0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

patsuan

Parduotuvių alėja
« Prieš 7 metus »
Didžiulė, ilga pastatų eilė driekėsi per visą gatvę, kuri buvo visados pripildyta žmonių-- ir dieną, ir naktį. Visi jie stumdėsi ten tik dėl vieno tikslo-- geresnės nuolaidos ir pigesnės prekės. Taip, ši gatvė buvo skirta vien tik apsipirkinėjimui; išlaidavimui iki kol piniginėse ir banko kortelėse švilpavo vėjai, o rankos buvo pilnos šlamšto kurio matyt, apart vieno, pirmojo karto, niekas nepanaudos.  Bet tai ir buvo nuostabiausia, bent jau šioje vartotiškoje visuomenėje.
Žinoma, tarp visų drabužių, batų, papuošalų ir kitokių parduotuvių buvo įsikūriusios kelios kavinukės ir dar daugiau kavos namų. Nežinia kodėl, bet jaunimas tiesiog dievino trindamiesi aplink gurkšnoti pienu ir kitais priedais atskiestą kavą arba kitus gėrimus; ir tai tik tebuvo vienas iš laiko praleidimo būdų toje vietoje.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #1 Prieš 7 metus »
Jau buvo pradėjusi manyti, kad žiobarotyra yra visai nieko - nors gal pats profesorius, kaip sako "kieti vaikai" buvo itin chill guy tipo žmogus - kas privertė Junko kiek ramiau atsipūsti, kartu ir su faktu, kad kiti ekskursijos dalyviai buvo tik akimi regėti mokiniai, niekas daugiau.
..O gal kiek ir idiotiška buvo tikėtis, kad viskas eis ramia, draugiška linkme, su jokiais blogais atsitikimais ar dar kuo. Galva, įkišta į raudoną šiltą šaliką greitai pakilo, vos išgirdus jos, na, porininką - žinoma, profesorius gal nebuvo ir itin prastas pasirinkimas leisti laiką su, bet ji kažkaip tikėjosi, nežinia, galbūt paprastos veiklos, kur būtų reikėję visos susirinkusios grupelės, ar leidimo jiems vieniems paklaidžioti aplink, kol bus prižiūrimi kokiu magišku būdu, neleidžiančiu jiems prisidirbti. Pro ausis išlėkė ką tik girdėtas aiškinimas, ką kur ir kaip viską reikės daryti, kol pati klastuolė sustingusi it statula spoksojo prieš save, kiek persigandusi ir norėdama tuoj pat lėkti.. net nežinai kur. Iš čia, į savąjį kambary klastūnyne, į savus namus, į pragaro bedugnę?
Kiti judesiai buvo atlikti automatiškai, sekant likusių mokinių, kurie tikriausiai nebuvo taip įbauginti judesius - net nepajuto, kaip atsidūrė kažkokiame didžiuliame ir šurmulio persipildžiusiame pastate. Giliai įkvėpė, kartą, kitą, tada atsisuko į profesorių, kuris stovėjo visai prie pat.
-Ar..,- tylus balselis, net nebuvo tikra, ar išėjo koks garsas iš gerklės. Dar kartą giliai įkvėpusi, Junko ryškia spalva šviečiančiu nagu bakstelėjo į profesoriaus dėvimą paltą, būdama užtikrinta, jog jis tai pajuto. Greitai sumirksėjo, bandydama nuraminti drebantį balsą,- Ar man yra la..labai būtina  būti drauge su jumis? Gal-Galbūt aš galėčiau kur nueiti viena, a-ar prisigretinti prie kitų vaikų?
Ištraukusi ir kitą ranką iš kišenės, abi nerangiai sunėrė - akis nuleisdama į ryškią raudoną spalvą, kuri kaustė akis netinkamumu. Kažkiek net bijojo pakelti galvą viršun, kad regėti profesoriaus Reinher veidą, kai praneš ir taip ganėtinai nuspėjamą atsakymą.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #2 Prieš 7 metus »
Gan įdomi pamoka ar ne? Tik apsipirkinėjame ir viskas,- pradėjo kalbą Ginta su savo kompanione Gvendolina,- Na, pažiūrėkim kiek piniginėje yra pinigėlių.
Tauškalė iš savo apsiausto išsitraukė paprastą juodą piniginę.
- Taip. Čia yra...Oho 100 svarų. Taigi mes čia tris valandas turėsime slankioti. Profesorius sakė mus vertins pagal tai ką mes pirksime, tad leiskime šiuos pinigus išmintingai, gerai?- Ginta nusijuokė. Tai gal pradžiai nueikime į kavinukę? Išgertume moliūgų sulčių ar kažką panašaus...- pamačiusi keistą klastuolės žvilgsnį Tauškalė susiprato,- ak, taip tikrai. Užmiršau, kad žiobarai negeria moliūgų sulčių,- antrakursė vėlgi nusijuokė,- tada bent išgerkime kokteiliukų kuriuos aš labai mėgstu. Štai ten! Mama mane atsivesdavo į šią kavinukę.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #3 Prieš 7 metus »
Tai gi kaip tarė taip Gvendolina ir padarė puikiai susidraugavo su mergaite iš Grifų gūžtos. Ginta labai norėjo nueiti į kavinukę. Žiobarų kavinėje ji buvo ir anksčiau su tėvais ir broliu, bet ne su drauge. Gintos vedama ji nuėjo paskui ją prie staliuko ir padavėjai atėjus naujoji jos draugė užsakė kokteilių. Gvendolina pamanė, kad reiktų paklausti draugės ką ji žino apie žiobarus, kad geriau ją įvertintų:
- Žiobarai... Tai gi... - užtęsė Gvendolina. - Ką žinai apie juos? Dažnai čia ateini su mama? Gal pažįsti kelius žiobarus?
Ginta atrodė nusiteikusi kalbėti, sėdėjo tiesiai bei šypsojosi rodėsi jai patiko čia būti. Gvendolinai irgi patiko, susipažino su nauju žmogumi, vieta. Jautė mažą jaudulį būnant be suaugusio, bet viskas gerai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė Gvendolina Linder »

