0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
Dievai negalėtų pasakyti, kodėl būtent kerėjimo kabinetą raudonplaukė nutarė aplankyti, tuo labiau kodėl. Bet vos tik užmatė rožinę galvą dingstant už durų, šyptelėjo sau po nosimi ir lyg niekur nieko atsirėmė į sieną sekundei kitai sutrikdydama įprastinį mokinių srautą. Šiems einant pro šalį ir nė nepakeliant susireikšminusių akių, ji piršteliu braukė per jų apsiaustus, kuprines, plaukus, viską, ką it nemalonias šiukšles iš oro užkabindavo. Minutės bėgo viena po kitos, mokinių skaičius koridoriuje mažėjo, galiausiai jų visai nebeliko. Tada ir Sirėja lėtais žingsniais, beveik šokdama prisiartino prie durų. Nežinia, ką ji tikėjos ten išvysti, galėjo būti, kad išvys klastuolę vienais apatiniais, kabančią ant sietyno ir besišnekančią su dulkėmis, galėjo būti, kad jos išviso ten nebebus, kad ras tik atlapotą langą ir pirštų dėmes ant stiklo. Arba tokį pat mielą ir iki šleikštulio pažįstamą vaizdą, kokį išvystum bet kuriam kitam mokniui užėjus į bet kurio profesoriaus kabinetą. Vienas dalykas buvo aiškus, varnė pamokoje, kad ir kokia ji bebūtų, nepasirodys.
Staigiu ir greitu judesiu atidarė duris, įžengė į kambarį ir akimis apšaudė visus kampus, visas kerteles, pro žvigsnį nepraslydo ir ant stalo įsitaisiusi Junko figūrėlė. Rausvaplaukė atrodė žavingai, apsiskleidusi išmėtytais popieriais, kaip kvadratinėm nenatūralaus dydžio snaigėm. O ir Sirėjos nuojauta, matyt, pasitvirtino, varnė buvo beveik tikra, kad depresyvi ir verkšlenanti klastuoliukė, kurios kūną kartais savindavosi Karasuna, nebūtų sumaniusi nusiaubti kabineto. Nors, geriau pagalvojus, argi tai nusiaubimas?
- Neužteko žemių, nutarei nusilaužyt nagus užsiimdama asmeninių kažkieno daiktų destrukcija? - lyg ir taikiai, su užslėptu ketinimu išprovokuoti kažką baisesnio, paklausė Sirėja. Ėmė žingsniuoti palei langą, pirštu braukdama per palangę, vis artėdama link merginos. Norėjo pažaisti. Vis tiek buvo nusivylusi visu pasauliu, norėjo nusivilti juo dar labiau, žaisdama neteisingus, uždraustus žaidimus. Juk niekas nenukentės, o jei nukentės, tai tik... Tai tik laikinai, ar ne? Ir pasaulis tęs savo smukimą žemyn, kad ir kaip graudu. Žaisti juk smagu, neuždrauskim.
Atsidūrusi klastuolei už nugaros, lėtai lediniais pirštais perbraukė per nuogą sprando odą, įžnybo, o tada atsitraukė. Lūpose žaidė piktdžiugiška šypsenėlė.
민태연


*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
Šviesios mėlynai pilkos akys, bandydamos pagauti ir net kokią menkutę krentančią dulkelę ore (galimiausiai atsiradusią iš išmėtytų popiergalių), į nieką galų gale ir nesikoncentruodamos tiesiog žiūrėjo viršun, į neskoningai įprastas lubas - mergina nuobodžiavo, ir dar kaip. Viskas atrodė taip nusibodę, nuveikta ar nuvalkiota - ji norėjo kažką veikt, užsiimti kažkuo, kas ją išmestų iš mokyklos ir įkištų į "galimų naujų Azkabano gyventojų" sąrašą, privestų tikresnę ir linksmesnę šypseną sužydėti veide, galbūt net širdį priversti kunkuliuoti iš smagumo. Norėjo bėgti nuo vienaragių, norėjo nuoga išeiti pasivaikščioti aplink mokyklą, norėjo kažką suvilioti, norėjo kažką įmesti į savižudišką depresiją, norėjo, kad kažkas pabaigtų savo gyvenimą dėl jos suktų žodelių - tik norėjo, norėjo ir norėjo. Ir aišku, tebenorės, bet realiai, kokia gi visko buvo prasmė, jeigu ir galų gale viskas pasibaigs naujai sužydusiu nuoboduliu ir veikimu kas tik pasitaiko?
Tai buvo labai įkyru. Nieko keisto, kad rausvaplaukė negalėjo to pakęsti.
Net ir naujai prasidariusių durų garsas nieko nereiškė - būtų maniusi, kad grįžo profesorius, bet per tylūs ir lengvi žingsniai sakė, kad tai tebus koks nekaltai čia atsidūręs mokinys, galbūt dabar esantis sutrikęs vien dėl to, kad čia kažkokia panūška ant stalo išsitiesusi guli. Galbūt būtų reikėję kiek praskėsti kojas, leidžiant pasirodyti puošniems ir keturiolikmetei nereikalingiems nėriniuotiems raudoniems apatiniams, kurių ir taip ruoželis matėsi dėl sijonėlio trumpumo - taip tikriausiai būtų dar labiau sugadinusi situaciją su nepažįstamuoju, ir galbūt šis vargšelę klastuolę būtų palikęs ramybėje gulėti, miegoti ar tai tolimiau nuobodžiauti.
Nors išgirstas balsas, ar verčiau žodžiai, kurie buvo skirti pačiai Karasunai privertė šią išleisti mažutę šypsenėlę - tai jau buvo kažkas geriau, ir pačio žmogaus prasme, ir ką galėjo su juo daryti. Galbūt net ir raudonplaukei protą išknisti būtų galėjusi savo nereikalingomis tiradomis.
-Ecch~ ,- kartu su pratęstu garsu, klastuolė pakėlė savo kūną nuo stalo, atsisėsdama ant šio krašto ir susikryžiuodama kojas, žvilgsnį laikydama nukreiptą į vaikštinėjančią merginą,- Ką man daryti, kad čia nuobodu? Net ir profesorius jokių paskalų savo kabinete neslepia, kurgi ritasi pasaulis.
