0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Juliet Thompson

  • III kursas
  • *
  • 41
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Kambarys be durų
« Prieš 7 metus »
 Daugumai Hogvartso mokinių neegzistuojantis kambarys viduje yra šviesus ir erdvus. Dieną jį apšviečia pro langus sklindantys saulės spinduliai, vakare- jauki židinio ugnis ir žvakės. Kambario gridys tamsaus medžio, sienos šviesios gelsvai rausvos spalvos, kai kur išpiešos nuostabiais piešiniais. Priešais židinį yra du minkšti foteliai ir kavos stalelis, į dešinę nuo jo- nedidelis medinis stalas su pora kėdžių. Virš jo, ant sienos pakabinta auksinė lentelė, kurios paskirtis neaiški. Už viso to viena už kitos išrikiuotos kelios knygų lentynos. Galiausiai, pačiame kambario gale yra nedidelės dirbtuvėlės.

Jau kelesdešimt metų į kambarį niekas nei kojos nebuvo kėlęs, bet į Hogvartsą atvyko du žmonės, kuriems lemta į jį įžengti.
 Džiulieta bėgo koridoriumi. Rudi plaukai švaistėsi į šalis, mergaitė vos įžiurėjo kelią. Tačiau tai jai nebuvo svarbu. Jai nereikėjo kažkur nubėkti, jai reikėjo tik PABĖGTI. Pabėgti nuo viso šurmulio, sąmišio ir nuovargio. Džiulietai reikėjo pabūti vienai. Bėgdama nepažystamais koridorias, ji nekreipė dėmesio į nieką- nei į tai, kiek tuo metu galėjo būti valandų, nei į tai, kad gali lengvai pasiklysi ir jos niekas neras, nei į savo plaukus ar ašarotas akis. Mama visada sakydavo- ,,Būk stipri. Gyvenime dar viso nutiks, turi tai žinoti.". Ji bandė tai priminti sau, bet geriausia išeitis buvo tiesiog pabėgti. Nebejausdama kojų ji sulupo ir atsitrenė į sieną. Ar bent turėjo. Iš tiesų, ji atsimerė nugriuvusi kažkokiame kambaryje. Mergaitė iš lėto atsisėdo ir apsidairė. Kabarys atrodė kaip maža bibliotekėlė, bet tuo pačiu ir bendrasis kambarys. Smalsumas skatino apsidairyti, bet sąžinė liepė grįžti. Ji nežinojo, ar kambaryje dar kas nors yra. Džiulieta atsistojo ir atsargiai nutipeno prie sienos, prie kurios buvo pristumtas medinis stalas. Ant jos buvo ausinė lentelė, kurioje, mergaitės nuostabai, atisrado žodžiai.
 ,,Sveika, aš žinau tavo vardą. Aš žinau, kas tu. Aš pats kadaise Hogvartse buvau labai vienišas ir svetimas, tada radau šį kambarį. Tiesa, ne aš vienas. Į šį kambarį atsivedžiau savo artimą draugą. Čia praleidome daug valandų. Čia galėjome jaustis kaip namie. Prieš palikdami Hogvartsą paskutinį kartą, užkerėjome kambarį taip, kad į jį galėtų patekti tik mūsų palikuonys. Jei čia atėjai, vadinasi, pasijutai vieniša. Atsivesk čia savo draugę Caroline, ir šis kambarys jums taps artima vieta, kaip tapo mums. Tavo senelis."
 Perskaičius laišką, Džiulietai galvoje liko tik viena mintis- rasti Caroline. Atsipeikėjusi ji išbėgo iš kambario.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
Pasibaigus pamokoms pervargusi Caroline išlinko į koridorių. Geriausia eiti į Bendrąjį kambarį. O gal Džiulietos paieškoti? Bet ji turbūt savo bokšte.... Grifiukė nelabai norėjo į Grifų Gūžtos bokštą. Ten kaip visada visi linksmi, šurmuliuos, o ji nori pailsėti.
Caroline laiptais užsikabarojo į penktą aukštą. Prisėdusi ant grindų mergaitė atsišliejo į sieną ir užsimerkė. Tylu, ramu. Tiek pavargau, bet ką per šiandien nuveikiau? Tik keliose pamokose buvau. O kas daugiau???
Grifiukei buvo nei motais, kad ją pamatys koks mokinys. Ji kiek bijojo, kad koks mokytojas jos nepastebėtų ir nenuvarytų į bokštą. Ten ji mažiausiai troško būti. Nors mokėsi draugiškiausiame koledže, draugų grifų dar nesusirado. Vis dėl to... Kur gi Džiuli?
Bemąstydama mergatė išgirdo žingsnius. Caroline pašoko, ir pamatė koridoriumi atlekiant draugę.
 - Džiuli! Kur buvai?- grifiukė nustebo, pamačiusi tokią lyg išsigandusią draugę varnanagę.- Ar kas nutiko???
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Juliet Thompson

