0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kleonas De la Gardie

  • Smuklininkas
  • ***
  • 39
  • Lytis: Vyras
  • Antraštė
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #30 Prieš 2 metus »
  Kalėdų laikotarpis buvo ypatingas savomis įvairiomis tradicijomis po pasaulį. Bet Kleonui kai kas ypatingesnio nei Kalėdos. Mergina. Širdies dama - Selena. Prie jos jausdavais kitaip, atsipalaidavęs ir su nerimu širdyje. Buvusio švilpio akimis, tai buvo tikra meilė. Į vieną dalyką kurį buvo įmanoma susikoncentruoti tai į gintaro spalvos akis, balsą. Kleo net neatkreipė dėmesio, kad aplinkui buvo vaikai kurie dar vis vėlumoje su šeimomis linksmai leisdavo laiką, lipdydavo senį besmegenį su šypsenomis veiduose.
  De la Gardie buvo kiek susijaudinęs, kad mergina gali sušalti, kai nešioja tuos nepatogius aukštakulnius žiemos laikotarpių. Lengva susirgti. Gi tėvai visados vaikams pirkdavo kiekvieną žiemos sezoną naujus šiltus batus, kad neperšlaptų ir nesusirgtų, o vėliau negulėtų savo lovose žiūrėdami animaciją praleisdami pamokas mokykloje. Jau norėjo kažką pratarti apie batus, bet prisiminė, kad šiandien per šį vakarą nereikėtų pyktis dėl menkniekių ir atrodyti, kaip ''Karen'', tad nieko apie tai neprasitarė ir šiltai šyptelėjo. Svarbiausia buvo, kad jai yra patogu ir gerai.
   -  Niekada nebučiau paglvojęs, kad šį vakarą praleisime kartu. Kai kurie dalykai keičiasi. Tiesa?
  Dar kartą šyptelėjo ir ramiai ėjo sunerimęs nulinkęs galvą žemyn. Bateliu vis dar negalėjo pamiršti.  Nesusilaikydamas dėl batelių prakalbo:
   - Ar nemanai, kad sušalsi su tokio grožio bateliais per tokį šaltį? - įsitvėrus trumpai tylai, nenoromis kostelėjo, - Man tinka, kad ir kur norėtum eiti.
   Nusivilkęs savo striukę. Nusprendė, kad visgi šiandien norės save pasmaugti kaklaraščių ir juodų kostiumų. Nors ir kaklaraštis buvo kiek netvarkingas, nes idealiai nemokėdavo jį susirišti, netgi šiandiena turėjo ieškoti per žiobarišką daiktą - telefoną, kaip susirišti kaklaraštį. Būdamas dvidešimt penkerių vaikinas vis dar nemokėjo tvarkingai susirišti, tai yra didžiulė gėda aristokratų šeimai. Dar vis gerai prisimena, kaip mama rišdavo kaklaraštį į svarbus susitikimus.
  Pasitvarkė kaklaraštį ir žydromis akimis pažvelgė į Seleną. Netgi žandikaulis atvipo pamačius nuostabaus grožio suknelę, kuria vilkėjo juodaplaukė. Nors žandikaulis atvipo tikriausiai nuo pačios merginos grožio, negu dėl suknelės.  Viskas buvo tobula prie jos priderinta, kaip angelas iš sapnų.
   - Tu atrodai graži, kaip visada.
  Nusišypsojo ir priėjo prie laiptų ir su rankų gestų mostelėjo prie jų. Linktelėjęs ištarė prie blankiai šviečiančių geltonų lempučių, nusišypsodamas šilta šypsena ištarė:
   - Mi amor, jus pirma.
Aš vis dar kalbu per miegus.
Aš vis dar sapnuoju.
Kaip galima tobula rimtis,
Kai mano protas toks triukšmingas?


*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #31 Prieš 2 metus »
  Kartais gyveni nežinodamas kokia yra tavo gyvenimo prasmė. Eini ten, kur eina visi - darai tą, ką daro visi. Žiobarų pasaulyje tai rodos buvo vadinama robotizacija. Ką tas reiškė, ar tikrai teisingai suprato žodį? Tai buvo visai nė motais. Nuosavoje galvelėje gyvenančių tarakonų problemų užteko, ko dar į kitų aplinkinių galvelėse gyvenančių ratakonų problemas lįsti? Ypač jeigu tai visai svetimi žmonės. Savų Harper šiame pasaulyje nebeturėjo. Motina? Kokia iš Catherine motina, jeigu gimtadienio proga ta moteris atsiuntė vieną mažą atvirutę, kurią atnešė gerokai pakrikusios sveikatos pelėda? Teko tą vargšelę priglausti pas magizoologą, gyvenantį Godriko Dauboje. Kiek domėjosi kaštonplaukė, pelėda (kuriai dabar suteiktas Freidiros vardas) pasveiko, tačiau atitolti nuo naujų namų daugiau nei per pusę mylios atsisako, nebent yra narve ar tupi naujajam šeimininkui ant rankos.