Kartu su dūsavimu ir žvilgsniu, nukreiptu į durų pusę, Mei pajuto virpulį, pajuto šaltį, pajuto net ir kažką, kas galėjo būti ir geismas. Leisdama kūnui atsigauti nuo netikėto šalto prisilietimo, klastuolė persisuko iš savo pozicijos taip, kad galėtų su šiek aniek pažįstama raudonąją mergaite akis į akį.
-Tau irgi nuobodu, ar aš klystu?- jeigu tik būtų arčiau, būtų tyliai murktelėjus tai Sirėjai ausin - nors nelaukdama nei pritarimo, nei paneigimo, pasigriebė šią už rankos trūktelėdama arčiau savęs, taip, kad ėjo girdėti tylų kvėpavimą, o kūnai vietose buvo susilietę. Tai kažkuria prasme būtų buvę skaitęsis kaip suviliojimas, kažkuria, itin tolima prasme,- Ir tu nebenori, kad būti nuobodu, nori, kad kažkas tave užpildytų, tiesa?
Balsą prislopinusi iki tylaus kuždesio, rankomis smarkiai apsivijusi aplink Sirėjos kaklą, Karasuna šyptelėjo. Keista, bet kažkaip neturėjo dar jokio potyrio bučiniuose ar viliojime, net ir pati sugebėdama atrodyti it mažametė prostitutė ir būdama "tokio" tipo persona. Kažkaip numanė, kad prisireikus ir neturimos žinios jos nenuvils, o ir prisispiginusi į burkuojančias poreles kažką kitką išmoko.
Su saldžia kaip cukraus vata jos plaukuose šypsenėle trečiakursė lėtu judesiu nukėlė vieną ranką nuo vyresniosios kaklo, ilgais nagais apklijuotais pirštais patraukdama kelias plaukų sruogas ir šias užkišdama už merginos dailios ausies - lėtu judesiu nesusilaikydama pasilenkė, žaismingai į šią krimstelėdama. Taip, va tai jau turėjo išaugti į kažką smagaus - galbūt taip ekstremaliai neis, kad ir pasimylėti ant mokytojo stalo, bet tai bus bent jau kokia įdomesnė, kad ir vos kelių akimirkų veikla.
Neatrodė, kad raudonoji varnanagė priešinasi Karasunos artumui, ar tiesiog pastaroji bet kokius priešinimosi požymius užignoravo - pasinaudodama tuo, kad vis dar buvo patogiai besėdinti ant stalo, pilkaakė atsitraukusi nuo mielosios ausytės ir kojomis apsivijo aplink Sirėją, dar arčiau pritraukdama judviejų kūnus.
-Tu vis dar esi toks pat niekas, toks pat nereikalingas tuštumos jausmas, susiliejęs su kasdienybe. Todėl net nebandytum atitraukti mano rankų,- išsišiepusiu veideliu tarstelėjo taip, kad net nebūtų galėjęs skaitytis kaip klausimas. Pagriebdama vieną laibesnės merginos ranką, klastuolė it provokuojančiai uždėjo šią ant savos šlaunies, pati baltesnės odos savininkės pirštus vesdama aukštyn, arčiau trumpo sijonėlio krašto.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
Žaidimas prasidėjo. Į kraują, savą ir nesavą, plūstelėjo kažkas panašaus į adrenaliną, o gal visai ne tai, žodžiu, kažkokia ypatinga medžiaga, kuri sukelia drugelius pilve ž, paširdžiuose ar kur kitur, nurausvina skruostus ir net liepia lūpoms išsikreipti suformuojant šypseną, kad ir kokią negražią.
Sirėja nesipriešino, kai Junko kūną šiam kartui pasisavinusi Karasuna prisitraukė ją arčiau, net galėtumėm pasakyti, kad pati laisvinosi iš savojo kūno, linko vis arčiau, velniai rautų, jai tai patiko. Su nė viena nebuvo nuėjusi toliau nei atsargūs bučiniai, atsargios glamonės, tai galų gale pabosdavo, bet abi drovėdavosi savo jausmų, kūno, dar kažko.. Ir nieko nelikdavo, nors mintyse ir prisiekinėdavo viena kitai amžinybę.
Nors ir čia jau negalėjo būti daugiau nei vieno karto nuotykis, pasileidimas į neaiškias padanges. Buvo tikra, kad užmirš viską, kad ir kas galėtų nutikti. Taip būna, o ir jautėsi ji gyvenanti šiek tiek per ilgai, kam dar vilkinti laiką žaidžiant atsargius žaidimus.
- O kas gi daugiau galėčiau būti? – sukuždėjo iškvėpdama, vos susilaikė nesukikenusi, šiuo metu tai atrodė netinkama. Cha, netinkama, kai smegenys pačios savarankiškai priėmė sprendimą nesikišti, išskyrus į galūnių valdymą. Juk taip lengva...
Ranka praslydo, lyg niekur nieko, tarsi vandenį užkabinus, juosmens linija, petimi pakilo link kaklo, piršteliu ėmė brėžti spirales, kvadratėlius, dar kažką gražaus, reikšmės neturinčio. Žalias akis nukreipė į josios pilkąsias, kelias amžinas sekundes žiūrėjo, gal bandė kažką rasti. Tada nusuko žvilgsnį, palenkė galvą artyn, šaltas lūpas prispaudė prie klastuolės raktikaulio, atsilygindama už ausį, pati švelniai sukando baltą odą, perbraukė liežuvio galiuku, atsitraukė, šyptelėjo, ranka nuo kaklo pakilo dar aukščiau, perbraukė per skruostikaulį, o tuo pat metu ir lūpos paliko kaulus ir odą.
Tęsdama žaidimą, tikėdamasi kažkokių tolesnių veiksmų, kurie bent akimirkai užpildytų tuštumą, kuri niekaip nesibaigė galutine pabaiga, Sirėja priglaudė savas lūpas prie josios. Užmiršo, kad kūnas ne Karasunai priklauso, bet argi tai svarbu?