  • III kursas
  • *
  • 41
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
 Pamačius draugę Džiulieta sustojo.
 -Pagaliau radau tave. Taip, nutiko. Nors ne, iš tiesų tai... Koks skirtumas! Tu turi tai pati pamatyti.
 Mergaitė pašoko bėgti, bet tuoj pat sustojo. Ji neprisiminė kelio. Tai buvo jos problema, lydinti visur- ji buvo iš prigimties išsiblaškiusi. Po pamokų mėgo paslampinėti po Hogvartsą. Atasti naujų nepažintų vietelių, koridorių ar paveikslų. Kelią atgal rasdavo visada, bet rasti tą pačią vietą  buvo sunkiau. Tik kitą kartą praėjusi tą vietą prisimindavo, jog čia jau buvo.
 Apsidairiusi pamatė kairėje esantį koridorių. Jo gale buvo laiptai, kylantys į viršų. Pasąmonėje krebžtelėjo mintis, kad jais šiandien lipo, ir nuskuodė link jų. Sekančio augšto koridorių taip pat prisiminė. Toliau bėgo vis grįždama atgal ar stabtelėdama prisiminti. Ir štai- tai buvo tas koridorius.
 -Sustok, atėjom!- šūktelėjo grifukei.
 Pati nespėjusi atsikvėpti, priėjo prie sienos. Ji lietė rankomis tą vietą, kur įkriuvo, bet nieko nenutiko. Galvoje pradėjo suktis tokios mintys, kokių dabar mažiausiai reikėjo.
 -Atleisk, visa tai kvaila,- išlemeno ji.- Čia nieko nėra. Aš užkliuvau ir nugriuvau, tikriausiai susitrenkiau galvą ir man pasivaideno. Aš labai atsiprašau, sugaišau tavo laiką ir priverčiau be reikalo nerimauti...
 Mergaitė stengėsi sulaikyti akyse besitvenkiančias ašaras.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Džiulieta Tomson »

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
Kiek nustebusi Caroline bėgte nulėkė paskui draugę. Įdomu, kas nutiko... Šiaip Džiulė ne iš tų, kurie be jokio reikalo kažkur lekia. Tam turi būti ir tikriausiai yra priežastis. Tik klausimėlis : kokia?
 - Džiulieta?- neryžtingai prabilo rudaplaukė.- Ko ieškai? Galbūt aš žinosiu?
Džiulietai staigiai sustojus Caroline vos į ją neatsitrenkė. Ko jin tą sieną čiupinėja? Kas čia per velniava???
 - Džiuli? Ką norėjai man parodyti? Aš netikiu, kad tai gali būti kvaila. Pasakyk. Mes juk draugės...
Sulyg tais žodžiais siena prasivėrė. Minutę stovėjusi be žado Caroline klausiamai pažvelgė į Džiulietą ir įžengė vidun.
Kambarys buvo labai gražus. Užmetusi akį į knygų lentynas mergaitė pamatė, kad ten sukrautos jos, ir, kiek prisiminė iš ne per ilgiausios draugystės, Džiuli mėgstamiausios knygos. Minkštieji baldai buvo apmušti raudona ir mėlyna spalva.
Bet labiausiai į akis krito auksinė lentelė. Grifiukei prie jos priėjus atsirado graviruoti žodžiai:
Mergaitės, atleiskite, jeigu jus išgasdinome. Norėjom, kad prieš įžengdamos į kambarį įrodytumėte, kad jūsų draugystė tvirta. Caroline ir Džiulieta, jūs tai įrodėte. Linkime daug gražių valandų šiame kambaryje. Tokių, kokių patyrėme mes ir dar geresnių.
Jūsų seneliai.

