0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

zaibas2000

Urtė nudžiugo Lėjai pasakius, kad abi merginos tinka ir patogiau įsitaisė ant sofos. Tada ji pajuto jog į ją grįžta jėgos ir palaukė kol visa jėga suplūs į širdį. Ji smarkai užsimerkė ir ŠAAAST prieš akis nusileido guminukų pakelis. Ji nusijuokė.
-Na va, dabar būsim aprūpintos ne tik popkornais ir čipsais, bet ir gummy bears'ais,- ji nutaisė maldaujančio šuniuko akis.- Ar galiu pakviesti ir Jeką ir Liusę? Niekaip neapsisprendžiu tarp jų dviejų. Ir be to jai viena negalėtų ateiti liktume tik trys, o dabar būsim visos keturios. Ir dar pliusas...
Švilpė nespėjo pabaigti, nes Klastuolė nutraukė jos litaniją klausimu apie R raidės gimines.
-Na yra Ravenrorai, bet jie kilę iš Prancūzijos ir mokėsi Biobetonse. Dar yra Roteriai ir Rajenai, abi jų giminės per amžius mokosi Klastūnyne todėl gal tu jų duktė. Galėsime per Kalėdų atostogas aplankyti abi šeimas,- tada ji dar tyliai pridūrė.- Maloni bus viešnagė "mama, tėti, aš namie"
Ir mergaitė patyliukais nusijuokė stengdamasi įtikinti kitą mergaitę patikėti, kad ji nesišaipo iš jos.

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Ore sugavusi Urtės išburtą guminių meškučių pakelį Lėja jį praplėšė ir sužvejojo kelis meškučius - melyną ir raudoną
-M..jie dar ir visokių skonių...Šitie buvo kramtomosios gumos ir aviečių. Žinoma, pasikviesk jas į vakarėlį.
Išgirdusi Švilpynukės pasiūlymus, kad galėtų būti jos tėvai, klastuolė nepatikliai nužvelgė ją
- Jie tikrai ne Ravenrorai. Ir ne Rajenai, nes Rajanams pernelyg daug metų.
Lėja nutilo. Ji kaupėsi išsakyti draugei viską, ką norėjo pasakyti, bet kažkodėl slėpė savo širdyje nuo tada, kai tik gavo šį medalioną
- Aš varčiau burtininkų istoriją. Tokį pat medalioną turėjo tik viena giminė... Lygiai tokie patys...
Ji prislopino balsą ir sušnabždėjo
- Šis medalionas yra ne kas kita, o Ridlių giminės realikvija.
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

zaibas2000

Urtė kokias tris minutes sėdėjo pakraupusi. Paskui kažkaip išmikčiojo:
-Tai, tai... Ttu tu tu mmanai Jogg jog tavo tavo tėtis Voldemortas?- ji negalėjo patikėti, bet paskui kažkaip apsiramino.- Paduok grandinėlę.
Ji sugavo ore grandinėlę ir įdėmiai apžiūrėjo.
-Lėja, tai tas pats pakabukas kurį Haris Poteris sunaikino. Jis buvo Horokrusas. Lėja, ar tu kartais neapsėsta?? Prisimeni viską ką darai? Niekada nešnekėjai šnirpšteliškai su juo??? Ar tu išvis moki širpšteliškai? Tu manai, kad tu jo dukra ar sesuo ar teta ar dar nežinau kas?
Švilpė įsispitrijo į ją kol į galvą atėjo mintis. Jai ji jam giminė... TAI KO PO GALAI AŠ ČIA SĖDŽIU??? Reikia bėgti, ir greitai. Ji pašokusi puolė prie durų, bet į galvą vėl atėjo mintis ir šį kartą daug protingesnė. TAigi jau daugybę kartų ji galėjo tave nužudyti, kvaiša. Ji tavo draugė... Mergaitė lėtai apsisuko ir grįžo atgal.

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
- Nemanau, kad būtent jis. Tik manau..esu kažkaip susijusi su Ridlių gimine
Klastuolė po savo paskutinių žodžių atsiduso, bet netrukus Švlpynukė vėl ją užsipuolė su klausimais
-Bet jeigu tai jo horokrusas, kodėl jis visiškai sveikas? Ta prasme kaip naujas- lyg ką tik iš parduotuvės. Nė vieno įbėžimo.
Lėja dar pavartė papuošalą rankose
-Ne aš nesu apsėsta, nemoku šnipšteliškai, AŠ JO NET AKYSE NESU MAČIUSI !!!
Paskutinius žodžius klastuolė tiesiog rėkte išrėkė, todėl pamačiusi iš kabineto lekiant draugę nė kiek nenustebo.
Ji manęs nekenčia..
-Aš juk tėvų pasirinkti negalėjau - dar sušuko mergaitė jai pavymui
Nesulaukusi atsako ji nugriuvo ant sofos. Akyse pasimatė ašaros
Išgirdusi Švilpės žingsnius Lėja net nepažvelgė į tą pusę
-Ko reikia? - atkirto ji ir nusisukoį sieną, kad tik Urtė nepamatytų jos ašarų.

Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

zaibas2000

Urtė susigūžė išgirdusi Lėjos balsą ir pajuto jog akyse kaupiasi ašaros. Nuvarvinusi porą  ašarėlių ji prisėdo prie draugės ir tyliai apkabinusi sumurmėjo:
- Sakyk ką nori, bet daugiau neberėk, gerai? Ir dar-išklausyk mane. Aš turiu tave vieną ir nenoriu prarasti... Buk gera nepyk, juk tu nekalta, kad gimei ehmm, nekokią reputaciją turinčioje šeimoje... Pripažįstu truputi išsigandau, kad tu iš Ridlių giminės, bet dabar viskas gerai. Ir daugiau nebesipykim, nes tai skatina vėžį...
Mergaitė per ašaras šyptelėjo jai ir atsistojo
- Manau jau patiekta vakarienė, einam? Mūsų darbas čia baigtas, beliko tik sukviesti drauges ir surengti tokį vakarėlį kokio dar Hogvartsas nematė.
Tada švilpė įžūliai pažiūrėjo ir prieš atsisveikindama klastuolei pridūrė:
Tada ji juokdamasi nudūmė kol negavo iš ko į galvą.
-Ar tikrai nenori pižamų vakarėlio- meilės nakties?

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Išgirudusi, kad draugė irgi prisėdo ant sofos, Lėja jau žiojosi irėkti jai kažką panašaus į '' Neždinkis ! '' arba '' Nelįsk '' , bet susivaldė. Ji tik atsuko į Urtę ašarotas akis ir po nosimi sumurmėjo
- Taigi, kad nekalta. Aš ne tokia kaip jis
O jeigu tokia? Jeigu aš irgi pradėsiu regzti planus kaip užvaldyti pasaulį. Ir pardėsiu žudyti žiobarus...
Toji mintis mergaitei pasirodė tokia siaubinga, kad ji užsidengė rankomis veidą
- Aš išvis nieko nenoriu. Noriu ramybės. Arba mirties. Dar neapsisprendžiu.
Klastūnyno antrakursė vėl nusuko žvilgsnį į sieną
-Aš vakarieniauti neisiu. O tu?
Jeigu ji išeis, vadinasi, aš jai nerūpiu. O jei liks - rūpiu
Ji net nustojo kvėpuoti laukdama draugės atsakymo.
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

zaibas2000

Urtė švelniai prispaudė skruostą prie Lėjos rankos. Ji liko ir net nežadėjo eiti vakarieniauti tol kol ši nepralinksmės. Jai reikės, ji pasiryžo čia stypsoti per naktį.
-Viskas gerai, Lėja. Ir nebijok. Prisimeni Merope Ridli? Ji nebuvo bloga ir nesiruošė skriausti žiobarų. Nurimk.
Tada mergaitė pasuko kitos mergaitės galvą į save ir padarė "duck face" su jos žandais.
-Net nežadu eiti vakarieniauti kol tu neisi. Manai paliksiu geriausią draugę stypsoti požemiuose kol suledės? Na jau ne. Ir tu neįsivaizduoji kaip juokingai atrodai...
Švilpė padavė Klastuolei ranką ir pasiūlė:
-Jai šoksi nuo tilto tik kartu su manimi. tu neįsivaizduoji kiek kartų galvojau apie savižudybę. Prieš užmiegant mintyse galvodavau ar šokti reikia iš dešimto aukšto ar užteks ir septinto. Na viskas, nekalbėk daugiau tokių nesamonių. Ką aš be tavęs daryčiau???

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
Išgirdusi, kad jos draugė nenori niekur eiti be jos, klastuolė kiek pralinksmėjo ir atsiėdo ant sofos
- Prisimenu Meropę Ridli. Matyt, mano ji mano močiutė. Be to, ji mirė.
Lėja atsistojo nuo sofos ir, bandydama prasiblaškyti pradėjo vaikščioti ratais po kambarį
- Ką darytum be manęs? Matyt, tau tiesiog nebereikėtų bendrauti su baisiausių juodųjų burtininkų kraujo turinčia mergaite.
Ji priėjo prie katilo
-Ir tai viską paaiškina. Paaiškina, kodėl atsidūriau klastūnyne ir nesu panaši į savo bendramokslius.Todėl, kad mano gyslomis teka juodųjų magų kraujas
Staiga Lėja viską suprato. Kam buvo skirtas tas eilėraštis kapinėse...
Ji greitai iš kišenės išsitraukė popierėlį ir perbėgo akimis žodžius
- Viskas atitinka - pasakė ji - šitas eilėraštis yra man...


Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

zaibas2000

Urtė atseit pasibaisėjusi pažvelgė į Lėją.
-Tu radai kažkokį eilėraštį ir aš to nežinau???? Kaip tu, kaip, kkkaip??- ji įsijautė per daug ir iš inercijos vožė nosį į sieną.
Vis dar ašarodama ji staigiai išplėšė jai iš rankų tą popieriuką ir permetė akimis. Tada sutrikusi gražino.
-Kas tai ir kur radai? Ar tu bent žinai kas tai? Esu panašų mačiusi vienoje knygų. Palauk man atrodo turiu ją su savimi čia.
Prieš draugės akis iš kuprinės iškrito pusė šokolado plytelės (O aš vis galvojau jog ją žiurkės pavogė), trisdešimt sąsiuvinių (man rodos turėjau tik du įsidėti), žiurkės galva iš eliksyrų pamokos, nuotrauka ir daugybė storų knygų (daug mokausi). Ji pervertė vieną jų ir pakišo draugei po nosimi.
-Te, skaityk ir palygink. Atrodo panašus taip? Pažiūrėk kas autorius, gal ką išsiaiškinsim...

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
(( skliaustyose rašau, ką Lėja sako apie šį posmelį ))
- Tikrai matei tokį pat eilėraštį knygose? Paklausyk, paskaitysiu tau...
''Vertinga tik tai, kas viduje ( vidinės vertybės vertingesnės už išorines )
Viršus nors blizga kaip deimantinis ( apie žmogų gali spręsti tik su juo susipažins, juk taip ? )
Gali kaip nori saugot paslaptį ( savo kilmės juk nenuslėpsi )
Bet aš vis vien pasiimsiu, kas man reikalinga ( šito, deja, nesupratau )

Kas tave neramina, nutuokiu ( visad bijojau, kad mano tėvai nebūtų kokie juodieji magai )
Ir nuo ko tu bėgi ( stengiuosi, kad niekas nesužinotų mano tėvų, kaipgi kitaip )
Tyrėtum tai žinoti
Jis yra tavo viduje, nors tu to ir nežinai ( taip, mano gyslomis teka jo kraujas )
Jis sukasi aplink tave, nors tu to ir nematai''
Baigusi skaityti klastuolė akimis perbėgo paskutinę eilutę.
-Jis..jis ką, stebi mane?
Pakraupusi mergaitė apsidairė aplink, bet nieko nepamatė
-Jis juk miręs. Vaiduoklio pavidalu grįžti negalėjo, nes jau buvo sudėjęs sielą į horokrusus...
Mintis, kad ją gali sekioti Voldemortas, Lėja baugino, nesvarbu, kad jis jai giminė.
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

zaibas2000

Urtė įdėmiai išklausė ir pastebėjusi Lėjos akyse baimę lėtai pradėjo sakyti ką sugalvojusi:
-Negalėjo juk Voldemortas prisikelti? Taigi jis mirė. Iš mirties pasaulio net galingiausias burtinikas nesugrįš. Manau jog paskutinė eilutė reiškia, kad kokia nors giminė tave stebi. Gal tavo tėvai, ar Ridlių tarnai, ar šiaip kas nors kas atveda ligi tavęs.
Tada ji tarsi dvejodama neaiškiai paklausė:
- Atsiprašau, kad klausiu, bet jai tu nepažįsti savo tėvų, tai, tai tu užaugai... Kur? Ar ne našlaičių prieglaudoje "Gyvybės vagonėlis"? Iš ten kilo Voldemortas...
Ji pasislinko arčiau draugės ir nesuskaičiuojamąjį kartą ją apkabino. Mergaitė suprato kaip jai sunku ir stengėsi daryti viską, kad ją paguostų. Švilpė nusprendė,kad laikas atitraukti Klastuolę nuo negatyvių minčių.
-Ar darom šiandieną vakarėlį? Nežinau ar pameni,bet šiandieną šeštą man sueiną dvylika...