민태연


*

Zelig Reiher

Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
Kai pajuto suveikiant savo kabinete paleistus kerus nuo įsibrovėlių, Izaac kaip tik tuo metu buvo beįtraukiąs dar vieną troškų, svaigiai jazminais kvepiantį dūmą iš dviejų pirštų prilaikytos pypkės. Sustojo vos akimirkai; po to, užmerkęs iš nuovargio patinusias akis, priglaudė lūpas prie kandiklio ir giliai įkvėpė švelnaus balto rūko, lėtai apsisukdamas apie kulną. Buvo gana toli nuo savo mažos, gana skurdžios tvirtovės; buvo spėjęs nukeliauti iki pat vienos iš uždarų, į akligatvį panašėjančių vidinio kiemo dalių, kurioje mėgdavo prisėsti ir ramiai pamąstyti apie, tarkim, gyvenimo prasmę arba ką jis galėtų įdomiau nuveikti per laisvą laiką. Kartais, kai dienos būdavo saulėtos ir šiltos, vyriškis įsigudrindavo ir netgi nusnausdavo ten-- prieš tai užkerėjęs vietą galybėmis kerų, idant niekas neužtiktų jo tokio neapsaugoto. Profesorius buvo labai tikras, kad dauguma jo akivaizdoje nusikaltusių ir nubaustų mokinių, pamatę jį ramiu, susierzinimo raukšlių neišvagotu veidu, (juk visi miegantys žmonės nusiimdavo it kokias kaukes visas emocijas ir likdavo visiškai tušti.)  mielai iškrėstų kokį "nekaltą" pokštą jam, kad atkeršytų. Vaikų vaizduotė ir žiaurumas tokiems dalykams visados buvo kupini it sklidina taurė; tiek jis jau žinojo dar pats besimokydamas Hogvartse. Net darėsi juokinga, kai prisimindavo dalykus, kuriuos darydavo tiems, kurie suerzindavo hormonų aršinamą paauglišką "Aš". Žmonės matyt pasipiktintų sužinoję- mokytojas, kuris jaunystėje tyčiodavosi ir skriausdavo jaunesius ir vyresnius-- visus, kurie tik maišydavosi buvusiam klastuoliui po kojomis.

Vis dar kramtydamas pypkė Izaac nusprendė, kad galbūt jau būtų laikas grįžti atgal į kabinetą. Iš tiesų labai neskubėjo ir neliuokė strimgalviais it pusprotis, mat žinojo, net jeigu nusikaltėlis ir pabėgo, kad galėjo vieno lengvučio burto pagalba sužinoti, kas šniukštinėjo apie jo daiktus ir stalčius, nors, techniškai, ieškoti kažkokių jo itin asmeninių daiktų buvo gana beviltiška. Svarbesnės ir daug intymesnės jo nuosavybės buvo vėlgi skrupulingai užkeiktos ir paslėptos nuo pašalinių akių ir gličių, besiknaisiojančių naguotų pirštų. Nebuvo kvailas, nebuvo neapdairus-- it šachmatuose kelis ar net keliasdešimt žingsnių numatydavo į priekį, tarytum gracingas, bet tingus ir tylus voras savo tinkle. Žinoma, vyriškis taip pat darydavo klaidų, tačiau šios buvo niekinės jeigu tik pačioje pabaigoje jis laimėdavo- o dažniausiai taip ir būdavo.
Po dešimties minučių profesoriaus kaukšintys batai jau buvo girdėti koridoriuje, tarsi koks ženklas ar tarytum koks signalas kabinete esančiam žmogui pabėgti, tačiau... Nors jeigu ir būtų bandęs kas išsinešdinti, būtų buvę per vėlu; vyro žingsniai buvo platūs, ir nors atrodė, kad jis neskuba, pats ėjimo tempas buvo stebėtinai greitas. Tad išsitraukęs lazdelę viena ranka, o kita laikydamas pypkę, vos už kelių sekundžių Izaac prisiartino prie kabineto įėjimo ir vos įžengęs vyptelėjo išvydęs tokią vulgarią sceną prieš savas akis ir išpūtęs dūmų kamuolį į priekį be balso mostelėjo lazdele. Tartum surištos nematomų virvių ar tarsi sustingdytos, abiejų merginų galūnės iki kelių ar tai alkūnių nebegalėjo būti pajudintos iš vietos.
-Pasiaiškinkite, - be jokių įžangų profesorius ištarė tyliu, monotonišku, bet puikiai kabinete skambančiu balsu.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
Nevisiems veiksmams reikėjo išankstinio plano - nevisos pirminės idėjos ir nusistatymai buvo teisingi. Štai, klastuolė ėmė ir manė, kad kitas susitikimas su raudonplauke būtų panašios pabaigos, kaip ir pirmasis tame parke - o galbūt kaip tik dėl to, kad jos susipešė ir išgražino viena kitą pykčiu, dabar gali perpuošti netikra aistra ir geiduliu? Vien tokia mintis vertė lūpas išlinkti į smagų vypsnį.
Ak, kiek gaila, kad jokių iškarto krentančių sijonų ar kelnaičių nebus, neprieštarautų Karasuna ir in full nude pasistraipyti kabinete, galų gale, ji perėmė šį kūną ir pavertė jį gražiu, o ko jau ko, bet noro dar labiau sutrikdyti žmones, priversti juos jos geisti ar tiesiog pasivaikštinėti kur savame Ievos kostiume Karasunai netrūko.
Virptelėjusi dėl kūną perpildžiusių smagių jauduliukų su kiekvienu švelnučiu liežuvio brūkštelėjimu ar lūpų prisilietimo prie trečiakursės odos, rausvaplaukė palenkė galvą į šoną, kad Sirėja geriau prieitų prie jos kūno, pati it paerzindama išleisdama geismingai meiliu balseliu pagrąžintą aimanėlę. Pati pilkaakė pasijuto taip, lyg kažkas naujo būtų užėję ir ją, kas sudarė savotišką grandinę naujų žmonių - ir aišku, kaip geriau tai panaudoti, negu suverčiant kaltę kitai grandinės daliai, o ne sau. O jeigu naudojasi ja jos dar kita dalis, o jinai naudojasi Junko dalimi.. tada kodėl jai turėtų rūpėti banalūs dalykai kaip visko pradžia, ar greitis, ar kaip viskas vystysis?
O ir neturėjo. Pilkoms akims sužibėjus iš džiaugsmo, mergina per galvą nusitraukė storesnį ir per didelį megztinį, užsidėtą ryte - aišku, šis netiko prie tokio mažučio sijonėlio, bet net ir ji suprato ribą tarp "įkyraus ir kažkam gundančio užpakaliuko rodymo" ir "mirtino sustirimo į ledokšnį". Pasilikusi krūtinę tedengiančią liemenėlę, mergina vos spėjo liežuviu brūkštelėti sau per lūpas, kai buvo pritraukta bučiniui.
