0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kajus Stefanas Andersonas

  • VII kursas
  • *
  • 84
  • Taškai:
- Tarkime.
Rudaplaukei suklykus, Kajus delnais užsidengė ausis. Ot klyksnė.
- O jei reikia? Kaip tuomet, rudaplauke? - paklausė šeštakursis pabrėždamas žodį „rudaplaukė“.
Kaip tai ne lėlytė? - pats savęs paklausė juodaplaukis.
Kiyomi žengiant per slenkstį jis skubiai tarstelėjo:
- Atsiprašau, gerai?
Šioji turėtų jaustis ypatinga. Varnanagis nedažnai atsiprašinėdavo. Ne dėlto, kad nenusikalsdavo kitų atžvilgiu, bet tiesiog nematydavo priežasties atsiprašyti. Ksanderis prisiminė Lisetės komentarą apie jo augintinio vardą. Ir vis dėlto Kajus nebūtų Andersonas, jeigu neįmestų kokio juokelio ne vietoje ir ne laiku:
- Be to profesorius Ramsay nelabai apsidžiaugtų jei pamokos metu nueitum nežinia kur.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Pasigirdo nejaukus "atsiprašau". Vanilė sustingo, nežinojo ką sakyt.
-O kas, jei negerai? Na, gal ir atleisiu. Šįkart tau pasisekė,- šnypštelėjo šioji. Apskritai, tai turbūt pirmas kartas kai Pija elgiasi nedraugiškai, nemaloniai ir kalba piktai.
-Ir, išėjau į "ligoninę" paprašyti vaistų nuo "galvos skausmo" sau,- kabutėse pora žodžių parodžiusi mergina tarė,- tai kaip ir išėjau "teisėtai,- beveik be emocijų kalbėjo penktakursė,- o, ir dar, išėjau ne iš profesoriaus Ramsay kabineto, tad būk malonu ir nepastayk nesąmonių. Nors nemanau ar tu taip moki,- vyptelėjo juodaplaukė ir netardama nė žodžio, mostelėjo vaikinui ranka, nueidama koridoriu tolyn, tikrai ton pusėn, kur palatos.

((AtsiprašauAtsiprašau, kad taip ilgai neatrašiau :') Bet jaučiu jau ir baigiame šį RPG, nebent Kajus mane pasivis :') ))
As you swore to God,

*

Anmeya

Mergaitė su pikachu pižama bėgo. Ją kažkas vijosi ir i šono tai atrodytų labai rimta, jei ne tas ryškus pikachu kostiumas. Atrodė, lyg antrakursė su kažkuo žaidžia gaudynes. Iš dalie taip ir buvo. Tačiau gaudynes ji žaidė ne su draugais. Neaiškus, anksčiau nematytas vyriškis pastebėjo ją, vaikštinėjančią naktį koridoriuje ir pradėjo eiti link jos. Tada neaišku kas šovė juodaplaukei galvon, bet ji lyg pajutusi pavojų pradėjo bėgti toliau nuo jo. Girdėjo kaip grindys už jos girgžda - jis ją vijosi. Kuo toliau, tuo didesnė baimė kaustė paauglės kūną. Tiesa sakant, ji neįžiūrėjo vyro veido, bet siluetas nepasirodė pažįstamas - ji tikrai dar tokio žmogaus negalėjo matyti. Jis, Amnetos akimis - dvimetrinis milžinas. Tikslaus jo ūgio mergina nė nenorėjo įsivaizduoti. Uždususi, ji atvėrė pirmo pasitaikiusio kabineto duris, įbėgusi neprisiminė tai padarė su lazdele ar ne - visąlaik bėgdama laikė lazdelę rankoje. - Colloportus. - Užrakino duris ir nuslydo jomis, atsisėsdama ant dulkėtų grindų. Bandydama nusiraminti apžiūrėjo patalpą. Eliksyrai, suolai, stalai - viskas dulkėta, apleista nuodų ir vaistų klasė. Galėtų paieškoti eliksyro, kuris nubaidytų tą baisūną, bet širdis atrodė tuoj iššoks iš krūtinės. Kas bus jei teks stoti į kovą? Įsitempusi ausis klausėsi. Išgirdusi pro šalį prabėgančius žingsnius palaukė kol jie nutols ir nuskubėjo bokšto link.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 5 metus sukūrė Roana Amneta »