*

Neprisijungęs Lėja Laputė

  • III kursas
  • *
  • 236
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • metamorfmagė
- Ne ne ne. Jis negyvas, nes kartą jau buvo prisikėlęs. Antrą kartą prisikelti juk neįmanoma, tiesa? - viltingai paklausė Lėja
Klastuolė nustojo vaikščioti po kambarį be tikslo ir atsigręžė į draugę.
- Na... aš užaugau su žiobarais. Jie mane įsivaikino. Aš net nežinau, ar kada nors buvau kokioje nors vaikų prieglaudoje. Kiek tik pamenu, visad buvau su įtėviais. Jie tikrai nuostabūs žmonės.
Išgirdusi švilpynukės klausimą apie gimtadienį, klastūnyno antrakursė kiek susigėdo. Per savo bėdas jai iš galvos išgaravo geriausios draugės gimtadienis
- Šiandien? Su gimimo diena ! - Lėja apkabino draugę - taigi rengiame jį jau šiandien? Puiku. Mediniame draugų namelyje? Gerai. Reikia viską suruošti. Ir išdalinti kvietimus...
Ir mergaitės patraukė link medinio draugų namelio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Lėja Laputė »
Net geriausi išduoda, mylimiausi palieka, net nuoširdžiausi pamiršta. Toks jau tas gyvenimas.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Didysis pilies laikrodis išmušė vidurnaktį. Visi mokiniai saldžiai miegojo savo miegamuosiuose. Pakilusi Caroline apsidairė, čiupo knygą, vakar nugvelbtą iš bibliotekos ("Netradiciniai eliksyrai") ir atsargiai išlindo pro portreto angą. Atsargiai, vis apsidairydama ir įsiklausydama, ar nieko nėra, grifiukė pasileido koridoriumi. Įdomu, ar Ginta jau bus atėjusi? Tikiuosi nevėluoju... Caroline prisiminė judviejų susitarimą: šiąnakt, vidurnaktį, senojoje eliksyrų klasėje. Ten Helovino proga merginos ketino išsivirti eliksyriuką. Caroline iš bibliotekos pasiėmė knygą apie netradicinius eliksyrus. Kokį receptą pasirinks Ginta, mergaitė nežinojo.
Pravėrusi duris grifiukė apsidairė. Nors klasė oficialiai buvo nenaudojama, bet, regis, mokiniai ja vis dar naudojosi. Spinta buvo pilna visokiausių eliksyrų sudedamųjų dalių, pasienyje riogsojo pustuzinis įvairiausio dydžio katilų, o receptų buvo daugiau nei reikia. Apie neprofesionalų klasės naudojimą liudijo ir aptaškytos sienos bei lubos. Caroline pasidėjo ant stalo knygą ir ėmė ją sklaidyti, vis žvilgtelėdama į duris.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Grįžus į bendrąjį grifų kambarį Ginta nematė Carolines. Ji jau turbūt vietoje,-pamanė Tauškalė ir išdrožė į judviejų sutartą susitikimo vietą. Eidama koridoriais grifė nieko nesutiko. Ačiū Dievui, kad kur neslankioja ūkvedys. Pagaliau priėjusi prie kabineto antrame aukšte, Ginta tyliai palenkė rankeną ir įkišo galvą vidun. Pamačiusi, kad Caroline jau čia, įėjo į kabinetą.
- Sveika,- pašnibždomis pasakė,- na, kokią knygą pasiėmei? Aš štai šitą,- Tauškalė atitraukė kuprinę ir parodė draugei Godriko Grifo knygą,- viena tokia.
Grifė knygą padėjo ant stalo ir ją atvertė.
- Iš tikro nežinau ar knygoje esantys eliksyrai tinka Helovino proga, bet visgi pamaniau esame grifės, turėtų būti smagu paskaitinėti šią knygą.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
O tos durys pagaliau prasivėrė. Ir įėjo ne kas kitas, o draugė Ginta.
 - Sveika. Manau paskaitinėti bus įdomu, tik tam nelabai turime laiko - iki ryto turim spėti pagaminti ir nepastebėtos grįžti į bendrąjį kambarį. Aš turiu knygą apie netradicinius eliksyrus. Manau, Helovino proga tiks,- atsikvėpusi Caroline nukreipė žvilgsnį į knygos puslapius.- Va, radau šitą, visai įdomus, pažiūrėk,- grifiukė atvertė puslapį su Nematomumo eliksyru.- Helovino tema bus puiku - gali lengvai išgąsdinti.
Gintai nukreipus akis į knygą pirmakursė apsidairė klasėje. Katilų buvo sočiai, taip pat ir sudedamųjų dalių.
Kol draugė skaitė jos atrastą receptą, Caroline pasiėmė jos knygą. Ten buvo aprašyti ne tiek eliksyrai, kiek įdomūs faktai apie Godriką Grifą. Knyga mergaitei labai patiko.
 - Na kaip? Gaminam Nematomumo, ar pasidairom kokio kito?- paklausė ji Gintos.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".