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #4 Prieš 7 metus »
Pagaliau įėjus į kavinukę ir atsisėdus prie stalelio Ginta užsakė sau ir savo draugei po vieną puodelį tiramisų skonio ledų kokteilių.
- Oh, labai daug apie juos žinau,- pradėjo kalbėti Ginta išgirdusi klausimą,- pati esu pusiau žiobarė. Nors tėvai mane augino kaip burtininkai, vis vien man mama pasakodovo kaip elgiasi žiobarai be lazdelių ir t.t., nes ji pati buvusi negrynakraujė, iš žiobarų šeimos. Taigi, mes su mama darydavome mergaičių vakarus kartą per savaitę. Ir dabar darome, tik ne be taip dažnai, nes daug laiko praleidžiu čia. Hogvartse. Ak, gaila. Man jau baigėsi kokteilis. Tuoj paprašysiu sąskaitos.
Grįžusi prie stalelio Tauškalė vėl pradėjo tauškėti:
- Taigi mes kartu važiuodavome į šią kavinukę autobusu. Kadangi Londone nėra burtininkų reikėdavo elgtis kaip žiobarei. O ačiū,- tarė Ginta padavėjai atnešusiai sąskaitą. Bus 1.7 svaro. Štai. Na gal jau eime?

*

Mišelė Streikers

Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #5 Prieš 7 metus »
Mišelė nukabinusi nosį sliūkino parduotuvėlių prikimštoje gatvėje. Mergaitei nepatiko apsipirkinėti. Šis dalykas jos  niekada nežavėjo. Švilpukė giliai atsiduso.  Ji to neiškęs.
Vieną dieną apsieti be burtų lazdelės-lengva,nei visą dieną būti žiobaro kailyje,bei apsipirkinėti. Mergaitė nesuprato,kaip žmonėm: tiek burtininkams,tiek žiobarams tai patinka. Aš niekada jų visų nesuprasiu.-pagalvojo Švilpynės koledžo mokinė. Tačiau pamėginti verta. Juk už nusipirktus daiktus atitinkamai gausiu taškų... Tačiau Mišelės mintis nutraukė vaizdas. Reginys vyko šalia mergaitės. Neveltui moterys gali matyti šimto aštuonesdešimties kampu. Prie pat lango su žiobarotyros profesoriumi stovėjo klastūnyno mokinė ir švilpukei šovė galvon mintis. Mišele,prisimini kaip buvo su Jamisonu? -bandė atkalbinėti vidinis balsas.Klastuoliai prisiriję išdaigų ir kitų nesąmonių. Tačiau viskas buvo veltui. Mišelė tekina nuskuodė link didžiulio pastato. Greitai atvėrusi duris,  švilpė atsargiai,niekam nesimaišydamasi po kojomis ėjo link klastuolės ir profesoriaus. Vidinis balsas klykavo mergaitės viduje,sakydamas,kad šis planas yra apgaulėtinas iš visų jos sukurtų,bet tai neveikė. Mišelė toliau žingsniavo link poros. Ji girdėjo klastuolės drebantį balsą. Kažkam padarysiu paslaugą.-vien apie tai pagalvojusi Mišelė nusišypsojo. Eidama įdėmiai tyrinėjo klastuolę. Švilpė bandė prisiminti ar pažysta šią personą,bet teko nusivilti. Galiausiai atstumas skiriantis mergaitę ir hogiečius sumažėjo,Mišelė pajuto lengvą baimę ir nerimą ,bet ir jie nepasiekė tikslo...  Prislinkusi prie pat žiobarotyros dėstytojo, antrakursė  kaip įmanydama garsiau pasiteiravo:
-Profesoriau,ar galima man apsipirkinėti su šia klastuole?
Mišelė klausiančiai,kaip ir kieme,pažvelgė į profesorių. Vylėsi ,kad negaus papeikimo už įžūlumą ir nesumenkis mokinės savigarbos.

