0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lisette la Claire

  • VII kursas
  • *
  • 456
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • je ne fais rien mais je le fais bien
Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #105 Prieš 4 metus »
     Lisetė žvitriomis melsvomis akutėmis stebėjo Mayrą, ant šaltų astronomijos bokšto grindų dėliojančią kortas. Rasvaplaukė niekada nesuprato būrimo kortomis. Juk pati dvidešimtmetė jų nemaišė, pati kortų netraukė ir net nepalietė! Tai kaip visiškai nieko bendro, apart to paties koledžo, su Lisete neturintis žmogus gali išburti jai ateitį. Iš visiškai atsitiktinių paveiksliukų?!
    Buvusi Klastūnyno globotinė klausėsi Mayros būrimo. Žinoma, aklai netikėjo kiekvienu jos žodžiu, o ir šiaip, ji kalbėjo daug, bet konkrečiai nesakė nieko. Tik vienas žodis nepraslydo pro prancūzaitės ausis.
-Pala, pala, pala,- pertraukė būrėją,- ar tu pasakei „vestuvės“?- suraukė antakius mergina. Vajei, juk apie vestuves saldžioji porelė nė nekalbėjo, kartais išvis atrodė, kad taip susimetę ir gyvens, jei Lisette pati neklūptels ant kelio ir neužmaus žiedo Natukui ant piršto. Bet, matyt, tik eilinis logiškas išvedžiojimas. Juk Mayra nepasakė, kad susituoksime greitai. Nesunku nuspėti, kad kada nors susituoksime.- atsiduso Lisetė ir abejingas akutes dėbtelėjo į bendrakoledžę, toliau sapaliojančią apie Natuko mergytės ateitį.
-Bus blogai, bus gerai,- vos vos ironiškai atkartojo tamsiaplaukės žodžius.- Ne, viskas. Ačiū... Jei tu neturi klausimų apie save, turbūt lėksiu namo,- atsistojo ir delnais nubraukė dulkes nuo užpakalio,- o jei turi, pasiteirauk pas Morganą, žino ne mažiau už mane,- gūžtelėjo pečiais ir apžergusi šluotą išskrido pro langą dar trumpai pamojusi Mayrai.
if you like your coffee hot, let me be your coffee pot

*

Neprisijungęs Mayra Llewellyn

  • Ateities būrėja
  • *****
  • 930
  • Lytis: Moteris
  • Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais
Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #106 Prieš 4 metus »
 Mayra šyptelėjo pamačiusi Lisetės veide skepticizmą. Tokia reakcija pasitikdavo beveik visus jos žodžius. Bet klastuolė nutylėjo paskutinę kortą, kuri slėpėsi kaladės dugne - Bokštą. Na na, pokyčiai arčiau nei manai, nemanyk, kad chaoso išvengsi. Akimis nulydėjusi merginą, klastuolė dar sėdėjo vietoje. Na tu ir kvailė. Lakstai ratais. Ar turiu kitą pasirinkimą? Lėtai, vieną po kitos, susirinkusi kortas, juodaplaukė įsimetė kaladę į apsiausto kišenę ir atsirėmė į palangę. Vėjas blaškė merginos tamsius plaukus lyg kviesdamas prieiti artyn, bet jos kojos tvirtai stovėjo ant žemės. Ne, ji nešoks. Ne šiandien. Pokalbis su (ne)pažįstama mergina labiau viską viduje sujaukė nei sudėjo į vietas. Dabar, žiūrėdama į savo rankas, Mayra matė svetimos istorijos likučius, bet aplinka jai sakė, kad visa tai - jos. Nenorėdama, kad kas nors pastebėtų ašaras bėgančias klastuolės veidu, Mayra išlėkė iš bokšto požemių link. Ten, kur saugu.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #107 Prieš 4 metus »
  Prasidėjęs, jau beveik įpusėjęs ruduo šiek tiek teikė šaltuko vakarais, kai jau visi turėdavo būti savo kambariuose, o už horizonto jau būdavo pasislėpusi saulė. Pilies koridoriais tyliai tipeno dažytoji bei tatuiruotoji mergina, kurios basos kojos jau buvo pamėlusios nuo šalčio, o rankose laikė iš muzikos instrumentų salės nugvelbtą smuiką. Pati ji keliavo aukščiausio Hogvartso bokšto aukšto link, o jį pasiekusi pravėrė pastogės langelį ir įsiropštė ant šalto it ledas stogo. Pasitraukė plataus megztinio rankove, prisėdo, švelniai padėjo smakrą ant smuiko ir pradėjo griežti savo idealo Bethoveno devintąją sonatą, kuriai butų visai norėjus pridėti ir fortepijoną.
  Mergina žinojo, jog, jeigu ją čia užtiks koks nors profesorius, tai bus riesta (tikriausiai), tačiau kiek vakarų čia praleido, nemanė, kad kas nutrauktų jos nuostabų griežimą smuiku, kurio garsas, matyt, net nesiekė kitų kambarių langų. Užsimerkusi varnė jautė plieno stygas, kuriomis žaibiškai greitai, vėliau ramiau slysčiojo pirštų pagalvėlės. Mintyse įsivaizdavo Meksiką, vandenį ir vasarą, kuri neseniai buvo pasibaigusi, tačiau jos pasakiškai laukė, o dar labiau laukė Juano laiškų ir patvirtinimo, jog atostogoms vėl vyks pas jo tėvus ir neteks mirti šalčio karalijoje Aukštutiniame Fleglyje. Daugiau nieko, liko tik dieviška muzika.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Tristan

Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #108 Prieš 4 metus »
  Užkerėtas laikrodis, pakabintas Fenikso nakvynės namuose, Kiauliasodyje, rodė be penkių devyntą vakaro. Tačiau kambario šeimininko ir augintinio čia ir pėdsakai jau atšalę buvo. Pustuštis lagaminas vis dar voliojosi po lova, ant kėdės kabėjo kažkokie marškiniai, tačiau kambarys neatrodė gyvenamas. Tristanas ir pats neatsiminė kada čia paskutinį sykį lankėsi. Buvo įpratęs kas vakarą arba užmigti kėdėje bendrajame kambaryje arba grįžti į Ūdrų Žabangus ir iškart smigt nuo sunkios kelionės. Šis vakar buvo kitoks. Tą Švilpynės vadovui patvirtino ir Trėjus. „Ar tu tikrai nenori grįžt namo, Tristanai?“ vaikinas išgirdo mintyse. Vėl Trėjus pasinaudojęs legilimantijos galia šiam sukėlė jausmą, lyg moka kalbėti.
  - Ne. - Balsu atsakė ir nusijuokė iš Trėjaus bandymo atsistojus vien ant galiniu letenų pasirodyti aukštesniu už šeimininką. - Juk žinai, kad aš aukštesnis, nes tavo uodega nesiskaito, drauguži. - Šyptelėjo auksaplaukiui, nors tai labiau priminė žirgo karčius nei kažkokius plaukus. - Be to, būtų nuostabu jei tu skraidyt mokėtum. - Nu nemoku ir ką? priminė drakonas. - Nesąžininga kartot mano žodžius, pasakytus prieš septynis metus, Trėjau. - Kiek suraukęs antakius pažvelgė į augintinį, tyliai tipenantį šalia. Tik įsiklausius galima buvo išgirsti šešių letenų prisilietimą prie grindinio.
  Apsižvalgęs magiškų gyvūnų priežiūros profesorius pastebėjo priėjęs pagrindines pilies duris. Nesugalvojęs ką daugiau veikt, vaikinas užlipo į astronomijos bokštą buvusį visai šalia. Gal likimas, o gal jo išdaiga, bet tatuiruotasis nustebo išgirdęs muziką. Trėjui liuoktelėjus ten, iš kur sklinda garsas, Tristanas nuskubėjo paskui drakoną ir netrukus atsidūręs ant stogo pažvelgė į merginą. Iš ūgio ir išvaizdos suprato, kad ši būsianti mokine. - Ką tu čia veiki? - Nužvelgė šią ir pastebėjęs, kad ji basa, atsiduso. - Tu juk gali susirgt.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Tristan Cadogan »

