0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
 ...danguje idiliškas, bet dar neteko girdėti, kad vos bepaeinantis mokinukas pasakytų, jog šis veiksmas - slinkimas link lovos - yra giedros nuotaikos ir su poetizuojama gamta. Gamtai poetizuoti reikalingas poetas, o, jei toks būtų atsidūręs būtent čia, veikiausiai išgarsėtų, kaip žmogus radęs vietą, kurioje parašė tris tomus apie danguje klajojančius debesis, porą apie po žiemos bundančią Hogvartso apylnkių žolę ir bent pustuzinį apie paslaptingąjį mišką - juk viskas, kas uždraust atrodo be proto paslaptinga. Kol visus tuos tomus surašytų pergamente, tai - faktas kaip blynas - atslinktų ir vidurnaktis, o tada kūryba dar užsitęstų, nes žvaigždės irgi labai įkvepia poetus, o ką jau ten kalbėti apie mėnulį ar, tuo labiau, meteoritus (o dar faktas, kad mes, burtininkai, patys galime juos išsikviesti kada panorėję... Kad jau užlipai tą šimtas vieną pakopą, tai nesileisi neišsikvietęs bent poros meteoritų), tad prie nuopelnų magiškajai literatūrai jaunasis rašytojas dar gautų burtininkų Gineso rekordininko titulą, kaip rašęs ištisas tris paras (aušra irgi labai meniška, o su viena tikrai neapsieisi. Ypač, kai esi geriausios burtų ir kerėjimo mokyklos astronomijos bokšte).
 Viskas būtų labai neblogai, netgi visai gerai, bėda tik ta, kad Margo visai ne poetė ir visai ne rašytoja, lai kiti pasiima savo titulus, ateis ir jos valanda ir, būkite tikri, vien magiškąja Gineso knyga mergina neapsiribos.
 Taip stebint žolę glostantį vėją, Saulę apkamšyti pasirengusį mišką, nenuilstančius debesis ir viską viską aplinkui, to paties (nes ko gi daugiau, tokiu paros metu?) čia, įveikusi galybę laiptelių, atėjo dar viena persona. Varnė, žinoma, buvo nieko prieš, juk atėjo čia ne vienatvės ieškodama, o atsitiktiniai susitikimai, ypač dar atsitiktinėse vietose (juk kokia tikimybė susitikti kitą žmogų astronomijos bokšte dar labai šviesų vakarą?) dažnai atneša ką nors, ką senovėje tikrų tikrausiai prisiminsi su gaivia nostalgija.
 -Labas, - atplėšusi žvilgsnį nuo svajingo horizonto ir maloniai šyptelėjusi atsakė.

