0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Mažas staliukas
« Prieš 14 metus »
Kol aplink šmirinėjo visokio plauko padavėjos, čia žmonės galėjo atsipūsti ir lengviau apmastyti savo galimybes, ar ką jie ten nori. Mažas staliukas, stovintis netoli kampo puikiai atstojo tokią vietą, kur tavęs niekas netrukdys. Tarkim... kad ir tualetas... Nors žinoma, pastarojo tasiyklės kiek skiriasi nei baro objektas.
Iš raudonmedžio išdrožtas stalas ir kėdės tiesiog laukė, kada gi atvyks kas nors, kas pabus jiems už kompaniją. Kol padavėja atneš garuojantį kavos puodelį, o gal net kokį guliašą. Viskas tiesiog "čiki". Nors ir atrodė jis kiek nepatogus, bet tu tik prisėsk, pamatysi kaip pratempsi čia visą savo likusią dieną. Kiek... apgailėtina. Na, bet ką jau bedarysi. Svarbu čia ateit pavalgyt ir susišildyt, jei tamsų žiemos vakarą tave užliūliuos ponia Žiema. Šilta, ir sausa. Štai kur geros savybės.
Still no.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #1 Prieš 14 metus »
Kai lauke dūsauja vėjas... Toks sausas ir vasariškas, plešiantis žalius lapus, norisi pabūti kur nors atskirai. Su niekuo, bet kartu ir su visais. Tai keistas jausmas nenusakomas žodžiais, kurį sustiprino sutemų ūkana plūduriuojanti tamsioj tirštoj naktį. Mėnulio pjautuvas kyšo iš debesų paklotės lyg smalsiai viską stebintis vaikas, bandydamas užmigt, tačiau per daug aktyvus užmerk akeles. Visko būna, visko reikia.
Ir tik vieniša figūra, apsigobusi juodu paltuku tyliai slinko akmenimis grįstu keliu tolyn. Lyg eidama per laiką - pamažu. Juk ryte čia buvo tiek daug žmonių, tiek daug veidų ir tiek daug klegančių balsų. Gyvybė verda, bet ne naktį.
Kulniukų kaukšėjimas aidėjo taip vienišai. Jiems pritarė tik kartais sukniaukianti benamė katė ieškanti maisto. Išgyvenimas... taip. Ilgas nutysęs šešėlis sekė savo šeimininkę per blausiai apšviestą gatvę mesdamas juodą spalvą ant miegančių namų. Žingsniai nei lėtėjo, nei greitėjo. Tiesiog užtikrintai ėjo pirmyn, neatsigręždami, nepagalvodami apie praeitį. O reikėjo... Tie aidai grįžta, kartais net stipresni.
Dorota pagaliau stabtelėjo, vieną ranką ištraukė iš kišenės. Jos balti pirštai kilstelėjo viršun, perbraukdami šaltos metalinės lempos, kuri buvo vienas iš tų žiburių šviesoje, paviršių. Taip šalta... Sugėlė pirštus. Be jokios išraiškos veide mergina atitraukė ranką ir vėl ją paslėpė gilioje kišenėje, liūdnai žvelgdama priekin.
Ir vieninteliai šviečiantys langai dabar buvo atsukti į ją. Toki švelnūs.. apgaulingai mieli ir jaukūs. Nušiurusi sena iškaba, judinama vėjo skelbė smuklės pavadinimą "Kiauras Katilas".
Grandz iškvėpė šalto oro kamuoliuką, kuris nuvingiavo sau tolyn ištirpdamas tamsoje, gal nutaręs prisijungti prie jau miegančio mėnulio. Laikas bėgo, o juodaplaukė vis dar stovėjo. Bet juk teks eiti...
Girgždančios durys atsidarė. Ant slenksčio stovinti mergina aprėmė akimis visą patalpą, ir net lengviau atsiduso kai pamatė, jog beveik nieko nėra. Tik gyvenimo išpuoštos senos moteriškės siurbčiojančios džiną, ir pliktelėjęs barmenas. Daugiau jau nebelaikus ji žengė vidun, už savęs užtrenkdama šaltas nakties glamones.
Šis staliukas atiteko tik jai. Atsisėdus viena, prie kampo, ragana nusimetė paltuką ir dirstelėjo į iškraipytą atspindį ant lango. Keista. Tai panašu į mane... Šyptelėjo sau Do. Sunkiai atsisėdus, ji pasirėmė galvą rankomis ir nuleido akis, vengdama visko, kas jai tikriausiai atsitiks.
Still no.