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Elridė įžengė į klasę spinduliuodama pasitikėjimu savimi. Po pakvailiojimo su Grifais jai labai greit pakilo nuotaika pagalvojus, kad tai gali nutikti vėl. O dar šauniau buvo tai, kad ji galės pavalgyti. O taip, maistas! Pats geriausias dalykas, tik, gaila, virtuvėje ją išvarė elfai, todėl ten kviestis visų bendrakoledžių negalėjo, būtent todėl ir stovėjo baltapūkė nenaudojamoj klasėj, kurios sienos nežinia kiek metų stūkso vienišos. Nors, geriau pagalvojus, smalsūs mokiniai turėjo ne kartą užsukti į tokią vietą, kadangi čia buvo tylu ir ramu, bet nebeilgam.
-Ką gi... Reikia paruošti šią vietelę...-apžvelgusi visą klasę žaliaakė susiraukė. Ant senų suolų buvo didžiulis sluoksnis dulkių, kambarys apėjęs voratinkliais, bet Grifiukė nusprendė atsikratyti tik tuo dideliu dulkių sluoksnių ir suolais, kadangi jų jai nereikėjo. Ir visgi, jos galios nebuvo tokios puikios, kad ji paimtų ir viską vienu mostu pradangintų.
Panelytė ėmė svarstyti, kaip viską padaryti lengviau, tada ji nusprendė, kad praviri langai padės. Tai aišku, kam rūpi, kad žiemos žvarbus vėjelis gali susargdinti į klasę atėjusius Grifiukus, kam rūpi...
Pravėrus pirmą langą iškart pasijautė gaivus vėjelis, tad šyptelėjusi Grifiukė pravėrė visus iki vieno langus ir vėl nužvelgė klasę.
-Pradanginti suolus... Kaip man tą padaryti?

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Kaylie nebuvo tikra, kad šį kartą nori ten eiti, tačiau visgi reikėjo, jai patiko leisti laiką su Grifais, o dar maisto gaminimas turėtu būti visai šaunu.
Vos tik ši gavo laiškelį, kur atvykti ten ir pasileido, tačiau ji nesuprato, kodėl būtent tokia vieta, nors, jei viską atnaujinsi, tada gal taip. Be to, gal šiandien jau nebūsiu pirma?
Įžengusi į klasę rudaplaukė išvydo Elridę, aišku, ji džiaugėsi, kad išvis buvo kažkas atėjęs, nenorėjo būti pirmoji.
- Sveika, - ši maloningai šyptelėjo ir pažvelgė į klasę, taip, dulkėmis nusėti stalų paviršiai, visur voratinkliai.. O šiai atidarius langus grifė nustebo, kam to reikia, juk yra lazdelė. Nors gal išvėdinti ir reikėjo, tas pelėsio kvapas buvo išties nemalonus.
Kay nieko nelaukusi išsitraukė lazdelę ir vienu mostu viską sutvarkė, dabar klasė atrodė kaip nauja, o kvapas čia irgi buvo neblogas.
- O kaip panaikinti suolus? - Klausiamai pažvelgė į baltaplaukę. - Apie tai aš neišmanau, nebent galim juos išnešti į sandėliuką, o likusius sustatyti eilute, kad būtų patogu gaminti? - Pasidomėjo rudaakė, norėdama viską padaryti kuo kruopščiau, kad jau kai kiti ateis, jie imtusi darbo, nors tas darbas buvo ne darbas, o būdas pasilinksminti.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Neprisijungęs Miona Hera