((Atsiprašau, kažkaip labai išsiplėčiau.))
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
Lisetė klestelėjo ant šalto cementinio grindinio ir pasikišo kojas po savimi. Klastuolė įtariai, nuo galvos iki kojų nužvelgė, sprendžiant iš uniformos, Varno nago atstovę. Tiesą sakant, rausvaplaukė nebuvo itin patenkita, kad Astronomijos bokštas nebuvo tuščias ir ji negali sau ramiai viena piešti. Na, taip, Lis galėtų eiti į kitą vietą, tačiau lipti į aukščiausiąjį Hogvartso pilies bokšta tikrai nebuvo lengva ir, kaip minėjau, mergaitė mėgo naujas pažintis, tad net nenorėjo išeiti (na, nebent varnė pasirodytų itin nedraugiška).
-Tai kokiais vėjais čia?- paklausė tokia intonacija it koks berniokas iš filmų su smilga tarp dantų. Žinoma, rausvaplaukė neturėjo smilgos, o ir žemiau juosmeniu pas klastuolę niekas nekabėjo. Laukdama nepažįstamosios atsakymo, Lisette pravertė blanknoto tuščius puslapius ir savo nedidukėmis mėlynomis akimis apžvelgė bokštą: didelės sienos ir didžiuliai langai, pro kuriuos puikiai matosi žydras dangus.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
 -Vakariniais. - sukikeno. Iš ties, ten, apačioje, kur šviežia ir gaiviai žalia žolė jau stiebėsi aukštyn, kad šiltas anktyvo pavasario vėjas galėtų švelniai sušukuoti, patsai nenuorama šiaušė ją savo nematomais ilgais pirštais tiesiai iš tos pusės, kur leidosi milžiniška ir galinga, savo valdžią susigrąžinusi saulė. -Šiaip. Atėjau paspoksot į dangų, paprašyti saulės, kad rytoj vėl šviestų. Nepakenčiu šalčio, o jis, šiuo metu, tik ir kėsinasi apniaukti dangų atvarydamas bandą susispaudusių, susmegusių debesų. O tu, matau, mėgsti peizažus? - pastebėjusi pieštukus pasiteiravo. Galėjo apsvarstyti ir įrašo magiškame Ginese siekiančios rašytojos variantą, bet kažin ar pasirįžus rašyti ištisas paras prireiktų kalno pieštukų. Užtektų vos keletos atsarginių, o labiau praverstų maistas ir tvarsčiai, nes riešai turėtų nemenkai pavargti po tokio iššūkio.
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
-Kodėl ne rytiniais?- sukrizeno Lisette, stengdamasi lyg ir pajuokauti, tačiau puikiai žinojo, kad šis pokštas, ko gero, juokingas jai vienai, tad nenuostabu, kad mergaitės skruostai įgavo šiokį tokį raudonį.
-Aš taip pat nemėgstu šalčio,- net nusipurtė trečiakursė,- įsivaizduoji, ten, kur augau, beveik niekada nebuvo žiemos, o termometro stulpelis retai nusileisdavo žemiau nulio,- kalbant apie gimtasias vietoves, rausvaplaukės veidą nutvieskė šypsena. Lisette žvilgtelėjo į dangų, apie kurį dabar taip vaizdingai pasakojo nepažįstamoji varnė,- kas nemėgsta gražaus vaizdo?- sukikeno mergaitė,- tačiau menininkė iš manęs ne kokia,- šyptelėjo klastuolė supratusi, kad šalia stovinti persona žvelgė į trečiakursės pieštukus,- o tu, matyt, mėgsti rašyti?- susidomėjo mergaitė, prisiminusi vaizdingą pasakojimą apie dangų, kuris prieš keleta akimirkų paliko varnės lūpas.
-Ak, tiesa, aš Lisette, tačiau gali mane vadinti Lis,- maloniai šyptelėjo klastuolė.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #19 Prieš 6 metus »
 -Nes višta perėjo kelią. - visiškai iš to puikaus Hogvartso - geriausios burtų ir kerėjimo mokyklos apylinkių oro leptelėjo ir pati ėmė kvatoti. -Niekada nesupratau šito juokelio. - greitai aprimusi pridūrė pasisukdama ant kulno ir nugara atsišliedama į bokšto stogą laikančią koloną ar kažkokį dalyką, juk kaip pavadinsi taip nepagadinsi.
 -Nea. - papurtė galvą daugiau nieko nepridurdama, sustingusi žvelgdama tiesiai į klastuolę, lyg tas jos klausimas būtų iš lempos sugalvotas. -Aš tik šiaip mėgstu kalbėt... Hm... Įmantriai? - nusijuokė. -Man patinka skaityti. Kokia ironija - varnanagė ir mėgsta skaityti! - vėl nusikvatojo, tik mintyse.
 Taip jau yra, kad Margo ilgai neišbūna ramiai ir vienoje vietoje, tad nugara nepaleisdama kolonos ji nuslinko žemyn ir įsitaisė jau sėdomis. Jeigu likimas būtų palikęs marginą šįvakar visiškai vieną, tai bokšte ji būtų tūnojusi iki sutemų, bet tikrai ne toje pačioje vietoje, kurioje stabtelėjo vos atėjusi. Varna būtų bent triskart apėjusi visus pasienius, skersai išilgai perėjus visą aikštelę, šokinėjusi įsivaizduojamas klases ant keleto viršutinių laiptų (nes nuo tolesniu nebesimato dangaus) ir pratęsusi jas iki pat turėklų, sukusis apie savo ašį ištiesusi rankas ir apsimesdama sraigtasparniu, išsėdinėjusi kiekvieną grindų lopinėlį įvairiomis pozomis ir gal net užlipusi ant turėklų, o kas ten žino, gal švintant būtų jais apsukusi garbės ratą ir ramia širdimi palikusi astronomijos bokštą, nes po tokios nakties jis tai jau tikrai ilgai nesijaus vienišas.
 -Margo. - kilstelėjo ranką ir pamojavo, lyg čia būtų didžiausias būrys visiškai nepažįstamų mokinių ir ji prisistatinėtų, o šiuo gestu bandytų atkreipti dėmesį.
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #20 Prieš 6 metus »
Taip, višta, žinoma..- Lisette nejaukiai šyptelėjo, lyg apsimesadama, kad tai buvo juokinga, nors jos rausvais plaukais uždengtoje galvoje atrodė kitaip. Nežinodama, ką atsakyti, Klastūnyno atstovė tiesiog apžvėlgė Astronomijos bokštą, tačiau visai greit jos mėlynų akių žvilgsnis vėl nukrypo į varnę.
-Hmm, aš taip pat mėgstu skaityti,- menkai šyptelėjo trečiakursė, pažvelgdama pro langą,- kokios knygos tau labiausiai patinka ir ar turi mėgstamiausią?- Lisette nė nepažvelgdama į nepažįstamąją klausinėjo. Knygos mergaitei patiko, nors, tiesą sakant, senokai jų neskaitė ir dėl to labai save graužė. Iš tiesų, klastuolė ne nežinojo, kodėl nebeskaito knygų. Gal todėl, kad spaudžia mokslai, o gal todėl, kad mėgsta tik pasakas, o Hogvartso bibliotekos lentynose nebėra tokių, kurių nebūtų palietusios rausvaplaukės mėlynos akys. Taip, Lisette dabar mielai tūnotų mergaičių kambaryje, savo lovoje, su didžiule pasakų knyga ir dideliu kakavos puodeliu su zefyrais.
-Malonu, Margo,- trylikametė keistai vėptelėjo į Varno Nago atsovė, kai ši, vietoj įprasto ranko paspaudimo ar šiaip tai kokio šypsnio, pakėlė ranką į viršų ir pamojavo, lyg Astronomijos bokšte būtų daug mokinių. Trečiakursei net kilo noras atsisukti atgal, tačiau nenorėjo pasirodyti ir kokia keistuolė (lyg rausva plaukų spalva keistumo suteiktų nepakankamai), tad susivaldė.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #21 Prieš 6 metus »
(Pardon, tikiuosi neberašysite:'))

