0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #15 Prieš 3 metus »
Šiek tiek jauki tyla, jausmas, kad ji nebe viena, šiuo metu lydėjo Auksę. Keista patalpa, be durų, be jokių šviestuvų ar kitų, jau įprastų daiktų, kurie tarsi įnešdavo kažkokį savitumą. Daiktai, prie kurių daugelis buvo pripratę.
- Malonu susipažinti, - šyptelėjo nusukdama akis į židinį. Liepsnos liežuviai tai kilo, tai leidosi, tarsi žiobarų mėgstami ,,amerikietiški kalneliai". Tokį pasakymą Marietta buvo girdėjusi anksčiau, tačiau tų, amerikietiškų kalnelių, nebuvo mačiusi.
- Taip, aš pirmakursė, - pripažino ne itin smagų, tačiau realų faktą, - tu vyresnė, tiesa? Eh, ne daug pažįstamų turiu pilyje. Ypač vyresnių. Na, puikiai pažįstu pusbrolį. Jis penktakursis, švilpis. Kartais susitinkame, vasarą atostogauju jo tėvams priklausančioje sodyboje šalia tvenkinio ir didelių pievų.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *
  • 967
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #16 Prieš 3 metus »
-Man taip pat malonu,-draugiškai nusišypsojo. Prie aplinkinių žmonių ar pačios aplinkos Luna greitai prisitaikydavo, tad šis keistokas kambarys jai nebuvo kliūtis. Be įprastų daiktų ir be durų šis kambarys galėjo atrodyti bauginamai, tačiau čia buvo jauku ir gera. Pabėgti nuo savo minčių čia buvo puiki vieta.
-Žinau, kaip erzina būti pirmakurse, tačiau tai nėra taip blogai,-šyptelėjo,-Taip, aš penktakursė. O per ateinančius metus manau susirasti dar daug draugų, tiek vyresnių, tiek jaunesnių. Turėtų būti be galo smagu leisti laiką su pusbroliu ir dar sodyboje prie tvenkinio ir pievų.-Pažvelgė į Auksę ir šyptelėjusi nusisuko į liepsnas. Luna ilgėjosi vasaros, šiltų dienų, maudynių, ledų ir šeimos. Viskas ko reikia, kad būtum laimingas.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #17 Prieš 3 metus »
Židinys, prie kurio sėdėjo Auksė, priminė tą mažą trobelę, kurioje dažnai pasislėpdavo nuo brolio ar tėvų, drauge su pusbroliu. Tai buvo nuostabūs vasaros prisiminimai, privertę tik dar labiau trokšti šio šviesaus ir įvairių jausmų bei emocijų kupino metų laiko. Marietta menkai šyptelėjo. Ji nežinojo ką sakyti, be to nardė tarp svaigių priminimų. Tik su pusbrolio pagalba įvykdė savo keršto planą, po puslapį sudegino brolio mėgstamą knygą. Hale nerūpėjo, kad dar keli metai, tačiau jos neramino faktas, kad pusbrolis, kurį mylėjo kaip brolį, paliks Hogvartsą. Ir ją vieną.
- Eh, - išspaudė, - nėra blogai, tikrai. Tik kartais erzina neradus reikiamo kabineto ar kai nori į didžiąją salę, sumaišai laiptus, o tuomet atsiduri, net nežinai kur, - taip buvo nutikę ir ne kartą. Bet visados sugebėjo rasti kelią. Auksė menkai šyptelėjo pagavusi Lunos žvilgsnį.

*

Neprisijungęs Luna Gardner

  • Burtininkė
  • *
  • 967
  • Lytis: Moteris
  • Ir nelaša kraujas rašalu juodu - J. Aistis
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #18 Prieš 3 metus »
Luna pastebėjo, jog Auksė panirusi į savo prisiminimus, tad menkai šyptelėjo ir nusisuko į liepsnas. Varnanagė susimąstė, koks būtų jos gyvenimas, jei šalia būtų Kailas. Ar ji vistiek būtų vykusi į Hogvartsą ir mokiusis magijos? O galbūt kartu su broliu būtų keliavę po pasaulį? O gal paprasčiausiai leidę dienas su tėvais. Niekada nesužinosiu, kaip viskas būtų buvę ir kur dabar būčiau aš pati...Sulaukusi Mariettos atsakymo mergina atsisuko į pirmakursę.