  Tai buvo eilinė išeiginė diena Magijos Ministerijos darbuotojos gyvenime, kai ji nežinojo kur eiti ir ką veikti. Žingsniuodama tirpstančiu sniegu (pavasaris į Britaniją veržiasi kiek per anksti, juk dar tik Sausio vidurys!) Noelė prisiminė rudenį vykusį Ministerijos pokylį, vasaros pabaigoje sutiktą Nojų Eriką Wolfhard, kuris pasirodo buvo septinto lygio darbuotoju. Prisiminė paskutinį mamos apsilankymą prieš du mėnesius. Jautėsi tokia vieniša ir niekam nereikalinga. Net skruzdėlės (tikras pavasaris!... o gal tai tebuvo jos vaizduotės iliuzija?), tempiančios kažkokias smulkmenėles į savo namus atrodė reikalingesnės šiam pasauliui nei grynakraujė burtininkė.
  Į veidą pūtė drėgnas Britanijos vėjas, priverčiantis šiek tiek susigūžti bei dar labiau paslėpti veidą skaroje, apvyniotoje aplink kaklą. Tokių oro sąlygų ragana nepakentė, tačiau nuo keturių sienų taip ir siekiančių suėsti jos paskutinę sveikos valios dalelę smegenyse ir norą gyventi reikėjo žūtbūt pabėgti kuriam laikui. Atspėkite kur pabėgame? Į dar vieną keturių sienų kalėjimą! Nuostabi žmonijos logika. Ištrūkus iš namų, kuriuose tave spaudžia sienos, vėl atsidurti vietoje turinčioje keturias sienas.
  Įėjusi į observatoriją nusiėmė raudoną megztą kepurę ir skarą. Įkvėpė sušilusio observatorijos oro ir apsižvalgė. Gyveno Londone netrumpai, bet šiame pastate lankėsi pirmą kartą. Karališkoje observatorijoje buvo nedaug žmonių. Pakankamai, kad nesijaustum vienas. Nepakankamai, kad būtum įvykių sūkuryje ir nemąstytum apie blogus dalykus. Ką gi, visur turi būti nuosavas balansas. Išbalansuotas pasaulis nieko gero nežada.
  Juodų aulinukų padai vienas po kito susiliesdavo su šio magija pripildyto pastato grindimis. Juodą paltą dėvinti žmogysta kažkur ėjo. Girdėjosi tylūs žingsniai iš paskos, į kuriuos moteris nekreipė dėmesio.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #32 Prieš 2 metus »
Ir kam ta velnio nešta ir pamesta žiema iš viso reikalinga?! Tenka prisirengti krūvą drabužių, o tie bjaurybės suplyšę toje pačioje vietoje, tad kokia nors rankos ar nugaros vieta vis tiek šąla. Geriau jau būtų koks pavasaris, kai pradeda šviesti saulė, o nučiurusių drabužių ant kūno sumažėja. Tada galima parodyti pasauliui gražų veidą, kuriuo vaikinas buvo apdovanotas, ir dailų perkarusį liekną kūną. Taip, pavasaris tikrai buvo daug geriau.
Tiesa, kol kas ir ši žiema nebuvo tokia jau bloga. Įsigudrinęs nemokamai važinėti į sostinę Bretas vis dažniau trynėsi būtent čia, kur buvo lengviau susirasti kokią mergaitę. Sautendo gražuolės O'Connor šeimą pernelyg gerai pažinojo, tad su kažkuo susipažinti darėsi vis sunkiau. Londonas - visai kas kita. Čia gražių merginų nors vežimu vežk, tereikia tik išsirinkti. Būtent tai vyrukas ir padarė. Į akis krito neaukšta, tačiau ir nepernelyg smulki panelė. Ji buvo tiesiog nuostabi, tad anglas drąsiai nusekė jai iš paskos. Atrodė, kad ji eina su reikalais, tad trukdyti nesinorėjo, Bretas juk mandagus vyrukas. Ne, jis ketino palaukti, kol mergaičiukė atlaisvės, ir tada skubiai prie jos prisigretinti.
Tiesą sakant, situacija darėsi vis keblesnė, nes niekaip nepavyko suprasti, kur ji eina. Atsidūrė kažkokiame pastate, kurio paskirties vyrukas nežinojo. Natūralu, kad iškabos nepastebėjo: akių nė akimirkai nenuleido nuo žaviosios panelės, kuri būtinai sutiks praleisti vakarą su geidžiamiausiu Britanijos bomžu. Kol kas, tiesa, pasirodyti nenorėjo. Vylėsi, kad mergaičiukė pati atkreips dėmesį į netoliese stoviniuojantį žavų jaunuolį. Jį išgelbėjo ant sienų sukabinti senovinių teleskopų paveikslai. Kartais vis žvilgtelėdamas į panelę Bretas pamažu artėjo prie jos, tačiau visas dėmesys buvo sutelktas tik į teleskopus. Vis dar nekalbino - tikėjosi, kad gražuolė pati susipras prieiti prie žavaus jaunuolio ir susipažinti. Žvilgsniai į rudaplaukę smigo vis dažniau ir dažniau, tačiau kol kas Bretas laikėsi nežengęs ryžtingesnio žingsnio. Ne, šį kartą reikėjo, kad mergina susidomėtų pati - šito rudaplaukis simpatiškas vyrukas tikrai buvo vertas.
