0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1798
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #105 Prieš 2 metus »
- Rimtai Rimtai Dori. Ir nieko aš jums neaiškinsiu. Per pamokas turit mokytis, o ne žinoti aišku? Turit savo bendruosius kambarius, ten ir čiuožkit. - Dingas toliau smagiai puldinėjo Aurį, tas jį nustūmė šalin.
Senkleris apsižvalgė. Jam reikėjo vienos iš tų senų šluotų.
Prieš dešimt minučių Auris gavo laišką nuo vienos pažįstamos. Toji parašė, kad matė Džamilę. Kurią Senkleris paleido tada, kai juos užtikęs Alanas išmušė jį iš pusiausvyros. Džamilė turėjo mirti. O Auris... Bet Auris to nepadarė, jis nebegalėjo. Nepajėgė... Jis ją paleido. Prigrasė negrįžti, niekada ir paleido. O dabar ji čia.
Sena šluota buvo nepaprasta. Auris ją užbūrė sudėtingais kerais. Jie deja buvo vienkartiniai. Jis susiejo šluotą su Džamile, tam reikėjo tik jos plaukų sruogelės. Kerai turėjo aktyvuotis vos tik ji grįžo į Londoną. Tą padarė iškart, kai  paleido ją. Galėjo šluotą palikti dvare, bet nuojauta liepė paimti. Tą seną nutriušėlę jis paliko čia, sandėliuke, kur ji niekam nekristų į akį. Ir štai, nuojauta neapmovė. Tik jam reikia paimti ją iš čia. Šluota gali jį nunešti ten, kur ji yra ir Auriui nereikės ilgai ieškoti tos merginos.
Džamilė manęs bijo, užteks tik pasirodyti ir ji išklos ko atsibeldė į Londoną.
Tik dabar viskas labai smarkiai kitaip. Dirbu mokykloje, pasižadėjau sau mesti visą tą reikalą ar ne? Visus tuos ryšius. Juk paleidau ją, tai ar turiu dabar ją vėl persekioti?

Reikėjo jiems pasakyti ką nors kito. Pagalvojo jis žvelgdamas į tuos du nenuoramas.
Bet ar man reikia taip skubėti? Vos gavau laišką, atėjau čia kaip akis išdegęs. Ji čia pati tiek įsipainiojusi, kam ji eis pasiskųsti? ministerijai? Tai jau tikrai ne. Pati sėstų į Askabaną. Nebent labai trokšta mane pasodinti ir jai tas pats, kaip tą padaryti. Tik tarp mūsų didelis skirtumas. Aš. Kilmingas Senkleris. O ji nevertėlė ir gana. Aš galiu išsisukti, o kas už ją pastovės? Ji juk net šeimos neturi. Nieko artimo.
Visi šie apmąstymai greit perlėkė jo galvoje.
- Tai kaip supratau nedingsit ar ne? Skelbiat man karą? - Visai linksmai paklausė. Kam aš atbėgau čia taip greit? Rasiu Džamilę vėliau ir pakalbėsiu su ja.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1030
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #106 Prieš 2 metus »
- Jeigu jūs, profesoriau Senkleri, taip netyčia nepastebėjot, mudu negalim čiuožt į savo bendrąjį kambarį, nes esam iš skirtingų koledžų. - Pasakė Alanas sarkastišku tonu.
- Todėl, kadangi jūs pats turite puikų kabinetą, ten ir galite drožti ir ruoštis savo begalinėms siaubingoms pamokoms. - Kuriems galams dabar jam čia užsireikė ateiti? Alanas panoro, kad pusbrolis eitų sau. Ypač šiandien, kai Dori kuprinėje guli durklas, kai jie planuoja savo naktinį žygį. O ir šiaip, visai ne laiku sugalvojo čia atsibelsti.
- Žinai, ta istorija apie pamoką... Man irgi atrodo, kad tu visai ne dėl to čia atėjai. - Kadangi visgi savo pusbrolį pažinojo gana neblogai, spėjo pamatyti jo akyse kažką. Rūpestį gal? Kažkas ten tikrai šmėstelėjo. Ir Alanui pasidarė labai įdomu kodėl jis sugalvojo ateiti į seną sandėliuką. O kai staiga Auris pasidarė visai draugiškas, kai atrodo vėl visiškai pakito Aurio nuotaika, tai pasidarė dar įdomiau.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #107 Prieš 2 metus »
- Mes čia atėjom pirmi! - susiraukė Dori. - Ir, jeigu ką, mes turim šunį, voverę ir durklą, - iškėlusi galvą gyrėsi. - Taip kad karo su mumis geriau nenorėti. Vaikai kartais būna žiaurūs, - ėmė krizenti.
Žalių plaukų savininkė pasiėmė į rankas durklą ir pirštais pradėjo liesti jo ašmenis. Žinojo, kad gali prisižaisti, tačiau norėjo pavaidinti labai suaugusią ir stiprią. Netyčia kiek stipriau perbraukusi nykščiu per ašmenis klastuolė šiek tiek įsipjovė. Menkai šyptelėjusi nusivalė kelis kraujo lašelius į drabužius ir nerūpestingai tarstelėjo:
- Oi. Netyčia.
Tada Klastūnyno trečiakursė atsistojo ir, laikydama rankoje durklą, ėmė vaikštinėti po sandėliuką, nors iš esmės ten vaikščioti nebuvo kur. Ji dairėsi tarp daiktų bandydama atspėti, ką gi Auris galėjo čia paslėpti. Jis tikrai ne pamokoms čia atpėdino ruoštis.
- Kaip profesorius, baigęs Hogvratsą, turėtum žinoti, kad tokie sandėliukai ir panašios vietos amžinai būta užsėstos tokių vaikigalių kaip mes, - pakėlė antakį. - Nėra labai protinga slėpti savo daiktus tokiose vietose. Juk jis čia visai ne dėl pamokos atėjo, ar ne, Alanai? - žvilgtelėjo į draugą. - Jis mus nuvertina. Mes būtinai išsiaiškinsime, ko jam čia reikia, - paskutinius sakinius ištarė taip, tartum Aurio čia nei nebūtų.

