0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 157
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #30 Prieš 4 metus »
  Elna kažkur nugirdo, kad rengiamos treniruotės kerėjimo kabinete. Sklindantys gandai apie karą jos negąsdino, o kaip tik labai domino. Su kiekviena diena varnės pasitikėjimas savimi augo arba ji tik rodė tai išorėje. Niekas nežino kas dedasi jos viduje.   Priėjusi kabineto duris Klumpar šiek tiek drebančiais pirštais palietė šaltą rankeną. Atitraukusi savo ranką lyg nukratyta elektros šoko  mergaitė pavartė akis, nes pati labai nemėgo savo bailumo.  Susikaupk. Nieko nenutiks. Įkvėpusi, lyg stengdamasi įgauti drąsos, varnanagė vėl lėtai prilietė durų rankeną. Nepajutusi nieko ji pabandė ją  palenkti ir jai pavyko. Stumtelėjusi sunkias duris Klumpė įžengė į kabinetą. Varniukės nustebo kabinete išvydusi vos dvi vyresnes mokines ir profesorių. Sumurmėjus kažką panašaus į pasisveikinimą antrakursė klestelėjo į vieną pirmųjų suolų. Patikrinusi ar lazdelė guli kišenėje dvilykametė pasirėmė ranka smakrą ir tuščiai įsispoksojo į klases priekį.
Buvo: Blogio pusė
Dabar: Neutrali

Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • I kursas
  • **
  • 21
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #31 Prieš 4 metus »
 Kur buvusi, kur nebuvusi, ką griovusi, o ką deginusi, visai baimės jausmą praradusi (bet veikiausiai jo net neturėjusi) Dakota oru atsinešdino į pilį. Norėtųsi pasakyti "vidury baltos dienos", bet vis dėl to tai įvyko jau naktį, išbalusiam mėnuliui stebint, kas čia verda ant silpnos ugnies, kurią kažkas tuojau pamaitins benzinu.
 -O. Atrodo nepavyko žavingai pavėluoti. - švelniai atsiduso, lyg geriausia Biobetonso mokinė, kur, deja, visai nesimokė, o ir atmintyje šmėžuojančius paskutinius kelerius metus, patys žinote, praleido tikrai ne gracingai damai priderančioje vietoje.
 Kabinete buvo... Tuščia. Tik nedidelis siluetas ir besimaišantys pro debesį kyšančios mėnesienos sukurti šešėlių labirintai. Palyginti su tuo ko tikėjosi, tai buvo tik bulvė prieš deimantą, o ir pačios šauklės, liaudies balso, nesimatė. Ką gi. - begarsiai atsidūsėjo ir lazdele pasikvietusi jai prideramą kėdę (ant klibančios taburetės tai jau nesėdės) įsitaisė ant šios.
Kas jūs esate - mes buvome. Kas mes esame - jūs būsite.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #32 Prieš 4 metus »
Nikita sužinojusi, kad metas treniruotis mūšiui, kuris įvyks netrukus, palikusi švilpę uždarytą oloje, skubėjo į kerėjimo kabinetą. Visiškai nepasibeldusi, įlėkė vidun ir gyliai įkvėpė, nes kabinete nebuvo tiek jau daug žmonių, neskaitant to, kad jie visi daug kartų vyresni už ją.
-Atleiskit už nemandagų įsiveržimą, matau, kad nevėluoju, o tai svarbiausia. Mano gyvatė Aplei pranešė nevisai laiku, tad bėgau kaip įmanydama. Beje, radau įkaitę kurią įkalinau oloje. Turėsiu kuom užsiimti prieš mūšį, juk nebloga treniruotė, tiesa?- viens po kito sakiniai virto iš klastuolės lūpų ir kada atrodė, kad nebesustos, nusijuokusi nusklendė link varniukės.
-Elna? Varnanagė?- pamačiusi matytą mergaitę suabejojo ar tik ji nešnipinėja blogio,- tu blogis? Žinau, kad abejoju, bet...nesitikėjau. Be to, aš - Nikita, žinau, kad nepažįsti manęs, bet aš tave stebėdavau,- nenoriai pasakė tiesą ir atsisėdo šalia jos.