*

Varlius

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #2 Prieš 14 metus »
Kažkurio Londono rajono, saulės neapšviestame skersgatvyje iš niekur atsirado burtininkas. Rodos žiobarai nieko nepastebėjo. Jis išėjo į gatvę kaip visada apsirengęs juodai. Sanguinary reikėjo apmąstyt medžioklės planus, Hogvartse likt nenorėjo tad patraukė į Londoną. Hmm.. taigi reik susidėliot žinomus faktus: kažkoks žmogėnas užvaldęs Rosmerą puolė mano naują pažįstama Xantoriją. O beje aš tai ir neišsiaiškinau kas ji, tekto laiko dar bus.. Taigi tęskim, aš pasirodžiau ne laiku ir ne vietoj ir patekau į ugnį, už kurią kažkas sumokės. Turbūt reiks pradėt nuo knygų skaitymo ir aiškinimosi kas ten per taurė buvo. Su tokiom ir visokiom panašiom mintim Sangu priėjo Kiaurą katilą Jei jau čia esu, gal reiktų užsukt ir prasiblaškyt prieš imantis darbo. Vyras patraukė prie durų, jas atidarė, kaip jis įpratęs apžvelgė pataupą, kurioje beveik nieko nebuvo ir priėjo prie baro:
-Man prašyčiau alaus
Kai barmenas padavė bokalą, Sanguinary apžvelgė salę kur galėtų atsisėst. Pamatė staliuką prie kurio sėdėjo vienišas siluetas. Kompanija niekada nepamaišys, gal reiktų susipažint. Jis priėjo prie staliuko:
-Laba diena, panele. Gal galėčiau palaikyt jums kompanija? - nusišypsojo

