0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Seidė Kopas

  • IV kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
   Jei pasiklysi Hogvartse, gali surasti jame daugybę slaptų, seniai užmirštų vietų, apie kurias niekas nežino. Būtent tokia vieta yra Gobelenų koridorius trečiame aukšte. Pakliuvęs į šį koridorių sunkiai išeisi, bet išsikapstęs, daugiau niekada neberasi ir tik vienetai prisimena kaip ten atsidūtė ir ką sužinojo. Nes nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip paprastas, nereikalingas, dulkinais gobelenas apkrautas koridorius, sienos ten saugo galybę paslapčių, apsukančių galvą ir sumaišančių mintis. Tereikia sekti istoriją, užrašytą ant audinių, kadaise puošusių mokyklos direktorių ir mokytojų kabinetus, ir viską greitai sužinosi. Bet tas kas tuos gobelenus nuaudė, savo galvoje turėjo nelabai gerų tikslų, tai kad būk atsargus ir akylus.

~

   Sadie lėtai, pasišviesdama lazdelėje įžiebtu žiburėliu ir stengdamasi nesukelti nė garso, žingsniavo ilgu, tamsiu koridoriumi, kuriame keista, nebuvo nė vieno paveikslo. Mergaitė buvo šiek tiek išsigandusi, bet stengėsi to neparodyti ir toliau, ramindama save ieškojo išėjimo. Pakėlusi lazdelę aukščiau ji apžvelgė gobelenais nukarstytas sienas. Pirštų pagalvėlėmis, lengvai perbraukė per nematytais ornamentais išpuoštą, storą medžiagą ir pamatė, kad ant gobeleno pilna dulkių.

- Tikriausiai jau ilgą laiką niekas čia nevaikščiojo... Ir nesitvarkė...

Sadie atsiduso ir nugalėta smalsumo, pradėjo tyrinėti gobeleną.

- Runos? – pastebėjusi senovinį raštą nusistebėjo mergaitė.

Ji nuleido galvą ir prikando lūpą iš visų jėgų save peikdama, kad būdama devynerių nesiklausė senelio pamokų. Juk būtent apie runas jis šnekėdavo nesustodamas!

- Sadie, mastyk... – sušnibždėjo sau po nosimi, stengdamasi prisiminti bent senelio žodžių nuotrupas.

Vėl pažvelgė į gobeleną.

- Tamsum... Tamsiausias kuma... Ko... Kord... – tyliai skaitė nesuprantamus žodžius, -  Tamsiausiame koridoriaus kampe!

Sadie šoktelėjo nuo žemės džiugiai išsišiepusi ir didžiuodamasi savimi, kad taip puikiai perskaitė. Na, galbūt ne puikiai, bet juk vis tiek perskaitė. Mergaitė jau norėjo skaityti toliau, bet staiga kažkas sukrebždėjo dešinėje pusėje. Ji išsigandusi užgesino švieselę ir prisiplojo prie purvino, dešimtmečius neliesto gobeleno. Sulaikiusi kvėpavimą meldėsi, kad tai nebūtų Filčas su savo bjauria kate. Tuomet kažkas kostelėjo ir sušnibždėjo burtažodį. Lazdelei įsižiebus, Sadie pamatė prieš save stovinčią ir išsigandusiomis akimis į ją spoksančią mergaitę.

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
Ginta Hogvartse jau galėjo vadintis senbuve. Pasiklysti jai jau buvo nebeįmanoma paprastais koridoriais. Tik vieną niūrų lyjanti vakarą ji nusprendė patyrinėti dar nematytus koridorius ar kabinetus.
- Dabar tikrai pasiklydau,- kalbėjo su savimi Ginta.
Ji jau buvo atsidūrusi keistame sename koridoriuje. Jis buvo pilnas gobelenų. Kadangi koridorius neapšviestas, tamsus Tauškalė sušnibždėjo:
- Lumos.
Lazdelei įsižiebus Ginta apžiūrinėjo gobelenus. Ir štai priėjus trečia gobeleną su runomis antrakursė pastebėjo jau kažkur matytą mergaitę.
- Sveika, gal tu iš Grifų Gūžtos? Beje, aš Ginta. Ginta Tauškalė. Keista vieta ar ne? Kaip čia atsidūrei? Nes aš pati neįsivaizduoju,- Ginta nusijuokė.