As you swore to God,

*

Morgan Mara Swan

Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #33 Prieš 4 metus »
Morgan visai netrukus atsirado prie kerėjimo kabineto, kur turėjo vykti kažkokios ten treniruotės. Sklido įvairiausi gandai, bet mergaitė nebuvo linkusi tikėti į nė vieną iš jų, kol niekas nepatvirtins, kuris iš jų tiesa ir ar bent vienas iš jų yra tiesa. Bent šį kartą Mo nebuvo apsirengusi juodu apsiaustu iki pat kojų pirštų, o baltais marškinėliais, oranžiniu švarkeliu ir džinsinės medžiagos sijonu vardan patogumo. Krumpliais švelniai pasibeldė į duris ir nelaukusi plačiai, trankiai atvėrė duris, jas taip pat užverdama. Klasė jau buvo beveik pilna, tad keturiolikmetė atsirėmė į sieną, nuožmiomis akimis nužvelgdama kiekvieną asmeniškai, tada šnypšdama ant kiekvieno žmogaus, kuris galbūt nusišypsojo jai.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #34 Prieš 4 metus »
Akimis nužiūrinėdama kiekvieną įžengiantį, klastuolė tik palinguodavo galva - Sirėja ir kažkokia nepažįstamoji bus tikriausiai ir vyriausios iš visų, tada ėjo ji ir mergina, kurios vardas rodėsi esąs Morgan.. Iš jų, kaip vos šešerių merginų, tai rodėsi dar palyginti geras kiekis, kažkur ir amžiaus skaičius - ir Izaac kartu turėtų būti lengviau, kai šių yra tokių, galinčių praktikuoti ir perprasti sunkesnius burtus, kas nebūtų tikę dviems jauniausios, tikriausiai pirmakursei ir antrakursei.
-O kaip tu?- smakru bakstelėjo į vyriausią merginą, kuri kažkuo jai patiko - galbūt dėl to, kad madingas vėlavimas buvo tarsi, na, gal ir nepavadinsi įprastu dalyku, bet verčiau mėgstamu klastuolės, o visada smagu surasti bendraminčių,- Atrodai vyriausia, tad galbūt žinai kažką iš papildomų triukų, kurių nežinotų I.. profesorius Reinher?
Pasiimdama lazdelę nuo palangės, padėdama šia ant delno, tuomet visaip anaip pavartydama it šildydama, klastuolė aiškiai nuobodžiavo - kažkuria prasme norėjo eiti pakalbėti su Sirėja, vis tai buvo atsiminimų persipildęs kabinetas, bet kartu ir stūmė mintį toliau nuo savęs, gi tai buvo pasiruošimas karui, jokių emocijų, jokių beverčių chit-chats čia nereikėjo - tik paprastos, šaltos ir suvokiamos teorijos, kur ir kaip ją pritaikyti, ir praktikos. Vien dėl to čia ir atėjo, o daugiau kaip velti visko nereikėjo - galėjo gi bet kada pasigauti raudonplaukę ir koridoriuje ar kur, jeigu norės pasikalbėti ar tęsti jau pradėtą veiklą.
-Sakyk, nevertėtų pradėti? Kad ir su paprastu visko paaiškinimu ar kas bus per vienas apmokymas, jeigu kažkas realiai vėluojantis dar norėtų prisijungti,- įsmeigusi žvilgsnį į Izaac pratarė, kartu ir perkryžiuodama kojas, o nugara atsiremdama į vėsų stiklą, esantį už jos.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Zelig Reiher

Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #35 Prieš 4 metus »
Lėtai, visiškai neskubėdamas pasuko galvą į vis atsiveriančias duris, nužvelgdamas kiekvieną atėjusį įdėmiu, tyrinėjančiu žvilgsniu-- galbūt kai kuriems toks spoksojimas būtų palaikytas nemandagiu, galbūt šlykščiu ar gašliu, tačiau vyriškis tiesiog norėjo perprasti, kaip galėtų pradėti kalbą su savo mokiniais, kaip galėtų prie jų priartėti--pedagogiškai, žinoma, kaipgi kitaip. Nesąmoningai, pats to nejausdamas ėmė ir skubriu judesiu pasitrynė veidą, tarsi vydamas nuovargį nuo savęs it tokį nepasiduodantį, lipšnų ir meilų šuniuką-- gal ir neprieštarautų turėti tai prie savęs, tačiau šiuo metu tai tebuvo įkyri kliūtis. Patalpinęs vieną ranką į apsiausto kišenę, profesorius ištiesė nugarą ir nužvelgė visus susirinkusius. Vien tik mergaitės ir merginos-- na, matyt jos buvo pareigingiausios ir panašiai, tačiau, po velnių. Įvairovė niekad nepakenkė.