Persmelkta agresyvumo, Mei krimstelėjo Sirėjai į apatinę lūpą - ne taip lengvai ar meiliai, kaip rodoma romantiniuose filmuose, daug pikčiau, daug žaismingiau - neilgai truko, kol ir liežuvio galiuku vyresniai merginai ėmė braukyti į pirmais krimstelėtą vietą, lyg erzintų išleisti savo liežuvį paklajoti skirtingoje burnoje. Tarsi rankos būtų atskiros galūnės, o pirštai - pagrindiniai malonumų ieškantys iškrypėliai, šios palindo po raudonplaukės dėvimais viršutiniais drabužiais, šaltais pirštų galiukais braukdami per nuogą odą, nugara kildami aukštyn ir tarsi tolimiau užsiimtų erzinimais, patampydami už liemenėlės petnešėlės, it nebyliai klaustų, ar tikrai Sirėjai šios reikėjo.
Tik aišku, visada gyvenimas tėra apgailėtinas pokštas, sugriaunantis geresnes akimirkas šioms net neįpusėjus - ausis pasiekė nedidelis garsas, pirmais palaikytas tiesiog pasigirdimu, vėliau atpažinti kaip žingsniai - galbūt derėjo ką daryti, galbūt derėjo atsitraukti, tačiau Karasuna tik dar arčiau prisitraukė Sirėją, smarkiau apsivydama aplink šią ir rankomis, ir kojomis, atsitraukdama tik trumpai akimirkai tarp bučinio, kad trumpai atsikvėpti - ir vėl į veiksmą.
Atsilapojančių durų garsas davė tą trumputėlę įspėjamą akimirką, kad derėtų bent jau atsitraukti nuo tokių pat raustelėjusių kaip Sirėjos plaukų spalva vyresnėlės lūpų. Na, kalbėti ar aiškintis tikriausiai teks, o kas jau kas, bet Karasuna niekada neatsisakytų progos pačiauškėti kokia beverte tema, šią bereikalingai išplečiant ir sumalant vieną tirštą, šlykščią košę. Nors nei rankų, nei kojų nesugebėjo atitraukti laiku, na, galbūt taip ir gerai - juto, kad pirštai, neseniai intensyviai po Sirėjos nuogą odą bėgioję, dabar buvo sustingę ir nepajudinami, tą patį jausmą pasidalinę ir su likusia apatine kūno dalimi.
-Profeeesoriau~ ,- nepatenkintai suinkštė, nutaisydama liūdną veidelį, atsukdama šį į kabineto savininką. Galbūt reikėjo džiaugtis ir tuo, kad privertė Junko užsiauginti.. ar verčiau, prisiauginti plaukus, vien stipresniu galvos pasukimo į vieną pusę užteko, kad pusę sruogų atsidurtų už nugaros, atidengiant "gražesnio" ir daug nuogesnio pobūdžio merginos priekį,- Ar nemanote, kad taip įsiveržti yra tiesiog nemandagu? O Gal.. gal tenorėjote prisijungti prie mūsų?- akyse žybtelėjo iššūkį metanti švieselė, lūpos išsiviepė į šypsenėlę. Vienaip ar kitaip, nors ir netikėjo, kad profesorius būtų tokio tipo žmogus, kad pasiduotų tokiai palyginti vaikiškai provokacijai, vistiek galimai Karasuna sugebės iki mokslo metų galo pagarsėt kaip persona, siūliusi kerėjimo profesoriui atlikti kokius intymesnio tipo veiksmus - o vien tai savaime buvo ir smagu, ir savotiškas laimėjimas.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
Būti žiauri ji nemokėjo. Tik ne čia, tik ne dabar, ne taip. Taip nemokėjo, ir viskas. Jos geismas ar aistra ar dar koks nemaloniai skambantis žodis, skirtas nusakyti jausmui, kuris degino smegenis ir pirštų galus, negalėjo būti žiaurus, grubus, naikinantis, tai tiesiog buvo nepriimtina. Tik atsargūs žaidimai ir švelnus ryžtas.
Tačiau būtų buvę nuobodu, jeigu iki pat galo (argi toks egzistuoja) viskas būtų išlikę vienoda ir nekeista, pastovu, raudonplaukė jautė būtinybę įsijausti, ne dėl to, kad buvo linkusi prisitaikyti, greičiau jau dėl to, kad pati jautėsi nepatogiai žinodama, kad jos patirtis baigiasi ties atsargiais palytėjimais. Pirštais, dantimis, lūpomis, liežuviu - bet kuo. Turėjo būti smagu. Reikėjo, kad taip būtų. Su lašeliu ironijos, padidintomis emocijomis ir švelnumu.
Kūnas virpėjo, suvirpėjo ir smegenys akims užkliudžius atsivėrusį vaizdą. Tas kūnas buvo gražus.
Šaltais pirštų galais ji braukė per nuogą odą, tarytum nejausdama ragavo, glostė mintimis. Ir po savais drabužiais pajutusi svetimas rankas - pirmą kartą gyvenime - krūptelėjo. Tai nenutiko netikėtai, žinojo, kad anksčiau ar vėliau teks dalintis savo kūno lytėjimu su svetimais delnais, svetimais pirštais. Beliko susitaikyti su tuo.
Per kelias sekundes ji atsipalaidavo, ėmė net mėgautis tuo, ką jaučia, į mėginimus erzinti nekreipė dėmesio, taip lyg ir reikalaudama suprasti, kad tegul Karasuna daro ką nori, jai viskas tiks.
O tada pasigirdo žingsniai. Ar bent jau turėjo pasigirsti, atsižvelgiant į tai, kad be įprastinių garsų nieko daugiau ir nebuvo girdėti. Tačiau Sirėja jau buvo paskendusi savose emocijose ir pojūčiuose, smegenys nebeleido telktis į aplinką ir blokavo bet kokius jos signalus. Tik suvokusi, kad nebegali judinti galūnių anei apatinės kūno dalies, ji atsitokėjo, visiškai derėtai susidrovėjo savo veiksmų. Tiek, kiek leido sukaustytas kūnas, atsitraukė, nuleido galvą, akis paslėpė po plaukų užuolaida. Jautėsi - ir buvo - užklupta daranti kažką netinkamo, nederamo, galbūt net pasibjaurėtino ir taip toliau.
Pati negalėdama pratarti nė žodžio nė kiek nenustebo, kad pasiaiškinimo ėmėsi Karasuna. Tik kokie buvo jos pasiaiškinimai... Nuo jų gėdos jausmas tik padidėjo, nors, jeigu pagalvotume, ko čia gėdytis, jos užsiiminėjo visiškai suprantama veikla, tik netinkamoje vietoje netinkamu laiku.