Grifiukė atitraukė akis nuo lentelės ir atsigręžė į Džiulietą.
 - Ar šitai norėjai man parodyti?
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Juliet Thompson

  • III kursas
  • *
  • 41
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
 Džiulieta neteko žado. Iš džiaugsmo puolė draugei ant kaklo ir stipriai apkabino. Pamačiusi, jog ši šiek tiek sumišo dėl netikėto užpuolimo, paleido ją. Vos joms susipažinus mergaitė pajautė, kad jas sieja kažkas bendro. Galbūt dėl to, jog abiem tai buvo nauja pradžia, galbūt dėl panašaus ir tuo pačiu skirtingo būdo. Kiek lako tvyravus nejaukiai tylai, Džiulieta nusprendė ją nutraukti.
 -Hm... Čia kiek šiurpoka, kai pagalvoji, jog bent keliasdešimt metų čia niekas kojos nebuvo įkėlęs,- tarė ji.
 Iš tiesų, baldus, kilimus ir visus baviršius buvo apgaubęs dulkių sluoksnis. Varniukė mostelėjo lazdele virš stalelio ištardama burtažodį ir dulkės prasisklaidžiusios dingo. O, kad mokėčiau taip, kaip mama. Ji visą šį kambarį vienu mostu išvalytų.
 -Prireiks daug darbo viską sutvarkyti...
 Džiulieta nejučiomis nusižiovavo. Pažvelgusi į laikrodį suprato, jog praėjo pakankamai daug laiko nuo tada, kai atėjo čia pimą kart.
 -Manau, mums reiktų eiti,- pasakė ji Caroline ir abi žengė pro sieną atgal.

*

Neprisijungęs Juliet Thompson

  • III kursas
  • *
  • 41
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
 Prietemoje tuščiu koridoriumi beveik skuodė neaukša figūra. Skirtingai nei praeitą kart, šiandien Džiulieta žinojo, kur ir koliu tikslu eina. Žengtama sparčiu žingsniu ji greitai rado reikiamą vietą ir pranyko sienoje. Ir štai vėl ji atsidūrė jai jaukiausioje ir labiausiai namus primenančioje vietoje. Vėl užuodusi senų knygų kvapą, išgirdusi spragsintį židinį, mergaitė nejučia nusiramino ir nusišypsojo. Dienos Hogvartse lėkė nežmonišku greičiu, o ji kai kuriomis dienomis vis dar pasijusdavo jame svetima.
 -Caroline?- nedrąsiai išterė ji.
 Niekas neatsiliepė. Aišku, buvo kvaila tikėtis, jog ji čia bus vien jai panorėjus. Liūdnai atsidususi ji nuėjo prie knygų lentynų.
 Skaityti mergaitė išmoko vos penkerių, nuo tada knygos jai atstojo draugus. Ilgainiui tai tapo priežastimi, kodėl ji pradinėje žiobarų mokykloje buvo atsiskyrėle. Bendraamžiai jos vengdavo arba šaipydavosi, pravardžiuodavo knygų žiurke...
 Praėjusi visas lentynas vienoje iš jų rado storą, raudonu viršeliu knygą. Atvertusi ją, pamatė, jog dauguma puslapių apiplyšę, kai kur prirašinėta. Tokios knygos jai ir patiko labiausiai- turinčios savo istoriją. Pasiėmusi ją Džiulieta grįžo į kambario priekį ir įsitaisė į krėslą arčiausiai lango.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #6 Prieš 7 metus »
Kartais būna, kad apima jausmas, jog turi būti vienoje konkrečioje vietoje ir niekur kitur. Taip Caroline nutiko ir šįsyk. Pasibaigus pamokoms mergaitė nutarė pailsėti Bendrąjame kambaryje, bet staiga pajuto nenumaldomą norą nueiti į judviejų su Džiulieta kambarį.
Klaidžiodama painiais koridoriais grifiukė bandiė atrasti tą vietą, kur neperseniausiai lankėsi su drauge. Kur jis yra??? Regis buvo čia...
Pagaliau radusi tą sieną Caroline įžengė į kambarį. Jis buvo toks pat savas, mielas ir jaukus, kokį mergaitė ir prisiminė. Ir nežinia kodėl, nors ten lankėsi tik kartą, grifiukei jis priminė namus. Įdomu, kur Džiulieta? pamanė mergaitė ir pastebėjo draugę su knyga įsitaisius ant minkštasuolio.
 - Džiuli!!- Caroline prišokusi apkabino draugę.- Oi, atleisk. Tiesiog labai tavęs pasiilgau. Kaip sekas? Kas naujo?- grifiukė apibėrė draugę klausimasi.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Juliet Thompson