*

Neprisijungęs Elwynna Riggins

  • Burtininkė
  • **
  • 21
  • Lytis: Moteris
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #3 Prieš 14 metus »
Nejaugi tikrai buvo taip vėlu? Ir tas vėjas... Ne, naktis buvo puiki, stačiai fantastiška, ypatingai tada, kai, savaitgalį išsprukus iš pilies pasibastyti, supranti, kad visai nenori namo. Ir tai - ne šiaip užgaida. Galatėja Kader pasitikėjo savo nuojauta labiau nei kuo kitu. Labiau, nei gyvais žmonėmis, ir juo labiau stipriau, nei mirusiais, o šįsyk, šįvakar paskutiniuose saulės gaisuose iš toli apžiūrėti namai atrodė kaip keista ir svetima vieta, kur mažų mažiausiai norisi praleisti naktį. Ūžaujančią, stūgčiojančią, tačiau kad ir kokius šiurpulius keltų, šis paros metas visuomet Tėjai reiškė šį tą ypatingo, kažką, ką galima palyginti tik su vėsiu magijos ribuliu ant veido ar jauduliu, kuris, įkvėpus pilną krūtinę oro, tiesiog apsvaigina.
 Vėjas, vėjas, lyg jam labai rūpėtų, kad štai vargiai nulaikomas skėtis jau pirma pasitaikiusia proga lyg didelis, storas šikšnosparnis šaus į dangų stebuklingosios petardos greičiu. Ar kad iš principo burtų kur nereikia nenaudojanti mergina tirta kaip lapas vėtroje. Vėjas - keistas padaras. Ar keista asmenybė. Net besimokydama Hogvartse, mergaitė nepamiršo senųjų pačios išgalvotų pasakų, o dabar, smarkiai užsimerkusi, galėjo lengvai skristi kartu su vėjų valdovais.
O žvaigždės, žvaigždės! Mėnulis tyliai galando savo pjautuvo ašmenis, tačiau mažos kibirkštėlės, nukritusios nuo galąstuvo, žibėjo danguje lyg tūkstančiai mažų akučių, šnabždančių savo pačių, o kartu ir visų įmanomų pasaulių pasakas. Minkštos odos batai nekėlė nei garso, nešdami savo savininkę per seną grindinį, tačiau šiosios galvoje sukosi begalės dainų, jau sukurtų ir dar niekieno neparašytų. Lyg slaptoji biblioteka su knygomis, kurios niekada nebus išleistos, dangaus simfonija čiurleno visur aplink, tarsi pripildė orą kažko keisto, stebuklingo, tiesiog tirpstančio ant liežuvio galiuko. Giliai alsuodama, Tėja suprato, kad niekur ir niekada nesijaus namie, tačiau naktis bent malšino ilgesį. Nemokėdama išreikšti savo jausmo žodžiais, mintimis, darbais ar dar kuo, ji tik tylutėliai atsiduso. Ir trūktelėjo į save priešais iš ūko išnirusios smuklės duris.
Mažas stalelis, mažutis, kampinis, kiek kryptelėjęs į kairę. Tėja, prieš tai dar pasimarksčiusi nuo, kad ir blausios, baro šviesos, atlaidžiai nusišypsojo vyrukui-ponui, kuris akivaizdžiai bandė atrodyti galantiškas, tik rankoje laikomas alaus bokalas išdavė keistą patogumo-mandagumo-savininkiškumo-egoizmo derinį. Apie buvusį minėtojo asmens koledžą ji net nesvarstė, turėjo daugiau įdomios veiklos. Pavyzdžiui, prieiti prie to nuošalaus staliuko ir atsisėsti nepratarus nei žodžio. Ir įsmeigti savo - naktį pilkas - akis į pažįstamos - nepažįstamos Dorotos Grandz rausvą žvilgsnį.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #4 Prieš 14 metus »
Dešinė koja nervingai judėjo aukštyn ir žemyn. Tarsi gumulas įstrigęs jai į gerklę; Dorota kostelėjo. Viskas tik zujo ir sukosi aplink, ta maišalynė balsų erzino, nors ir visus žmones čia galėjai suskaičiuot ant vienos rankos pirštų. Atsidusus juodaplaukė sunkiai ropojo lauk iš savo prisiminimų rūko, kuris kaip baisiausios žabangos pynė virves apie pavargusį protą. Jau pluoštai, vis labiau spausdami ir bandydami iš tavęs išpešti paskutinį atodusį, nors tavęs čia taip ir nebuvo. Šie beprotybės fanfarai girdėjosi taip, lyg į ausis kas būtų šliūkštelėjęs vandens. Daug vandens... Kol pagaliau tavo oda suskirs, o akis uždengs sluoksnis svajonių apnašų. Ir rankų tu netiesk, nes...
Grandz šoktelėjo nuo savo kėdės didžiai išplėstomis akimis, kurios su išgąsčio spalva žvelgė į ne pirmos dešimties vyrą, kuris lyg tarp kitko užsinorėjo pasilabint. Situacija ne iš palankiųjų, ypač kai tau sutrukdo mastyti, ir tuo pačiu gyventi nieko negalvojant. Juodaplaukė tučtuojau suraukė antakius ir ir atsirėmė į sieną, kuria šiuo momentu pasitikėjo kaip gyvenimo ramsčiu. Širdis, besidaužanti krūtinėj klykė. Bet tai juk netūrėjo reikšmės, nes vieną dieną ir ji nutils, kaip ir visa kita.
-Kompanija? - vėl nugrimzdo į melancholiją Grandz, - a taip.. Žinoma.
Rausvos jos akys nusisuko šonan, keistai žvelgdamos į židinį. Gelsva laužo šviesa šoko savo šokį, nė kiek nesijaudindama apie praetį, ar ateitį. Ji gyveno dabartimi, ir galima sakyti - puikiai.
Instikto vedama Grandz vėl apžiūrėjo patalpą, vilkindama laiką. Ji tyčia nieko nesakė, vis dar paslapčiukais tikėdama, kad tas vyras tiesiog atsistos ir nueis. Nebuvo nei nuotaikos, nei laiko tuštiems žodžiams. Ne šiandien. Tačiau šiandien Do pamatė Tėją, taikiai stovinčią ties slenksčiu.
Kiauras Katilas lyg nutilo. Kažkas lyg prislopo. Šviesos lyg ir priblauso... Tyla... Kartu ir didėjanti įtampa. Juodaplaukės sprando plaukeliai pasišiaušė, lyg įspėdami apie kažką artėjančio, kažką, ką jaučia ir visi kiti dabar atsargiai žvalgydamiesi į šalis.
-Tė... - pradėjo Grandz...
Staiga greitai kaip žaibas ugnis židinyje pašoko net kelis kertus, vis keisdamas spalvą tai iš mėlynos tai į bordo. Visa smuklė skendėjo neaškiose spalvose, kurios baugino. Kažkas šaižiai cyptelėjo ir per ugnis kyštelėjo kažkas, ko nebuvo galima apsakyti žodžiais; trys šaižiai skriejantys žaibiai perskrodė Kiauro Katilo orą ir trenkėsi į sieną priešais, viską išversdami lauk. Per sekundės akimirką daugybė per metų metus nevalytų dulkių pakilo į orą sklęsdamos taip natūraliai...
Ugnis vėl šastlėjo aukštyn, o visur jau kilo panika. Kažkur trenkėsi dar keli žaibai, kurie įsimūrijo visai netoli Dorotos, tad ši, nespėjus sureaguot bloškėsi į dešinę, ir lyg likimo ironija pasidarbavo - tiesiai ant nepažįstamo vyriškio. Jie abu nusivertė nuo kėdės ir griuvo ant žemės. Kosedėma ir čiupinėdama kišenes ieškodama lazdės, Do kilstelėjo galvą ir apžvelgė viską kas dėjosi.
Užuolaidos liepsnojo, stiklai buvo išdaužyti, kėdžių ir stalų dalys mėtėsi visur kampuos, o pragariškas židinys vis dar degė, lyg pašaipiai kikendamas iš visų, kurie blaškėsi viduje negalėdami ištrūkti, nes durys buvo užbarikaduotos. Kelis kartus kumštelėjusi šalia gulintį vyrą, Grandz šnipštelėjo:
-Jums viskas gerai? - nervingai paklausė net nelaukdama atsakymo, - Tėja! - kosulingai iškvėpė mergina.
Still no.