- Patylėk patylėk patylėk, - Junko kūną pasisavinusiai asmenybei ėmus ne itin subtiliai profesoriui mėtyti užuominas apie kiek kitokį veiklos tęsimą sušnypštė Sirėja.
민태연


*

Zelig Reiher

Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
Izaac prieš darydamas kažką minutėlę sustojo ir ėmė svarstyti klastuolės žodžius. Galbūt, jeigu dar vis būtų jaunas, visiškai nepatyręs, todėl kiek nerangus ir užsisklendęs savyje mokinukas, vos tik išgirdęs tokio pobūdžio pasiūlymą, sklindantį iš itin dailios ir pusnuogės merginos lūpų, kurios dar ką tik tyrinėjo ne ką dailesnės draugės kūną, imtų žiopčioti it žuvis išspirta iš vandens greitaeigio katerio ir, galbūt, išlėktų iš kabineto greičiau už vėją, rankas laikydamas priešais savo dubens sritį. Juk paaugliški hormonai yra nesuvaldomi, kad ir kaip vienas galėtų stengtis juos sutramdyti.
Tačiau vyriškis jau buvo suaugęs, todėl jokiais būdais negalėjo sutikti su tokiu gašliu pasiūlymu. Žinoma, jam niekas netrukdė saugiai užtrenkti ir užrakinti duris, patalpą užburti kokiais tai garso izoliacijos burtais ir tuomet it piktas dėde daryti savo. Juk užvaldyti žmogaus valią ir ištrinti jo atmintį jam, kerėjimo profesoriui, tiesiogine to žodžio prasme buvo juokinga; keli mostelėjimai ir jis, po visko, ramiai viską sutvarko, atrakina duris ir paleidžia dvi nusikaltėles savo linksmais keliais.
Tačiau vyras iš prigimties yra medžiotojas, kuriam svarbiau yra ne pats grobis, kurį užkariavęs po kiek laiko pames, bet pati medžioklė, pati visa adrenalino dozė, kurią gauni žaisdamas su moterimis. Na, o stirnaitės, kurios pačios atrisnoja ant laibų kojyčių ir savo plačiomis akimis pažvelgia į šautuvo vamzdį tėra vertos gailesčio ir gero spyrio į sėdynę.
Na, galbūt prieš išspirdamas dvi būsimąsias meilės martyres šiek tiek jas paerzins; jam kaip tik buvo užplaukusi visai nebloga nuotaika.
-Panelė Enoshima ir panelė Valin, tiesa?- patikrinęs, ar durys sandariai uždarytos Izaac su lengvu klaktelėjimu užrakino jas ir lėtai lėtai, tarsi imituodamas prie grobio šliaužiančią gyvatę priartėjo ir atidžiau nužvelgė abiejų veidus. Raudonplaukės lyg ir savo pamokose nematė, o gal nepastebėjo, nors tokios ryškios spalvos plaukų savininkės būtų tiesiog sunku nepastebėti; šioji iš toli žiorėtų it liepsna tamsiame vidunakčio peizaže. Tačiau kita mokinė--ją matė, ir ne vieną kartą. Kažkuo į mažą faję panaši mergina profesoriui paliko gana gerą įspūdį, jeigu būtų galima taip pasakyti. Jam patiko merginos ir vaikinai, kurie buvo tylūs ir ramūs, žinantys savo vietą ir nebandantys kažkaip sukelti chaoso-- bent jau tyčia. Bet dabartinis Enoshimos elgesys buvo visiška priešingybė to, ką jis matė pamokose ir tai buvo kiek... keista. Juk Izaac buvo mokytojas, žmogus, kuris visų pirma turėjo iškelti šios profesijos reikalavimus virš savų norų ir polėkių. Todėl, suraukęs antakius ir padėjęs jau užgesintą pypkę ant stalo, šaltais pirštais sugriebė pasikeitėlės smakrą ir atsuko jos veidą taip, kad jų akių poros žiūrėtų tiesiai viena į kita. Vis dar nagrinėdamas kažką jų gilybėse, ką, matyt, suprato tik pačio profesoriaus nuo įvairiausio mokslo išplerusios smegenys,  vyriškis prabilo savuoju tykiu, balsu, kuris, rodės, smelkėsi ir rangėsi aplink kaip rūkas.
-Žinoma, jūs žinote, kad užsidirbote areštą iki mokslų metų pabaigos ir kiekvieną šeštadienį turėsite prisistatyti į mano kabinetą arba į bet kurio kito profesoriaus kabinetą atlikti bausmės, - pabaigęs šitai sakyti jis pasuko akis į raudonplaukę, vis dar lyg ir nepatenkintai susiraukęs. -Tačiau man tik įdomu, kodėl jūs grūdotės būtent čia? Atsakykite.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
Jeigu atvirai, Karasunai nė kiek nerūpėjo panašūs dalykai į tempą ar į malonumus, kuriuo ji sukelia raudonplaukei - šioji tegalėjo pabūti paprastutis pliušinis žaisliukas, laboratorinė žiurkė, su kuria rausvaplaukė pasirinko paeksperimentuoti. Aišku, jai patiko, kaip pati mergina švelniai braukė jai per odą, jai patiko tas pereinantis virpuliukas, jai patiko būti bučiuojamai ir jai, labiausiai iš visko, patiko būti norimai. Tačiau tai nereiškė, kad tai buvo pats svarbiausias dalykas.
Svarbiausia, vistiek ir be abejo, buvo tai, kad dabar ji turės patirties - ir su pačia Sirėja, ir apskritai viliojimo dalyke, ką ji galės panaudoti ateityje - prieš žmones, ar ir vėl, prieš pačią raudonplaukę, kuri atrodė, kad buvo gerutė, tylutė ir nekaltutė mokinė. Susižinoti, kas nutiktų leidus netyčiomis išsprūsti tokiai informacijos daliai kokiai itin plepiai hogvartso mokinei.. Va tai jau buvo savotiškai smagi mintis, kur ir su popkornų pilnu bliūdu įsitaisyti galima būtų ir stebėti, kas per velniava galimai susikurs.
-Mhhh? Bet gi mūsų mielasis, nuostabusis Izaac turi patirties, žinai? Būtų laaaabai smagu, jei šia ir pasidalintų,- netildydama balso pratarė Sirėjai, kol veidą puošė guvi šypsenėlė. Tai galėjo reikšti dar daugiau paskalų, nepriklausomai nuo galutinio rezultato, prie kurio galiausiai, noromis ar nenoromis, vistiek teks prieiti.