*

Izaac Reinher

Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #6 Prieš 7 metus »
Buvo pasiilgęs žiobariškojo pasaulio, kur viskas buvo kiek aiškiau ir skaidriau negu magiškajame. Viską galėjai paaiškinti keliais lengvais sakiniais, o viską pakeisti-- vos keliais žodžiais. Nors... Nors ir čia lūkuriavo įvairiausi pavojai ir neaiškūs žmogėnai, kurie tik ir tykojo prigriebti kelis mažus vaikučius ir įgrūsti juos į bagažinę, išvežti tolyn tolyn, kur niekas neišgirs jų riksmų... Todėl Izaac ir buvo čia, norėjo juos apsaugoti nuo visko. Net jeigu jo mokiniai būtų buvę per kilometrą nuo jų, vyriškis vis tiek jautė kiekvieno būseną, mat prieš pradangindamas leidimus juos užbūrė tam tikrais kerais, kurie susiejo jį su vaikais trumpam laiko tarpui. Bet, jiems nereikėjo šito sakyti, ar ne?
-Panele Enoshima,- pajutęs bakstelėjimą nuleido įkypas akis į mergaitę ir ilgą sekundę studijavo su pašaipia šypsenėlę jos smulkų veidelį, pilną slepiamos baimės, kuri buvo kiek nepagrįsta, sprendžiant iš visko. Juk profesorius nieko blogo nėra padaręs ir, galbūt, nieko nedarys. Visados reikia pirma vaikus pripratinti prie savęs, tą jis puikiai žinojo. -Jeigu norite, jūs laisva pasirinkti bet kurią kitą mokinių porą, jeigu...- kiek kilstelėjo galvą į viršų, slėpdamas veido išraišką. -Jeigu ši jus priims. Nei vieno nelaikau prie savęs pririšto pavadėliu, nemanau, kad tai yra išvis leistina ir humaniška, - gūžtelėjęs pečiais jau buvo benueinąs, žinojo, kad mergaitė šį seks bet kuriuo atveju (vaikai taip lengvai perprantami), kai prie jų atbėgo švilpė, kuri manyt norėjo, kažkodėl, apsipirkinėti su mažąja klastuole. Kaip miela. Bet...
-Eikite. Tik žiūrėkite, nepasiklyskite ir nekalbėkite su nepažįstamais. Žinote...- išraiškingai pasilenkęs iki jų akių lygio ir rankomis už pečių jas pritraukdamas arčiau sušnabždėjo. -..kad čia gali būti įvairių žmonių? Bet matau, kad jūs, kaip kitos mergaitės esate labai drąsios ir nebijote vienos, be profesoriaus, vaikštinėti aplink. Šaunuolės,- švelniai paplekšnojęs joms per nugaras atsitiesę ir jau buvo benueinąs savo keliais.

*

Neprisijungęs Gvendolina Linder

  • V kursas
  • *
  • 100
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #7 Prieš 7 metus »
Gvendolina liko sužavėta. Ne iš kelmo spirta toji grifiukė. Galima sakyti Ginta žino net gi daugiau nei pati Gvendolina ir puikiai išmano kaip elgtis.
Išėjusios iš kavinukės jos ėjo nežinoma linkme ir Gvendolina pristatė savo planą draugei:
- Aš norėčiau užeiti į knygyną. Nusipirkti žiobariškos literatūros, labai įdomu apie ką skaito jie. Tuomet norėčiau ir saldainių. Brolis prašė grįžti su lauktuvėmis. - nusijuokė ji. - O tu žinai kur norėtum nueiti? Tuomet galėsime apsilankyti ten kur tu nori ir likusius pinigus dar pagalvosime kur išleisti jeigu jų liks. - pateikusi tokį pasiūlymą nutilo Gvendolina.
Ginta rodėsi neskubėdama žingsniavo per parduotuvių alėją, koja kojon su Gvendolina, klausėsi ir vis žvilgčiojo į parduotuvių vitrinas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Gvendolina Linder »