*

Prisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1798
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #108 Prieš 2 metus »
- Vajetau Voverę? Rimtai? Vadinasi, tikrai turiu ko pasisaugot. - Nusikvatojo Senkleris. Bet kai pamatė durklą Dori rankoje visi juokai dingo.
- O čia dabar kas per trofėjus? Mendel, kiekvienas susitikimas su tavimi, man atveria vis didesnį norą išgrūsti tave pas direktorę. - Ji ėmė vaikštinėti ratais, visur nešiodamasi tą savo durklą. Auris atsirėmė į sieną ir kurį laiką ją pašaipiai stebėjo.
- O ko tu čia ieškai Dori? Jeigu nori, galim pažaist šiltą šaltą. Iškart sakau, šalta, tikras ašigalis. nykybė.
Visą tą laiką pliurpdamas tas nesąmones, kišenėje spaudė burtų lazdelę. Durklas. Čia dabar kas? Šita mergaitė amžinai įsipainiojusi kur nereikia. Ar tas durklas susijęs su tuo daiktu, kurį aptikau pas ją varpinėje?
- Nesiseka tau Dori žinok. Ir šiaip, kažkokie nepagrįsti kaltinimai. Nieko aš čia nelaikau. Accio durklą. Expelliarmus. - Viską suliejo į vieną žodžių srautą. Norėjo paimti šį ginklą iš jos ir išeiti. Taip pat nusprendė juos abu nuginkluoti. Nes tikrai žinojo, kad sulauks pasipriešinimo, o šitam jis dabar neturėjo laiko. Aišku, nepasiims šluotos. Bet ką padarysi. Vizitas pas Džamilę gali ir luktelėti.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1030
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #109 Prieš 2 metus »
Ir kam dabar Dori išsitraukė tą durklą? Dar ir pirštą įsipjovė bežaisdama su juo. Bet kad ir ką dabar jis galvojo, žinoma vis tiek ėmė antrinti Dori. Nors ir manė, kad geruoju čia viskas nepasibaigs. Jis irgi atsistojo nuo grindų ir prabilo.
- Aišku Dori, mes surasim tai, ką jis čia slepia. Pamokoms ruoštis. Kur jau ne. - Šnekėjo, nors viduje augo susirūpinimas. Ypač tada, kai pusbrolis pradėjo eilinį savo cirką. Taip Alanas vadindavo tokius Aurio kvailiojimus. Jeigu ji nori išsaugoti savo durklą, reikia dingti iš čia ir jį kur nors paslėpti. Dar tas siekėjas. Gal spėčiau Aurį nuginkluoti? Labai greitai. Vienas, du... Ir tada jo paties lazdelė šovė iš rankos.
O ką aš sakiau? Taip ir turėjo nutikti. Alanas puolė gaudyti savo burtų lazdelės. Bet paslydo užkliuvęs už kažkokio kibiro ir tėškėsi ant žemės. Pajuto, kaip kaista skruostai. Po galais, kodėl?