Tas simpatiškas vyrukas įsmeigė akis į tikrai neišvaizdų senovinį teleskopą ir nekantriai laukė, kada gi mergina pagaliau jį pastebės ir, žinoma, prieis pasilabinti. Juk kitaip negali būti, ar ne?
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #33 Prieš 2 metus »
  Noelė kol kas nenutuokė, kad kažkas nori su ja pabendrauti. Susidomėjusi apžiūrinėjo esamus eksponatus ir paveikslus. Atrodo tai buvo paroda, netruksianti ilgai. Tad Harper netyčiomis atiteko galimybė pasižiūrėti į unikalius daiktelius. Meteorų atskilimai, kraterių nuotraukos, astronominiai prietaisai. Astronomija niekada nebūtų pastovus susidomėjimo dalykas jai, tad mergina nelabai gilinosi į aprašymus. Ne, šis mokslas neatrodė nuobodžiu, tik kiek nesuprantamu jos galvelei.
  Bevaikštinėjant karališkos observatorijos pagrindine sale, Angelica jautėsi stebima. Ne vaizdo kamerų ar apsauginių, o paprasto žmogaus. Nedrįso į jį pažvelgti, kadangi buvo 100% tikra, kad tą žmogų pažįsta. Jeigu tai būtų jos geras bičiulis, neabejotinai būtų priėjęs pats. Tikėdamasi, kad tas anoniminis stalkeris paliks ją ramybėje, Noelė elgėsi įprastai. Atsipalaidavusi apžiūrinėjo ekspoziciją ir apsimetė nepastebinti, kad žino sekėjo vietą.
  Deja, pastaruoju metu kantrybe buvusi švilpė nepasižymėjo ir atsisuko į ją sekantį vyruką. Apsimetė apžiūrinėjanti eksponatus, tačiau tuo metu atidžiai išanalizavo nepažįstamąjį. Jo nepažinojo ir niekur nebuvo mačiusi. Cha, eilinis žiobaras, besitikintis susipažinti su burtininke. Žiobarai nieko nežino apie magijos pasaulį ir jei yra galimybė vieną nuo tų žinių apsaugoti, Noelė mielai tą padarytų. Be to, vyručio išvaizda visiškai nebuvo žavinga. Atrodė, kad šis nevalgė jau senokai.
  Vargšelis visada užjautė benamius, kokiu ir atrodė ši liesa kaulų krūva. Jeigu jis paprašys iš jos pinigų? Tikėjosi, kad piniginės nebus netyčia palikusi namie. Būtų labai liūdna, jei prireikus ji negalėtų įrodyti niekam savo tapatybės. Juk tokie dokumentai irgi liko ten. Suprato tapusi per daug užmarši. Reikės užsirašyti į atminties lavinimo kursus pamąstė, nenutuokdama kas bus netolimoje ateityje. Juk dirba viename iš pavojingiausių departamentų. Tramdyti žvėris yra ne lengviau nei tramdyti žmones, besisvaidančius kerais.
  Pagavusi dar vieną žvilgsnį savo pusėn, priėjo pirma. - Ilgą laiką mane stebite, ar mudu pažįstami? - paklausė mandagiai, jausdama tik užuojautą šiam žmogui. Kad tik žinotų, kaip pasigailės priėjusi pirma prie šio skurdaus žmogaus. Atidžiau pažvelgė į jį, jo akis ir veidą. Niekur nebuvo mačiusi šio žiobaro. Pradės juoktis, jei jis prisistatys esąs jos giminaitis, kadangi visus puikiai pažinojo. 

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #34 Prieš 2 metus »
Bretas niekada nepasižymėjo kantrybe. O ir kur pasižymėsi, kai taip nesiseka gyvenime? Viskas buvo blogai, gyvenimas buvo absoliutus nesusipratimas, nuo kurio labiausiai kentėjo ne kas kitas, o Brett O'Connor.
Vis dėlto dabar norėjosi sukaupti visą neegzistuojančią kantrybę ir sulaukti, kada graži mergina pirmoji atkreips dėmesį. Į tokį žavų vaikinuką kaip Bretas neįmanoma neatkreipti dėmesio, ar ne? Kurį laiką atrodė, kad gražuolė yra pakankamai kvaila, kad taip ir pasielgtų. Kantrybės likučiai jau buvo nusiteikę išnykti į nebūtį, o juos bet kurią akimirką buvo pasiruošęs pakeisti pyktis - geriausiai pažįstama emocija.
Laimei, jai nespėjus užkariauti sąmonės mergina pagaliau teikėsi pastebėti simpatiško jaunikaičio rodomą susidomėjimą. Na, pažįstami ar nepažįstami, koks skirtumas? Tai galima greitai pataisyti, ar ne? Tarsi svarbu, ar aš Bretas, ar Ričardas, ar Džiovanis susimąstė anglas, išgirdęs merginos žodžius. Ji toli gražu nebuvo pirmoji, kuriai kažkodėl buvo labai jau svarbu susipažinti. Na, bet jeigu daili mergina to nori, argi galima prieštarauti?