-Jei kada nors prireiks ko nors arba reikės draugijos ir paguodos, gali susirasti mane,-draugiškai šyptelėjo. Luna puikiai žinojo, kaip erzina klaidžioti koridoriais ir nežinoti kur esi. Juk pati tai ir patyrė, kol neišmoko visų koridorių, kambarių ir salių atmintinai.
I am a wolf and I am stronger than fear.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 567
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #19 Prieš 2 metus »
Ryto saulei nušvietus Hogvartso pilį Davina su Klara žengė šio dar tyloje skendinčiais koridoriais. Pirmieji saulės spinduliai žaisdami šokčiojo languose nušviesdami prietemoje skendinčius kambarius. Stengdamasi nesukelti jokio triukšmo mergina tyliai žengė Hogvartso koridoriumi. Visą naktį praleidusi miške be miego dabar šviesiaplaukė jautėsi pavargusi ir mieguista, tačiau grįžti į bendrąjį Varno Nago kambarį neketino. Priėjusi tėvų nupasakotą vietą mėlynakė sustojo ir švelniai stumtelėjo sieną priešais. Ši tarsi dar gerai nepabudusi iš miego lėtai pasitraukė atverdama įėjimą į erdvų ir šviesų kambarį. Šyptelėjusi Klarai šešiolikmetė palaukė, kol ši įžengs į vidų ir atsisukusi nužvelgė koridorių. Įsitikinusi, jog šiame nieko nėra, nusekė paskui jaunesniąją varnę. Išsitraukusi burtų lazdelę Davina užskleidė užuolaidas priversdama kambarį paskęsti tamsoje, tačiau neilgam. Netrukus židinyje įsižiebė ugnis, kurios šiluma vos po kelių akimirkų apgobė varnes. Nužvelgusi kambarį Davina žvilgtelėjo į Klarą.
-Šiek tiek, tačiau nieko tokio,-žaviai kilstelėjo lūpų kampučius ir dar kartą mostelėjo lazdele. Netrukus ant priešais židinį stovinčių fotelių atsirado minkšti ir šilti pledai, o ant kavos staliuko stovėjo du puodeliai su garuojančiais gėrimais.
-Manau, mes to nusipelnėm,-nusijuokė ir priėjusi prie fotelio susirangė ant šio užsiklodama šiltu pledu. Palaukusi, kol tą patį padarys ir jaunesnioji varnė, Davina pasiėmė savąjį puodelį ir gurkštelėjo savo mėgstamiausio gėrimo. Šilta Latte kava su cinamono prieskoniu paliko saldžiai malonų pėdsaką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #20 Prieš 2 metus »
Nors jau buvo ankstyvas rytas, visas Hogvartsas dar giliai miegojo. Aplink nebuvo nė gyvos dvasios, atrodė, kad visi išmirė. Įprastai Klara būtų kuo greičiau sugrįžusi į savo kambarį, įkristų į lovą ir apsimestų, kad visą naktį niekur kitur kojos nekėlė. Bet Davina pasuko visiškai kiton pusėn. Mergaitė akimirkai, trumpai sekundei, sudvejojo prieš sekdama paskui ją. Bet, kad ir kaip keista Klara pasitikėjo koledžo drauge. Juk vis dėl ji išgelbėjo mergaitei gyvybę.
Tyliai, stengdamasi kuo kelti kuo mažiau garso, ji ėjo tyliais koridoriais paskui ją. Davina ją nusivedė į kambarį, kuriame jai dar neteko būti. Nenuostabu, kad net nežinojo, jog toks išvis egzistuoja. Visa pilis buvo pilna paslapčių, nežinomų koridorių, kambarių, visiškai svetimų Klarai.
Išvargusi ir sušalusi mergaitė, vos pastebėjusi be galo patogiai atrodančius fotelius, iš karto vieną jų užėmė. Pakišusi kojas po savimi, ji užsitraukė pledu. Oda netrukus pradėjo dilgčioti nuo šilumos.