  • III kursas
  • *
  • 41
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #7 Prieš 7 metus »
 -Aš tavęs irgi labai pasiilgau!- iš susijaudinimo Džiulieta pašoko iš krėslo.- Vis nerasdavau progos su tavim pakalbėti, atėjau čia, galvodama, jog tave rasiu. Sekasi man visai neblogai, tik... Kažkaip čia pasidarė niūru. Kaip tu gyveni? Beje, radau įdomią knygą. Panašu, jog ji buvo dovanota mano seneliui. Štai, čia įdėtas ir sveikinimas gimtadienio proga.
 Iš tiesų, atvertus knygą iškrito vokelis. Jo viduje buvo atvirukas, pasirašytas kito žmogaus.
 -Turbūt jis nuo tavo senelio. Knygos- nuostabūs dalykai. Jos ne tik pasakoja istoriją, bet ir turi savąją,- ištarė mergaitė ir paslaptingai nusišypsojo.
 Padėjusi knygą į lentyną ir palikusi ją kitam kartui, vėl įsitaisė ant sofutės šalia draugės. Buvo keista šitaip sėdėti šildantis. Spragsint židiniui, mokyklos kiemą už lango pamažu gaubė tamsa.
 -Šiandien paštu nuo mamos gavau butelį moliūgų sulčių. Jei palauktum, nubėgčiau į miegamąjį jo pasiimti. Tuo metu gali surasti porą stiklinių, jei, aišku, nesunku.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #8 Prieš 7 metus »
 - Ačiū, sekas gerai, bet sutinku, pilyje niūroka.
Caroline pažvelgė į knygą draugės rankose.
 - Taip, čia jo rašysena. Sutinku, knygos pasakoja istorijas. Ir ne tik tas, kurios jose užrašytos.
Mergina prisiminė vieną citatą. Nebepamenu, kaip ji tiksliai skamba, bet esmė tokia, kad perskatęs knygą atsiminsi, kur ir kaip ją skaitei, ką dar tuo metu veikei. Bemąstydama Caroline ėmė sukti galvą, ką gero judviem nuveikus. Temstant jai šovė mintis.
 - Kalusyk, kaip manai, gal mums reikėtų paslampinėti po Uždraustąjį mišką arba pasivaikščioti ežero pakrante? Jei norėtum būtų visai linksma. Kartu galėtume ir sulčių užsukti,- pasiūlė Caroline.
Dar kartą apsidairiusi kambaryje mergina pamatė dureles, kurių draugės anksčiau nepastebėjo.
 - Džiuli, kas čia?
Caroline priėjo prie jų. Durelės buvo nedidelės, drožinėtos. Kausiamai žvilgtelėjusi į draugę mergina spustelėjo rankeną.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Juliet Thompson

