0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Senoji kerėjimo klasė
« Prieš 5 metus »
Netrukus atrandamos ąžuolinės, giliai išraižytos ornamentais durys. Pravėrus ją galima išgirsti kaip tyliai sugirgžda sunkiosios durys. Taip pat gali pamatyti tvarkingai išsidėsčiusius suolus kurie kantriai laukia mokinių kurie iš jų atsisėstų į šiuos suolus. Taip pat ir sienos buvo pasidabinusios dryžuotumu: žalia ir tamsiai mėlyna. Lubos buvo akinamos baltos šviesos, grindys tamsios, iš juodmedžio. Taipogi sienas puošė kabantys paveikslai kuriame buvo pavaizduoti visų laikų garsūs asmenys - burtininkai. Dabino ir magiškas laikrodis. Langai buvo pakankamai dideli, kad aprodytų žavias apylinkes: uždraustąjį mišką galėjai matyt iš tolo, spindinčią ežero pakrantę, net ir galiūną Gluosnį. Iš tolo pasižiūrėjęs galėjai suprasti jog patalpa gana erdvi būsimoms pamokoms ir visa kita...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Neptunica Ameshville »

*

Neprisijungęs Kota Lunalight

  • V kursas
  • *
  • 167
  • Taškai:
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #1 Prieš 5 metus »
Jau antrakursė, Kota tyliai baleto žingsneliu tipeno kabineto link. Tyloje net nesigirdėjo jos žingsnių - juk jie ir neturėjo girdėtis, juolab kai ji buvo basa. Švystelėjusi sidabriniais plaukais, varnanagė patukseno į duris.
Ji puikiai prisimena, kaip praeitais metais kreipėsi į profesorę Poter dėl tos pačios priežasties. Nežinia kodėl, bet mažoji balerina juto pasitikėjimą kerėjimo profesoriams. Gal dėl to, kad jie vieninteliai galėjo pasakyti, kas vyksta su ja pačia.
Dar kartą pasitvarkiusi sidabrines garbanas (galų gale neiškentusi ir tiesiog susirišusi juos į vadinamąją arklio uodegą), Kota timptelėjo žemyn savo baltą pilką suknelę, prieš patuksendama dar kartelį. Kažkodėl mokinė dar nedrįso užeiti.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #2 Prieš 5 metus »
Kiekviena diena, kiekviena savaitė, kiekvienas mėnuo ateidavo ir praeidavo greitai. Pro langus krito akinanti saulės šviesa, maloniai sušildanti jaunojo profesoriaus kabinetą. Jaunuolis tyliai sau sėdėjo prie rašomojo stalo ir tyliai skrebeno balandžio plunksna įvertinimus už namų darbus. Tyler buvo pasidėjęs kavos puodelį iš kurio sklido viliojantys kvapai. Durmštrangietis pasimėgaudamas kiekvienu kavos gurkšniu, mąstė apie Hogvartsą. Netrukus jam pasirodė jog kažkas beldžia. O gal pasivaideno tik? Nutaręs patikrint vaikinas nuėjo prie kabineto durų. Atsargiai pravėręs jas pastebėjo už durų stovint mergaitę.
- Sveika, norėjai pas mane ateit? Tai prašau, eik į vidų, - maloniai jai pasiūlė profesorius. Įdomu, kokiais reikalais ji atėjo. Gal tik šiaip sau? Smalsiai svarstė jaunuolis bei peržvelgė mergaitę. Sidabriniai, garbanoti plaukai. Balta suknelė, ir tas svajingas žvilgsnis. Profesorius kiek lūkuriavo kada ši prakalbės.