*

Neprisijungęs Seidė Kopas

  • IV kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
   Sadie supratusi, kad čia dar viena pasiklydusi grifiukė atsipūtė ir greitai atsikvošėjusi tarė:

- Ahm... Nežinau, bet man čia nelabai patinka. Norėjau pasivaikščioti ir... Šiek tiek pasiklydau... Mano vardas Sadie Copas. Ir taip, esu iš Grifų Gūžtos. Malonu susipažinti...

Sadie šyptelėjusi truktelėjo pečiais ir apsigręžė atgal, atsisukdama į gobeleną. Jame buvo išausti keisti, gumbuotų žmonių pavidalai nešantys rankose po vieną, baltą rutuliuką. Kojas jie statė ant išsikišusių akmenų ir žingsniavo vienu ritmu, juodo, dumblino ežero link.

- Čia kažkas parašyta. Tiksliau, ant kiekvieno gobeleno kažkas užrašyta. Runomis. Man... Man nelabai sekasi perskaityti... – Sadie nemaloniai pasimuistė. Jei nepatikdavo pripažinti, kad kažko nemoka, - Bet iš bėdos galiu... O tu? Moki skaityti runas? Nes dabar labai praverstų. Nenoriu iš čia išeiti nieko nesužinojusi, galbūt daugiau niekada čia nepateksiu... Tamsiausiame koridoriaus kampe... – paskutinį sakinį sušnibždėjo sau po nosimi, mąstydama, ką tai turėtų reikšti.

Sadie atsisuko į Gintą ir pakėlė antakius, laukdama atsakymo.

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
- Man taip pat,- šyptelėjo Ginta,- taip, matau. Šiek tiek moku. Mokiausi savarankiškai bibliotekoje. Bet iš karto įspėju- tai buvo senokai, gerai ne be prisimenu.
Sadie sumurmėjo po nosimi atsisukusi į gobeleną.
- Taip, tu teisi. Gobeleno pradžioje parašyta "Tamsiausiame koridoriaus kampe". Siūlau perskaityti visus gobelenus tik tada įminsim mįslę,- Tauškalė nusikvatojo ir pasišokėdama priėjo prie kito gobeleno.
- Aha, čia parašyta..."Išjunkite šviesas",- perskaitė Ginta runas ant gobeleno kuriame išsiuvinėtas išsigandęs vaikas kampe,- taigi. " Tamsiausiame koridoriaus kampe, išjunkite šviesas". Manau mums tai teks padaryti. Bet pirma perskaitykime visus gobelenus.  Priėjusios prie trečio gobeleno mergaitės prikišo šviečiančias lazdeles ir pradėjo skaityti.

*

Neprisijungęs Seidė Kopas

  • IV kursas
  • *
  • 30
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
   Sadie įtemptai mąstė, bandydama nulaikyti drebančioje rankoje slystančią, šviečiančią lazdelę ir perskaityti runas, kurių tekstas, šį kartą, buvo ilgesnis.

- Burtas... Burtažodį ištars... Drąsiausias minioje... Burtažodį ištars drąsiausias minioje, kaulams... Braškant... - paskutinis žodis privertė Sadie jaustis pasimetusia.
   
Mergaitės atsitraukė ir sutrikusios susižvelgė.

- Kaip tai turėtume suprasti? Kokį dar burtažodį? Kaulams braškant?
   
Sadie papurtė galvą.

- Man tai panašu į kokį nors nevykusį pokštą, - tarė šypsodamasi.

Sadie atsisuko į Gintą, bet pamačiusi jos veide nerimastingai žybsinčias akis, greitai surimtėjo ir įsispoksojo į gobeleną, kuris buvo ypač purvinas. Po dulkių ir susiraizgiusių voratinklių sluoksniu, vos galėjai įžiūrėti tamsiu siluetu apgaubtą, ploną pagaliuką iškėlusį berniuką, nutaikiusį jį į netoliese stūksančias, akmenines duris.