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #109 Prieš 4 metus »
  Bethoveno mylėtoja atitraukė pirštus nuo stygų, nuleido smuiką nuo peties. Suktelėjo galvą į šoną, norėdama pamatyti, kas sudrumstė šiosios pasimatymą su smuiku. Veide atsirado nekaltas šypsnis, kai pamatė profesorių, kurio pamokose, deja, dar nesilankė.
- Rodos, akivaizdu, jog groju,- sukikeno.- Neprikalbėk,- mielai suraukė savo nedidelę nosytę.
  Mėlynosios akys keistokai nužvelgė gyvį, kuris, matyt, buvo ją užtikusio asmens palydovas. Keistai kilstelėjo antakius, tačiau nieko nebesakė. Galvoje kilo tokios mintys, kaip: ar jis jai skirs areštą už tai, jog dar ne lovoj, o galbūt nuspręs dar paklausyti jos grojimo arba galiausiai viskas užsibaigs kur nors su arbata rankose, na, ir dar vienas variantas - visai nesusidomėjęs, nusiųs ją lovon be jokių ceremonijų.
- O ką čia veiki tu?- paklausė septyniolikmetė, pamiršusi kaip deramai reiktų kreiptis į profesorių.
  Kol laukė atsakymo, žvilgtelėjo į pamėlusias kojas, iš džemperio kišenės išsiėmė šiltesnes kojines, kurias buvo nugriebusi iš savo kambariokės, užmovė ant smulkių pėdučių ir suktelėjo savo dažytą galvą į vyrą, esantį šalimais.
- Dabar nesusirgsiu,- išsišiepė parodydama baltus dantis, nors puikiai žinojo, jog jau rytojaus rytą skęs aukštos temperatūros ir slogos katile.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Tristan

Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #110 Prieš 3 metus »
  Ar kasdien sutinkame pakvaišusius muzikos mėgėjus, laipiojančius stogais? Toks klausimas daugeliui skambėtų keistai. Kai kurie pavadintų tokius bepročiais. Tristanas vargiai sutiktų su tokiu teiginių porą dienų atgal, bet šiuo metu ir pats buvo tokioje situacijoje.
  Dažytų plaukų savininkės žodžiai kalbėjo taip nekaltai. - Sakau tai, ką manau, panelyt. - Atsiduso. Atrodo teko šią matyti prie kažkurio stalo, ryški šukuosena tikrai buvo įsimintina. Deja, profesorius nesugebėjo prisiminti, kur būtent matė šią ryškią asmenybę. Vienas dalykas liko faktu - ji tikrai nebuvo švilpė. Savo auklėtinius vadovas buvo įsiminęs.
  Pajuto Trėjaus žvilgsnį. Augintinis nebuvo patenkintas paauglės lengvabūdiškumu sveikatos atžvilgiu. Susirgus, žinoma, pasveiksi... Imunitetas po kiekvienos ligos silpsta. Taip ir ligoninės patale neribotam laikui atsidurti galima. O Adelei visas gyvenimas priešaky.
  - Išgirdau tave grojant. Jau seniai turėtum būti savo koledžo kambariuose, tačiau spėju mėgsti laužyti mokyklos taisykles. - Atrodo moksleivė Tristaną laikė sau lygiu. Kvidičininkas net to nepajuto, jis profesoriavo tik kelis mėnesius ir nebuvo pripratęs prie tų oficialių kreipinių, "gerbiamas profesoriau" ar panašiai.
  Lengviau atsikvėpė, kai ši drąsuolė pagaliau užsidėjo bent kojines. Dar pora minučių ir tektų nešti į ligoninės sparną. Nors dar tos minties neatmetė.
  - Abejoju. Verčiau jau dabar keliautum į ligoninės sparną. Pačiai naudingiau būtų. - Menkai šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #111 Prieš 3 metus »
 Užmerkė šviesias akis, leido vakaro žarai paliesti ją dar paskutinį kartą. Galvoje susirangė minčių kamuoliukas, pirštai stipriau suspaudė smuiko stygas, ranka jau buvo bekylanti ir bepradedanti naują kūrinį, kai lėtai nusviro. Sunkiai prasimerkė.
- Juanas būtų pasakęs panašiai, jeigu dabar būčiau Meksikoj ir trečią nakties drumsčiau ramybę visoms Meridos gatvėms,- prabilo.
  Nesiruošė nei pasakoti, kas yra Juanas, kodėl Meksika ir kodėl trečia ryto, bet pati sau šyptelėjo. Šypsena netrukus dar labiau praplatėjo, dešinė ranka pakilo prie tatuiruoto kaklo, suėmė medinį kryželį, užkabintą ant virvelės. Murmtelėjo kažką po nosim, o tuomet pasisuko į atėjūną. Šiek tiek nukrėtė drebulys, kai į galvą šovė suvokimas - vyras buvo nepaprastai panašus į Juaną. Nuostaba užgniaužė kvapą, rankos visiškai nusviro, o lūpos menkai prasivėrė. Ne, ji nesugebėjo paslėpti nuostabos. Įsmeigė savo melsvas akis į jo rudas, dar akimirką norėjo klykt, kad šiai pasimaišė protas, kai galiausiai rudose rainelėse nepastebėjo geltonų dėmelių. Nusipurtė. Užčiaupė burną. Kelis kartus sumirksėjo.
- Tu labai panašus į jį,- sumurmėjo.- Akimis, tik jos be geltonųjų dėmelių.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Tristan

Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #112 Prieš 3 metus »
  Kodėl šioje mokykloje mokiniai laiko save lygiais profesoriams? Šis klausimas liks retorišku, nes niekas į jį neatsakytų. Hogvartse buvo nemažai žmonių, neatkreipiančių dėmesio į tai, kas vyksta šalia jų. Kartais atrodo, kad jeigu dingtų vienas ar kitas mokinys niekas to nepastebėtų, o vasarą Hogvartso vadovybė turėtų problemų su Magijos Ministerija.
  - Juanas? Tavo brolis? - pirma mintis šovusi galvon. Prisiminė Mei. Žinoma, savo sesei tokių pačių žodžių nesakytų. Išrašytų velnių ir nutemptų šią ten, kur šilta. Deja, Mei buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose, o Tristanas Jungtinėje Karalystėje, - Merida. Esu buvęs ten prieš 6 metus. Tačiau tu visai neprimeni meksikietės, - atidžiau pasižiūrėjo į Adelę. Ta mergiotė tikrai buvo europietiškų bruožų, šviesi oda ir mėlynos akys. Gal ji iš tokios šeimos, kuri emigravo į Meksiką? Bet tada reiškia, kad ji kilusi iš Ispanijos. Žavinga.
  Kiek suraukė antakius, pastebėjęs nepaaiškinamą Ginger reakciją. Vaiduoklis. Lyg ji pirmą syk gyvenime pamatė vaiduoklį tačiau jai nebaisu. Jai siaubingai įdomu. Turbūt. Nežinia kokie tarakonai groja jos smegeninėje, paslėptoje po tom juodai žaliom sruogom. - Ir dėl tokio dalyko tu nustebai? Kiekvienas iš mūsų turim kuriam nors pasaulio kampe žmogų, labai panašų į save patį.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #113 Prieš 3 metus »
  Mėlynakė nusišypsojo, ne pirmas kartais, kai kažkas, išgirdęs ją kalbančią apie Juaną, pagalvoja, jog jis jos brolis. Silpnai papurtė galvą.
- Norėčiau, mano globėjas,- menkai šyptelėjo.- Ir nesu tokia, Juano šeime ten gyvena, tai aš irgi praleidžiu ten vasarą.
  Viduje keistai skaudėjo, o to skausmo neišėjo tramdyti, matyt, tai tebuvo ilgesys Juanui. Tačiau ne tik. Septyniolikmetė per tie laiko dar vis nesusitaikė su mintimi, jog jos tėvai ją metė. Paliko nežinioje. Atrėmė galvą į sienelę, apsiblaususiomis akimis pažvelgė į tolį, lyg norėdama tėtį, mamos ne, Adelė buvo užtikrinta, jog tai mamos kaltė, kad net tėtis nuo jos nusisuko. Danielis niekada nebūtų jos palikęs, niekada. Bent jau taip naiviai galvojo varnė. Jos motina visada buvo valdinga ir norėdama viso dėmesio tik sau. Viskas ir pasikeitė po gaisro Dubline, tėčiui puolus gelbėti Adelę.
  Užmerkė akis, apsidžiaugė neišriedėjus nei vienai ašarai. Menkai šyptelėjo, pagalvodama, jog dabar turi tą pakvaišusį kunigėlį. Pasisuko į ją užtikusį profesorių.
- Galbūt tau, tai ,,tik dėl to", man Juanas dabar reiškia visą pasaulį, tad ir susimėčiau pamačius tas kūdlas ir akis. Bet ką padaryčiau, kad tik atsirasčiau Meksikoje.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Tristan

Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #114 Prieš 3 metus »
  Tristanas stebėjo varnę.
  - Globėjas? Kur tavo tėvai? - Pasidomėjo. Retas atvejis buvo, kad tėvai taip imtų ir paliktų savo vaikus. Akimirkai pamąstė, kad ši tema greičiausiai bus skaudi Adelei, tačiau žodžiai jau buvo išsprūdę iš vaikino burnos. Laiko atsuktuvo neturėjo, o jei ir turėtų, ar būtų logiška laiką atsukti minute atgal? Vargu.
  Trėjus priėjo kiek arčiau merginos, lyg norėtų šią paguosti. Tristano žvilgsnis leido augintiniui suprasti, kad verčiau negąsdinti burtininkės. Gal šiai dar neteko susitikti su gyvūnais-legilimantais ir tai ją tik išgąsdins.
  - Kodėl nepersikėlei mokytis į Ilvermonį arba Kastelobrūšą? Esu įsitikinęs, kad taip būtų arčiau ir galėtum matytis su savo globėju dažniau. - Pasiūlė.

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #115 Prieš 3 metus »
  Momentinei sekundėlei visi smegenų vingiai tarsi užšalo, galūnės nutirpo. Ir vėl, po šitiek laiko, klausimas apie tėvus.
- Metė,- lūžtančiu balsu išstenėjo nerūpestingai gūžtelėjo pečiais.
  Kartais galima pagalvoti, jog septyniolikmetė savanaudiškai seniausiai užmiršo tėvus, jų paliktas nuoskaudas. Tačiau kai kurie ypač akivaizdūs randai neleidžia to pamiršti, o tas žodis 'globėjas' irgi dažnai skaudžiai rėžia širdin. Jeigu galėtų, pramintų Juano vaidmenį savo gyvenime kaip vyresniojo brolio, nebereiktų sakyti, jog tai jos globėjas, kad jos šeima šūdiną ir ją pametė, nes, matyt, motina jos nekentė ir viso dėmesio norėjo tik sau.
- Nes čia mano paskutinieji metai, o šiaip jis Aukštutiniame Fleglyje... dirba. Problemos su jo tėvais Meridoje, tad jam teko šįkart grįžti ilgesniam laikui.
  Drakončikas priminė dar praeitus metus, kai Adelei teko susidurti su Kajaus kačiuku gigantu. Šyptelėjo. Šmėstelėjo mintis, kad galbūt jau laikas palikti bokštą ir grįžti į kambarį.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Tristan

Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #116 Prieš 3 metus »
  - Užjaučiu. - Pusbalsiu tarė. Susimąstė. Keisti žmonės gyvena pasaulyje. Išleidžia į pasaulį žmogų, savo brangiausią turtą. O vėliau palieka, išmeta. Lyg tie patys vaikai ne žmonės. Pažaidė tėvus, nepatiko, atidavė į vaikų namus. Net gyvūnai su savo vaikais žmogiškiau elgiasi. Garbanotų plaukų savininkui pasirodė, kad Adelė tuoj verks. Ar nebus keista, jeigu profesorius apkabins nepilnametę? Jis juk net ne psichologas ir turbūt daugiau niekad po šių metų nebepamatys varnės.
  - Mokslo metų pabaiga artėja. Laikas greit praeis ir galėsi kasdien matytis su savo globėju. - Nuoširdžiai šyptelėjo. Trėjus akivaizdžiai nusižiovavo. Drakonas reikalavo grįžti į namus ir eiti miegoti. Jau buvo gal dešimta vakaro, pats laikas poilsiui. - Kai kas jau nori namo. Turėtum ir tu grįžti į kambarius. Imk mano megztinį, nes labai abejoju, kad paklausysi manęs ir išeisi iš čia. - Įbruko jai į rankas savo rudą megztą viršutinį rūbą. - Sėkmės. - Ranka stipriai suėmęs drakono plaukus(karčius?) spragtelėjo pirštais ir dingo.