- Dar nepažįstami, bet aš Bretas, - savimi pasitikinčiu tonu pratarė vyrukas ir apdovanojo gražuolę savo "nuostabiąja" šypsena, kuri išgąsdinti galėtų vos ne kiekvieną praeivį. Vis dėlto ši mergina nebuvo eilinis praeivis. Ne, ji buvo gražuolė, kritusi geidžiamiausiam Britanijos bomžui į akį. Vadinasi, reikėjo užmegzti pažintį, kuri juos galbūt nuves kur nors kitur.
- Domiesi, hm... Teleskopais? - stengdamasis nutaisyti užtikrintą toną pasiteiravo vyrukas. Šiandienos žodžių atsargos jau baigė išsekti, tad reikėjo imtis veiksmų. Apsimestinai dvejodamas paėmė merginos ranką ir priglaudė prie lūpų. Jeigu žavi mergina prieina pirma, drovėtis nereikia, ar ne? Žengęs dar arčiau korpusu susilietė su ja. Antroji ranka buvo laisva, tad ilgiau nedvejojęs apkabino per liemenį.
- Aš galiu tau daug papasakoti apie teleskopus, - negarsiai pratarė jis ir paleidęs merginos ranką švelniai perbraukė per skruostą. Kol kas daugiau nieko iš gražuolės neprašė, tačiau neabejojo, kad jau žino, kuo pasibaigs šitas vakaras. Nebuvo ji super ypatinga, bet pakankamai graži, kad Bretas susidomėtų.
Kad gyvenimas pasidarytų bent kiek gražesnis, tik tiek ir tereikėjo.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #35 Prieš 2 metus »
  Iš pirmo žvilgsnio jis jai visiškai nepatiko. O kaip gali patikti kam nors toks neišvaizdus vaikinas, kuris dvokia kelių mėnesių o gal kelių metų neplautų plaukų kvapeliu ir prakaitu? Pasigailėjo prisiartinusi prie šio žmogystos, jei dar jį galima vadinti žmogumi. Jis elgėsi per daug užtikrintai, kad būtų benamiu. Bet iš panešiotų rūbų ir nemalonaus kvapo lengva buvo pasidaryt išvadą, kad jis yra arti tos ribos. Tiems, kas vaidina besirūpinančiais tokių žmonių gerove iš tiesų patys tie žmonės nei lašelio nerūpėjo. Populiarumas, dar didesnis kiekis pinigų, melaginga reputacija. Pasaulį valdė pavydas ir pinigai, o kentėjo dėl šito tie, kas neturi įtakos niekur.
  - Malonu, Bretai, - pažintis tikrai buvo ne iš maloniausių, tačiau mokyta buvo bet kam rodyti pagarbą, vos spėjo ištarti žodžius, kai iš jo lūpų pasipylė kiti. Panašu, kad jis labai kalbus žmogus arba šiandien jam gera nuotaika. Gaila būtų sugadinti pastarąją. Praleidusi jo klausimą pabandė išsivaduoti iš šios situacijos. Apsižvalgė ar galėtų apsimesti netikėtai turinti reikalų, tačiau išėjimas jau buvo per toli, kaip ir kiti lankytojai.
  - Noelė, - trumpai prisistatė. Jam nebūtina žinoti jos pilno vardo. Tai ne tas žmogus, su kuriuo ji galėtų pasidalinti tokiais privačiais duomenimis. Tuo lab, buvo šimtą penkiasdešimt procentų tikra, kad gyvenime daugiau nebepamatys šio Breto ir taškas.
  Stengėsi atsipalaiduoti, tačiau nosį rėžiantis kvapas to neleido padaryti. Pabėgti irgi būtų negražu, kadangi priėjo pirma. Įklimpo į situaciją, bjauresnę nei smėlis, kuriame galima paskęsti. Ištrūkti neturėjo kaip. Bent žiobarišką telefoną būtų pasigriebusi. Galėtų tuo atveju apsimesti kažkur itin skubanti.
  Deja, šiandien su savimi nepasiėmė nei lazdelės, nei telefono. Tiesiog užsidėjusi viršutinius rūbus išėjo kur akys mato.
  Apkabinimas per liemenį buvo per daug ir Harper pamėgino išsilaisvinti. - Prašyčiau mane paleisti. Nesu jūsų mergina, kad taip mane liestumėte, ponaiti Bretai. - Pasistengė būti kuo mandagesnė, tačiau pasąmonė reikalavo užleisti kokius užmaršinimo kerus ant šito letifoldo žmogaus pavidale. Velnias! Ar pats Perkūnas ją prakeikė šiandienai tam, kad ji pradėtų nekęsti tokių kaip šis vaikinas? Kad paliktų lazdelę namuose ir negalėtų šio kvailio Romeo užmaršinti ir nueiti savais reikalais? Į šiuos retorinius klausimus atsakymo nebuvo. Gaila.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #36 Prieš 2 metus »
Noelė? įvertino vardą Bretas. Ką gi, vardas kaip vardas, tarsi jam tai bent kiek rūpėtų. Būtent panelė išreiškė norą susipažinti, jis pats to net neklausė. Bet jeigu jau prisistatė, pažintį nori tęsti, ar ne? Vyrukas nužvelgė rudaplaukę nuo galvos iki kojų. Mergaitė pakankamai daili, kad sukeltų susidomėjimą, ir pakankamai ryškiai žemesnė, kad šalia simpatiško ir tvirto jaunuolio jaustųsi saugi. Kol kas viskas sekėsi tiesiog puikiai.