*

Varlius

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #5 Prieš 14 metus »
Rodos dar prieš akimirką Sanguinari sulaukęs teigiamo atsakymo ruošėsi prisėst už staliuko ir ramiai pamąstyt, bet staiga atsivėrė tikras pragaras tiesioginę ir perkeltinę prasmę. Vyras net nespėjo sureaguot kai jį nuo vieno iš žaibų išgelbėjo naujoji pažįstama, sėdėjusi prie staliuko, jį nustumdama ant grindų. Mjo.. man ir sekasi.. Kolkas kur tik pasirodau prasideda tikras chaosas.. Pradedu manyt, kad ir tada trijuose šluotose buvau pagrindinis taikinys.. Už šita bardaką irgi kažkas susimokėt turės, bet pradžiai butų gerai išsiaiškint kas čia vyksta.
-Hm.. lyg ir viskas gerai, neskaitant to, kad eilinį kart man tik pasirodžius kokioje užeigoje prasideda tikras chaosas.
Visur ir toliau sėkmingai trankėsi žaibai vis ką nors kliudydami, pro dulkes nieko nebuvo matyt. Sangu apsižiūrėjo, kad lazdelės dar nepametė..
-Nežinau, ką jūs planuojat toliau, bet manau tikslingą būtų eit pasižvalgyt kas čia per velniava daros. Bučiau mažas viščiukas, pasinaudočiau juodąja magiją viską kas liko išsprogdinčiau ir butų ramu.. Tai ne, reikėjo man suaugt, įgaut proto, suprast jog taip ir užsimušt galima.. Reik pradžiai aiškintis kas ir kodėl, o tada nubaus teisiuosius ir kaltininkus, kaip suaugusiam žmogui.. Tikra nelaimė tas amžius
Vyras nustūmė ant jo užvirtusią moteriškę ir pabandė atsistot, bet vos eiliniam žaibui nenunešus galvos nusprendė, kad paprasčiau bus nuropot. Pakeliui rado dar viena žmogysta kuri dar neseniai ėjo pro duris.
-Jūs gyva? - paklausė