  • III kursas
  • *
  • 41
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • HB2 - gėrio pusė
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #9 Prieš 7 metus »
-Na, dabar jau ganėtinai vėlu, nežinau, ar verta eiti,- Džiulieta bandė paprieštarauti draugei.
 Iš tiesų, ginčytis labai nenorėjo ir nemėgo. Bet nebūtų gerai jautusis sutemus Uždraustajame miške. Vien jo pavadinimas reiškė, kad į jį geriau neiti. O gal tai lėmė tik blogi vaikystės prisiminimai... Išgirdusi Caroline'os klausimą atsisuko į jos pusę. Ten buvo mažos medinės durelės, kurių ji anksčiau nepastebėjo. Mergaitė staigiai pribėgo ir stumtelėjo draugę į šoną. Per vėlai- ši vas jau atidarė. Atvirkščiai, nei varniukė tikėjosi, nieko blogo nenutiko.
 -Ką sau manei?! Ten galėjo būti bet kas! O jei mano senelis būtų ten laikęs slibiną? Iš jo to galima tikėtis.
 Pati prisikentėjusi dėl savo tėvo, ji išmoko visko saugotis. Turbūt per daug.
 -Atleisk. Nenorėjau rėkti,- gerai nesuprato, kodėl padėjo šitaip karščiuotis.
 Šiek tiek susigėdusi ji pritūpė prie angos, atsivėrusios už durelių. Tai buvo siauras žemomis lubomis tunelis, grįstas akmenimis. Matėsi tik jo pradžia, giliau buvo tamsu, nors į akį durk. Tad nebuvo galima pasakyti, kiek ir kur jis tęsiasi. Nusprendusi šiandien iki galo kovoti, kad nepakliūtų į bėdą, ji atsisukoį Caroline'ą (kuri atrodė gana susidomėjusi tuneliu) ir tarė:
 -Klaisyk, žinau, ką ketini daryti. Prašau, nedaryk to.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #10 Prieš 6 metus »
Per visus tuos metus, kuriuos praleido čia Hogvartse, Luna ištyrinėjo daugybė koridorių ir įvairiausių kambarių, tačiau kiekvieną kartą atsirasdavo kas nors nauja. Šiandiena irgi nebuvo išimtis. Mėlynakė lėtai žingsniavo koridoriumi, tiesa, šiuo koridoriumi ji jau ėjo ir ne vieną kartą, bet paslampinėti po Hogvartsą visada būdavo puiki mintis. Žingsniuodama koridoriumi rudaplaukė išgirdo triukšmą sau už nugaros ir staigiai prigludo prie sienos. Na bent jau turėjo toje vietoje būti siena, tačiau mergina įgriuvo pro ją į...kambarį? Nustebusi rudaplaukė apsidairė. Kambarys buvo jaukus ir mažas. Šilumą jame skleidė židinys, šalia jo stovėjo du foteliai ir arbatinis staliukas. Toliau buvo kelios knygų lentynos. Čia jauku... Atsistojusi apsidairė ar kambaryje daugiau nieko nėra ir lėtai priėjo prie vieno iš fotelių. Židinio šiluma kvietė pasilikti ir šildytis, tad Luna patogiai susirangė fotelyje ir įsmeigė žvilgsnį į liepsnas. Židinio skleidžiama šiluma migdė, tad varnanagės akys pamažu ėmė merktis, tačiau ji pati išliko budri.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #11 Prieš 6 metus »
Auksė žingsniavo koja kojon. Batai kaukšėjo į grindinį. Mariettos galvoje tūnojo visiškas nulis minčių, idėjų ir viso kito. Šią dieną būtų galima pavadinti švente - mergiūkštė savo noru dėvėjo sijoną. Taip, taip, Hale, kuri su visais įstatytais užsispyrimo ragais, niekada nedėvėdavo sijojo, šįkart jį užsidėjo. Ir netgi su juo jautėsi patogiai. Galvoje ėmė skambėti kelios dainų žodžių eilutės, privertusios šiek tiek pakelti lūpų kampelius bei ranka atmesti trumpus plaukus atgalios. I've been running through the jungle. Auksė trumpai stabtelėjo. I've been running with the wolves. Akys nužvelgė aplinką, o antakiai nežymiai susiraukė. To get to you, to get to you... Aplinka, tiksliau koridorius, kur dabar stovėjo mergiūkštė, neatrodė matytas ar bent šiek tiek pažįstamas. Jos tai netrikdė, tad nustojusi raukti antakius, Marietta žengė toliau. Po kelių žingsnių ši sustojo vėl. Hale akis patraukė bedurė patalpa, o faktas, jog čia nebuvo durų sugebėjo nejučiomis nustebti Auksę. Besižvalgydama į šalis, rankoms slystant per sienas, Marietta įžengė į kambariuką. Jis pasirodė ganėtinai jaukus ir spinduliuojantis šilumą. Tylus žingsniukas pirmyn.
