulio maisto stalo, kur nors parkelyje su savo geriausiomis draugėmis, kurios taip pat būdavo princesės. Arba išeidavo praleisti laiką, šokant su naujais princais. Hogvartse gyvenimas ėjosi visai kitaip, laiko sau buvo labai mažai, reikėjo pasivyti su mokslais, vis dėl to, jei šių mokslo metų pabaigoje, neišeis išlaikyti egzaminų, tuomet motina tikrai padurs grifų gūžtos mokinę ir nebebus jokios pilies ir šokių. Atsikvėpusi, mergaitė nusprendė, padaryti vieną iš rečiausių veiklų, pagulėti vonioje ir pailsėti. Princesė maudytis mėgo tik baseinuose, burbuliuojančiose voniose arba paprastose voniose, dar iš dalies jūroje. Apie kokį ežerą, tvenkinį ar upę, išvis nebuvo galima pagalvoti, tuo labiau, kai Mikasa nemokėjo plaukti.
   Princesė užsidėjo savo gražiausią, tamsiai raudonos spalvos, maudimosi kostiumėlį ir dėl grožio, nuo saulės akinius. Kam jie buvo reikalingi, net pati mados specialistė negalėjo suprasti. Šį kartą, fenekų, mokinė nesinešė. Katinėlio taip pat. Nusišypsojusi pasauliui, japonė ant maudimosi kostiumėlio, užsidėjo rožinę suknytę, o vietoj aukštakulnių, šlepetes. Susiruošusi, pradėjo žingsniuoti koridoriais, ieškant tos prefektams, skirtiems, vonios. Žinoma, Mikasa nebuvo prefektė, ji buvo dar aukščiau. Jai viskas buvo galima, net nustumti kokį Matthew, ir vietoj jo, pravesti pamoką. Toks jau tas gyvenimas, bent jau čia, jį valdo Mikasa. Taip tikėjo ji.
    Pravėrusi duris ir pasakiusi slaptažodžio kerus, nusiėmė suknelę. Ją numetė kažkur ant grindų, o kadangi grindys buvo šlapios, sušlapo ir suknelė. Ech, ką jau padarysi. Nuo tų suknelių man lūžta spinta, net geriau, jei vienos atsikračiau. Plius, ji man buvo per didelė. O gal ta suknelė, išdžius? Kas čia žino. Mergaitė suprato, jog randasi ne viena, pasižiūrėjusi toliau, pamatė keistą, jauną, mergaitę. Tikriausiai pirmakursę. Ką čia daro šita višta...- Garbanė pavartaliojo akis ir nekreipdama dėmesio, įlipo į vonią. Vonios putos nusidažė mėlynai. Trūko tik mėlyno, alkoholinio gėrimo ir būtų dar fainesnė atmosfera.
    - Ei, - Garsiai kreipėsi į kažkokią nepažįstamą, kuri tūnojo tame pačiame kambaryje. - Ko tu tokia bailė? Man nuobodu, pasikalbam. Pirmą kartą tave čia matau, manau su kuo tau reikia pirmais susipažinti, tai su pačia dailiausia mokinuke Hogvartse, tik aš, tave galiu pamokyti apie madą ir grožį, nagi, pasikalbėsime, esu draugiška, - Tą "draugiška", rudaplaukė stengėsi kuo labiau pabrėžti. Iš tiesų, tai rimtai buvo nuobodu, vis dėl to su draugais leisti laiką smagiau. Nors ir jos dar nepažinojo. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Mikasa Sei Yoshitaka »