Temo. Amikos purpurinius plaukus nudažė kruvini besileidžiančios saulės spinduliai.
Šešėlis po mažėle didėjo, kol galiausiai viskas paskendo jame:
šviesūs gobelenai, tatai išmarginti koledžų herbais; didžiuliai, vitražiniai pilies langai...
Keli dujų kamuoliai(tikriausiai, politiškai korektiška vadinti juos žvaigždėmis) suspindo naktiniame danguje.
Didingas bokštas, Amikai  primenantis observatoriją, puikavosi pačioje, Hogvartso pilies, aukščiausioje vietoje.
Purpurinių plaukų savininkė lėtai siūbuodama sliūkino būtent ten.
Belą ypač viliojo Astronomija. Neapsakomai nuostabus laisvės ir nežinomybės derinys.
Žiūrėti į tokį grožį mergina mėgo pro teleskopą.
Deja, senas asmeninis jau buvo sulūžęs, o kitą galėjai rasti tik čia.
Galiausiai, pasiekusi paskutinį laiptelį, varniukė atvėrė storas, medines duris.
Lengvas vėjas iškart išbučiavo Mikusios veidą.
Tokios ramumos jau seniai ji nebuvo jautusi...
Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #22 Prieš 6 metus »
Diena ėjo į pabaigą, saulė leidosi, o Adelė lipo laiptais į bokštą. Jos rankose buvo begalė laiškų iš tėčio, kuriuose jis rašo apie astronomiją. Pravėrus storas, medines, šiek tiek apdžiuvusias ir apdaužytas duris, mergaitė įžengė į bokšto vidų ir žengtelėjo link bokšto lango. Liškus padėjo šalia savo kojų, o pati pažvelgė į žvaigždėtą dangų.
Šiandieną dangus buvo giedras, kas Adelei patiko. Lėtai paėmusi tėčio laišką, jį pradarė, ištraukė pergamentą iš voko vidaus ir praleidusi tą dalį, kurioje jos tėtis rašo kaip jos pasiilgo, iškart pradėjo skaityti apie astronomiją. Adelė nuo dulkių esančio bokšte, atsičiaudėjo ir žengtelėjo žingsnį atgal. Nepamačiusi už savęs esančių kelių knygų, už jų užkliuvo ir krito žemyn.