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #110 Prieš 2 metus »
Vis dėlto Auris buvo visom prasmėm stipresnis už šituos du vaikus. Jis meistriškai pagriebė durklą iš Dori ir abiejų mokinių burtų lazdeles. Alanas bandė pagauti savąją, bet vietoj to išsiteškė ant žemės užkliuvęs už kibiro.
- Alanai! - suriko Dori. - Ar labai užsigavai? - sunerimusi paklausė. - Viskas per tave! - metė piktą žvilgsnį į Aurį. - Reikėjo tau ateiti ir viską sugadinti! Ir atiduok mano daiktus!
Suraukusi antakius Dori ryžtingu žingsniu patraukė prie apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriaus. Bandė atsiimti savo daiktus, tačiau buvo ir per maža, ir per silpna, kad pavyktų nugalėti suaugusį žmogų. Be to, po vakar Auris tikriausiai buvo pasiruošęs, jog įžūlioji Dori gali pulti.
Klastuolė visomis jėgomis siekė durklo ir galiausiai delnu perbraukė per aštrius jo ašmenis. Čia tau ne pirštas. Žaliaplaukė suspigo iš skausmo ir klūptelėjo ant grindų. Susiėmė skaudamą ranką, iš kurios nemaža srovele tekėjo ryškus raudonas kraujas.
Tas vaizdas Mendel buvo itin nemalonus. Ji jautėsi visiškai bejėgė neturėdama lazdelės ir negalėdama susitvarstyti žaizdos. Kadangi kraujas sunkėsi išties greitai, trylikmetę pradėjo pykinti.
- Aš nukraujuosiu... - išbalusiu veidu ėmė sapalioti.

*

Prisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1798
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #111 Prieš 2 metus »
Durklas ir lazdelės atsirado pas jį. Tada dar sužvangėjo kibiras ir Aurio pusbrolis plojosi ant žemės. Tas turėjo tramdytis, kad nepradėtų kvatotis iš šito ir iš to, kaip Mendel pradėjo kelti dramą.
- Nieko jam neatsitiko, baik čia šūkauti. Dramistė atsirado mat. - Pasakė. Bet nors ir kalbėjo buvo įsitempęs, nes žinojo, kad ji dabar tikrai gali bandyti atimti savo durklą. Taip ir nutiko.
- Na Dori raminkis. - Tvirtai pasakė. Ir tada nutiko tai, kas tikriausiai ir turėjo atsitikti mėginant atimti aštrų durklą.
- Nežinau kas tau davė šį daiktą, bet daugiau tu jo nematysi. - Tarė ir atsitūpė šalia. Atsargiai paėmė jos kraujuojančią ranką. Ir ėmė braukti burtų lazdele per gilią žaizdą. Tylomis berdamas reikiamus burtažodžius, kad nustotų tekėjęs kraujas. Kai liovėsi tarė.
- Einam. Reikia į ligoninę. Netekai daug kraujo ir šiaip, tegu žaizdą apžiūri seselė. - Auris lazdeles gražino šeimininkams. Durklą įgrūdo į magiškai išplėstą savo kuprinę. Tada patraukė link durų.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1030
Ats: Sandėliukas už didžiosios salės
« Atsakymas #112 Prieš 2 metus »
Gėdingai išsitėškęs ant grindų, Alanas stebėjo kas bus toliau. Žinoma, Dori daiktai irgi atsirado pas Aurį. Jis atsikėlė. Truputį diegė ranką. Tiksliau ir vėl alkūnę, tą pačią vietą, kurią susitrenkė per kerėjimo pamoką, bet šį kartą kur kas silpniau nei tada.
- Man viskas gerai. - Pasakė jis Dori. Bet greit pamiršo savo skausmą, nes Dori smarkiai susižeidė. Prakeiktas durklas. Alanas stebėjo ką daro Auris. Dar ir Dingas sugalvojo kišti čia savo nosį.
- Nelįsk dabar čia Dingai ne. - Sučiupo šunį už antkaklio. Kiek kraujo. Rūpinosi berniukas.
Pagaliau pusbrolis gražino jų lazdeles. Alanas sučiupo voverę ir jie visi išėjo į ligoninę. Viskas taip gerai prasidėjo. Gavau antrąjį saugą, bet Auris... Būtinai sumastė čia šiandien ateiti. Palauk, dar išsiaiškinsiu ką tu ten slepi. Galvojo eidamas koridoriais į ligoninės sparną. 
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Alanas Senkleris »