Tiesa, tai, kad ji nieko neatsakė, kiek trikdė. Bretas nebuvo plepus, tad galiausiai nutarė, kad tyli mergina nebuvo didelė problema: jai pradėjus pliurpti jis nerastų kur dėtis. Šiokiam tokiam artumui ji visai neprieštaravo - tuo anglas buvo visiškai tikras. O kaip ji gali prieštarauti, jeigu pati priėjo, išreiškė norą susipažinti ir tęsti pažintį? Žinoma, Noelė buvo kukli - kaip kitaip galima apibūdinti jos pareiškimą esą ji nėra jo mergina? Kuklios panelės Bretui tiko ir patiko. Tikrai geriau nei įžūlios ponios, manančios, kad yra geresnės nei bet kuris vaikinas, kad ir koks šaunus ir dailus jis būtų.
- Tą galima pakeisti, ar ne? - maloniai pratarė vyrukas ir perbraukė ranka merginai per plaukus. Šiek tiek atlaisvino glėbį, tačiau vis dar nepaleido Noelės. Labai norėdama galėtų pabėgti, bet kol kas neatrodė, kad toks troškimas gražuolę kankintų. O ir ko jai sprukti, kai susidūrė su itin žaviu ir simpatišku jaunuoliu?
Labai norėjosi apdovanoti Noelę bučiniu, bet jos kuklumas trukdė tai padaryti. Na nieko, laiko jiedu turi, juk visa naktis prieš akis, ar ne? Nieko nesakydamas vyrukas pasivedė gražuolę kiek toliau nuo žmonių akių. Sustojęs prie pat sienos pagaliau ją paleido, bet priglaudė rankas prie marmuro taip uždarydamas merginą į savotišką kalėjimą. Ilgokai alkanu žvilgsniu nužiūrinėjo dailiai sudėtą kūną ir galiausiai nusišypsojo. Akimis bėgiojo po Noelės veidą. Žengęs žingsnį panaikino juos skyrusį tarpą, tad dabar mergina buvo praktiškai prispausta prie sienos. Tiesa, Bretas stengėsi būti kuo švelnesnis: su kukliomis mergaitėmis kitaip elgtis nepridera, ar ne?
- Taigi ar būsi mano mergina? - galiausiai pertraukė tylą vyrukas ir toliau neatitraukdamas akių nuo Noelės.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #37 Prieš 2 metus »
  Ministerijos darbuotoja suprato, kad geriau būtų šią gražią žiemos dieną praleidusi namuose. Žiūrėtų kokį nors žiobarišką filmą, valgytų karamelės ir sviesto skonio sprogdintus kukurūzus, žiobarų vadinamus popkornais.
  Kartais taip nemėgstama tinginystė yra puikus būdas išvengti papildomų problemų. Ypač kai pečius slegia nemažas kiekis kitų problemų. Motina, net nepasitarusi su vienintele dukra ėmė ir pardavė Godriko Dauboje šimtmetį stovėjusius Harperių namus. Nežinia kas ten gyveno prieš tai kai Noelės tėvas įsigijo namą, tačiau magijos ten buvo kiekviename kampelyje  - paveikslai, senovinės amforos, pergamentai. Tiek istorijos, savita aplinka. Tačiau tai prakeiktai drakonologei tik du dalykai galvoje - drakonai ir kelionės. Kadangi Catherine rėmėjų neturėjo, o savus pinigus jau spėjo išleisti, jai liko tik vienas žingsnis. Noelė visiškai nepritarė, tačiau jokios juridinės jėgos neturėjo tą pakeisti. Namas buvo parduotas, o Harper nebeturėjo namų. Butas Londone? Cha, tai ne namai, o stogas virš galvos, primenantis kalėjimą, ligoninę arba baltut baltutėlį pragarą.
  Noelė svajojo, kad šis „geidžiamiausias Britanijos bomžas“ atsikabintų nuo jos ir eitų pasilabinti su kokia nors... savo lygio gražuole. Mintys galvoje keitėsi milisekundės greičiu, reikėjo greitai sugalvoti kaip nuo jo atsikabinti. Aiktelėjo kai jis palietė jos plaukus. Pajutusi atlaisvėjusią vaikino ranką norėjo sprukti. Deja, likimas buvo nusprendęs kitaip. Pasijuto tempiama ne savo noru kažkur, tačiau vaikino gniaužtai buvo per stiprūs. Ir iš kur tokie perkarėliai gauna jėgos, ką?