-Panelė Mei teisi, pradėkime- tyliu balsu ištarė ir linktelėjo paminėtajai. Akyse plykstelėjo kažin koks vos vos pastebimas susierzinimas, skirtas vien jai-- tarsi vyras būtų išmuštas iš savo vėžių to fakto, kad ji vos nepavadino jo vardu, gal ir galbūt dėl to, kad pats kabinetas nejučia pradėjo kelt kažin kokius prisiminimus. Tačiau profesorius greitai užglaistė bet kokius nesklandumus nusisukdamas nuo jos į kitas mokines.
-Taigi, nemanau nieko laikyti čia, jeigu esate nepasiruošę atiduoti visa save treniruotėms, - tarsi paragino tuos, kurie dar turėjo abejonių išsinešdinti ir netrukdyti, neleisti jo laiko veltui. -Tačiau tie, kurie yra pasiruošę, išsitraukite lazdeles ir apibūdinkite man jas. Lazdele yra labai svarbi, kaip žinote, kaip kad ir manoji, - iškėlė ją parodyti. -Skroblas, drakono širdies styga. Turiu ją nuo pat pirmojo kurso Hogvartse, - pratęsė ir tada, nuleidęs lazdelę, vėl nužvelgė jaunuolius. - Be ryšio tarp savęs ir lazdelės nesugebėsite žiebti tokiais kerais, kurie pranoktų jūsų lūkeščius. Kai kurios netgi gali atsisakyti vykdyti bloga, todėl aš privalau prieš mokydamas kerų patikrinti jas.

// http://harrypotter.wikia.com/wiki/Wand
Iš čia galite rasti visų lazdelių medžių ir tų viduriukų apibūdinimus ir savybės; nors galit ir šaut kaip nors, jeigu norit.

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 157
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • ...
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #36 Prieš 4 metus »
Prie Elnos prižingsniavo nepažįstrama mergaitė. Klumpar pakėlė antakius, taip norėdama parodyti, kad ji sakytų ką nori sakyti.
-Taip, aš Elna ir esu varnanagė. Am...Na taip aš blogio pusėje. Ir nieko tokio, daug kas nustemba. Net negalvojau, kad kažkas gali mane stebėti. O šiaip malonu susipažinti, Nikita, - patenkinta nauja pažįstama šyptelėjo varnė. Nikitai atsisėdus šalia, antrakursė tik žvilgtelėjo ir įsmeigė žvilgsnį į profesorių, nes jis jau pradėjo kalbėti. Elna jautėsi labai jaukiai būdama kabinete šiuo metu, ji jautėsi lyg būdama savo vietoje, ten kur ir turi būti. Nieko nelaukusi Elna išsitraukė savo lazdelę ir garsiai prakalbo:
-Kedro medis, vienaragio plaukas. Aš taip pat turiu nuo pirmo kurso. Nors ir dabar esu tik antrakursė.
Baigusi trumpaplaukė atsisuko į suolo draugę ir pašnibždomis, kad netrukdytų kalbėti kitiems, paklausė:
-Nikita, o kodėl aš tavęs nemačiau nei vienoje pamokoje?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Elna Klumpar »
Buvo: Blogio pusė
Dabar: Neutrali

Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 277
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #37 Prieš 4 metus »
Tam kabineto kamputyje ir tūnojo paslapčiomis (arba nelabai paslapčiomis) žvilgčiodama į Junko Enoshimą, svarstydama, ar šį karta ji yra ji pati, ar tai Karasuna Mei. Mokinėms ir vienai vyresnei niekaur niekad nematytai moteriai susirinkus į kabinetą, trumpais žvilgsniai jas visas nužiūrėjo, kai kuriso buvo iš to paties koledžo, gal kad ir pastebėtos, tačiau visiškai nesvarbios raudonplaukės gyvenime.
Savotiškai apsidžiaugė išgirdusi, kad kalba Mei, o ne Junko, tačiau jau niekaip to neparodė, šiaip ar taip, visai ne laikas ir ne vieta. Rankos, besislepiančios už juodo unifrominio apsiausto klosčių, nageliu tykiai brūžino per sieną, erzinantis, tačiu lyg ir neegzistuojantis garselis savotiškai ramino.