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #6 Prieš 14 metus »
Nustumta į šoną kaip koks bulvių maišas... Dorota sunkiai atsiduso ir pasirėmė alkūnėm, primerktom akim stebėdama vis dar laidomus žaibus. Viedas kaip tik pasikėsino į dar sveiką kėdę, kuri tiesiog sprogo ir didelė nuolauža nuskriejo tiesiai vienos senutės link.
-Bombarda! - riktelėjo mergina.
Lužena sprogo pavirsdama į dulkes, kurios tik pakuteno senelės nosį. Šiai sukosėjus, Dorota burbuliuodama sau panosėje atsistojo, vis pasilenkdama, kad negautų veidan geros dozės žaibo sudedamosios dalies. Užsidengus nosį ji nukreipė lazdelę į židinį.
-Glacius!
Įvyko labai jau keistas reiškinys... Kažkas garsiai suklykė ir ugnis užšalo į ledą, šakodamasi į visas puses, raitydamasi viršun ir žemyn. Pro gerą ledo sluoksnį vis dar galėjai matyti pusiau raudoną, pusiau mėlyną ugnį. Staiga ledas trakštelėjo. Viena buvo aišku - ilgai jis nelaikys.
-Visi lauk, - suskeryčiojo.
Nušliaužus pro dulkes iki durų, keliais judesiais atlaisvino praėjimą ir atplėšė duris. Į veidą trenkė šaltas nakties oras... O už Grandz nugaros subaladojo žingsniai. Šastelėjus į šalį ir laikydamasi už sienos ji stebėjo kaip kelios poros kojų skubiai ištrypė laukan.
Viskas nuskendo tamsoje. Tik ta užšaldyta ugnis skleidė blausią niūrią šviesą... Ledas vėl trakštelėjo. Nekreipdama dėmesio į savisaugos instinktą Dorota keliais žingsniais prišoko prie Tėjos ir to vyriškio. Kolegė neatrodė labai jau gerai... matyt jai kažkas gerokai trinktelėjo per galvą, nes šone matėsi kraujo srovelė, o ji pati buvo be sąmonės.
-Dorota Grandz, - net nežiūrėdama į vyriškį prisistatė ji, - dažniausiai tai tokia mūsų kasdienybė.
Nervingai apžiūrinėdama Tėjos žaizdą, ji dirstelėjo į židinį, kur jau beveik buvo ištrukęs pragaras.
Still no.