  Atrodė, kad rudaplaukis norėjo ją pabučiuoti, tačiau mergina staigiai pasuko galvą į šoną. Kaip jis drįsta taip akivaizdžiai prie jos kabinėtis?! Ji ne vienos nakties nuotykis. Pastarasis Breto pasiūlymas buvo lygus fejerverko įmetimui į karštą lavą. Noelė (perkeltine prasme, žinoma) sprogo. Šitokie žodžiai peržengė visas mandagumo ribas. Kur matyta, kad ką tik susitikę žmonės iškart taptų pora? Juk ji težino jo vardą ir kaip jis atrodo.
  Jėgos atstumti aukštaūgį atsirado iš „niekur“, gal tai buvo adrenalinas, o gal magija. Harper stumtelėjo tą idiotą nuo savęs ir iš visų jėgų rėžė jam į nosį. Pasigirdo trakštelėjimas. Ranką labai skaudėjo, bet dvidešimt keturių metų mergina to neparodė. Savo garbe apginti buvo svarbiau nei mąstyti apie kažkokį kvailą rankos skausmą, kuris praeis netrukus.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #38 Prieš 2 metus »
Bretui teko susidurti su įvairiomis panelėmis. Kai kurios skubėdavo nusitempti dailų jaunuolį į lovą. Kai kurioms norėdavosi pusę nakties praplepėti, o imtis veiksmų sutikdavo tik po to. Kai kurios būdavo itin kuklios. Viena kita netgi išdrįsdavo žaviausią Sautendo jaunikį atstumti. Kitaip sakant, Brett O'Connor šitoje srityje buvo pakankamai patyręs, kad Noelės kuklumas pernelyg nestebintų ir negąsdintų. Pabučiuoti ją dar suspės. Jeigu dabar nenori, gerai - galima ir palaukti.
Nagi, nereikia taip kuklintis galvojo Bretas, kai atrodė, kad mergina nenori nieko. Nuotaika pamažu pradėjo bjurti, tačiau vyrukas vis dar tikėjo, kad turės gerą naktį. Negi be reikalo keliavo šitai rudaplaukei iš paskos? Žinoma, kad ne! Ji pirma priėjo, norėjo susipažinti. Tai tikrai turėjo reikšti, kad ji juto visiškai natūralų susidomėjimą itin žaviai atrodančiu jaunuoliu.
Deja, netrukus sekę įvykiai teigė visai ką kita. Bretas nespėjo susigaudyti, kas vyksta, kai staiga siaubingai suskaudo nosį. Jis žengė atatupstas ir nuostabos kupinu žvilgsniu įsistebeilijo į Noelę. Už ką? Juk aš tik...
- Nereikia manęs bijoti, - maloniu balsu pratarė vyrukas ir vėl žengė arčiau merginos. Tikrai neketino taip greitai pasiduoti. Ne, ji buvo pernelyg gardus kąsnelis. Paėmė jai už rankos ir švelniai pabučiavo. Pajuto, kad iš užgautos nosies pradėjo tekėti kraujas, bet to nepaisė. Tikrai neketino tokiai smulkmenai sutrukdyti numatytos nuostabios nakties. Dar kartą apkabino rudaplaukę ir pažvelgė jai į akis. Nenorėjo tikėti, kad ji tiesiog atstūmė. Ne, taip paprasčiausiai negali būti. Na, kukli mergaitė, argi tai didelė problema? Bretas žino, kaip prie tokių prieiti. Žinoma, daug paprasčiau, kai mergina nesipriešina, tačiau dabar tai nerūpėjo. Šis egzempliorius vyruką pernelyg sudomino.
- Ką norėtum šį vakarą nuveikti? - pasiteiravo Bretas vis dar laikydamas Noelės ranką. Nė neketino jos paleisti. Mergina buvo graži, vakaras vėsus. Viskas kaip ir aišku, ar ne? Rudaplaukis buvo visiškai tikras, kad žino, kaip praleis šią naktį. Tereikėjo išsiaiškinti, kur ją praleis. Tiesa, kol kas atrodė, kad jo kompanionė nėra nusiteikusi taip paprastai pasiduoti.
- Aš myliu tave, - užtikrintu tonu pratarė Bretas. Prieš tai Noelė nesutiko tapti jo mergina. Argi gali prieštarauti dabar? Žinoma, ne! Dėl šito anglas buvo daugiau nei tikras. Taigi dar kartą nusišypsojo ir laukė, kada mergina žengs bent kiek ryžtingesnį žingsnį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Brett OConnor »
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Amira Martin

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos specialistė
  • ****
  • 310
  • Lytis: Moteris
  • Prekeivių atstovė
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #39 Prieš 2 metus »
Kaip šis jaunas visiškai nežavus vaikinas dar nesuprato, kad nedomina žaviosios merginos, kuri laukė princo ant balto žirgo, o ne skudurynų karaliaus? Sudėtingi tie vyrai šiais laikais. Kai grobį pasičiupt tai tikri vyrai, o kai grobis išsivaduoja iš letenų, verkia kaip maži berniukai.