-Ačiū,-padėkojo ir pasiėmė puodelį, bet gerti neskubėjo. Tik tylėdama sėdėjo fotelyje delnais apkabinusi puodelį ir stebėjo kaip šokčiojo liepsnos židinyje.
-Mūsų niekas čia neras?-pasiteiravo pažvelgdama į Daviną. Taip lengva buvo pamiršti, kad prieš tai ji buvo vilkė. Atrodė, jog šitai net neįmanoma.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 567
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #21 Prieš 2 metus »
Prietemoje skendinčiu kambariu sklido maloni židinio šiluma. Ši tarsi kokia nors gyvatė rangėsi visame kambaryje apsupdama foteliuose patogiai susirangiusias varnes. Švelniai glostydama odą šiluma vertė dilgčioti sušalusį kūną. Vos kilstelėjusi lūpų kampučius Davina nusisuko į židinį. Ramiai šokčiojanti liepsna, tarsi šokdama savo keistą šokį, rangėsi židinyje. Šviesiai mėlynose akyse tarsi veidrodyje ėmė šokčioti ugnies liežuviai. Nors už lango jau švito ir pirmieji saulės spinduliai tarsi maži vaikai žaidė Hogvartso pilies koridoriais ir kambariais, tačiau kambarys be durų skendėjo prietemoje. Visus čia esančius daiktus apšvietė tik nuo židinio sklindanti ugnies šviesa. Visa tai priminė artėjantį vėlų vakarą. Atrodė, jog užmerkus akis be jokių pastangų galėtum panirti į ramų miegą ir išmiegoti bent kelias valandas. Atitraukti žvilgsnį nuo židinio ir kryptelėti galvą privertė Klaros.
-Ne, gali atsipalaiduoti,-draugiškai nusišypsojo ir perbraukė ranka per šviesius plaukus. Šviesiai mėlynos akys stebėjo priešais sėdinčią mergaitę, o mėlynakės veide spindėjo žavi šypsena.
-Sužinojusi apie antgamtines būtybes atrodei išsigandusi ir sutrikusi...Spėju, jog tėvai neįspėjo tavęs apie tai, tiesa?
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #22 Prieš 2 metus »
Ne tai, kad Klara bijojo, jog kas nors gali jas čia rasti. Ji greičiau bijojo, kad kas nors gali pastebėti, jog jos lova net nepaliesta. Kiti Varno Nago mokiniai gali sunerimti, kad kažkur pradingo dvi mokinės. O neradus gal dar ir paskelbs jas mirusias. Ką gali žinoti.
Mergaitė kramtydama lūpą žvelgė į kavą puodelyje. Keista, sušilusi ji nebesijautė kaip pusiau mieganti. Neatrodė, kad viską matė tik kaip per sapną, apgaubtą keistos paslaptingos miglos. Dabar ji jautėsi kur kas gyvesnė nei prieš tai. Bet miego vis dar be galo norėjo.
-Ne, neįspėjo,-tyliai atsakė ir pakėlė galvą į mergaitę. Sekundei apgalvojusi savo žodžius pridūrė.-Na... jie prieš tai išvis nežinojo, kad egzistuoja toks dalykas kaip magija.
Jai vis dar keista atrodė, kad ne kiekvienas pastebi, jog ji iš žiobarų šeimos. Rodos, šitai galima taip lengvai suprasti iš jos nesugebėjimo atsistebėti burtais ar net tokio šoko, kai sužinojo apie antgamtines būtybes gyvenančias kartu su burtininkais. Dabar kai pagalvojo ji tikrai gal kiek per daug sureagavo į tai. Juk teko mokytis per pamokas apie juos, tikrai žinojo gana daug. Na... tiek kiek turėtų žinoti.
-Bet yra ir... na vilkolakių, kurių turėčiau saugotis, tiesa?-atsargiai ir lėtai paklausė, duodama Davinai laiko ją pertraukti, jeigu nenori atsakyti į šį klausimą.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 567
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #23 Prieš 2 metus »
Stebėdama priešais sėdinčią Klarą mergina klausėsi židinyje spragsinčios liepsnos garso ir ramiai plakančios mergaitės širdies. Nors praėjo nemažai laiko, kai visi turimi pojūčiai paaštrėjo kelis kartus, tačiau vis dar buvo keista užuosti net menkiausius kvapus ir aiškiai girdėti tolumoje aidinčius balsus. Tik keisčiausia buvo girdėti aplinkinių žmonių plakančias širdis, atrodė, jog šios tyčia taip garsiai plaka, tarsi norėdamos išduoti savo šeimininkus. Išgirdusi jaunesniosios varnės pasakojimą Davina kryptelėjo galvą.