*

Neprisijungęs Adira Floris

  • VI kursas
  • *
  • 305
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • :)
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #8 Prieš 7 metus »
Gerai pasiruošusi pamokai, Adira buvo apsirengusi žiobariškus mėlynus džinsus ir geltoną palaidinę su didele ruda gėle per vidurį. Šią gražią dieną ji visai neišsiskyrė nuo kitų žiobarų.
Ir kaip seniai ji buvo Londone! Nors ir neteko vaikščioti šia alėja, jai vistiek sugrįžo malonūs prisiminimai. Ačiū tau, žiobarotyra.
Stovėdama kiek tolėliau nuo kitų kelių atėjusių mokinių, ši klausėsi profesoriaus įspėjimo. Tik nekalbėti su nepažįstamais. Na taip, čia juk magija nepasinaudosi.
Mokytojui nueinant kažkuriuo keliu, Adira viską apmąstė. Nejaugi negali eiti viena į parduotuves? Jeigu ir galėtų, bijotų. O iš visų mokinių pažinojo tik Junko, bet bijojo prieiti prie jos ir paklausti.
Stovėdama vis toje pačioje vietoje, antrakursė apsidairė į visas puses ir mintyse apgalvojo, ką būtų galima nusipirkti.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #9 Prieš 7 metus »
Vos tik kai buvo į ją kreiptasi, iškarto nurijo susikaupusį seilių gumuliuką - automatiškai pakėlė galvą aukštyn, kad galėtų regėti profesoriaus veidą, tačiau tas žvilgsnis ir su šypsena privertė ją jaustis nejaukiai, kartu tarsi liepiant nuleisti akis žemyn žemyn, kol rankas priploti prie įkyraus mokyklinio sijono - kaip kokiai gerai, drausmingai mergiūkštei. Aišku, Junko pilnai suprato, kad profesorius nebuvo blogio įsikūnijimas, norintis ją suėsti ant pirmos pasitaikiusios progos, kaip tik verčiau buvo tas, kuris padėjo mokiniams, kad ir kiek savotiškai - tačiau ir tuomet, kažkas jame vertė merginą jaustis itin nejaukiai šalia jo.
Nesusilaikė šaižiai neįkvėpus kartu su profesoriaus Reinher komentaru - jis tikriausiai neturėjo omeny nieko blogo, tik sakė, kad nebūtų papildoma penkta koja kitiems mokiniams, klastuolė buvo tuo užtikrinta ir save dėl to tolimiau tikino, tačiau tai nereiškė, kad toksai komentaras nesmeigė tiesiai į širdį. Gal ir dėl to, kai atbėgo kita mergaitė, lyg ir matyta lauke ar klasėse, ji buvo tokia pasimetusi?
-Aš.. ak, na..,- lemeno ji, spoksodama į nuleistas rankas. Kiek apgailėtina, štai ji, išdidaus Klastūnyno mokinė, persigandus ir net nežinanti, kaip reikia būti komunikabiliai, cha, koks niekingas vaizdas! Atrodė, kad net galėjo regėti iš juoko ir pašaipos persikreipusį Karasunos veidą,- Žinoma, mielai.. t-tai yra, jeigu priimi mane į kompaniją..
Nesusivaldė nežvilgtelėjusi į profesorių, lyg šis būtų koks griežtas tėvas, kuris net ir sakąs, kad leisiąs, vistiek turi dar kartą pergalvoti savo pasirinkimą ir dar kartą jį pakartoti. Išgąstingai krūptelėjo, vos pajutus prisilietimą ir tyliai abiems antrakursėms šnabžtelėtus žodžius, ir vėl pasijausdama kaip į sustingusią statulą įkalintas žmogus. Akimirką viskas pasirodė labai, labai bloga idėja, o gal tik dar prastesnis sapnas, iš kurio, deja, pabundama nebus - sugniaužusi vienos rankos pirštus į kumštį, dirstelėjo tai į draugiškai atskubėjusią mokinę, tai į nueinantį profesorių.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Mišelė Streikers

Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
Gavusi leidimą būti kartu iš profesoriaus, švilpė viduje džiūgavo. Juk ji neliks viena!  O tai buvo geriausia. Antrakursė nemėgo būti viena, ypač nematytoje vietoje su nepažystamais žmonėmis,kurie dar yra žiobarai. Su kuriais negalima naudoti kerų!
 Su šypsena Mišelė atsisuko į  klastuolę. Tačiau laimė, džiaugsmas ir pasitikėjimas užtemo, kai mergaitė pamatė,kad   bendrakursė yra pasimetusi. Tarsi sugniuždyta,o tai Klastūnyno mokiniams nebudinga. Išgirdusi būsimos bendrakeleivės klausimą,
Mišelė nustebo. Ar jai viskas gerai? Kodėl ji tokia? Antrakursė niekada nematė šitokių klastuolių, tokių "nesavo kailyje". Ir tai vertė sunerimti,rūpintis kitu žmogum.
-Taip, aš tave priimsiu. Nebijok, pažadu.  Aš esu Mišelė Streikers iš Švilpynės koledžo,- atsakė padrąsindama klastuolę mergaitė. -Bet ar viskas tau gerai? Nes atrodai ne kaip...-sunerimusi nutesė švilpė.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
Net nebežinojo, kaip reikėjo tolimiau elgtis - aišku, situacija būtų buvusi tokia pati, jeigu nuo pat pradžių būtų su kažkuo suporuota, tačiau tasai faktas, kad prieš tai turėjo eiti per visus "papildomus dalykėlius", kaip antai buvimo žlugdančioje baimėje dėl profesoriaus buvimo su ja, ar kad šis būtinai turėjo pataikyti žodžiais į skaudesnę vietelę..
Velniai terauna, tikrai nevilties persipildęs reikalas!
-Ah, malonu.. Gali vadinti mane Junko, ar Jun, kaip patogiau pačiai..,-murmtelėjo atgalios, nė kiek neužsikrėsdama draugiška nuotaika, kuri tiesiog supo Mišelę. Turėjo dar kelis kartus giliai įkvėpti, stipriau suspaudžiant nagus į prieš tai suformuotą kumštį - akimirkai pasirodė, kad vienas raudonas nagas atšoko, ir nesusivaldė iš instinkto dirstelėjus į jį, sukąsdama lūpą kartu su kiek atsilipinusio raudono nago vaizdu - aišku, jis neatšoko, neparodant jos tikro ir ganėtinai netvarkingo netikro nago, bet vienaip ar kitaip, Karasuna ją užmuš dėl to, ar bent jau parengs kokių įkyrių priminimų apie jos nemokėjimą nieko padaryti.. Nesusilaikė neprunkštelėjusi, tikriausiai keistai atrodė šalia stovinčiai švilpei, keistai atrodė ir sau pačiai, žinant situaciją, kurioje buvo, yra ir dar bus, bet.. Pakėlė galvą aukštyn, sukoncentruodama žvilgsnį į merginą priešais, būdama pilna didesnio užtikrinamumo negu prieš tai,- Nieko nieko, tiesiog nesijaučiu ypatingai gerai.. Turėsi man atleisti, heh.
Tarsi kiek pati apgailestaudama, ganėtinai nejaukiai kitos rankos nagais pasikasė galvos paviršių, akimirkai nusisukdama į kitą pusę. Aišku, tai buvo melas, jautėsi kaip visada, bet mergina to žinoti negalėjo, o ir pati atrodė kaip koks ligonis, ką jau kalbėti apie tai, kad tai buvo jos kasdieninė būsena.. tai koks čia ir melas, realiai.
-Taigi..,- nutęsė, rudomis akimis įsispoksodama į bendraamžę,- Ar turi kokių norų, kur būtų norima apsilankyti pirma?
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #12 Prieš 7 metus »
- Puikiai sumaniai,- pagyrė Ginta klastuolę,- aš turiu žiobariškų knygų ir esu jas skaičiusi, bet mielai nusipirkčiau dar vieną. Galbūt ir lauktuvių tėvams tuo pačiu nupirksiu...
Tad išėjusios iš kavinukės mergaitės patraukė link knygyno.
- Seniai buvau knygyne. Hogvartse tikrai greitai bėga metai, ar ne?- Tauškalė nusijuokė, bet tai buvo tiesa. Hogvartse jau bėgo antri rudaplaukės metai, o rodos neseniai Gintai ant galvos tupėjo paskirstymo kepurė ir sprendė kur ją paskirti.
- O, šita turėtų būti įdomi,- tarė Ginta pakėlusi storą žalia knygą,- Treilė Biginska ją parašė. Jau iš to sprendžiu, kad knyga gera. O tu žinai šią rašytoją? Ji pati yra ragana, bet knygas išleidžia žiobarams. Labai maloni moteriškė. Na, tai gal aš šia ir imsiu. O kokią pasirinkai tu?