Leisdama veide užsisėdėti erzinančiai, it klausiančiai, koks bus kitas žmogaus veiksmas šypsenėlei, prie kurios prisidėjo žibančios iš nekantrumo akys, Karasuna stebėjo kiekvieną lėto darytą profesoriaus žingsnį, kiekvieną žodį, pasakytą taip, lyg bandytų dvi nusikaltusias mokines priversti sunerimti.
Tokia pat laiminga išraiška žvelgdama į profesorių ir tuomet, kai šis agresyviau ją pritraukė prie savęs, kartu nuplėšdamas Sirėjos liemenį apsivijusias rankas, kartu patraukiant ir patį trečiakursės kūną taip, kad ir jau užtektinai atviros vietos dar labiau spindėtų gražumu.
-O galbūt jums labiau patiktų, jeigu čia būtų mieloji, nekaltoji Junkytė, hmm? - saldžiu balseliu murktelėjo, pilkomis akimis spigindama į profesorių - kiek atrodė, jis ir pats pilnai suprato, kad čia nebuvo ta švelnutė ir bailutė mokinė, regima pamokose. Neleisdama iš vyresnio amžiaus vyro lūpų išsprūsti atsakymui pirmiau, nuo pirmais įvykusio atplėšimo, padėjusio palikti tik nemalonų adatėlių dilgesį pirmais stingdytose vietose, klastuolė vistiek it per prievartą nenorinčius kooperuoti pirštus uždėjo ant profesoriaus rankos, leisdama vienam jos pačios pirštui pasilikti ant rožinių ir bala žino kiek produktų pilnų lūpų, tarsi tai savotiškai lieptų atkreipti dėmesį į šias,- Argi jums nepatiktų pati mintis, kad kaip nors išnaudotumėt vargšą, jaunutėlį ir nepatyrusį mokinės kūną šiai nieko nežinant, kol ši ir toliau savo šiltomis ir bailingomis elnio akutėmis žiūrės į jus pamokose? Argi jūsų negundo mintis, kad jūs matysite tik jos nuogą laibą kūnelį, kol ji kaip tik galėdama stengsis jums įtikti pamokos metu?
Tai, kaip ji buvo išraičiusi savo kūną - kojos vis dar apsipynusios apie Sirėją, liemuo nepatogiai persuktas, o dilgčiojanti ranka uždėta ant šiltesnės vyro plaštakos - buvo tiesiog nepatogu, ir mergina būtų mielai kaip galima greičiau išsitiesusi, tačiau neatrodė, kad taip greitu metu gali įvykti. Tikriausiai negelbėjo ir tai, kad ji nesugebėjo užčiaupti savo burnos, vis bandydama šleikščiai persaldintu balseliu kaip nors sunervinti vyresnįjį profesorių, kas savotiškai tolimiau tempė laiką būnant taip nepatogiai persikreipus.
-Ar atliekant bausmę pas jus bus kokių nuolaidų? Pasismaginimų? - Akyse darsyk kažkas žybtelėjo ir Karasuna, dar kartą išsiviepdama ir savimi besimėgaudama, liežuviu brūkštelėjo per lūpas, netrukus ir dar labiau nesusipatogindama - leisdama savo ir taip persikreipusiam kūnui palinkti į priekį, nosimis vos nesiliesdama su profesoriumi,- Ir galbūt mes laukėme jūsų, kol prisidėsite prie smagumo.. Gi negražu būtų palikti mylimiausią mokytoją iš tokios veiklos, nemanai, Sir?
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
Ir taip balta būdama ji dar labiau pabalo. Akys, nuleistos, slepiamos po blakstienomis ir raudonų plaukų uždanga apsiblausė, Sirėja pamažu niro į visišką apatiją. Vis dar girdėjo iš proto varančias ir jokio subtilumo nebeturinčias Karasunos sapaliones, o pati tylėjo kaip užsiūta. Vistiek jau, ką būtų galėjusi pasakyti?
"Atsiprašau, netyčia taip nutiko, kad užklydom į jūsų kabinetą, netyčia išėjo, kad nutarėm pažaisti viena kitos kūnais, ir dar šitaip atvirai, ir visai į galvą nešovė, kad jūs imsite ir pasirodysite pačiu tinkamiausiu metu.. Ir, ak, atsiprašau už jos paistalus, jai šiom dienom pakriko smegenys, gi žinote, kaip karatsi būna... Pauglystė ir visa kita... Depresija.. Oij, ko tik nebūna. Manau, galėtume draugiškai susėsti, Mei vėl užsivilktų savo megztinį, kad netrikdytų nei gerbiamo profesoriaus, nei manęs (Juk žinot, kokia aš. Ne, nežinot? Ką gi.), o tada išgertume kokios arbatos (aš norėčiau ko stipresnio, reikia nervus nuraminti), pasikalbėtume apie depresiją ir asmenybės susidvejinimą, o tada visi draugiškai išsiskirstytumėme. O jūs kartais neturite vesti pamokos?"
Cha cha. Sirėjai staiga pasidarė šalta. Kai Karasunos rankos išlindo iš po varnės drabužių, nebelaikė prispaudusios, ir pati pasijuto laisvesnė, patraukė pirštus nuo stebėtinai švelnios Junko odos. Užsimerkė.
Jautėsi kažkaip nesveikai. Numanė, kad toji kita amsneybė yra ganėtinai iškrypusi, tačiau visiškai nenorėjo išgirsti jos nuostabaus proto fantazijų savomis ausimis. Ypač, jeigu jos ne jai skirtos. Sirėja susmuko ant žemės, išsirangė iš Karasunos kojų glėbio (kad ir kaip keistai skambėtų) ir palindo po stalu. Gal jos niekas tada nematys, gal užmirš kad egizstuoja. Labai liūdna. Vienos dienos (negali sakyti nakties, buvo pats vidurdienis) nuotykis baigėsi vos prasidėjęs, o jo tęsti klastuolės siūlomais būdais visai nenorėjo.