-Tavo tėvai žiobarai, tiesa?-liūdnai kilstelėjo lūpų kampučius. Regis, likimas apdovanojęs žaviąją lankininkę puikiu gyvenimu, atėmė tai iš kitų. Netekusi tikrųjų tėvų mėlynakė neliko viena. Augo apsupta meilės ir šilumos, o sužinojusi tiesą atgavo ir savo galią. Galbūt šiai išties nuolat šypsojusi sėkmė?
-Beje, nesijaudink, dėl to, kad mūsų neras lovose, nieko nenutiks,-drąsindama šyptelėjo. Nebe pirmą kartą negrįždama į kambarį Davina puikiai žinojo, jog už tai bausmės nesusilauks. Vis dėl to jautėsi kalta, kad kartu su savimi nusitempė ir Klarą.
-Nemanau, jog Hogvartse yra vilkolakių ar vampyrų, kurių tau reiktų saugotis, tačiau už pilies ribų, manau, taip,-liūdnai kilstelėjo lūpų kampučius. Tikėjosi, jog jaunesniajai varnanagei neteks susidurti su kitu vilkolakiu ar vampyru kur nors kitur.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #24 Prieš 2 metus »
-Taip,-ilgai negalvojusi atsakė. Tada sekundei suraukė antakius apgalvodama savo atsakymą. Ji iš dalies šiek tiek sumelavo. Nors gyveno tik su motina, giliai širdyje nujautė, kad jos tėvas buvo įsivėlęs į kažką tokio su magija. O gal buvo ir burtininkas. Deja, kad ir kaip bandė klausinėti savo motinos, ši tik apsimetė tarsi viso to nežinotų. O dar kai atsirado jos patėvis... išvis susvetimėjo. Namai tapo jai nepažįstamais, o jos nedidelis pasaulis visiškai svetimu. Net Hogvartsas jai atrodė jaukesnis, jautėsi priimta.
-Na mama žiobarė,-po kelių sekundžių tylos, patikslino savo atsakymą nenorėdama prisiimti to pusiau melo. Tiesa tiesiog liko nutylėta.
Mergaitė galvodama ko pirmiau paklausti gurkštelėjo gėrimo. Malonaus skonio kava privertė net nusišypsoti. Jos galvoje sukosi daugybė klausimų skirtų Davinai. Ji net nežinojo nuo kurio pradėti. Taip pat nežinojo, kurį geriau klausti. Nenorėjo per daug kištis į jos asmeninį gyvenimą ar kitus dalykus. Jei norės, pasipasakos pati.
-Na, vadinasi į mišką daugiau niekada niekada nekelsiu kojos,-sumurmėjo vėl gurkštelėdama kavos. Nors miške būti jai patiko, mėgo gamtą, mylėjo gyvūnus, galėtų ten praleisti, kad ir visą amžinybę. Bet tikrai nenorėjo antrą kartą užlipti ant to paties grėblio. Tada galbūt Davina nepasirodys ir jos neišgelbės.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 567
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #25 Prieš 2 metus »
Židinyje suspragsėjus liepsnai kambaryje nuskambėjo tylus Klaros balsas. Nukreipusi savo šviesiai mėlynas akis į jaunesniąją varnę Davina klausėsi šios atsakymo. Mergaitei paminėjus tik motiną, jaunoji lankininkė suprato, jog apie tėvą ši nieko nežino, arba nenori pasakoti. Nors dėl antro varianto abejojo. Klara neatrodė iš tų, kurie ką nors slėptų. Vis dėl to klausti nedrįso, nenorėjo kištis ten, kur nederėjo.