*

Neprisijungęs Kota Lunalight

  • V kursas
  • *
  • 167
  • Taškai:
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #3 Prieš 5 metus »
Kota nudelbė žvilgsnį į grindis, atsiduso ir atsirėmusi į sieną laukė. Kelis kartus palanksčiusi kaklą, sidabraplaukė net stryktelėjo, kai durys atsivėrė.
-Laba diena,-išraudusi murmtelėjo ji, nedrąsiai užeidama į kabinetą. Nejaukiai ten stoviniuodama ir šyptelėjo, tarsi laukdama tolesnių nurodymų.-Am, atėjau, nes...-pradėjo varnanagė, tačiau užsikirto bekalbėdama. Jai vis dar buvo sunku šnekėti ta tema, ypač kai ją pradeda pati Kota.-Nes man reikia jūsų pagalbos,-galiausiai pabaigė ji, pakeldama sodriai mėlyną žvilgsnį nuo basų pėdų į profesorių. Nejaukiai pirštais gniaužydama savo suknelės sijoną, ji spoksojo į profesorių, tarsi laukdama jo sutikimo ar dar ko, reiškiančio, kad jis galintis jai padėti.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #4 Prieš 5 metus »
Jaunuolis stovintis prie savo klasės durų šiek tiek aiškiai susinervino. Tačiau stengėsi neišsiduoti parodydamas koks yra nervingas (retkarčiais). Juodaplaukis kiek palaukė kada mergaitė įeis į jo klasę. Ir tik tada paskui save užvėrė duris. Jis palengva atsisėdo ant davo kėdės ir mostelėjo ranka link sofos.
- Prašau, jei nori sėstis, - paskui užsigėrė kava. - Ir kokios būtent pagalbos tau reikia? Nebijok, gali pasitikėt manimi. Neblogai saugau paslaptis. - kiek mirktelėjo jai Tyler.  - Beje kuo tu vardu? - mandagiai pasiteiravo mergaitės. Įdėmiai įrėmęs savąsia šiltas, kaštoninės spalvos akis į šaltas, mėlynas mokinės akis. - Nesijaudink ir neisbaimink. Viskas gerai, - kiek bandė ją padrąsinti buvęs durmštrangietis. Ir trumpam permetė akis į savo raštus laukdamas kol ši prabils.

*

Neprisijungęs Kota Lunalight

  • V kursas
  • *
  • 167
  • Taškai:
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #5 Prieš 5 metus »
Nedrąsiai prisėdusi mažoji balerina ėmė gniaužyti savo pirštus vengdama mokytojo žvilgsnio.
-Praeitais metais dėl to paties kreipiausi į profesorę Poter, tačiau ji nelabai galėjo man padėti,-pradėjo dvylikametė, žvelgdama į savo baltus pirštus. -Aš nežinau, kaip tai pasakyti, tai yra neįprasta net burtininkų tarpe,-atsiduso ji, pagaliau pakeldama akis.-Matote,-galiausiai prie reikalo pasistūmėjo mergaitė.-Aš, kažkodėl, nežinau kodėl, bet sugebu valdyti ledą.
Kaip mat susigūžusi mergaitė vėl nuleido savo mėlynas akis į pilką suknelę, žiūrėdama į medžiagą ir gėles, kuriomis drabužis buvo padabintas. Jos rankas vėl pamažu ėmė kaustyti šerkšnas, tačiau jau Kota buvo prie to pripratusi - šįkart dėmesio ji nekreipė.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #6 Prieš 5 metus »
Jaunasis profesorius parašė vėl įvertinimą kažkuriam mokiniui ir sumurmėjo kiek pelno ir kuriam koledžui pelno. Tada juodaplaukis atsiduso bei rimtu žvilgsniu pažvelgė į mergaitę. Netrukus ji prakalbo. Tad Tyler įdėmiai ėmė klausytis jos ir mąstyt.
- Pažįstu šią profesorę. Dabar dėsto jums magijos istoriją lyg ir. Sakai, neišėjo tau pagelbėti? - pakėlė antakius profesorius. Paskui jį apstulbino, jog ši panelė geba valdyti ledą. Tada jis apgalvojo ką pasakyti ir tarstelėjo:
- O vandenį mokėtum valdyt? Nes manau, jau čia tą gali daryt stichijanai. Stichijanas - tai žmogus kuris geba valdyti kažką iš šių stichijų: orą, vandenį, ugnį ir žemę, - didžiai susijaudinęs aiškino Tyler. Jis šiek tiek buvo apsiskaitęs apie šiuos magus.
- Žinoma, tas yra reta. Gal kažkas iš tavo giminių gebėjo valdyt ledą ar kažką panašaus? - paklausė dalykiškai jos jaunuolis.