- Atsi... - sustojo iškart pastebėjusi merginą (bent taip suprato), buvusią fotelyje, o dabar Auksė jau ir prakalbo, tad teko užbaigti, - prašau.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #12 Prieš 6 metus »
Užmerktos akys užliejo viską tamsa, matėsi tik liepsnos šešėliai. Nors užsimerkus visada į galvą lįsdavo įvairiausios mintys, tačiau dabar mėlynakė apie nieką negalvojo. Norėjo pailsėti nuo visų minčių ir regis, šis kambarys puikiai padėjo. Susirangiusi minkštame fotelyje Luna ramiai sėdėjo ir mėgavosi ramybe. Jai to jau seniai reikėjo. Staiga išgirdusi žingsnius ji nė nesujudėjo, net neatsimerkė, tačiau įsiklausė. Netrukus į kambarį kažkas įėjo. Kryptelėjusi galvą Luna girdėjo lygų kvėpavimą ir širdies dūžius, o netrukus išgirdo ir atsiprašymą. Atsisukusi per petį į nepažįstamąją rudaplaukė išvydo pirmakursę mergaitę.
-Viskas gerai,-draugiškai šyptelėjo.-Jei nori gali prisijungti,-žvilgsniu parodė į šalia esantį fotelį. Draugija jai buvo ne prošal. Perbraukusi savo ilgus rudus plaukus Luna įsmeigė žvilgsnį į židinį.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #13 Prieš 6 metus »
Vis dar šiaip taip, besistengdama neatrodyti sutrikusi, Auksė stovėjo toliau. Kambarys skleidė keistą jaukumą bei šilumą, kurį atrodė, tuoj apgaubs tamsa ir šis it porcelianinis puodelis suduš.
- Būtų malonu, - greitosiomis atsakė bei pripuolusi prie antrojo fotelio, įsitaisė jame. Stojo tyla. Ją pertraukė tik židinio spragsėjimas ar kokie kiti aplinkos garsai.
- Aš Auksė, - nutraukė tylumą kimiu balsu ir atsikrenkštė, - Auksė Marietta. Man atrodo, kad esu tave mačiusi pamokose ir lyg tais esame tame pačiame koledže, Varno Nage. Tik, deja, nežinau tavo vardo, - sukikeno bei akimirką susimąstė kaip vaikiškai tai turėjo atrodyti iš šono. Taip, mergiūkštė dar vaikas, tačiau jos smegenų protingumas bei mąstymas nukeliavę žymiai toliau ir visiškai nežadėjo sustoti.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *****
  • 970
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #14 Prieš 6 metus »
Mergina kurį laiką tylėjo žiūrėdama ir klausydama židinio liepsnų spragsėjimo. Liepsnos šoko tai žemiau, tai aukščiau. Stebėdama jas Luna kelis kartus tingiai sumirksėjo, o tuomet išgirdo mergaitės balsą. Atsisukusi į ją mėlynakė atidžiai klausėsi, o jai baigus šyptelėjo.
-Malonu, aš Luna Gardner,-plačiau nusišypsojo prisistatydama,- ir taip, esame tame pačiame koledže,  ir keliose pamokose kartu dalyvavom.-Linktelėjo patikslindama mergaitės spėjimus.
-Jei neklystu tu pirmakursė, tiesa?-žvilgtelėjo į mergaitę. Ilgi rudi plaukai užkrito mėlynakei ant veido ir ši švelniai juos užsidėjo už ausies. Liepsnų šešėliai palengva krito ant abiejų varnanagių paskandindami savyje. Kambaryje nedegė joks šviestuvas ar žvakė, tad visą kambarį apšvietė židinio liepsnos.
I am a wolf and I am stronger than fear.