-Spėju, jog turi begalę klausimų man,-šyptelėjo žinodama, jog jaunesniąją varnę kankino nežinomybė. Juk ši sėdėjo kambaryje su švelnia ir miela mergina, kuri vos prieš kelias akimirkas buvo mirtį nešantis žvėris. Turbūt iš pirmo žvilgsnio tai atrodė neįmanoma. Kilstelėjusi rankose laikomą puodelį šviesiaplaukė gurkštelėjo kelis kartus jau vėsti pradėjusios kavos. Aštriai malonus cinamono kvapas kuteno jautrią vilkolakės uoslę.
-Nors Uždraustasis miškas yra viena pavojingiausių vietų, tačiau šis nuolat vilioja pas save,-kilstelėjo lūpų kampučius. Kaip visuomet Davinos veide žaidė miela šypsena.
-Jei nebenori ten eiti viena, galėsiu eiti drauge, ypač per pilnatį,-tyliai nusijuokė ir žvilgtelėjo į ugnį.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #26 Prieš 2 metus »
-Atspėjai...-kreivai šyptelėjo ir nuleido akis, pernelyg susidomėjusi pledo išlindusias siūlais. Kramtydama lūpą pirštu apsuko vieną siūlą ir jį nutraukė. Atrodė, kad Davina galėjo ją kiaurai matyti. Ir Klara ne visai žinojo kaip dėl to jaustis. Rodos, buvo malonu, kad kažkas ją supranta. Bet taip jautėsi visiškai permatoma. Atrodė, kad jos visos mintys buvo išdėstytos storoje knygoje. Ir vilkolakė galėjo iš jos skaityti ir žinoti kiekvieną detalę apie jaunesniąją varną. O gal ji tik per daug apie tai mąsto? Juk tikriausiai šitai ir taip galima suprasti vien iš jos veido išraiškos.
-Net nežinau nuo ko pradėti...-sumurmėjo sukdama siūlą apie pirštą. Šiek tiek skaudėjo pirštą, kai šis per stipriai apsivyniojo. Dar vienas įrodymas, kad ji vis dar nesapnuoja.-Ar skauda kai pasiverti vilke?-nepakėlusi akių paklausė nuvyniodama siūlą nuo piršto.
Šiai užsiminus apie mišką ji vėl menkai nusišypsojo. Tikrai, Hogvartse nebuvo joks žmogus, kuris nesilankė miške. Ta vieta visus, ypač jaunus, nuotykių ištroškusius mokinius, be galo traukė. Visos jame slypinčios paslaptys ir net tas pasakymas, kad ten pavojinga. Klara net giliai širdyje žinojo, kad jos pasižadėjimas nieko vertas.
-Kodėl...-išsižiojo, Davinai nusijuokus, bet greitai užsičiaupė ne visai žinodama ar verta šito klausti. Suraukusi antakius prikando lūpą apgalvodama savo klausimą.-Kodėl mane saugai? Turiu omeny... juk niekas iš to nepasikeistų jei na... jei man ir būtų kas nors atsitikę ten...-greitai pridūrė ir vėl nuleido akis, vengdama pažvelgė į koledžo draugę.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 567
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #27 Prieš 2 metus »
Žvelgdama į šokčiojančias liepsnas mergina klausėsi šalia sėdinčios mergaitės. Šiai uždavus klausimą Davina nusuko žvilgsnį nuo židinio įsmeigdama šviesiai mėlynas akis į tamsaus medžio grindis. Atmintyje iškilo naktis, kai pirmą kartą jautė viduje bundantį žvėrį. Iš pradžių keistai malonus jausmas virto nepakeliamu, agoniją primenančiu, skausmu. Vienu metu lūžę visi kaulai privertė klykti iš skausmo. Prieš akis iškilo tamsiai žalios akys, pervertos skausmo. Nors ant žemės besiranganti mergina klykė iš skausmo, tačiau priešais stovėjęs vyras kentėjo ne ką mažiau. Mėlynakė tik galėjo įsivaizduoti, kaip turėjo būti skaudu matyti kenčiančią savo dukrą.