  Breto artumas Noelę gąsdino. Ji nuo mažens bijojo mažų erdvių. Ne, ne, ne! Nedrįsk prie manęs artintis mintyse jau kūrėsi tikras panikos gaisras. Turėjo šiandien likti namuose, išsivirti svarainių arbatos ir išgerti ją žiūrint žiobarišką televizorių. Tebūnie prakeiktas noras būti produktyviu žmogumi.
  Mergina jau nebegirdėjo ką tokio sako jai rudaplaukis vyriokas. Kūnas pradėjo drebėti it lėlė kūdikio rankose, merginai trūko oro ir svaigo galva. Veidas kaip mat išraudo nuo padažnėjusio širdies plakimo ir jausdama dažnai besiplakančią širdį drąsioji Harper išsigando... mirties. Ji visada bijojo mirti, po tėvo netekties baimė tik sustiprėjo. Skruostais pradėjo tekėti ašaros. Kūnas suglebo ir krito tiesiai į to, kurio taip nesinorėjo liesti, rankas.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 431
  • Nori į galvą? Parašyk PM, susitarsim.
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #40 Prieš 2 metus »
Kuklios mergaitės šiam žaviam jaunikaičiui patiko. Prie jų, žinoma, prieiti sunkiau, bet paprastai tai tikrai būdavo verta pastangų. O kai kukli mergina dar ir daili, viskas iš viso nuostabu.
Būtent taip dabar ir buvo. Panelė, kuri šį kartą pateko į geidžiamiausio Britanijos bomžo akiratį, buvo daugiau nei verta dėmesio. Ji buvo tiesiog nuostabi. Nelabai padori vyruko vaizduotė piešė vaizdus, ką jiedu veiks po valandos ar daugiausiai dviejų. Jis buvo visiškai įsitikinęs, kad Noelė juo domisi. Šiaip ar taip, priėjo pirma. Ko daugiau reikia, kad rudaplaukis pajustų tą pasitikėjimą savimi, kuris padeda užkariauti bet kurios gražuolės širdį?
Su "žaviąja" šypsena lūpose Bretas atidžiai stebėjo jauną ir dailią panelę. Atrodė, kad ji staiga nusiminė ar ko išsigando. Ar turėčiau elgtis ryžtingiau? paklausė savęs anglas, nutaręs, kad liūdesį iššaukė kiek neužtikrinti jo veiksmai. Bet juk jis pasiūlė tapti pora! Prisipažino meilėje! Negi reikia veikti dar greičiau? Tai šiek tiek stebino, mat panelė atrodė tikrai kukli. Vis dėlto argi jis gali prieštarauti gražuolės norams?
Noelė netruko nustebinti dar labiau - krito tiesiai jam į rankas! Nutaręs, kad tai tėra įdomus būdas paskatinti veiksmus, Bretas nusišypsojo. Atsargiai laikė merginą glėbyje ir atidžiai ją stebėjo. Viskas atrodė taip tikroviška, kad teko tiesiog nusistebėti nuostabiais rudaplaukės aktoriniais sugebėjimais. Neketinęs suartėti čia, šioje teleskopais apstatytoje patalpoje, Bretas pajuto, kad šiek tiek trūksta ryžto. Vis dėlto dailus veidelis ir dar dailesnė figūra vertė paskubėti. Apsižvalgęs, ar pernelyg nekrenta į akis, vyrukas atsargiai paguldė Noelę ant grindų ir netruko atsigulti šalia. Beveik prispaudęs merginą prie sienos apkabino ją abiem rankomis ir vėl pažvelgė į veidą - gal ji pagaliau nustojo vaidinti ir bus galima nuveikti ką įdomesnio? Nutaręs ilgiau nelaukti, prisitraukę gražuolę arčiau savęs ir godžiai pabučiavo. Ranka švelniai braukė per nugarą, tačiau dar ryžtingesnio žingsnio Bretas kol kas nežengė - su kukliomis mergaitėmis taip elgtis nedera.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
  Buvo liepos vidurys. Karšta. Maždaug dvylikta valanda dienos. Erka vėl išsmuko iš vaikų namų nepastebėta. Ji žinojo, kad kokias tris penkias valandas niekas nepastebės, kad jos nėra. Tad ji atėjo į karališkąją Grinvičo observatoriją. Jai Astronomija patiko, bet trečiame kurse nesilankė nė vienoje Astronomijos pamokoje. Tiksliai net nežinojo kodėl. Pirmiausia ji nenorėjo sutikti Elliw. Juk jai turi tiek teleskopų eina į Astronomiją, ar ne? Mintyse savęs paklausė klastūnyno atstovė, bet klausimas tikriausiai buvo skirtas Elliw. Bet net jei Elliw stovėtų prieš Erka ji nieko nesakytų. O kam jai ką nors sakyti jei iškart pamiršta? Įdomu, o dar nepamiršo, kad gyvena? Pagalvojo violetinplaukė ir mintyse nusijuokė. Greitai klastuolė priėjo biblioteką. Tada nežiūrėdama pasiėmė kažkokią knygą ir atsisėdusi ant kėdės pradėjo skaityti. Būsimai ketvirtakursei buvo tikrai įdomu.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #42 Prieš 1 metus »
Birželis buvo sunkus. Liepa irgi. Bet visi tie nutikimai kurie dėjosi vasaros metu pabudino Aurį iš sustingimo, kuriame gyveno pusę birželio mėnesio. Su Grėhemu tuo mulkiu susitvarkė be jokių ceremonijų. Tas prakeiktasis privertė Aurį nusigauti į bjaurų kanalizacijos tunelį, slėptis. Bet Dabar Grėhemas guli ligoninėje ir galimai užtruks ten ilgam. Bet ir be to žmogėno buvo kitų, su kuriais reikėjo susidoroti. Ir Auris nebeketino laukti dar metų. Visus praeitus metus tylomis mokė mokinius ir tikėjosi, kad bus paliktas ramybėje, bet pasirodė, kad to nebus.