*

Varlius

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #7 Prieš 14 metus »
Sanguinary apžiūrinėjo gulintį merginos kūną. Ši buvo be sąmonės, bet be praskeltos galvos lyg ir daugiau nieko rimto nebuvo. Nors dėmesys buvo sukoncentruotas į gulintį pavidalą, jam pro akis nepraslydo jį išgelbėjusios nepažįstamosios veiksmai. Heh.. pasirodo ir be manęs yra kam kerus laidyt. Gerai galės užimt užpuolikus, kol bandysiu susigaudyt situacijoje.. Tai moteriai priėjus prie Sanguinary ir gulinčios merginos, ji prisistatė. Sanguinary atsakė:
-Sanguinary Black,- dairydamasis kas vyksta ištarė - nežinau kuo jūs užsiimat, kad tokia jūsų kasdienybė, bet aš kaip tik nuo to ir ruošiausi pailsėt.
Pamatęs, jog dorota apžiūrinėja be sąmonės gulinčią merginą tarė:
-Panašu jog jei nieko rimta, tik kažkoks daiktas praskėlė galva, uz tai ir prarado sąmonę. Šiaip ar taip siūlyčiau ją išgabent iš čia.
Išgirdęs židinio pusėje traškesį Sanguinari net neatsigręždamas paleido kerus į ta pusę. Glacio ir sprendžiant iš to jog traškesys bent trumpam nutilo, jis pataikė.
-Ir manau reiktų paskubėt, kol dar tas kažkas tupintis židiny neatšilo. Aiškintis dar grįšim jei reikės. Aš tikrai dar grįšiu, o prieš ar po to kai kitu užpuoliku išsiaiškinsiu priklausys nuo situacijos.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #8 Prieš 14 metus »
Kai pro ausį prašvilpė dar vienas Galcio burtažodis, sukedendamas jos juodus plaukus, Dorota kreivai vyptelėjo ir nužiūrėjo vyriškį.
-Niekuo įpatingu neužsiėmu. Tiesiog stengiuosi išgyventi, - kaip matai.
Linktelėjus profesorė sugniaužė rankoje lazdelę ir prikando lūpą, tuomet lėtai atsistojo nutaikius ją į židinį.
Tyliai tyliai kaip tik sugebėjo, ji priėjo prie ledo ir atidžiai įžiūrėjo šešėlius viduj. Nieko įpatingo... Tik kažkas sujudėjo. Kad ir kas ten toks būtų, jis buvo stiprus. Gal fiziškai, o gal ir magiškai. Kreivos linijos rodė, kad tai nelabai.. žmogus. Veikiau jau kažkas nenusakomo. Susiraukus ji perbraukė pirštu šaltą paviršių, pajusdama kunkuliuojančią energiją... Žingsnis atgal, ir Grandz nutykino prie išėjimo.
-Pasitelksi savo fizines jėgas ją parnešti, ar man pasitelkti kokį burtažodį kad ją nuskraidintume? - meiliai paklausė, - ir oj. Mano paltukas...
Gailiai žiūrėdama į drapanas kabančias ant lentynos, mergina sumirksėjo ir atsiduso. Perbraukus ranka plaukus, kryptelėjo galvą.
-Tikrai grįšim, nors nežinau, ar tas padaras vis dar bus ten... - sumurmėjo.
Still no.

*

Varlius

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #9 Prieš 14 metus »
Išgirdus Dorotos žodžius Sanguinary neatsakė. Na mes visi čia stengiamės išgyvent.. Na ne, visgi kai kurie, tokie kaip aš kartais dar ir padedu atsisveikint su gyvenimų. Ir rodos čia kaip tik toks atvejis kai kažkas tikrai nori atsisveikint su gyvenimų Vyras nužvelgė aplinką, matė kaip Dorota priėjus apžiūrinėja židinį. Šiaip grįžus ir paklausius ar Sanguinary pakels gulinčia be sąmonės moterį atsakė:
-Šįkart pats pakelsiu, nors paprastai taip nedarau. Visgi nenoriu žalot dar nepažįstamų žmonių. Jei reiks dar spėsiu.. Ok nešdinamės iš čia, geriausia į Hogvartso mokyklos mokytojų kambary.
Sanguinary paėmė ant rankų gulinčią moterį ir abu su Dorota iškeliavo oru į Kiaulesodį iš kur ir patraukė tiesiai į pilį

Papildyta: Prieš 14 metus
Sanguinary, o paskui jį ir Dorota įžengė į "Kiaurą katilą", kuris iš pažiūros buvo toks pat kokį jį paliko: krūvos luženų, visur pakilusios dulkės, keliose vietose pro skyles sienose prasiskverbė lauko šviesa. Vyras priėjo prie židinio, bet iškart pastebėjo, kad juos užpuolusio padaro čia nebėra.
-Rodos musų draugas iš židinio išsikraustė. Hm.. bet keista, toks įspūdis, kad jį dar jaučiu kažkur netoliese.
-Ei manęs ieškote? - Iš vieno kampo atsklido šaižus balsas. Jame patogiai ant vienos iš aplūžusių kėdžių sėdėjo išsišiepęs raudonas, ilgaausis padaras. Kuris po akimirkos pakeitė spalvą, susiliedamas su aplinka.
Sanguinary net pasitrynė akis ar jam nesivaidena. Lyg ir nieko daug negėriau, tad turbūt nepasivaideno. Niekad tokio sutvėrimo nebuvau matęs anskčiau.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Sanguinary Black »