- Tai lazdelė? - sušnabždėjo Sadie, taip nuo gobeleno nupūsdama nemenką dulkių sluoksnį.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
Kiyomi greitu žingsniu keliavo Varno Nago bendrojo kambario link. Pasiekus besisukančius laiptus ji pradėjo jais keliauti į reikiamą vietą, bet netyčia pataikius į ne tą aukštą, Harley apsidairė po laiptų aikštelę. Neivienas laiptas "nebenorėjo jos pasiimti su savimi" tad mažoji mergaitė nuliuoksėjo apsidairyti pro platų ir šviesų koridorių. Oho, čia dar niekada nesu buvusi! pražiota burna Kiy apžiūrinėjo kažkokius spalvotus kilimus ant sienų. Jie buvo stori, spalvingi ir be galo be krašto dideli, palyginus su varnanage. Einant pro šimtus gobelenų supančiu koridoriu, pirmakursės akys užkliuvo už kažkokio žmogaus, o gal labiau daikto silueto su neaiškia forma. Pasilenkus tamsoje Kiyomi bandė sugraibyti daiktą, bet tai sekėsi nelabai gerai, nes knygos esančios jos rankose labai trukdė. Kai kažką mergaitė palietė, visos jos knygos, pergamentai su namų darbais, plunksna ir juodas rašalas (kuris ir išsipylė) nukrito ant žemės, o varniukė iššėjus su neaiškiu daiktu į šviesą  susiraukė. Ar aš išmečiau visus savo daiktus, kad pamatyčiau šokoladinę varlę? Bet vis dėlto, Harley krimstelėjo šokoladinę galvą ir pradėjo rinkti savo išmėtytus daiktus.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #6 Prieš 7 metus »
 Avatija vėl buvo be nuotaikos. Jai buvo pikta, jog viską turi daryti pati, mat Hogvartse nebuvo tarnų, kuriems galėtų nurodinėti ir kuriuos būtų galima plūsti. Dėl to mergaitė atrodė, švelniai tariant, apgailėtinai. Plaukai susiriebalavę, galvos nebuvo trinkusi jau kelias dienas, susivėlę, mat mergaitė niekada ligi šiol pati nesišukavo. Kam? Namie buvo tarnai, tad ji tiesiog net neturėjo galimybės išmokti tokių paprastų dalykų. Na, bent jau ji taip pati sau sakė.
 Ji buvo apsivilkusi kiek didoką pilką megztinį, kuris slėpė jos putlią figūrą. Nusmukę džinsai šlavė grindis, bet jai tas nerūpėjo. Šiandien ji buvo pasiryžusi rasti naminių elfų buveinę. Tėvas jai rašė, jog visus darbus Hogvartse atlieka namų elfai, tokie patys kaip jų Lui. Būtent jie ruošia valgius, plauna indus, tvarko bendruosius kambarius, kloja lovas. Tačiau tėvas perspėjo, jog jie slepiasi ir atrasti jų buveinę yra ypatingai sunku, dauguma net nenutuokia apie naminių elfų gyvavimą mokyklos sienose. Tad Avatija, susinervinusi, kad viską turi daryti pati, po kelių savaičių ant savo lovos nusprendė pakelti savo kūną ir šiaip ne taip prisiversti paklaidžioti po pilį tam, kad atrastų elfus. O jau tada prasidės tikras gyvenimas! Kai turės kam nurodinėti, kad atneštų jai valgyt ir sušukuotų ją.
 Tokių minčių pilna galva paprastą šeštadienio popietę, kai dauguma mokinių tinginiavo ir koridoriai buvo ištuštėję, Avatija vaikščiojo mokyklos labirintais. Daugumą vietų matė pirmą kartą ir visur turėjo įkišti savo nosį, kad tik nepražiopsotų naminių elfų. Deja, ji vaikščiojo jau virš valandos, o nieko taip ir nerado. Jai jau ėmė gurgti pilvas, pavargo vaikščioti pirmyn atgal. Kai jau buvo nepasiduodanti suprato, jog turbūt pasiklydo ir nežino, kaip rasti kelią atgal į Klastuolių bendrąjį kambarį.