민태연


*

Zelig Reiher

Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
Žinoma, jis galėtų tiesiog imti ir tėkšti tai merginai gerą antausį, tokį smarkų, jog raudonos žymės ant išbalusio skruosto palaipsniui persimainytų į tamsias, melsvos ar net juodos spalvos mėlynes-- kad nešiotų jas, kaip vagys nešiodavo nukirstas galūnes arba eretikai išpjautus liežuvius. Taip ir padarytų, iš tiesų, mielai išmargintų visą jos kūną skaudžiomis smurto žymėmis, tačiau, vyriškis buvo mokytojas, buvo gerbiamas magas, kuris provokacijoms jokiu būdu nepasiduotų.
-Tau labai patinka elgtis kaip mergšei, tiesa?-pagaliau prabilo, po to kai išklausė visų tų bandymų išblaškyti, išmušti jį iš pusiausvyros su menka, pašaipia šypsena, kuri tarsi dvelkė visiška dominacija, arba gal ,kaip kas nors kitas pasakytų, priešiškumu. Nors būtų melavęs, jeigu būtų pasakęs, kad tos kalbos nieko nepadarė--- surakinimo kerai kažkaip išsivadėjo ir abi merginos galėjo laisviau judėti. Vargšė varnė-- tik tiek pamatęs raudonplaukės veidą pamanė Izaac. Kiek kartų jis matė tokią išraišką kitų veiduose, tas akis, kurios tarsi ir norėtų kažką pasakyti, padaryti, nesvarbu ką-- kad tik viskas pasimirštų. Tačiau jeigu ir pagailėjo jos, to neparodė, tik tuomet gana šiurkščiai paleido klastuolės smakrą ir atstūmė ją.
-Turėtum suprasti, jog toks elgesys yra šlykštus. Vieta, kurioje esi yra mokykla, o ne viešnamis, kuriame galėtum rinktis su kuo norėtum trainiotis. Tavo kūnas yra mokinės kūnas, kuris turėtų būti saugomas ir gerbiamas,- sulyg tais žodžiais vyriškis lazdele abiems merginoms išbūrė po didžiulį apsiaustą, kuris apgaubė jas ir paslėpė bet kokį nuogumą. -O jeigu išties taip labai norite tos patirties, panele Enoshima, turėtum suprasti, jog turi įrodyti, kad esi verta,- kiek garsesniu balsu ištarė ir tuomet mostelėjo išėjimo link, tarsi jau būtų pavargęs nuo visų tų gašlumų.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #25 Prieš 7 metus »
Karasuna garsiai sukikeno - aišku, ką geriau būtų galima daryti tokioje situacijoje, ypač esant drauge su pasimetusia varne ir kiek įpykusiu profesoriumi. Tai buvo toks nuostabus derinys, ta jų trijulė, it būtų gimusi ant skirtingų debesėlių, kurie kažkaip susiėjo į vieną - rausvaplaukė tą dievino, tokius susiėjimus, kur atsiskleistų daugumos žmonijos bendri požymiai vos dviejuose, ar tai ir vienu dvejais daugiau veiduose ir charakteriuose.
-O kodėl gi negalima gyventi smagiai?- liežuviu perbraukusi per dantis ir išsišiepusi ji įsispigino į profesorių - aiškiai matėsi, kad jos žodžiai nedarė jokios įtakos, galbūt tik kėlė juoką iš jo pozicijos žiūrint į keturiolikmetę, bandančią suvilioti 30+ metų vyriūkštį - o gal kaip tik jam derėjo džiaugtis, galų gale, jau greitai pavirs į senį, o tada tik sudžiuvusio obuolio stadija telaukia, tad kodėl taip reikėjo atsisakinėti save siūlančios jaunos merginos?
Kiek pavarčiusi akis ir pagaliau būdama piktai atstumta, klastuolė susiėmė už apsiausto skvernų, šiuo apsisiausdama likusias regimas nuogo kūno vietas  - tik po akimirkų susiprato, kad šalia trūksta kompanionės nusikaltime, tad šią draugiškai, bet agresyviai pačiupo už rankos, vienu trūktelėjimu ištraukdama iš po stalo, iškarto paėjėdama kelis žingsnius link durų.
-Gerbiamasis profesoriau, jeigu jūs manote, kad čia nėra viešnamis po visų sklindančių gandų ir realių pasižaidimų, tada jūs, atsiprašant, esat visiškas idiotas,- veidą nuspalvinimo dar vienas šyyypt, skirtas Izaac. Laikydama Sirėją šalia savęs, rankomis apsivijusi jos liemenį, kad tik vyresnioji mergina nenuspręstų smukti pirmoji pro duris - ir aišku, visą kalbą, skirtą vyresniajam vyrui susakydama varnanagei į ausį, galbūt bandydama šiai perduoti, kad nutuokia apie jos nuolatinius pasižaidimus - ar bent jau tokią nuomonę susidarė iš to, kaip mergina ir pati pilnai ėmėsi iniciatyvos, nepabūgdama ir atrodydama taip, lyg iš tikrųjų turėtų šiokios anokios patirties. O galbūt ir visiškai klydo, ką čia gali žinoti.
-Žinomas daiktas, pro-fe-so-riau~. Tikiuosi, kad jūsų pamokos nėra varančios žiovulį,- Ir vėl grįždama prie persaldinto balselio ir bereikalingo žodžių pratęsimo, mergina mirktelėjo viena akimi, tarsi priimdama jo siūlomą iššūkį - kartu ir paleisdama Sirėjos liemenį, kad suimtų ją už vienos rankos, visu kūnu pasisukdama link durų. Neatrodė, kad jų lauks kokia bausmė šią specifinę akimirką, o bent jau ją, Karasuną Mei, įvyti į kitų bausmių atlikimus būtų nereikalingas vargas - tad ir prasmės likti čia, rodos, neliko taipogi. Žengusi kelis užtikrintus žingsnius link durų, paleidusi apsiaustą, kad kiek atvirai ką galėtų rodyti pro šalį einantiems kitakursiams ir bendrakursiams, ji it prisiminusi ką svarbaus stabtelėjo, su šypsena veide per naujo atsigręždama į Izaac,- Tikiuosi, kad ir konsultacijas vedate, gi reikės man kaip susigrąžinti drabužius.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #26 Prieš 7 metus »
Sirė neįprastai tykiai po numylėtuoju stalu, jo maloniame šešėlyje klausėsi anų dviejų žodžių karo, akys, nematydamos profesoriaus, žvelgė į Karasunos kūno linkius, o smegenys, matyt, nusprendusios atsipalaiduoti, svarstė, kokie jie dailūs, tobuli, tarytum reikaljauntys prisilietimo iš kiekvienos gyvos būtybės. Tuo metu tokios mintys visai neatrodė netinkamos, tuo labiau, niekas negalėjo jų girdėti ar skaityti, tad su šiokiu tokiu malonumu, vieninteliu kol kas galimu ji leido joms plaukti it debesėliams, tarytum pati būtų buvusi dangus. Visai kaip depresija.