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #10 Prieš 14 metus »
Jau ir norėdama kažką sakyti, Dorota nutilo. Kuomet tas keistas padaras pranyko kaip į vandenį, mergina susiraukė ir mikliai išsitraukė lazdelę, ir sumurmėjo:
-Nežinau kaip pas tave, bet mane tai nuolat persekioja toki sutraukos, - nepatenkinta sušnairavo į aplūžusią spintelę.
Matyt, jų draugužiui toks palyginimas nebuvo prie širdies, nes iš kažkurio kampo į Dorotą trenkėsi apdužusi lempą, kuri pargriovė merginą ant žemės. Kosėdama ir mesdama nuo savęs atskiras dalis, juodaplaukė pagaliau išsilaisvino iš pančių ir sunkiai atsistojo, rankoje vis dar stipriai gniauždama lazdelę.
Pers Grandz skruostą vingiavo didelė žaizda, ir kurios pamažu sunkėsi kraujas... tie raudoni gyvybės syvai. Nekreipdama dėmesio į toki menkniekį (nors žiobarų gydytojas pasakytų, gal reiktų trijų siūlių), ragana apžvelgė patalpą, kurioje vėl nesimatė anei gyvos dvasios, iškyrus stovintį Black'ą.
-Gerai, tarkim daugiau taip nedarysiu...
Staiga išdužo paskutinis likęs sveikas langas. Viskas įvyko žaibiškai... Tačiau šukės neišbiro kur papuolė... Jos sustojo ore, tingiai žybčiodamos blausioje mėnulio šviesoje, bet greitai tiesiu taikymo nuskriejo Sangu link.
Still no.

*

Varlius

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #11 Prieš 14 metus »
-Mjo įdomios būtybės tave persekioja. Visgi dar visiškai neaiškų pas kurį iš musų šitas padaras atėjo..
Sanguinary pamatė, kad į Dorotą trenkėsi apdužusi lempa.
-Tu sveika? - Ir ta pačia sekundę pamatė, jog į jį skrendą lango šukės. Viskas vyko tarsi sulėtintam kine, Sanguinary pakelia lazdelę, ištaria Klismatronus diomentrus, pamatė kaip šukes apgaubė degantis burbulas, Flipendo ir visas naujas junginys lėtai pakibo ore ir nulėkė į priešingą pusę kur griausmingai sprogo viską padegdamas aplink. Sanguinary lėtai alsuodamas apžvelgė patalpą, joje eilinį syk nieko nesimatė. Samdinio patirtis praverčia, visgi ne kartą teko kovot dvikovose ir dar ne su tokias fokusais susidūriau..
-Kur tas mažasis musų draugas dabar? - niršdamas tarė.
Sanguinary greičiau pajuto nei pamatė, jog padaras kabėjo palubėje ant vienintelės apysveikės lempos. Jiems į nugara skrido eilinė porciją laužo, šįkart peiliai ir šakutės iš baro.
-Jaučiu tą padarą ant lempos mums virš galvų, butų gerai jį gyva sučiupt. - tyliai ištarė, jog viena Dorota išgirstų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Sanguinary Black »

*

Neprisijungęs Mija SouthWest

  • ***
  • 91
  • Lytis: Moteris
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #12 Prieš 14 metus »
Įkaitusios nuo tieisoginių saulės spindulių keleivės kojos neramiai trepsėjo šalia durų. Pagaliau neadusi laisvos vietos smuklės viduryje ji užsiropštė ant aukštos baro kėdės ir spragtelėjusi pirštais nusišypsojo vyrukui panašiam į barmeną/padavėją.
-Man arbatos be cukraus. Mėtų. Grynų ir šviežių.
Ji stumtelėjo link jo kelias monetas ir žvitriai nusisuko link pietaujančių žmonių. Staiga akys užkliuvo už kažko, kas skambėjo kaip stiklas ir krito kaip Dorota. Mija stryktelėjo klykdama:
-Dorota!
Ji puolė prie ant grindų ir papurtė. Šalia jos stovėjo auštas, šaltų veido bruožų vyriškis.
-O tu kas per vienas? Ką čia išdarinėjat? Kodėl čia pilna stiklo? Ką veiki su Dorota?Saugokis šakučių!-rėkte išrėkė įrėmusi į jį piktą žvilgsnį.
Su lyg paskutiniais žodžiais ji pasilenkė ir užsimerkė, tikėdamasi, jog skriejantys peiliai nesugadins jos rytinės šukuosenos.