- Gluosnis ir kelpio (vandens arklio) plaukas, - burbtelėjo neįmanomais būdais ištardama skliaustelius. O gal išmoko šiuos tarti perskaičiusi žiobarų autoriaus žiobarišką knygelę, ak, nesvarbu. Gluosnio lazdelė jai tiko, puikiai, jau nepaisant to, kad perkant ją išsirinko kaip šeimininkė, buvo laikoma kaip žmonių, kamuojamų nuolatinio nesaugumo jausmo, lazdelė. Anot Olivanderio, puikiai veikianti kerint bežodžiais kerais. Apie kelpio plauką nedaug ką galėjo pasakyti, viso labo beliko tikėtis, kad profesorius nelieps lazdelės pakeisti ir šioji bus tinkama.
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #38 Prieš 4 metus »
Galbūt neužmačiusi į ją nukreipto kiek agresyvesnio ir nepatenkinto žvilgsnio, galbūt šį pasiuntusi savais vėjais ir visiškai užignoravusi, Karasuna šviesių akių žvilgsnį nukreipė į lazdelę, bandydama prisiminti visas jos savybes - leisdama ir jaunesniajai varnei, kaip pasiskelbė pati, o kartu paskelbė kartu ir jos naujoji bičiulė pradėti pasakoti pirmai. Būtų ir pati pradėjusi kalbėti, kai prasižiojo raudonplaukė, pažįstama ir turėta nuotykių su - pusę lūpų šyptelėjusi, žvilgsnį laikydama įsmeigtą į Sirėjos pusę, klastuolė šiai nutilus prabilo ir pati.
-Maumedis, kartu ir su drakono širdies styga,- pavarčiusi rankose pratarė, tada prisimindama ir informacijos dalį, kurią ir Izaac, ir abi varnės praleido,- apie 33 centimetrų, palyginus lanksti. Vienintelis minusas būtų tas, jeigu lazdelei labiau patinka Junko, o ne aš.
Suraukusi antakius ir nušokusi nuo palangės, į šią tik atsiremdama, mergina kiek paskendo mintyse, leisdama kitiems tęsti - žinoma, lazdelę rinkosi Junko, o ne ji pati - tačiau jeigu Karasuna jau buvo jos dalimi, tada neturėjo lazdelė kartu rinktis ir jos, ir originaliosios Junko kaip savininkių, kad derėtų abiems? O ir rodėsi, kad niekad iš šviesaus maumedžio pagaminta lazdelė neatsisakė jos naudojama būti, ar intrigų nekėlė, kas galėjo dažniau nutikti Junko pačiai - argi tuomet nereiškė, kad didesnioji lazdelės savininkė turėjo būti ji pati?
Atsidususi - gi Izaac turėjo tą gebėti išsiaiškinti, bent taip spėjo klastuolė, ypač kad jau kalbą apie šias užvedė ir panašiai, Karasuna Mei žvilgsniu nulydėjo tarpusavy besišnabždančias mažesniąsias, tik tada žvilgsnį įsmeigdama į merginą, kalbėti pasirinkusią po jos.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • I kursas
  • **
  • 21
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #39 Prieš 4 metus »
 -Aš neužsiimu pedagogine veikla, mergyte. - švelniu balsu atsakė, kai į ją buvo kreiptasi.
 Toliau tylėdama ir nepastebimai apdovanodama visus skeptišku žvilgsniu Dakota nė nesiruošė kažkam raportuoti kokią lazdelę kaip, kada ir kur gavo, turi ar dar kaip nors aušinti savo dailią burnelę beprasmiais žodžiais.
 Kad netrukdytų jaunimui, su jai priderančia tyla, tarytum šešėlis patraukė savo kėdę dar labiau į kabineto gilumą ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės stebėjo viską iš nuošalės.
 Kam ji čia nešdinosi, jei nežada nė piršo pajudinti? Savaime aišku tikėjosi brandesnės piktadarių gaujos. Nemanė, kad teks jaustis prilygintai auklei. Dar norėjo prisiminti kaip pro ausis zvimbia vėjas, kai keliauji į Hogvartsą oru. Na ir žinoma tikėjosi, kad ir pati blogio siela čionai pasirodys. Ir vis dar tikisi. Būtų labai negražu, jei ji nepasirodytų visus čia sukvietusi ir netartų anei vieno įkvepiančio žodelio.