 Beklaidžiojant po trečią aukštą priėjo koridorių, pilną įvairiausių gobelenų. Apsižvalgė. Koridorius nebuvo ilgas, čia beveik nebuvo saulės šviesos ir buvo labai dulkėta, dėl to kvėpuoti tapo sunkiau. Sienos buvo apkabinėtos gobelenais, senais ir jau apdulkėjusiais, tačiau vis dar gražiais. Kai klastuolė žiūrėjo į vieną iš jų, išgirdo triukšmą, lyg kažkas nukristų - kokia knyga ar kažkas panašaus. Apsidairė ir pastebėjo tamsų siluetą. Po akimirkos tas siluetas pritūpė ir ėmė kažką rinkti nuo žemės. Mergaitė išsigando ir jau norėjo bėgti tolyn iš čia, tačiau staiga jai į galvą šovė mintis - o, patikėkit, jai tai pasitaiko tikrai nedažnai. Gal tai namų elfas? Na, kiek per aukštas, tačiau vis dėlto... Kiek drebančiu - ar tai iš baimės, ar iš susijaudinimo - balsu prabilo:
 - Ei? Ar čia kas nors yra? Ar mane girdit? Aš ieškau elfų!
Nutilo ir smarkiai plakančia širdimi įsiklausė į tylą, bandydama išgirsti atsakymą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Avatija Luelė Toviessfrey »
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #7 Prieš 7 metus »
Kiyomi lėtai rinkdma nuo grindų savo daiktus spaudė juos sau prie krūtinės, kad daugiau jie neiškristų. Pakilusi nuo šaltos žemės šiame gobelenų apsuptame koridoriuje, ją pasiekė kažkieno balsas. Silueto kuris stovėjo koridoriaus pradžioje balsas nebuvo labai aiškus, bet išgirdo tik tiek, kad jis arba ji ieško elfų. Kiyo prunkštelėjo ir su visais savo daiktais glėbyje, slinko spalvingu koridoriu keisto žmogaus link. Pagaliau varnanagė išlindo į šviesą ir akis į akį susidūrė su tokio pat amžiaus ir kurso rudaplauke mergaite. Varnė šiek tiek kostelėjo ir nuleido akis žemyn, pradėjo sukti vieną savo plaukų sruogą ir kojų pirštais braižė žemę:
-Aš Kiyomi. Kiyomi Harley Bith,- rudaplaukė tiestelėjo ranką kitos rudaplaukės link,- malonu susipažinti...eee...,- mergaitė pažvelgė į klastuolės aprangą su prisiųtu vardu,- .... Avatija,- šyptelėjo pirmakursė ir pakėlė akis į draugę.
- Sakei ieškai elfų. Aš žinau kur juos rasti, bet kodėl tu jų ieškai?
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #8 Prieš 7 metus »
 Klastuolė nustėro. Nežinojo, ko tikėtis iš silueto, bet tikrai nemanė, jog juo bus jos amžiaus mergaitė, kuri, kas keisčiausia, ją užkalbino. Kurį laiką Avatija tiesiog žiūrėjo į varniukę didelėmis akimis ir nieko nesakė. Bandė suprasti, kodėl ši su ja kalbasi. Na, juk žmonės nesikalba šiaip sau. Jie visada turi kažkokių tikslų. Tokie buvo mergytės įsitikinimai. Už vis keisčiausia Luelei buvo tai, kad nepažįstamoji nori jai padėti. Reiškiasi, ko nors paprašys mainais. Bet ką galima prašyti mainais iš manęs? Nebent pinigų, bet neatrodytų, jog šiai jų trūksta.
 - K..ko tau iš manęs reikia? Ieškau, nes noriu. - piktai debtelėjo mėlynakė. Jau norėjo apsisukti ir eiti tolyn, bet šiaip ar taip kelio atgal greitai nerastų, o Kiyomi - kaip prisistatė varnanagė - gali jai padėti. Tad nuėjusi kelis žingsnius atgal Avatija staigiai atsisuko.
 - Man nusibodo viską daryti pačiai, čia nėra tarnų. - tarė pasipiktinusi, mat nesuprato, kaip iš viso galima gyventi be patarnautojų ar elfų. - O elfai gali man padėti. Jie juk irgi tarnai..
Avatija nužvelgė bendramokslę. Neatrodytų, kad ši tikrai žinotų, kur galima rasti elfus.
 - O iš kur tu žinai, kur slepiasi tie bjaurūs padarai? Neatrodai panaši į tas, kurios su jomis bičiuliaujasi.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #9 Prieš 7 metus »