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #117 Prieš 3 metus »
Mergaitė laimingai žingsniavo į astronomijos bokštą.Aišku dažniausiai ten eidavo per astronomijos pamokas ar naktį žiūrėti į žvaigždes.Bet šiandien ji ėjo norėdama rasti gera vietą truputi pasimokyti.Nes kaip tyčia šiandien nėra jai geros vietos kažkur ramiai pasimokyti.Taip pat ji norėjo pakeisti savo mokymosi vietą.Kai pagaliau ji truputi dusdama atėjo į bokštą.Nuo jo atsivėrė didžiulis vaizdas.Kai pagaliau ji atsisėdo kamputyje  iš kuprinės išsitraukė keletą knygų kurias buvo pasiėmusi iš bibliotekos ,nes šiandien ji visai nenorėjo jas ten skaityti.Ir pasiėmusi vieną iš jų.,,Dažniausi užkeikimai ir prakeiksmai" .Atsivertusi pirmą puslapį pamatė turinį.
Citata
Turinys
3psl.Prakeiksmai ir jų padaroma žala
178psl.Prakeiksmų skirtumas nuo užkeikimų
300psl.Dažniausi užkeikimai ir prakeiksmai
. Tad mergaitė pradėjo iš lėto skaityti.Ir kai kuriuos dalykus užsirašinėdavo savo užrašinėje.
Pasaulis mane stebina.

*

domutis

Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #118 Prieš 3 metus »
Domantas užlipo į Astronomijos bokštą norėdamas pabandyti rūkyti ,nes pasiskolino iš kitų. Bokšte sedėjo mergaitė ir kažką skaitė. Domantas atsistraukė nuo jos ,kad jai nesmirdėtų ir užsidegė rūkalą. Grifas nei kosėjo nei vėmė nei kas kitas jam darėsi. Tiksliau buvo malonu. Baigęs rūkyti išmetė cigaretę pro bokšto langą. Ir išsitraukė lazdelę.
Lazdelę padėjo virš burnos ir tarė.
-Aqua Eructo.
Pilna burna prisipilnės vandens. Mintyse pasakydamas burtažodį Domantas išjungė vandenį. Praskalavo burną ir vandenį išspjovė. Nors ir buvo malonu gyvenime neimsiu daugiau to į burną. Domantas priėjo prie mergaitės ir paklausė:
-Ar galiu prisėsti?.
Domantas nesulaukęs atsakymo per metrą prisėdo prie mergaitės. Domantas daugiau nusprendė netrukdyti merginos.

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Ats: Astronomijos bokštas
« Atsakymas #119 Prieš 3 metus »
Pirmakursė skaitydama išgirdo ,kad kažkas lipa laiptais.Kai Vovere atitraukė akis pamatė kažkokį bernieką ,bet atrodė ,kad jis  yra kokias šešias metais už ją vyresnis.Jis tada rūko cigaretę.Užtenka ,kad mokytojai rūko ,o dabar ir mokiniai pradėjo kas bus toliau. Pyko ant jo varniukė.Bet vis tiek kokia ji būtu pikta ji vis žiūrėjo į berniuką.Po kiek laiko berniukas paklausė ar galima atsisėsti.Bet pats atsisėdo mergaitei nieko nepasakius.Kai pagaliau mergaitė įpusėjo knygoje ji truputi piktą paklausė:
-Ar kažko lauki ar šiaip nori čia pasėdėti ?
Po klausimo ji pasiėmė knyga ir pasistengė ramiai paskaityti ,bet mergaitė norėjo dar kažko paklausti.Nes knyga buvo neįmanoma skaityti.Tad šį karta ramiau paklausė:
-Kas tu ir ką čia veiki?,-pusbalsiu ištarė ji ir po to pridūrė,-aš esu Vovere Krisina ir esu iš varno nago.
Viską pasakiusi vėl išsitraukė knygą ir toliau skaitė.
Pasaulis mane stebina.