*

Mišelė Streikers

Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
Mišelė šyptelėjo.
-Gerai,Junko. -atsakė švilpė,gūžteldama pečiais. Ir tą akimirką mergaitė nutilo, mat skubiai pradėjo galvoti,kur būtų galima apsipirkti kartu su klastuole.  Mergaitė prisiminė kavinę. Tačiau greitai nuvijo mintį ten apsilankyti. Drabužių parduotuvės? -pagalvojo antrakursė.Ne... ten bus neįdomu ir abejoju ar profesorius už tai skirs taštų. Reikia kažko netradicinio. Kažkas ,kad būtų genialus, iškirtinis... vienu žodžiu apibendrinus patraukiantis akį... Bet apmąstymus nutraukė Junkos prunkštelėjimas. Mišelė pakėlusi vieną antakį pažvelgė į bendraamžę. Ši  tarsi apgeilestaudama pasakė , kad esą ji nesijaučia gerai...
Mišelė atsiduso. Ji nusprendė,kad šiai dienai užteks kitų žmonių savijautos analizavimo....
Išgirdusi Junkos klausimą, švilpė sukluso.
-Kaip norų neturiu,nes nelabai mėgstu apsipirkti. Tačiau galėtume apsilankyti sendaikčių parduotuvėje,jei tokia yra šioje alėjoje. Ten aš niekada nebuvusi.  O tu,Junko?-pasiteiravo antrakursė.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Parduotuvių alėja
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
Įkvėpk, iškvėpk, įkvėpk, šypsena irrr..! Pakėlusi galą aukštyn, mergina kiek atsilaisvino kelis kartus aplink kaklą apsisukusį šaliką, pasikeldama dvi arklio uodegėles ir leisdama joms laisvai judėti į šonus. Galų gale, jeigu jau tokią šiukšlę kaip ją priėmė drauge, negali dabar nuvilti žmogaus, ar tai prilaikyti, ar tai nervinti..
-Ah!- Vis dėl to nesusilaikė nekrūptelėjusi kartu su tolimesne kalba, kurią Mišelė vystė,- N-na, būti buvusi esu, bet ne šičia, tai nežinau, kur tokia randasi.. Tačiau esu tikra, kad kažkur prie turėtų būti pastato žemėlapis, rodantis visas esamas parduotuves ir panašiai! Gal-galbūt protingiausia būtų dabar susirasti šį, ir tada spręsti kur eisim? O gal ir ieškant šio atrasim kokią parduotuvę..
Apsisukusi ant paaukštintų storapadžių batų kulnų, Junko pirštais pasirėmė smarką, pagal kitų žinomų didesnių prekybos išsidėstymą bandydama nuspręsti, kurgi galėtų būti tasai žemėlapis - netrukus jos rudos akys sužibėjo, o pati mergina lengvai kumščiu trinktelėjo per savo delną. Norėjo jau čiupti švilpę ir tempti ją iki reikiamos vietos, kaip būtų pasielgusi pirmakursė ji, tačiau naujieji instinktai, kad toks elgesys gali ją paversti įkyria mergiote, kuri nežino nieko apie asmeninę erdvę skaudžiai spyrė veidan, paliekant klastuolę kiek sumišusią ir nežinančią ką daryti.
-M-manau, kad žemėlapis su par-parduotuvių išsidėstymu yra ten...- galiausiai kiek pakeltu balsu pradėjo tarti, pabaigdama sakinį vos ne šnabždesiu, prieš tai lengvai pirštais trūktelėjo už Mišelės  dėvimų drabužių medžiagos, kad į ją būtų atkreiptas dėmesys, ir antrakursė galėtų pirštu bakstelėti į tikriausiai eiti reikiamą kryptį.
Melsdamasi, kad ji būtų sekama, pradėjo eiti ten, kur pirmais parodė - stengdamasi brautis pro žmonių minias, kurių buvo ganėtinai daug (nors ko gi norėti, vienaip ar kitaip, gi buvo savaitgalis), mergina tuo pačiu metu stengėsi dairytis į aplinkui esančias parduotuvėles.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”