-Auč,-sumurmėjo mergaitė.

Atsistojus ir pasitvarkius savo drabužius, ji pamatė netoli esančią purpurinių plaukų savininkę ir linktelėjo jai, atsiprašydama už sukeltą triukšmą.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #23 Prieš 6 metus »
Ramius merginos apmąstymus nutraukė netikėtas dungtelėjimas.
Tamsiaakė nedrįso atsigręžti į garso šaltinį, tačiau smalsumas pagavo už nosies ir greitai pasuko galvą.
Neaiškus siluetas nusičiaudėjo nuo sukeltų dulkių.
- Į sveikatą, - šyptelėjo Mikusia, bet varniukės malonus balsas pradingo prieblandoje ir šypsnis atrodė it iš siaubo filmų herojaus. Suėmusi tvirčiau auksinį teleskopą Bela vėl įsistebeilijo į nuostabias žvaigždutes.
- Aš Amika, - išsprūdo juoda mantija apsigaubusiai būtybei. Kaži kodėl, Lordess nutraukė savo ,,atsipalaidavimo ritualą” ir priėjo arčiau prie nepažįstamosios.
Kiek nedrąsiai pakartojo šypsnį ir pradėjo įžiūrinėti silueto, gal tiksliau siluetės, veido bruožus.
- Tu turbūt naujokė, nes anksčiau neteko tavęs čia matyti, - garsiai pamintijo pirmakursė ir pasitaisė savo ilgas garbanas.


Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #24 Prieš 6 metus »
Mergaitė lėtai apžiūrėjo mėnulio šviesos apšviestus mergaitės veido bruožus, jos garbanotus plaukus, Adelei visuomet patiko stebėti žmonių išvaizdą, kiekvieną lopinėlį. Sustojusi ties Amikos akimis, prabilo:
-Malonu, Adelė,-kukliai šyptelėjo šviesiaplaukė.-Tiesa, esu naujokė, prieš mėnesį ar du pradėjau mokytis čia.
Stojo tyla. Adelė pažvelgė į išmėtytus laiškus  ir pradėjo juos rinkti.
-Beja,-tarstelėjo.-Atsiprašau už sukeltą triukšmą,-dar kartelį, bet šį kartą žodžiais, atsiprašė šviesiaplaukė.-Tu iš antro ar pirmo kurso?
Surinkusi visus laiškus, juos padėjo ant dulkėtos spintelės ir atsisuko į Amiką. Priėjo arčiau ir pirštu perbraukė per mergaitės žandikaulį.
-Tavo veido kontūrai labai tikslūs,-tarstelėjo Adelė ir nejaukiai nusišypsojo.-Tai labai gražu,-pridūrė.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Amika Bela Lordess