*

Neprisijungęs Victoria Julia Saeterhaug

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #114 Prieš 2 metus »
Taip Victoria Julia viena su savo katinėliu Dami prasėdėjo dar gana ilgą laiką. jaunoji Varniukė laikė rankose savo katinėli pati tupėdama kažkokio neaiškaus kambario kampe. Na ir reikėjo gi man taip paimti ir pasimesti. Blogiausia , kad aš čia esu visiškai viena tik Damiano šalia , ir , be to net neįsivaizduoju nei kur aš nei kaip aš iš vis turėčiau iš čia išeiti. Manau belieka tik vieną, laukti. Deja jaunoji saeterhaug laukė dar pakankamai ilgai ir nuobodžiai ,o svarbiausia tai , kad Victoria dabar mieliau jau gulėtų savo lovoje ,o ne sėdėtų čia. Ir štai pagaliau po kurio laiko į kambarį įžengė kažkokia mergaitė kurios Victoria Julia kol kas nepažinojo , bet mergaitė ir nedegė noru pažinoti tos merginos vienintelis Varno nago mokinės planas buvo kaip nors rasti kelią iš čia į savo koledžo bendrąjį kambarį. Deja kurį laiką atrodė , kad ta kita mergaitė jos visiškai nepastebėjo arba tiesiog nenorėjo bendrauti su Victoria. ir štai pagaliau ta kol kas nepažįstama mergaitė pašaukė Julia tik tiesa sakant ne laba mandagiai. Bailė?! Na tuoj aš jai parodysiu kas čia bailė . Kažkokia ji jau labai pasikėlusi nors vyresni taip dažniausiai elgiasi. victoria Julia net nei kiek negalvodama atsistojo ,išsitraukė savo burtų lazdelę ,o savo katiną nuleido žemyn ir priėjusi kiek arčiau kitos mergaitės ištarė:
- Bailė?! Tuoj aš tau parodysiu kas čia bailė tu bent žinai kas aš? Aš Victoria Julia S...-Varniukė nebaigė sakinio , nes greitai prisiminė , kad ši mergaitė gali ką nors žinoti apie jos šeimą ir ją pačia. Taigi šiek tiek patylėjusi Saeterhaug vėl ištarė:
-Na, o pavardės tau manau nebūtina žinoti. Be to aš negaliu pas tave ateiti į vonią , nes neturiu kur padėti savo katino. Beje čia Damaino , o ir be to aš neturiu maudymosi kostiumėlio kaip tu aš čia atėjau atsitiktinai aš pasimečiau...- Tiesa pasakius Victoriai buvo šiek tiek nejauku tai sakyti greičiausiai kita  mergina jau palaikė ja kvaile , bet vis tik kiek palaukusi Julia paklausė:
Tiesa pamiršau paklausti , o kuo tu vardu?                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       

*

Neprisijungęs Mikasa Sei Yoshitaka

  • IV kursas
  • *
  • 365
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisių ir ančiasnapių. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #115 Prieš 2 metus »
Ant Mikasos rankos, prabangus laikrodis šiek tiek sugedo, nuo vandens. Bet kadangi princesė laikė save pačia turtingiausia persona, jai tai nelabai rūpėjo. Mergaitė pasižiūrėjusi į tą keistą pirmakursę šiek tiek pasibjaurėjo jos apranga, bet tik šiek tiek. Iš tiesų, ilgai čia būti nesiruošė, nebent tikrai ras apie ką šnekėti su šia keistuole. Pasižiūrėjusi į tą truputį sugedusį laikrodį, pamatė, jog laikas išties greitai bėga, bei buvo baisiai vėlu. Vandens putos pakeitė spalvą. Šį kartą į raudoną. Vanduo atrodė labai gražiai, trūko tik rožių lapelių. Tik... Yoshitaka prisiminė, jog pilyje, tėtis sakydavo, kad raudona spalva, turtuoliams neneša jokio turto ir jokios laimės.
  Mokinukė negalėjo suprasti kodėl, bet ši spalva labai patiko fenekams, nes fenekai mylėjo mėsytę, kuri dažniausiai būna raudonos, rusvos spalvos. Princesės juodi plaukai buvo jau visai permirkę, tai baisiai piktino jaunuolę, dėl to, nes niekas nežino, ar šios putos geros plaukams, ar kaip tik, blogina visą situaciją. Priėjus mergaitei, prie Mikasos, ši pavartaliojo akis ir įdėmiai ėmė jos klausytis. Cha, kokia kvailelė pirmakursė. Net aš pirmame kurse, nesimaiviau ant tiek. Nu nieko, jei ji nori būti panaši į mane, aš ją pamokysiu, kad ne jai koks žmogus trenks, o ji jam, nes šioji atrodo, jog tikrai sunkiai mokėtų apsiginti. Ech, pamenu tas sunkias ir įtemptas dienas pilyje, kai praktikuodavome su tėčiu karate. Tikras siaubas. Bet va užtat, nuo mano vieno smūgio ar spyrio, ji atsijungtų.
   - Bailė, bailė, - Nusijuokė ketvirto kurso mokinė, norėdama paerzinti vienuolikametę. Varno nago mokinės pasakytas vardas, labai priminė Mikasos pusseserę, Veronicą. Nors iš dalies, Veronica visai buvo paauglystėje panaši į Victorią, tiek iš išvaizdos, tiek iš charakterio. Jos su Veronica sutartų, tikriausiai. - Smagu, kad tu esi Victoria. Hm, nori pasakysiu kas aš esu? Tikriausiai neatlaikysi šoko, - Ši nusišypsojo ir ruošėsi detaliai apie save papasakoti, kad šita juoda višta suprastų su kuo šnekasi. - Aš esu Yoshitaka, Japonijos garsiausios pilies, princesė, atvykau į Hogvartsą tiesiog pasimokyti magijos, kad pamokinti žiobarus ką jie daro, taip pat šešis metus mokiausi karatė ir bokso, todėl jei tu pakelsi prieš mane ranką, greičiausiai paskęsi šitoje vonioje arba gulėsi kraujuota ant šių, slidžių grindų. - Grifė netikrai nusišypsojo.
  Kažkaip, pasijaučiau kaip tikra klastuolė. Bet gal ir buvau skirta gimti klastunyne? Kažkaip labai keistai.
  - Ir neprašau aš tos tavo pavardės, būk tu, kad ir Kalakutienė ar Dramblienė, man vardas išvis atrodo nereikalingas dalykas, - Tarstelėjo. - Taip pat, matau, jog nori pasirodyti kieta, o tikri kietuoliai gali maudytis ir su prabangiais drabužiais. Dėl katino, gražus vardas. Tačiau už visus pasaulio gyvūnus, visada laimėtų fenekai, - Pasakė Sei.
 - Aš Mikasa Sei, klausyk, jei tikrai nori augti mano pėdomis ir galbūt nori būti tokia princesė kaip aš, galiu tave pamokyti, katinas gali pabūti ant grindų, o tu lipk į vandenį, pasišnekučiuosime ir padiskutuosime temas, kurių galbūt net neįsivaizduoji. Pavyzdžiui, aš tave pamokysiu kaip elgtis su vaikinais, kad turėtum tikrą princą, o ne bomžą.- Dar kartą nusišypsojo ir laukė jos atsakymo.