*

Neprisijungęs Kota Lunalight

  • V kursas
  • *
  • 167
  • Taškai:
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #7 Prieš 5 metus »
-Nežinau, niekada nebandžiau. Visada aplink mane buvo tik ledas,-gūžtelėjo pečiais Kota, nejaukiai nusijuokdama ir atsainiai mostelėdama apledėjusia ranka. Mergaitė buvo pratusi, kad viskas aplink ją stingsta, bet nežinia kaip būtų su vandeniu. Dar kartą pakėlusi akis, mažoji balerina kaip mat jas nuleido, mosuodama kojomis ir stebėdama savo kojų pirštus.-Aš šito irgi nežinau, mano tikrosios šeimos neturiu,-kasdieniškai leptelėjo mergaitė, jau penkiasdešimt tryliktą kartą pakeldama akis ir vėl jas mikliai nuleisdama. Jau buvo pratusi ir prie nuolatinio prisipažinimo, kad motina mirė gimdydama, o tėvas papustė padus. Atsidususi ji tik pasirėmė ranka galvą, atsiremdama į ranktūrį, ir šikart, pakėlus akis į profesorių, jų nebenuleido.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #8 Prieš 5 metus »
Tyler nejučiomis sau susitaršė plaukus bei vis žvilgčiojo į mergaitę.
- Gal galėčiau sužinot koks jūsų vardas? - paklausė jos profesorius.  - Mane gali vadint Tyler ar profesoriumi ar seru. Nesvarbu. Beje gal malonėtum parodyt ką sugebi su tuo ledu? Gal kažką sugalvočiau kaip padėt su tuo susitvarkyt. O moki suvaldyt ledą? - vis kalbėjo ir kalbėjo jaunuolis. Jam pačiam buvo keista, kad tokiu metu daug kalbėjo. Šiaip dažnai tylėdavo. Juodaplaukis nejučiomis nusižiovavo mat šiuo metu jį dažnai imdavo nemiga. Nieko negalėjo oadaryt. Kaip yra, taip yra. Jaunuolis tingiai praskleidė savo užrašinės puslapius ir skrebeno. Parašęs jis vėl užsigėrė kavos. Tada pamanė jog nelabai gražu mokinei nieko nepasiūlyt. Tad mandagiai paklausė:
- Gal kažko norėtum atsigert ar užkąst?

*

Neprisijungęs Kota Lunalight

  • V kursas
  • *
  • 167
  • Taškai:
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #9 Prieš 5 metus »
-Aš Kota,-kimiai kostelėjo ji, tačiau nejaukiai šyptelėjusi dar kartą prisistatė.-Kota Lunalight, sere.
Nedrąsiai pažvelgusi į jį, Kota papurtė galvą, atsisakydamapasiūlymo kažko atsigerti. Nors gerklė ir buvo kiek išsausėjusi, varnanagė nenorėjo sukelti papildomų rūpesčių.
-Galiu padaryti snaigę,-prakalbo ji, suformuodama ledinę snaigę.-Ar netgi gėlę,-vietoj snaigės pražydo ledo rožė.-Moku padaryti, kad snigtų,-mažoji balerina suspaudė kumščius ir iš lubų pažiro sniegas. Kaip visada jis ilgai nesitęsė, mat visas procesas atėmė daug energijos.-Galiu sušaldyti kitą daiktą ar žmogų, ar savo galūnę,-šįkart ji ištiesė apledėjusią ranką.-Tik kas keista, kaskart, kai jaučiu nerimą ar erzelį, mano kūnas pradeda ledėti ir aš nežinau, kaip tai sustabdyti.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #10 Prieš 5 metus »
Profesoeius atsitraukęs nuo savojo rašomojo stalo ir mokinių darbų, ėmė vaikščioti palei kabinetą.
- Malonu, Kota. Aš Tyler Posey. Bet maloniau būtų jei nevadintumėt mane vardu ar oavarde. O tik profesoriumi arba seru. Kurį variantą rinktis, spręsk pati, - mirktelėjo jis. Aukštas vyras sustojo prie vieno paveikslo kuriame buvo pavaizduotas žmogus kuris savo rankose formuliavo vandens burbulą. - Kaip matai, čia vienas pirmųjų stichijanų atradęs savąsias galias. Peteris Kodjunktyvas, - pasakojo apie šį žmogų brunetas. -  Paveikslas atsirado kažkur XV amžiuj. Pagirtina ar ne? - sau kalbėjo profesorius. Paskui jis atsisuko į mergaitę kuri rodė savo galias. Snaigė, gėlė. Sušaldymas žmogaus. Nevaliojimas sustabdyt rankų ledėjimo.
- Kiek žinau, stichijanams irgi būdavo panašios problemos. Pavyzdžiui kas ugnį valdydavo, jiems kažką degindavo. Tą galimą sustabdyti, reiks tau paieškoti kur nors knygose. Ir kitą kartą dėl ti galėsi ateiti. O dabar prašyčiau išeiti. Nes kaip tik turiu atlikti porą reikalų, - paprašė jaunuolis Kotos.