  • Astronomė
  • ***
  • 110
  • Lytis: Moteris
  • Tik palik vaiką vampyrui ir nebebus nei vaiko, nei vampyro
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #25 Prieš 6 metus »
Mergina kiek nejaukiai pasijuto, kai naujoji nepažįstamoji ėmė apžiūrinėti ją nuo galvos iki kojų, lyg kokį drabužį per išpardavimą ir galvoti ar jis vertas daugiau/mažiau savo nustatytos kainos.
Amikos tamsios akys irgi šiaip ne taip bandė kažką įžvelgti tamsoje, tačiau keletos žvaigždžių sukurtame apšvietime pastebėjo tik šviesias sruogas ir neaukštą būtybę.
Prisistačiusi mergaičiukė sukėlė Mikai šypsnį. Prisiminusi neilgą savo gyvenimėlį iki Hogvartso, purpurinių plaukų savininkė išsišiepė dar labiau.
- Atleisk, tačiau tavo vardas sukėlė šiokius tokius prisiminimus, - paaiškino varniukė, nenorėdama, kad Delė (tikiuosi nesupyksi, jei trumpinsiu vardą :')) sutriktų. Turbūt nebūtų labai smagu, jei naktį nepažįstamasis žiopsotų į tave ir šypsotųsi it koks maniakas.
- Na, sunkoka paaiškinti, bet tavo vardas yra skaniausių bandelių, kokias man teko valgyti už Hogvartso ribų, pavadinimas.

Violetinis atspalvis gražiai krito ant kelių, rausvų merginos sruogų ir pagaliau prieš astronomijos bokštą, pasididžiuodamasis savimi, pasirodė mėnuo.
- Leisk padėsiu, - maloniai šyptelėjo Lordess ir grakščiai atsitūpusi ėmė rinkti išsibarsčiusius popiergalius. Poto padavusi mergaitei į rankas, lėtai atsistojo ir pasitaisė melsvą suknią.
Gal kiek keistą renktis suknią vien tam, kad nukliompintum iki bokšto, tačiau didžioji dalis Mikusios garderobo sudarė vien vandenyno spalvų ir atspalvių suknelės. O ir ji pati nebuvo labai kelnių mėgėja.
Auksakasės pastabai pasiekus garbanės ausų būgnelius, o vėliau ir smegenis, Mika sutriko.
- Na, umm, ačiū.. Įdomus komplimentas, - kilstelėjo tankius antakius varniukė ir paklapsėjo ilgomis blakstienomis.
- Aš pirmakursė, o tu? Beje iš kokio tu koledžo? Ar jaudinaisi kai uždėjo paskirstymo kepurę? - klausimų lavina apipylusi naujokėlę, Amika kiek paraudo, - Atleisk, aš per daug smalsi..
Ir vėl nukreipė žvilgsnį į dangų.
Šiąnakt buvo giedra.
Vampires and beasts lick tears from my cheeks

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #26 Prieš 6 metus »
Niūniuodama Bethoveno Mėnesienos sonatą, šviesiaplaukė šyptelėjo Amikai. Pirštai barbendami bėgiojo po palangę, kojos vis judėjo pirmyn, atgal, pirmyn, atgal, bet mergaitė niekur nenuėjo, liko vietoje. Giedra naktis džiugino Adelę, jai visuomet patikdavo stebėti ryškias žvaigždes. Susimąsčiusi, mergaitė prisėdo ant dulkėtų grindų ir perėjo prie Vivaldžio Pavasario simfonijos niūniavimo.

-Pirmakursė taip pat,-atsakė į užduotą klausimą.-Esu varniukė,-atsidususi tarė Adelė.-Net nežinau ar jaudinausi, kai dėjo man tą kepurę, rodos, labiau buvau išsiblaškiusi ir kupina entuziazmo,-tyliai nusijuokė ji.

Atsičiaudėjusi nuo dulkių, ji suraukė nosį ir iš vasarinio paltuko išsitraukė nosinaitę. Greitai į ją nusišnirpštė ir padėjo atgal į kišenėlę.

-Mėgsti morkų pyragą su Hagrido sausainiukų gabalėliais?-paklausė Adelė.-Jis mano mėgstamiausias, galėčiau valgyti jį valandų valandas, dienų dienas, savaičių savaites, bet ar mėnesių mėnesius tai jau nežinau.

Pasitvarkiusi savo plaukus, atsistojo ir žvilgtelėjo į Amiką.