*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #116 Prieš 2 metus »
Dori išsikaulijo iš Levandos prefektų vonios slaptažodį, mat kvidičo komandų kapitonai jį žinojo. Ir kaip aš anksčiau nesugalvojau čia ateiti, pamanė besidairydama keturiolikmetė. Čia viskas alsavo ramuma ir prabanga, o būtent to merginai ir reikėjo. Pabūti su savimi, tačiau ne kokiuose nors pridvisusiuose užkampiuose, o gražioje vietoje.
Tačiau ne tik atsigauti Mendel čia atėjo, ne. Ji ant šalia vonios esančio gulto padėjo savo kuprinę, kurioje buvo prikrauta daug plaukų kaukių. Galvą paauglė išsiplovė vos tik po pamokos grįžusi į Klastūnyną, tačiau tas bjaurus jausmas nuo plaukų niekur nedingo. Jie vis tiek buvo sulipę. Keturiolikmetė atsuko vonios kraną ir susišlapino savo spalvotą galvą. Plaukus įmasažavo visokiomis kvepiančiomis kaukėmis ir aliejais, suvyniojo juos į rankšluostį ir atsigulė ant gulto.
Jeigu nuotaika nebūtų suknista, galbūt ketvirtakursė ir jaustųsi maloniai, tačiau dabar ji jautėsi blogai. Negalėjo sau atleisti už iškeltą spektaklį. Taip, Dori nekentė Robertos paprasčiausiai už tai, kad ji bendravo su Alanu. Na, dabar dar ir dėl to, jog sužinojo, kad būtent ji yra paskundusi Dori ir Meg, kai šios ėjo į uždraustąjį mišką. Taip, Dori neatsisakys minties ir dabar įkrėsti tai kvaišai į kailį, tačiau... Tačiau ne prie Alano, dėl Merlino! Juk Dori negali jo savintis, pykti ant jo, kad jis bendrauja ir su kitomis mergaitėmis. Kaip pati Dori jaustųsi, jeigu Alanas šitaip elgtųsi?
Juk Alanas ir Dori nesipykdavo, nebent tada, kuomet paauglė pradėdavo kelti pavydo scenas. O ji juk net neturėtų teisės kelti tų pavydo scenų net ir tada, jeigu Alanas išties būtų jos vaikinas, mat jis nieko blogo nepadarė. Dori pažadėjo sau, kad daugiau taip nesielgs, tačiau... tačiau ji jau nebuvo tikra, kad grifas ir toliau norės su ja bendrauti. Jų draugystė buvo graži, šilta ir smagi, tačiau jau nebe pirmas kartas, kai Mendel savo elgesiu ją gadina. Klastuolė turėjo kuprinėje tepaliuką, kuris praverstų patepti įkandimo vietą. Bet Dori tiesiog žinojo, kad Alanas bent jau dabar su ja tikrai nesikalbės. Matė, jog jis buvo gerokai įpykęs. Ir tu negali nuskriausti kito, o paskui kaip niekur nieko jo tepti tepaliukais, pagalvojo Dori ir užsimerkė.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #117 Prieš 2 metus »
Alanas šlaistėsi mokyklos koridoriais. Buvo piktas ir gan prastai nusiteikęs. Pyko ant savęs, kad užmaišė visą tą kvailą košę tada paminėdamas Robertos vardą. Pyko ant Mendel, kuri ištaisė visą tą spektaklį. Dar pyko ant savęs už tai, kad dabar jos ieškojo ir davėsi po mokyklą. Aš ne jos ieškau. Visai ne jos. Dar čia reikia man. Sakiau, kad nepratarsiu nei žodžio, vadinasi, nepratarsiu. Taškas. Net piešti negalėjo. Bandė kažką pakeverzoti savo miegamajame, bet viską šveitęs velniop išėjo į koridorius.