*

Neprisijungęs Kota Lunalight

  • V kursas
  • *
  • 167
  • Taškai:
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #11 Prieš 5 metus »
Linktelėjusi Kota atsistojo, nupurtydama sniegą nuo sijono. Mergaitė šyptelėjo ir numetė sidabrines garbanas nuo peties, lėtai prieidama prie durų.
-Supratau,-mielai šyptelėjo ji.-Ačiū, profesoriau. Viso geriausio.
Paprastai atsisveikinusi, ji išėjo, vėl strykčiodama ir šokdama pagal mintyse skambančią muziką. Nors, tiesą pasakius, mergaitė nelabai tai suprato, ir, tuo labiau, slenkančio rankomis ledo problema nebuvo išspręsta, ji bent jau žinojo, kas ji tokia gali būti. Stichijanas (kad ir kaip pasiutėliškai nesąmoningai mintyse tai skamba).
Neilgai trukus mergaitė basomis kojomis šokčiojo laiptais aukštyn, patekusi į bendrąjį kambarį atsiduso ir nuslinkusi į miegamąjį, krito į lovą.

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #12 Prieš 5 metus »
Dienos Hogvartse pašėlusiai greitai bėgo. Tuo tarpu vos ne visoj Anglijoj švietė saulė. Žemę papuošė vaiskia augalų žaluma. Laimei, dienos iš lėto per gaidžio žingsnį vis ilgėjo su lyg kiekviena diena, o naktys - trumpėjo. Buvo saulėta, ir taip pat šilta. O kerėjimo kabinete tebe buvo vėsu. Tad mokinys galėdavo laisvai mąstyti nekankinamas karščio. Profesorius kaire ranka rašydamas pastabas apie savo dėstomą dalyką - sustojo. Pakėlęs savo juodų plaukų kupetą nuo rašliavos - pažvelgė link lango. Už lango dailiai rateliu šoko saulės spinduliai apšviesdami viską kas maišėsi jų kelyje Atrodo, gana smagiai. O ir ilgos vasaros dienomis, atsimenu, mes vaikystėj žaidėm karus, maudėmės ežeruose, jūruose... pasakas. O visai neseniai susėsdavom priešais laužą dainų dainuoti. Nusišypsojęs iš tokių savo gana svajingų minčių, jaunasis profesorius vėl įniko toliau rašyt. Po valandėlės baigė rašyti išsamias analizes. Tvarkingai sudėjęs ištaisytus mokinių rašinius į apatinį stalčių jis nusižiovavo. Pažvelgęs į laikrodį sau linktelėjo. Na, ką, manau baigta tvarkytis. Hmm, reiktų rytoj išvis išvalyt visokius šlamštus. Belieka laukti mokinių atliekančių praktiką, čia, mano kabinete. Pasidalijęs su savimi savaisiais planais, Tyler kiek tingiai atsilošė savoje profesoriaus kėdėje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Tyler Posey »

*

Neprisijungęs Nomanas Plačiaburnis

  • I kursas
  • *
  • 4
  • Taškai:
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #13 Prieš 5 metus »
Nomanas nedrąsiai įžengė į kerėjimo kabinetą ir greitai pradėjo ieškoti laisvų suolų kur jis galėtų atsisėsti ir likti mažai pastebimas. Jis pamatė suolą pačiame kaireme kampe ir greitai į jį atsisėdo. Jis labai jaudinosi nes dar negalėjo suprasti kaip jis turėti magiškų galių jis niekuo nesiskyrė nuo kitų. Jis labai bijojo pamokos ir dėl to jog bijojo, kad jo ko nors paklaus, o jis nežinos atsakymo ir jį visi išjuoks. Jis nemažai žinojo apie istoriją, geografiją, matematiką, bet apie magija ir kaip ja užsiimti jis nieko nenutuokė. Taigi jis sėdėjo savo suole ir jaudinosi taip, kad net delnai suprakaitavo. į klasę pradėjo eiti kiti pirmakursiai ir Nomanas pamatė, kad kai kurie jau yra netgi susirądę draugų.
Taigi pamoka pagaliau prasidėjo...