 Giliai įkvėpusi moteris nusuko juodų blakstienų rėminamas akis į pasienyje dulkes kolekcionuojančius daiktelius, vieną kitą vis kilstelėdama, paviršutiniškai patyrinėdama ir vėl sukryžiuodama rankas.
Kas jūs esate - mes buvome. Kas mes esame - jūs būsite.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #40 Prieš 4 metus »
Vos profesorius uždavė pirmąją užduotį - pristatyti savo lazdeles, Nikita tylėjo kaip pelė po šluota. Stengėsi niekada niekam neatskleisti savo lazdelės, dar kas atsitiks, bet atėjus jos eilei pasisakyti klastuolė rankose pavartė juodo marmuro spalvos lazdelę.
-Tokį posakį, manau girdėjote kiekvienas: lazdelė pati renkasi burtininką. Iš dalies sutinku, bet deja - jos "paslapties" neišduosiu. Jei lazdelė pasirinko mane, atspėkite patys jeigu jums to reikia,- ranka atmetusi kelias mažytes kasytes sau už nugaros, įsikišo lazdelę į priekinę apsiausto kišenę,- na, gerai. Manasis yra lietuviškos Ąžuolinės medienos su juodosios jūros pabaisos širdies gysla. Pakankamai lanksti, dvidešimties centimetrų, pirkta šiais metais, o dėl klausimo...- Nikita palingavo galva,- ji puikiai manęs klauso. Kiekvienas burtažodis pavyksta,- klastuolė slaptai nusišypsojo grindims ir pasisuko į Elną.
-Va todėl aš ir sakiau, kad nežinosi,- keistai sukrizeno ir palinko dar arčiau varnės,- niekas apie mane iki šiol nežino, mūšis yra ta diena, kai apie mane visi sužinos,- švilpiančiu balsu pasakė tiesiai į mergaitės ausį,- sakei, Kedras, vienaragio plaukas? Netinki blogiui, vienaragis - tyras gyvūnas,- keistai įtarinėjo mergaitę.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Armand Desrosiers

  • VII kursas
  • *
  • 227
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • My cupcake is full of spicy chillies
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #41 Prieš 4 metus »
Gavęs keistą pelėda, tiksliau, laišką, kuris nebuvo jau toks ir keistas, atvyko į Hogvartsą. Kuo geriausiai pažinojo kiekvieną kampą, tad greitai surado kerėjimo kabinetą, kuriame nebuvo šimtą, o gal du šimtus metų. Neturėjo daugiau ką veikti, tiksliau turėjo, bet su malonumu apleido magijos ministerijos banalius popierius, iškeisdamas juos į dieną tarp mokinių.
Ilgas juodas paltas, su tokiu pat ilgu kaklu kuris dabar uždengė vyriškio puse veido, tad matėsi tik blyški oda, viena mėlyna akis, o kita pasruvusi krauju kaip visada uždengta juodų plaukų. Juodi drabužiai, kaip ir tinka liesam kūnui, kone kaulėtam.
Įžengęs į kabinete nužvelgė jaunimą. Tikėjosi tuščio arbatos vakarėlio, bet kaip nugirdo, žmonės rinkosi savo lazdeles ar apie jas tauškėjo. Lazdelės, pats prasčiausias ginklas kokį kas nors begali pasirinkti. Išleido atodūsį ir akimis susiradęs bent vieną pažįstamą veidą, greitu žingsniu nuslinko prie profesoriaus.
-   Turbūt... buvo sumaišytas adresatas, bet dabar čia vyksta kerėjimo pamoka ar kas? – dusliu balsu pratarė Reinheriui.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #42 Prieš 4 metus »
Šmukštelėjus į kabinetą dar ankščiau už Izaac - apsimeskime, kad durys užrakintos nebuvo, ar kad spyna, sulaužyta ir kiek kreiva, dabar neguli ant grindų pamesta - Karasuna atsiduso. Visą pamoką it pramiegojo, it prakovojo su savimi pačia - jautė, nors kaip tik verčiau visiškai nebejautė kairės rankos, tarsi koks nematomas kareivėlis atėjęs būtų ir kardu per šią kirstelėjęs. Galbūt todėl kvapas dar labiau padidėjo - tai, kas varė ją iš proto kitiems buvo net nejaučiamas dalykas, kaip apgailėtina! Gi žmogaus kūnas nesmirdės it pūvąs būtų, ypač vaikščiojančio ir protaujančio žmogaus, kuris, Dieve švents apgink, tikrai nėra zombis, tiesa?