*

Varlius

Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #13 Prieš 14 metus »
Kavinėje pasirodė dar viena žmogysta. Profesorė, kuri dar neseniai miegojo mokytojų kambary. Kuo čia šitai reikia.. Tuoj visą reikalą dar labiau sugadins.. Matydamas, kad jo pažįstama Dorota staiga nukrito ant grindų ir šitoj kovoje nebepadės, o prie jų atsiradusi kitą profesorei, akivaizdžiai nesigaudančiai kas vyksta per daug pavojinga nusprendė pats imtis iniciatyvos. Hmm.. taip.. Veiksmų tvarka butų tokia: sustabdyt šakutes, nukenksminti ir paslėpti tą padarą ilgaausį, jei jis vis dar ten, ir savo kabinete jį iškvost.. Visai nesinori, kad be manęs ir Dorotos dar ką nors žinotų..
Sanguinary neveltui buvo grakštus lyg katė, jis staigiai apsisuko nukreipė lazdelę į skriejančius stalo įrankius Flipendo , įrankiai nuskrido į kitą salės galą, tada staigiai iškėlė lazdelę sau virš galvos ir viena po kito paleido tikrą kerų uraganą: Petrification; Nascondere; Geminio Ant lempos tupintis padaras dar vis būdamas nematomas suakmenėjo, tada jog jis tikrai nepasirodytų buvo magiškai paslėptas ir galiausiai jis nematomas, kartu su savo matoma magiška kopija šleptelėjo žemyn. Kol ką tik prie jų atėjusi profesorė atėjo, Sanguinary į savo lagaminą, kurį visą laiką laikė rankose įgrudo tikrąjį padarą. Dabar kolkas ramu, tikiuosi.. Vos po sekundės vyras, visiškai be jėgų šleptelėjo ant žemės. Sunkiai alsuodamas jis pradėjo šnekėt.
-Aš.. Sanguinary Black.. Šiuo metu.. kerėjimo mokytojas.. Su Dorota susipažinom čia.. Kai šitas padaras.. - Sangu parodė į gulintį akmeniu paversta padaro kopiją - mus užpuolė.. ir viską išsprogdino.. Mokykloj guli viena mergina.. kai palikom.. ji buvo be sąmonės..
Su lyg paskutiniais žodžiais Sanguinary atsigulė ant grindų, prarasdamas paskutines jėgas. Negi praradau savo formą.. ir atsijungė..

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Arwen Evenstar »

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Mažas staliukas
« Atsakymas #14 Prieš 14 metus »
O Dorota beveik nesigaudė aplinkoje. Ji tik atsisėdo ant grindų, kai šalia šmėštelėjo Mijos veidas, o Sangu griuvo ant grindų. Jo lagaminas, kurį stipriai spaudė rankose, ėmė drebėti, lyg kažkas, esantis ten bandytų ištrūkti. Duodu tam kiškiui penkias minutes, jei lagaminas nėra apsaugotas kerais. Dingtelėjo merginai.
Grandz lėtai atsistojo, nepaisydama kraujo upelio, tekančio jai iš skruostu. Patapšnojus Mijai per petį, ragana nuslinko ties Sangu, ir lyg dėl juoko atsisėdo ant to nelemto besibrazdančio lagamino.
-Sangu? - tyliai tarė.
Sekundės dalį ji suabėjojo. Tuomet lėtai ištiesė ranką ir uždėjo švelnius baltus it drobė pirštus ant vyro kaktos. Kelias šimtąsias sekundės jos ranką nupurtė keista energija, ir ji susiraukus atitraukė ranką, su šiokiu tokiu nerimu žvelgdama į pasliką kolegą.
-Turim antrą be sąmonės, - sumurmėjo, - Mija, paieškok luženose kokio burbono.
Sukryžiavus kojas, Do užsimėrkė ir giliai atsiduso.
Still no.