Kiyomi nejaukiai nusipurtė nuo šaižaus (bent jai taip atrodė) klastuolės balso ir pasisukiojo į šalis, kad prasklaidytų tą baimės ir nejaukumo jausmą. Tada tylutėliai nusijuokė, bet abejojo, kad Avatija kažką girdėjo, nes jos akyse nematė jokių emocijų.
-Man iš tavęs nieko nereikia,- ramiai atsakį varnė,- aš tik noriu tau padėti, kaip draugė - draugei. Įdomus tavo atsakymas, kad ieškai, nes nori. Tai man nieko nepasako...,- vyptelėjo rudaplaukė. Štai po Harley žodžių, Avatija apsisuko ir pradėjo žingsniuoti tolyn, o Kiyomi akimis sekė pirmakursę ir vylėsi, kad mergaitė sustos ir pratęs draugystę. Jos noras išsipildė, nes Luelė vėl patraukė arčiau varnanagės.
-Elfai tau nepriklauso!- šūktelėjo Kiy, o tuščia koridorius tik paantrino protinguolės balsą,- nejaugi nenori išmokti rūpintis savimi pati? Vistiek gyvenime to prireiks, o dabar tu leidi kitiems lįsti į tavo gyvenimą,- pasipiktinusi išrėžė Kiyomi,- aišku tai ne mano reikalas, bet aš noriu, kad tau viskas būtų tik į naudą. Taip pat nevadink jų bjauriais, nes jie labai mieli padarėliai,- gyliai įkvėpė ir nuleido akis pirmakursė. Palaukusi dar keletą minučių, mergaitė tęsė savo kalbą,- aš žinau, kur jie slepiasi, bet nesakysiu. Turbūt tau kyla klausimas kodėl? O todėl, kad nori juos išnaudoti!- Harlė nusisuko nuo klastuolės ir pažvelgė į vieną gobeleną.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
Po aštrių bendraamžės žodžių Avatija prisimerkusi įsispitrijo į naują draugę. Iš tikrųjų vienuolikmetė nelabai žinojo šio žodžio reikšmę, bet kadangi šioji mergaitė taip ją pavadino, tai tegu. Klastuolė įdėmiai nužvelgė Kiyomi veidą, atrodė, kad ši tuoj pat pravirks.
Mergaitės kurį laiką stovėjo tylėdamos. Varnė žiūrėjo į gobeleną, tad po kurio laiko Avatija pasiekė jos pavyzdžiu. Kilimas buvo kiek nublukęs, bet vis dar gražus. Nors spalvos nebuvo labai ryškios, neatrodė, kad kabantis audeklas senas, greičiau vienas naujausių šiame koridoriuje, o gal ir visoje mokykloje. Jis užėmė beveik visą sienos aukštį, buvo ganėtinai platus. Jo pakraštės buvo papuoštos įvairiaspalviais geometriniais ir augalų motyvų ornamentais; neišvengta ir Hogvarsto koledžų simbolių. Kaip ne keista (juk tokie sutapimai pasitaiko labai retai), pagrindinį gobeleno plotą užėmė scena būtent su namų elfų. Tiksliau, dvi scenos. Kairėje pusėje buvo pavaizduotas liesas elfas, laikantis delnuose seną kojinę. Padaro akys blizgėjo nuo laimės ašarų. Kitoje pusėje, kaip Avatijai pasirodė, buvo tas pats elfas ir vėl jo akys spindėjo. Atrodė, lyg jis merdėtų, jis gulėjo ant akiniuoto berniuko, veikiau jau vaikino, rankų, bet šypsojosi. Mergaitė buvo įsitikinusi, kad iš kažkur pažįsta abi šias scenas.
Avatijos širdy atsirado lyg tol jai nepažįstamas jaudulys, bet vienuolikmetė nieku gyvu nebūtų prisipažinus sugraudinta paprasčiausio audeklo. Ir dar su tais bjauriais elfais! Vis dėlto nusprendė tęsti pokalbį.
 - Bet juk elfai yra tam, kad padėti. Toks jų darbas. Galų gale, jie juk tam ir egzistuoja! - Luelė vos nenusikeikė. - Jie juk viską daro mokykloje, jų čia turbūt pilna, tad jei vienas man padėtų, niekas nuo to nenukentėtų.