Atsirėmė į duris, tylomis sukosėjo - siaubas, jautėsi pavargusi. Pervargusi. Net ir tam, kad galėtų kažką sunaikint, dėl kažko prisijuokti ir pasijausti gyva taip, kaip būdavo seniau prireikė prisigerti. Kai pagalvoji, net geriau yra ir buvo, kai galėjo Junko it savą lėlytę tampyti aplinkui, liepti jai daryti tą ar aną, ar turėti kad ir nepilną kontrolę jos kūne - tai buvo daug geriau negu situacija, į kurią save įsivėlė. Karasuna patapo it vaikščiojantis negyvėlis, savižudis, kuriam nepavyko atlikti savo misijos - tik į šalį pameskime tą faktą, kad savižudė mergina buvo negyva, o likusi gyvoji turėjo viską atkentėti, nuo pūvančio kūno dvoko, nuolatinio silpnumo ar emocijų kaitos iki tos siaubingos, siaubingos virvės rando, įsirėžusios aplink jos kaklą.
Pajudėjusi pirmyn, dešine ranka susigriebusi už kairios, kartkartėmis ją patampydama, tačiau to nė nepajausdama, klastuolė atsirėmė į stalą, dar kartą apsižvalgiusi aplink. Neatrodė, kad kas pasikeitė - nuo to karto su Sirėja iki susitikimo mūšiui. Išviso, ar jis kada nors tai perorganizuoja savą kabinetą? Nors galbūt ir gerai - keista, kad tik Izaac kabinetas visoje pilyje patapo jos komforto zona. Neįprasta, jog norėjo ašaromis paplūsti ir išsijuokti į valias tik jam, net nebūtų siaubingai supykusi, jeigu jis ir išmestų ją pro langą nuo tokių kalbų.
Maža šypsenėlė sušvito jos veide, o pati mergina nuslydo žemyn stalu, atsiremdama į šio priekį - akis įsmeigė į duris, laukdama, kol gerbiamasis profesorius įeis vidun.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Zelig Reiher

Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #43 Prieš 4 metus »
Nors Hogvartsas ir buvo šurmulio ir judesio pilna vieta, jis niekaip negalėjo paneigti to fakto, kad jo gyvenimo ritmas vis labiau ir labiau rimo; tarsi iki šiol jis būtų gyvenęs kokioje karuselėje, kuri bėgant laikui tik labiau ir labiau sukosi ir lėkė-- bet staiga ėmė ir tarytum užstrigo. Kartais jautėsi, jog kybotų aukštyn galva nuo tosios karuselės, rodės, kad jeigu ištiestų rankas tuomet galėtų pirštų galiukais imti ir priliesti saugią, raminančią žemę, kuri pagaliau pilnai ji priimtų savyje ir amžiams užkonservuotų jo kūną savo šaltoje tykumoje. Tačiau, ne, mirties Izaac niekad netroško; nejuto potraukio imti ir nutraukti savo raudonąjį lemties siūlą. Suprato, kad kažkada, ateityje mirsiąs, tačiau taip atsitiksią tikrai ne nuo jo paties rankos.
-Galėjote tiesiog palaukti manęs koridoriuje, - tarpduryje sustojo ir įsmeigė savo vienintelę pasauliui matomą akį į merginą. Pasibaigus visiems mokslams, dar esant kabinete, kurioje vyko pamoka, pajuto, kaip suveikė nuo įsibrovėlių saugantys kerai, tačiau labai neskubėjo patikrinti, kas ten toks įlindo. Jautė ir be matymo. Mostelėjo lazdele ir išsyk sutvarkė spyną, ir dar prie to įžengdamas į vidų uždarė duris. Ramiu žingsniu ėmė žengti arčiau prie savo mokinės, kuri buvo atsirėmusi į stalą.