  • Burtininkė
  • ****
  • 233
  • Lytis: Moteris
Mionos galvoje buvo įstrigusi kažkokia melodija, kurios pavadinimo niekaip negalėjo prisiminti. Ją ir niūniuodama mergaitė žingsniavo pamirštos ir jau seniai nebenaudojamos kalsės linkui. Iš tiesų abejojo, ar ji buvo pamiršta. Galimai ten buvo lankiusios bent kelios besiburkuojančių mokinių poros.
Kai išgirdo apie užduotį, rudaplaukė iškart suprato, kad gero nelauk. Vien prisiminimas apie Kalėdų Senelio laukimo ceremoniją mergaitei kėlė prieštaringus jausmus. Ji ir šypsojosi, ir buvo gana nepatenkinta tokiu šiek tiek nederamu mokinių elgesiu tokią svarbią užduotį atliekant. Kad ir kas ten įvyko, pakartoti šitai vis tiek kas nors užsimanys, mintijo mergaičiukė. Be abejo, galvojo apie du padaužas brolius.
Kelias nebuvo toks tolimas, kaip iki Uždraustojo miško, todėl trečiakursė kabinetą pasiekė gan greitai. Vos pravėrus senas duris, kurių vyriai tiek nuo svorio, tiek nuo rūdžių girgždėjo, Mionai į veidą smogtelėjo gaivaus vėjo gūsis. Klasės viduryje išvydo Elridę ir Kaylie. Baltaplaukė stovėjo giliai susimąsčiusi ir kažką murmėjo panosėj, o Kaylie kaip tik baigė valyti dulkes.
- Nemanot, kad jei dar ilgiau laikysi pravirus langus, mes peršalsim? - nė nepasisveikinusi linksmai pradėjo Hera. - Sveikos, - maloniai nusišypsojo iškart po to, kai taip nemandagiai įsiveržė. Nenorėjo pasirodyti baisiai nedraugiška. - Na, bet gal ir gerai, kad pravėdinai klasę. Nuo dulkių kieko, kuris galimai čia slėpėsi, ir pelėsio smarvės būtų buvę galima uždusti, - spėjo mergaitė.
Šviesiaplaukė nužvelgė klasę. Čia buvo gana daug stalų, kurių tikrai jiems nereikėtų. Be to, jei prasidėtų žaidimai, mokiniai užsigautų.
- Kažkada kažkur skaičiau, kaip galima pradanginti daiktus. Na, ne itin lengva, bet galiu pamėginti. Vis dėlto, juk aš tik trečią kursą tesimokau. Nelabai praktikavau tokius kerus, - paskutinius žodžius grifiukė sumurmėjo, nes bijojo per daug prisišnekėti. Tačiau vėl įgavusi kruopelytę pasitikėjimo, mostelėjo lazdele ir šalimais netvarkingai stovinti kėdė išnyko. - Štai taip, - pamėgino pamokyti baltapūkę ir kitą grifiukę ir toliau tęsė darbą. Kuo toliau, tuo sekėsi lengviau ir jau netrukus bent trečdalis suolų buvo panaikinta. Nemėgino visko panaikinti vienu metu, nes butų prisivirusi daug košės, todėl burtus kaskart naudojo tik prieš vieną daiktą.
- Reiktų palikti vieną suolą. Nedankinkit mokytojo stalo. Mums prireiks. Juk nenorim vėliau dar mąstyti iš kur stalą gauti, ar ne?