-Taip,-tylus balsas perskrodė prietemoje skendintį kambarį,-vienu metu visi lūžtantys kaulai sukelia beprotišką skausmą, tačiau laisvės jausmas, kurį galiu jausti vėliau - to vertas. Jei turėčiau galimybę rinktis tarp gyvenimo, kai nieko nežinojau apie savo tikrąją kilmę, ir dabartinio, nė nedvejodama rinkčiausi dabartį.-Kilstelėjo lūpų kampučius. Nors vilke mergina virto vos du kartus, tačiau to užteko, jog ši prisirištų prie savo galios. Išgirdusi sekantį jaunosios varnės klausimą žavioji lankininkė kilstelėjo galvą. Nė pati nesuprato, kodėl nuolat stengėsi visiems padėti, tačiau visuomet tai darydavo vedama gerumo.
-Nebūčiau galėjus leisti vilkui tave pulti, jei šis būtų nepasitraukęs, būtum likus sunkiai sužeista,-liūdnai kilstelėjo lūpų kampučius.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Klara Severova

  • IV kursas
  • *
  • 201
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • The less you say, the more weight your words will carry.
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #28 Prieš 2 metus »
Klara tikrai nesitikėjo, kad Davina atsakys teigiamai. Staigiai pakėlusi galvą užjaučiamai pažvelgė į mėlynas akis. Per širdį perėjo gailestis, pagalvojus, kad ji turi kentėti tokius skausmus. Lūžtantys kaulai... Varnei niekada neteko pajusti kas nutinka kai susilaužo koją, ranką ar dar kažką. Bet įsivaizduoti nebuvo sunku. Prisiminė kaip nugara skaudėjo, kai bibliotekoje nukrito nuo lentynos. Tada net pasilenkti buvo sunku. Mergaitė mintyse tą skausmą padvigubino kelis kartus ir net oda pašiurpo. Jeigu jau tada atrodė, kad tuoj numirs...
-Užjaučiu,-sušnabždėjo ir nuleido akis į ugnį židinyje.-O nėra ko nors kas palengvintų tą pasivertimą? Tarkim kokio nors eliksyro ar dar kažko panašaus...-suraukusi antakius mąstė stebėdama šokančias liepsnas.-Neturėtum kęsti tokio skausmo vien dėl laisvės.
Klara nuoširdžiai tikėjosi, kad kažkas gali padėti Davinai. Juk yra kerai, sulaužytiems kaulams gydyti. Tikrai turėtų būti koks burtažodis ar kokios žolelės pasivertimui be skausmo, jei ne, tai bent jau kažkas kas sumažintų skausmą. Bibliotekoje tikrai būtų galima rasti kokią knygą apie tai. Varnė buvo tuo įsitikinusi. Juk tiek vakarų prasėdėjo tarp knygų skaitydama ko net pamokoms nereikėjo.
-Vis tiek, aš tau skolinga už tai, kad išgelbėjai mano gyvybę,-kreivai šyptelėjo.

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 567
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Kambarys be durų
« Atsakymas #29 Prieš 2 metus »
Pastebėjusi gailestį Klaros veide Davina tik kilstelėjo lūpų kampučius. Nors naujoji galia kėlė nepakeliamą skausmą keičiant pavidalą, tačiau buvo verta. Juk būtent taip mergina ir sužinojo, ką reiškia, kai lūžta kaulas, o tiksliau visi vienu metu.
-Viskas gerai,-šyptelėjo ir susimąstė išgirdusi rudaplaukės klausimą. Abu kartus virsdama vilke naudojo, tik eliksyrą leidžiantį išlaikyti žmogaus protą, apie kitokį eliksyrą nė nepagalvojo.
-Abejoju, mano tėtis nebūtų man leidęs kęsti tokio skausmo,-šyptelėjo bandydama nuraminti jaunesniąją varnę.-Nebegalvok apie tai, verčiau papasakok, ką veiki laisvalaikiu,-žaviai kilstelėjo lūpų kampučius ir gurkštelėjo kavos. Nenorėjo, jog Klara nerimautų dėl jos, buvo pratusi, jog dažniausiai ji rūpinasi kitais.
-Ne, pasielgiau taip, kaip būtų pasielgęs kiekvienas,-merginos veidą nušvietė draugiška šypsena. Židinyje spragsinčios liepsnos šešėliai ėmė šokčioti ant šviesių mėlynakės plaukų. Perbraukusi ranka per plaukus žavioji lankininkė atsirėmė į fotelio atlošą įsmeigdama žvilgsnį į rankose laikomą puodelį.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.