-Neatrodote labai gerai, - po, rodos, ilgos ir nejaukios akimirkos ištarė, greitai nužvelgdamas ją; veide nebuvo jokios išraiškos ar net užuojautos akyse, tiesiog paprastas susidomėjimas, fakto pastebėjimas ir jo išreiškimas balsu. O gal tiesiog kokią nors emociją buvo sunku pastebėti, kai dalis veido buvo užslėpta plaukų ir audinio sluoksnio. Vyras kilstelėjo smarką ir dar įdėmiau pažvelgė į merginą, tik šįkart į jos akis; visados per jas galėdavo suprasti viską, arba bent jau tam tikrą dalį apie žmogų. Vėl kelios akimirkos tylos.
-Arbatos? Kavos? Ko gersite?- staiga ištarė atsitraukdamas atgal. - Ar verčiau imsite ir stovėsite vienoje vietoje?

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #44 Prieš 4 metus »
Būtų pradėjusi irzti - Izaac tikriausiai specialiai vilkino laiką, tikriausiai nenorėdamas dar labiau gadintis nuotaikos su "mokine" - jei, žinoma, tokia ją dar pavadinsi. Nors Karasuna taip siaubingai ir nesiskundė - savotiškai keista, bet gi ruduo yra naujovių laiku vadinamas kitų - ypač pasirodžius, kad profesoriškas medinis stalas, kaip atrodė, nėra toks siaubingai nepatogus.
Tikriausiai su juntamu patogumu ir ją apsupusiu komforto jausmu būtų ir užsnūdusi - jeigu ilgai neilgai lauktas kabineto savininkas pagaliau apsireiškęs nebūtų, ir vėl įlindęs į savą besaikį formalumų naudojimą.
-Arba gali paprasčiausiai neberakinti durų, žinant, kad taip ar anaip vistiek ateisiu,- gūžtelėjo pečiais, ar bent pečiu - nei matė, nei juto ką ten išdarinėjo ir ko ne kairioji ranka. Nesinorėjo į jį žiūrėti iš viršaus - tikriausiai derėjo, prisiminus profesoriaus-mokinės santykius ir taip toliau ir panašiai, tačiau Izaac ėmė matyti kaip sau lygų, nelabai kreipdama dėmesio į faktą, kad tai jam tikriausiai nebuvo pats maloniausias dalykas - todėl kad ir lėtais judesiais, bet pakėlė kūną aukštyn, vis vien atsiremdama į to paties stalo kampą, kilstelėdama antakį į pastabą, gautą veiksmo metu,- Esi girdėjęs "kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako"? Puikiai tinka šiai situacijai.
Trumpa tyla, kai abu tiesiog žiūrėjo vienas į kitą - kaži, ar sulauktų iš gerbiamojo profesoriaus reakcijos kokios, jei pasisakytų mirštanti? Ha, norėtų! - net nusijuokti tokia mintis vertė, priversdama užmiršti, kodėl išvis atėjo čia - ar norėjo kažko pasiteirauti, ar norėjo atsisveikinti? Tikriausiai bent akimirką norėjo pabėgti nuo savęs, į guolį žmogaus, kuri jam buvo savotiškai tuščia vieta su vienu, menkučiu ir vos regimu taškiuku pačiame viduryje.
-Gražūs tie tavi formalumai, tačiau su manim taip maloniai elgtis nereik, pats puikiai žinai,- mestelėjo pastebėjimą, žvilgsniu nusekdama pajudėjusį Izaac,- Bet arbatos neatsisakysiu.
Jautėsi kažkaip keistai - paprasčiausias ženklas to, jog nebegalėjo elgtis kaip nori, ar net nesijautė norinti elgtis kaip tik užsigeidžia sekundei trumpai mintys. Galbūt dėl to strigo žodžių ir reiškiamų minčių, kodėl ji čia atėjo, ko iš jo nori, ar kažkas kito ta tema. Tikriausiai būs išmesta lauk vos pasakius, kad tiesiog norėjo pasibūti čia - o gal tai tebus suprasta kaip dar vienas nerimtas juokelis.
-Amžiams pasirinkai pirato kelią, ar bandysi kaip taisytis į normalųjį žmogelį?- na, kažkas turėjo pokalbį užkabinti ta tema - kartu žodžius laukan pastūmė paprastas smalsumas, ypač pamokoje retkarčiais pagaunat akimirką tą ar aną, kai pats vyriškis, nebūdamas pratęs prie naujo vienaakio gyvenimo ir užsimiršęs apie tai tol, kol skaudi realybė imdavo ir didžiu sušukimu tą primindavo.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”