Rudaplaukė nutilo, laukdama varniukės atsakymo, bet jo nebuvo. Buvo tik kraupoka tyla koridoriuje, atrodė, lyg oras būtų sustingęs. Atsisėdo ant šaltų grindų, atsispirdama nugara į gobeleną.
 - Be to, nesuprantu, ko tu pyksti. - suraukė antakius vienuolikmetė. - Juk tau netrukdys, jei jie man padės. Sakai, kad man reikia daryti viską pačiai. Bet kam man rūpintis savimi? Tam yra elfai. Ir tarnai, bet čia jų nėra. Ir tik nesakyk man, kad tarnai nevisada bus šalia - klastuolė užvertė akis ir tarė tai pašaipiai paaukštintu balsu, kuris keistai nederėjo su ja.
Avatija atsistojo. Akmeninės grindys buvo per šaltos sedėti. Per šaltos ir nepatogios. Priėjusi prie bendrakursės, pažiūrėjo jai į akis, norėdama suprasti, apie ką ji galvoja.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
Mergaitė žvelgė į klastuolės išsprogintas akis, po jos gal ir skaudžių žodžių.
-Atleisk. Vis dar klajoju savam pasauly ir nepastebiu kitų žmonių ir jausmų,- pratarė rudaplaukė. Tada vėl pasisuko į gobeleną į kurį žvelgė ir Avatija. Šis gobelenas jai yra nepaprastai gražus, nežinia kaip klastuolei. Prabuvus tyloje kelias, bet neįprastai nejaukias minutes, mergaitės vėl pradėjo šnekėtis:
-Čia yra tik mano nuomonė, tad gali nesiklausyti. Gerai. Taa-ai... Aš manau, kad elfai tvarko visas patalpas ir gamina mūsų mėgiamą maistą, todė neturėtumėmė bausti jų dar ir kitokiais darbais. Jei tik Hogvartso 'valdžia" man leistų, aš tuoj pat išdalinčiau drabužėlius visiems šios mokyklos elfams ir išgelbėčiau nuo varginančių pareigų, nes jie triūsia ir dieną, ir naktį.,- ramiai pasakė Kiy ir susimąstė. Niekada, jokiai klastuolei vardu Avatija neišduosiu elfų gyvenvietės hogvartse. Tegu nekiša nosies kur nereikia. Harlė užrietė putlią nosytę ir įsitempė, nes naujoji draugė vėl pradėjo kalbėti. Toliau Kiyomi neatsakė ir vėl paniro į savas mintis.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #12 Prieš 7 metus »
 Luelę labai nervino varnės tyla. Suraukusi antakius ji dar labiau įsispitrijo į naująją pažįstamąją, bandydama šitaip priversti ją ką nors atsakyti. Jai būtų patikęs bet koks atsakymas - kad ir piktas, įžūlus ar dar koks - tačiau ši tyla ją slegė. Ji nemokėjo suprasti žmonių jausmų ar minčių iš tylos, kadangi ir pati nebuvo linkusi juos rodyti, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai ją toks reiškinys nervino ir vertė nerimauti.
 Nusprendė ir pati nieko nesakyti. Užsispyrusi, tvirtai suspaudusi lūpas nusigręžė nuo Kiyomi. Nuėjusi kelis žingsnius nuo jos, ėmė vaikščioti pirmyn-atgal priešais didelį gobeleną. Buvo labai tylu ir vienintelis garsas koridoriuje buvo jos batų kaukšėjimas. Jai šis garsas netrukdė, bet tikėjosi, jog trukdys varnei, tad ėmė vaikščioti dar energingiau, kad tik šioji ką nors atsakytų.
Na, nenori ir nekalbėk, aš tuo labiau nekalbėsiu. Didelis čia reikalas. Aš tikrai dėl to nepergyvensiu. - galvojo klastuolė, tačiau jos mintys nebuvo visiškai nuoširdžios. Ji nenorėjo prisipažinti sau, kad jai patiko naujoji draugė ir norėtų su ja pasikalbėti, pažaisti lėlėmis ar dar ką nors nuveikti kartu, tačiau žinojo, kad pasiduotų, jei pirmą pasiūlytų draugystę, tad sukryžiavusi rankas ant krūtinės ir toliau vaikštinėjo pirmyn atgal po beveik tuščią koridorių, o jos žingsniai aidėjo visoje patalpoje.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame

*

Neprisijungęs Sofi Westland

  • *
  • 18
  • Taškai:
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
Sofi atklydo į keistą koridorių. Jis skendėjo tamsoje, bet geriau įsižiūrėjusi, Sofi išvydo pirmyn ir atgal vaikštinėjančią merginą. Buvo tylu, tik nerimastingi žingsniai aidėjo koridoriaus skliautuose. Mergina apžvelgė patalpą - Vėdryno čia nesimatė. Kur jis dingo? Kai rasiu, tam katinui bus riesta. Sofi kiek palūkuriavo, o tada įsidrąsino prieiti prie merginos, vaikštančios koridoriumi ir jos nepastebėjusios. Dairydamasi į šalis, ji stengdamasi atsargiai statyti kojas - kad nesukeltų triukšmo ir neįvarytų infarkto, merginai - priėjo prie jos.
Sofi atsikrenkštė ir suvebleno:
-Atsiprašau, ar nematei katino? Tokio pūkuoto ir oranžinės spalvos? Maždaug nedidelio šuns dydžio, - Sofi pati suprato, kad šneka nesąmones. Bet tikėjosi, kad merginą ją suprato.

*

Neprisijungęs Starkas Erikas Ramsay

  • Burtininkas
  • ****
  • 222
  • Lytis: Vyras
  • i don't wanna go, mr. stark
Ats: Gobelenų koridorius trečiame aukšte
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
 Iš piktų minčių Avatiją pažadino mergaitės balsas. Deja, tai ne Kiyomi atsakė. Suraukusi apvalų veiduką atsigręžė į ją užkalbinusią merginą, tačiau nesustojo. Ši vilkėjo Varno Nago uniformą. Dar viena varnė... Tikiuosi, ši nebus tokia teisinga. Išgirdusi klausimą, Avatiją nustebo. Katė? Šuns dydžio? Na jau ne.
 - Labas. Šiaip žmonės iš pradžių sveikinasi. - kiek piktokai atrėžė klastuolė. Palaukusi minutę, pažvelgė į sutrikusią varnę ir atsakė jau žymiai minkštesniu balsu. - Ne, nemačiau. O nuo kada katės būna šuns dydžio?
Nutilo ir sustojo priešais kačių ieškotoją. Nužvelgė ją. Ji atrodė kiek vyresnė už Avatiją, gal kokių dvylikos ar trylikos. Klastuolė nusprendė susipažinti - visada priverčia turėti vyresnių draugų.
 - Aš Avatija Luelė, Klastūnynas. - užrietė nosį. - O tu?
Pabandė nusišypsoti, bet jai nelabai pavyko. Jos "šypsena" veikiau priminė žmogaus, kuriam skaudą, bet kuris nori tai paslėpti, veidro išraišką.
 - Klausyk, o gal tu žinai kur mokykloje gyvena namų elfai? Aš tau padėčiau rasti katę, jei tu pasakysi man, kur yra elfai.
 Įdėmiai, kiek prisimerkusi įsižiūrėjo į varnės veidą. Jetau, pastaruoju metu vis prisimerkiu. Turbūt laikas apsilankyti pas okulistą.
„when i drift off, i will dream about you. it's always you“ - tony stark, avengers: endgame