Staigus trūktelėjimas ne tik iš po stalo ištraukė - ir smegenis gerokai pakratė, anos dar labiau sutriko. Ūmai pajutusi kažkokį fainą jausmą, Sirė net išsišiepė, prisispaudė kūnu prie Mei ir žavingai įsispigino akutėmis į profesorių. Ausyje aidu atsimušinėjo jaunesniosios balso vinguriavimai, kai kurie (taip, tie svarbūs) žodžiai pasiekė ir tas galvosenos daleles, kurios buvo atsakingos už suvokimą. Frazė įsirėžė į atmintį, jos prireiks vėliau.
Susivokusi, kad viskas lyg ir baigėsi, kad jau lyg ir galima eiti, varnė pridėjo dar vieną, nelabai svarbų akcentą, idant išėjimas būtų įspūdingesnis. Trūktelėjusi ir kažin kaip mandrai pasukusi dilbį, ji prisitraukė Karasuną prie savęs, delną priglaudė prie skruosto ir pakreipusi galvą prispaudė lūpas prie josios. Manytumėt, atrodė visai gražiai.
민태연


*

Izaac Reinher

Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #27 Prieš 7 metus »
Silpnai pamojo pro duris išeinančių švilpių būreliui-- keli antrakursiai, ketvirtakursis, šeštakursė ir porelė septintakursių; visus juos Izaac mokė kerėjimo arba padėjo jiems pasivyti kitus, užpildyti įvairias spragas. Tai darė tik savo koledžo mokiniams, tiesa, tik jiems stengėsi būti ne toks šaltas ir "nepasiekiamas", vis dėlto, norėjo jiems padėti įgyti pasitikėjimo savimi.
Tačiau tiems, kurie ateis dabar, to tikrai nereikėjo--kiti galbūt pasitikėjimo turėjo šiek tiek per daug.
Atsidusęs profesorius sukryžiavo rankas, atsirėmė šlaunimis į stalą ir pažvelgė pro langą; veide žaidžiantys šešėliai puikiai paslėpė nuovargio ir nusivylimo raukšles lūpų ir akių kampučiuose, paslėpė tamsius, juosvai purpurinius ratilus paakyse,  paslėpė viską, kas galėjo parodyti ir puikiai įrodyti vyriškio išorinę ir vidinę būseną. Lėtai išsitraukė dailią, grakščią ir pakankamai ilgą skroblinę lazdelę ir tingiai paritinėjo ją tarp pirštų, stebėdamas, kaip šioji leidžia žalsvas ir juodas žiežirbas iš galiuko, tarsi nepatenkinta, kad ją kažkas erzina. Šyptelėjęs jis dar kartą atsiduso ir atlošė galvą atgal, kantriai laukdamas tų, kurie turėjo ateiti ir pasimokyti įvarių naujų kerų, kurie tikrai nebus naudojami gražinti triušiukams.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #28 Prieš 7 metus »
Galbūt retesnis kartas buvo, kai mergina realiai nesistengė ko sužavėti, pažavėti, apkerėti ar susukti protelio, galbūt sukelti neapykantos tokioms verčiau ištvirkusio tipo merginoms, kaip kad buvo jinai - ilgi juodi džinsai, maikutė su kažkokia budistine dievybe, viena iš vidjaradžų ir bliuzonas, kurį vos įžengusi į kabinetą nusiėmė per galvą, leisdama į kuodą surištiems plaukams susitaršyti buvo verčiau retas dalykas, ypač su neegzistuojančia iškirpčių. Jokių vilionių? iš jos?
-Taigi,- pradėjo, perbraukdama per susivėlusį kuodą ir kiek šį patvarkydama,- Vis dėlto nepamiršai manęs, malonu.
Pusę lūpų šyptelėjusi, Karasuna išsitraukė lazdelę iš po bliuzono, kur šią įsidėjo - kurį numetė ant vienos palangių, pati įsitaisydama prie lango. Kažkuria dalimi norėjosi pradėti juokauti, kad vis dėlto vieniems mokiniams jis pamokas vedė, arba ojoj, jinai vėl pirmąjį kart kur nevėlavo, tačiau tą norą greitai užmušė susikaupimas, kurį bandė pasiekti. Kad ir kaip reikėjo būti in character, šiandien tą taisyklę pasiuntė velniop. Koks gi skirtumas, o ir karas pats, žinoma, savotiškai džiaugsmingas ir juoką skambų išpešantis dalykas, vis buvo savotiškai rimtas dalykas - dar rimtesniu reikėjo laikyti pasiruošimo procesą. Žinoma, gi priešus reikia laikyti arti, bet negali niekad ir sąjungininkų nugaromis pasitikėti - pasaulis, nori to ar ne, buvo žiaurus.
-Na ir nemoka laiku atsibelsti,- palingavo galva, užšokdama ir įsitaisydama ant palangės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Junko Enoshima »
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kerėjimo kabinetas
« Atsakymas #29 Prieš 7 metus »
Reikėjo labai tikėtis, kad per mūšį ją nukaltų, tačiau galimybės irgi buvo mažos, daug mažesnės už galimybes, kad ją sužeis labai rimtai ir paskui reikės gyventi su kankinančiomis žaizdomis ant kūno, šito ji netroško, jei jau mirtis, tai greita ir neskausminga. Greičiausiai dėl to ir keliavo į Kerėjimo kabinetą, kad išmoktų truputėlį apsaugoti savo vargšą kūną nuo sužalojimų.
Įžengusi į kambarį pasijuto lyg būtų grįžusi keliomis savaitėmis atgal, jau vien dėl tų pačių jame esančių žmonių, tačiau ak, kam tai rūpi. Vos vos linktelėjo galva pasisveikindama ir pasieniais nulindo į priešingą kambario galą nei Junko (aba Karasuna) ir susipakavo kažkokiame kamputyje. Meldė kažkokių nežinomų dievų, kad tik visi greičiau susirinktų, kažkodėl jai rodėsi, kad atmosfera labai slogi, o gal tai tebuvo anų dviejų baimė, kažkokios ypatingos rūšies. Nežinia.
민태연