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #14 Prieš 5 metus »
Ir aišku, kokių gerų ir dorų tikslų vedina mergina galėjo būti čia, tokioje nuostabioje profesoriškoje vietoje, kuri net ir atsiduoti ilgalaiku vyro kvapu sugebėjo? Ir dar aiškiau, tai negalėjo būti gerą žadantis dalykas, žvelgiant į taip, kaip trečiakursė gudria šypsenėle atsargiai žvalgėsi aplink, lyg buvimas prigautai atneštų pasaulio pabaigą.
Aišku, tai nieko gero negalėjo reikšti.
Kiek akyliau pastebėjusi visų mylimą miklarankę Margo ir pramokusi kelis mandresnius triukus su segtukais ir durų atrakinimais, Karasuna skubriu žingsniu šoktelėjo į kabinetą, iškart apsidairydama langų - bent jau spėjo, kad šisai profesorius galėjo turėti problemų su per dideliu tvarkymosi, taip šiai atrodė, o rizikuoti, kad pro nublizgintus langus kas ją, taip ryškiai apsitaisiusią, pastebėti galėjo nesinorėjo. Atvirai, kokio tikslo ar norų, verčiančių įsibrauti į ganėtiną kraupą sugebančio įvaryti žmogėno kabinetą nebuvo - pati mintis kilo vien dėl to, kad pamatė šį nueinant kur tolimiau koridoriumi, ir tiesiog nesusilaikė neįkišus savo dailios nosytės į kitų reikalus ir daiktus, galbūt dar kokius nešvarius apatinius ar mandrą konfiskuotą burtų lazdelę būtų sugebėjusi aptikti.
Vengdama vis dėl to per švaraus ir per daug saulės šviesos suteikiančio lango, mergina lėtai šniukštinėjo aplink, nuobodžiu žvilgsniu permesdama knygas lentynėlėje, net ir tas, kurios neatrodė kaip įprastinės žiobariškos knygiūkštės, ar verčiau, padarytos keistesnės medžiagos viršeliu - pradėjusi kuistis stalčiuose, tik vyptelėjo užmačiusi į gyvenimo galą palengva sukančios moteriškės nuotrauką. Neapsikentusi - dievai ją sugriebia ir smaugia, bet kaip tokio įdomiau senstančio ir atrodančio profesoriaus kabinete buvo tokie įprastiniai, žiovulį varantys dalykai?! - sugriebė šūsnį lapų, tikriausiai ir galimiausiai skirtų pamokai, išmesdama juos į orą ir pavargusiu žvilgsniu žiūrėdama, kaip šie lėtai krenta, drauge nuklodami grindis, rašomąjį stalą ir kitas vietas, kur nenatūraliai įstrigdavo, užsikišdavo už tarpo ar atsisveikinę su gravitacija ir logika užkrisdavo už. Tai buvo taip, taaaaaip nuobodu. Nors ir nežinia, ko ji čia įžengdama tikėjosi.
Pasakydama velniop slėpynėms ar bandymais pabėgti (buvo tikra, kad visgi kerėjimo profesorius kažkaip sugebėtų išsiaiškinti, kas čia per įsibrovėlis buvo, ypač tada, kai klastuolė nė nesiruošė tvarkyti visų popierių), nesislėpdama nuo galimų žiūrovų ar gerbėjų, stebinčių ją pro tą per daug sykių kartotą langą, Karasuna Mei užsišoko ant stalo, pakeliui kažką dar ir numesdama - galėjo būti plunksnakotis, galėjo būti ir visas rašalo indelis, koks gi ten skirtumas - kojomis įkyriai tabaluodama ir dar kartą apsidairydamas aplink, aišku, nieko naujo ar įdomesnio neužmatydama. Susinervinusi (ak, ir kokio velnio aš čia lindau, galėčiau ką įdomesnio veikti) keturiolikmetė išleido nepatenkintą niurzgulį, nugara krisdama ant likusios vietos ant stalo ir įsitaisydama ant šio it kokioje nepatogioje lovoje. Kaip gaila, kad profesorius net nesugalvojo turėti tokių parankių dalykų kaip kaldros ar antklodės savame kabinete, ar tai bent nepagalvojo įsitaisyti patogesnio, minkštesnio ir šiltesnio rašomojo stalo.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”