-Tavo plaukai nenatūralūs ar ne?
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #27 Prieš 6 metus »
  Atsirėmusi į bokšto sieną Elna bandė susitvarkyti mintis, gražiai jas sudėlioti į skyrelius. Išsprūdusios sruogos lengvai krito ant veido. Užsikišusi vieną iš jų už ausies, pagriebė šalia gulintį vadovėlį ir lėtai pervertė kelis puslapius. Niekaip negalėjo susitelkti ties mokslais, nors tikrai reikėjo.  Mokykla kol kas jai duoda prieglobstį per atostogas, nors ne tik per jas, bet jei varnė taip ir toliau praleidinės pamokas, net pats Hogvartsas nelabai jos norės.
  Dar perskaičius kelis puslapius Klumpar suprato, kad tai tikrai beviltiška ir atsistojusi šiek tiek pasirąžė, nes sėdėjo tokioje pačioje pozicijoje jau kelias valandas. Tingiais žingsniais nutipenusi prie lango, pakėlė akis į nuostabų vaizdą. Vakaras buvo toks ramus, tylus, bet Elnos galvoje viskas maišėsi. Ne už kalnų strazdanei teks kartoti kursą ir rimtai žvelgti į visą tai.
  Lengvai atsidususi varnanagė atsisėdo į lotoso pozą, atsivertė knygą ir iš visų jėgų bandė susikaupti.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #28 Prieš 6 metus »
Astronomijos bokštas Bethany pasirodė viena iš tų vietų, kurioje galima pajausti vienatvę, vidinę ramybę bei leisti kūnui dėlioti įvairius šokio judesius be kompozicijos. Per šias atostogas rusvaakė turėjo važiuoti namo, tačiau pasirinko pabūti pratuštėjusioje Hogvartso pilyje, nors tai nebuvo lengvas sprendimas ilgintis močiutės moliūgų pyrago su vaniliniu padažu.
Mergaičiukė lėtai ir tyliai įslinko pro bokšto duris. Krūtinė dar šiek tiek alsavo, mat šiai rusvaakei kopimas laiptais nebuvo viena iš mėgiamiausių veiklų. Šviesūs plaukai, pagalba begalės segtukų, buvo sutramdyti bei priminė tvarkingą kuoduką, kurio šonuose nepaklusniai krito menkos, plonų plaukų sruogos. Jaunoji varno nago pirmakursė nenorėjo nieko sutikti, kažkam kitam trukdyti. Ji tetroško atskrti save nuo visko, leisti rankoms bei kojoms menkai pasilankstyti. Vos tik nužvelgusi bokšto patalpą, akimis užkliudė mergaitę. Bethany šiek tiek pasislinko pirmyn, nedrąsiai žengė kelis žingsnelius. Rusvos akelės smalsiai stebėjo užtiktąją, nors buvo aišku, jog ši žymiai vyresnė.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Astronomijos Bokštas
« Atsakymas #29 Prieš 6 metus »
  Savo antgamtiškos klausos pagalba kelias minutes Elna buvo įsmeigusi aksi į įėjimą ir laukė, kol kažkas pagaliau įeis. Pagaliau sulaukusi varnė įdėmiai nužvelgė nepažįstamąją, neparodydama jokio nustebimo. Neatrodė, kad mergaitė šioje mokykloje yra jau ilgą laiko tarpą, tad galima teigti, jog arba pirmakursė, arba antrakursė. Atsikvošėjusi rudaplaukė grakščiai atsistojo nuo grindų, lengvais rankų mostais nuvalė kelias dulkės nuo apsiausto.
-Sveika, - šiltai šyptelėjusi tarė. Nei viena turbūt nesitikėjo čia kažko sutikti, ypač tokiu laiku, bet kas atsitiko, tas jau atsitiko. Prieš jai atsakant, Elna pakėlė numestą vadovėlį ir įdėjo į kažkur kamputyje gulėjusią mažą juoda kuprinę, o baigusi vėl atsisuko mergaitės pusėn. -Nenoriu skambėti nedraugiškai, bet ką tu veiki mokykloj per atostogas? Visi dėl to jų ir laukia, kad bent trumpam galėtų nešdintis iš čia.
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.