Bet šiandien jam reikėjo ramybės ir tylos. Todėl vaikinas atsirado observatorijos bibliotekoje. Norėjo ramiai paskaityti. Niekada nesidomėjo žvaigždėmis, bet ši vieta vis tiek patiko, nes buvo jauki ir tyli. Ir atsinešė jis savo knygą. Auriui reikėjo tik vietos, kurioje galėtų skaityti. Šiuo metu turėjo vienos juodosios magės, gyvenusios septynioliktame amžiuje užrašus. Tai buvo viena iš jo kolekcinių knygų. Viena iš tų, kurias labai brangino. Kad niekam nekristų į akį dar namuose užkerėjo ją ir pavadinimas skelbė, kad tai yra žvaigždynų enciklopedija. Taigi galėjo sau ramiai skaityti. O ieškojo tam tikros informacijos apie prakeikimus.
Knyga gulėjo jo kuprinėje, kai vaikinas įžengė į biblioteka. Ir iškart pastebėjo Erką, sėdinčią ir skaitančią. Šitai buvo netikėta. Kad ji skaito, labai nepanašu į jam pažįstamą Erką. Nors tiesa reikėjo prisiminti, kad ji jau pavasarį pateikė jam nemažai staigmenų. Senkleris neketino su ja kalbėtis. Norėjo tiesiog skaityti. Taigi praeidamas pro ją tik šyptelėjo ir pamojavo pasisveikindamas. Tada nudrožė tolyn. Susirado patogią sofą ir įsitaisęs išsitraukė savo knygą.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #43 Prieš 1 metus »
  Erka skaitė. Jai buvo tikrai įdomu. Bet šiek tiek atsitraukusi nuo knygos ji pamatė praeinantį Aurį. Erka tik nusišypsojo. O paskui toliau skaitė. Deja, bet toliau to daryti nebegalėjo - trisdešimt pirmame puslapyje nesibaigus žodžiui viskas tiesiog dingo. Tai iškart sugadino nuotaiką, nes knyga buvo tikrai įdomi ir Erka labai norėjo ją pabaigti. Ar bent jau pratęsti. Susitaikiusi su lemtimi klastūnyno atstovė patraukė prie Aurio.
- Ką sakitai?  Aš po trisdešimt pirmo puslapio skaityti nebegaliu, - tarė violetinplaukė ir parodė knygą. Kitos imti neketino. Jai ir taip užteko ir šios staigmenos. Gal kitoje knygoje bus karpų miltelių prikišta. Kas ten žino. Tai ją visiškai atbaidė nuo noro skaityti kokią nors kitą knygą.
- Gal nori nueiti į planetariumą? - paklausė violetinplaukė, nes nežinojo ką dar galėtų veikti, o su Auriu būtų buvę daug smagiau.
- Kaip laikosi gyvūnai? Ačiū, kad juos prižiūri. - dar tarė violetinplaukė, mat jautėsi jam už tai tikrai labai dėkinga.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Karališkoji Grinvičo observatorija
« Atsakymas #44 Prieš 1 metus »
Auris ramiai sėdėjo ir skaitė. Jau net pamiršo, kad Erka kažkur netoli. Bet jai priėjus pakėlė akis nuo savo knygos.
- Keista, gal kur nors yra antra tavo knygos dalis. - Pasakė. Norėjosi jos nusikratyti, šiuo metu norėjo vienatvės. Bet nuvyti Erkos šalin kažkaip negalėjo.
- Gerai, galim nueiti. - Pasakė ir atsargiai užvertė seną savo knygą ir įdėjo į kuprinę. Tada atsikėlė ir užsidėjo ją ant pečių.
- Viskas gerai. - Nusišypsojo vaikinas. - Man atrodo, mano katė perima šiek tiek ramybės iš tavo katino. Drakonei irgi viskas gerai. Feniksas ir pitonas irgi manau gerai laikosi. - Feniksas Auriui patiko. Tomis dienomis, kai sėdėjo namie tas paukštis kažkaip teikė džiaugsmo. Dėl drakonės teko šnektelėti su kentaurais, kol kas ten miške buvo ramybė. Nors tiesa jis senokai ten ir buvo. Reikės nuvykti ir pažiūrėti. Pamanė Auris.
- Na, eime. Kaip tavo atostogos? Ar tavęs nepasiges vaikų namuose?