Beklaidžiodamas pastebėjo kelias Dori bendraamžes Klastuoles. Sustojo prie jų. Tik šiaip paklausiu. Nei aš eisiu pas ją nei ką.
- Gal žinot kur galiu rasti Dori?
- Kam tau reikia? - Senkleris ir nemanė joms aiškintis. Taigi tiesiog stovėjo ir tylėjo piktai į jas vėpsodamas, kol pagaliau jam pasakė, jog Mendel tikriausiai prefektų vonioje taiso savo plaukų būklę. Įdomu, ko ten Roberta ant jos šliūkštelėjo? Pagalvojo jis jau pluošdamas šalin nuo tų merginų.
Kvaišos kojos atnešė kaip tik prie tos kvailos vonios durų. Alanas net nežinojo slaptažodžio ir negalėjo įeiti vidun. Ir šiaip brautis į vonią būtų tikrai keistoka. Taigi pabeldė į duris ir šūktelėjo.
- Ei, Panele iš Klastūnyno, tu viduj? - Taip į ją kreipėsi regis prieš šimtą metų, dar tada, kai jie nebuvo draugai, o tik pradėjo pažindintis.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #118 Prieš 2 metus »
Dar kelios minutės ir Dori tikriausiai būtų užsnūdusi. Tiesą pasakius, ji ir pamanė, kad užsnūdo, mat išgirdo beldimą ir Alano balsą, kuris kreipėsi į keturiolikmetę taip, kaip anksčiau. Panelė iš Klastūnyno, mintyse pakartojo. Tačiau po akimirkos spalvotaplaukė susizgribo, kad tai nebuvo sapnas. Ji staigiai atsimerkė ir galvojo, ką dabar daryti? Pulti atsiprašinėti? O gal atvirkščiai, jeigu jau jis jos ieško, vaidinti labai įsižeidusią ir su juo nesišnekėti? Bandyti manipuliuoti? Tačiau Mendel nenorėjo to daryti. Norėjo bent jau su Alanu būti tikrai atvira. Bet jai buvo taip sumautai gėda, kad ji tiesiog negalėjo pažvelgti Senkleriui į akis.
Mendel burtų lazdelės mostu plačiai atvėrė kvepiančios vonios duris, tačiau nieko nesakė. Ir toliau gulėjo užsimerkusi bei laukdama, ką darys Alanas.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: Prefektų vonia
« Atsakymas #119 Prieš 2 metus »
Durys atsivėrė ir jis įžengė vidun. Na ir puiki vietelė. Pagalvojo dairydamasis. Po galais, gal ir nieko būti Prefektu.
Dori gulėjo ant gulto. Tikras ramybės įsikūnijimas. Kažkodėl jį apėmė siutas. Prieš akis iškilo rašiūno lūženos ir aplamai viskas, kas ten dėjosi. Ji čia procedūrinasi matai, o aš jos ieškau. Kažkokia nesąmonė.
- Ir kaip plaukai? Pavyko atstatyti gerą jų būklę? - Piktai paklausė. Aš toks kvailys. Ir kodėl aš jos pirmas ieškojau? Jai kas, pasiautėjo sau ir gana. Vaikinas nežinojo ant ko gi labiau siunta. Jos ar savęs paties. Ir tiesiog netvėrė savame kailyje. Viskas, apsisuku ir varau savais keliais.
- Tu man gali paaiškint, kas dėjosi per nuodų ir vaistų pamoką? Kas tau pasidarė? - Visgi paklausė. Nors ir norėjo dumti iš vonios, kojos vis tiek stovėjo vietoje.