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
   Marcus'as Green'as pasišvilpaudamas pėdino siauru Hogvartso koridoriumi kartu su broliu dvyniu Adam'u. Įraudę nuo šalčio skruostai bylojo, kad jiedu kaip tik grįžo į mokyklą iš lauko. Gal net nuo paežerės, nes tik tenykštis vėjas taip ryškiai nudažo veidus. Na, o per petį bent jau vienas iš identiškųjų dvynių Green'ų brolis nešėsi persimetęs savo žieminę striukę, mat tingėjo baladotis į Grifų Gūžtos kambarius, kad ją pasidėtų.
   Nelabai gerai pažįstamu koridoriumi abudu jie nužingsniavo pirmyn, tada atgal.
   - Tai gal čia? - Marcus'as nepatikliai dėbtelėjo į pusiau numuštą lentelę, skelbiančią, jog ten yra Nuodų ir Vaistų kabinetas. Akivaizdu, kad nei profesorius Lizertas, nei profesorius von Sjuardas nebūtų leidęs ant savo durų kaboti tokiai netvarkingai lentelei. Ramusis dvynys atsargiai nuspaudė rankeną ir kyštelėjo nosį vidun. Taip, pasirodo, pataikė.
   - Sveiki, - kilstelėjo ranką Marcus'as tiems, kurie pastebėjo įeinančius dvynius. Ekstravagantiškai šūkalioti visai nebuvo ūpo. - Tai ką šiandien ketinam veikti? - paklausė Green'as.
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Adam' as kartu su broliu žingsniavo gana siauru koridoriumi, ieškodamas kabineto, kuriame turėtu kažką atlikti kartu su Grifų Gūžtos kolektyvu, aišku, po to karto Uždraustajame miške, jis tik to ir troško, jam niekada nebuvo per daug išdaigų.
Šie eilinį kartą buvo raudonais skruostais, o tai reiškia, kad bent kelias valandas tikrai praleido ne mokykloje, o lauke, "kvėpuodami grynu oru". Green'' ui retai, kada patiko tupėti viduje, nepatiriant nieko įdomesnio.
Dviems broliams dvyniams žingsniuojant pirmyn atgal siauru koridoriumi, pagaliau išvydo kabinetą su kažkokia labai jau netvarkingai užkabinta lentutę.
- Greičiausiai, - linktelėjo broliui ir šiam nulenkus rankeną įsmuko į kabinetą. Aišku išvydęs Elridę ir kitas dvi mergaites, kurių nepažinojo mostelėjo rankele. - Sveikos, - šis šelmiškai šyptelėjo. - Aha, rimtai, ką mes čia veiksim? - Pažvelgęs į baltaplaukę šis šyptelėjo, aišku, turbūt pats nejausdamas vėl suerzins tą mergiotę.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
-Sveika,-atėjus Kaylie paaugliukė išspraudė šypsena, bet pasijautė kiek nejaukiai. Dabar, kai ji nespėjo visko paruošti viena, jos manymu, kitiems pasirodys kaip visiška nevėkšla, o ji juk stengėsi būti geriausia.
-Oi nežinau... Mums ir vietos reikia ir prietaisų gamybai... Būtume virtuvėj, bet,-Elridė nutraukė save, kiek nuraudo.-Elfai iš ten mane išvarė, tai, žinot...
-Sveika, Miona,-prisiminusi Grifės vardelį tarstelėjo mergaičiukė, tačiau tiksliai nesuvokė, kodėl ji turėtų uždaryti langus.-Jums ką, šalta?-nuoširdžiai nesuprasdama pakalusė baltapūkė, mat dėl sušalimo ji baimės neturėjo ir būtent todėl manė, kad ir kiti neturės, o kodėl turėtų?
Stebėdama, ką daro jaunesnė Grifiukė Elridė vėl pajautė gėda. Kaip ji nemoka tų burtų? Kodėl ji tokia "atsilikusi"? Nemalonus jausmas perskrodė jos kūną, bet ką jis pakeis, juk proto nesuteiks... Tad pasistengusi ignoruoti savo jausmus mergaičiukė po truputį atkartojo Mioną ir ėmė danginti suolus iš klasės.
Kai merginos pabaigė į nenaudojamą kabinėtą įžengė ir daugiau žmogučių, kuriuos, kaip gali būti keista, Elridė apdovanojo šypsena.
-Manau bus linksma pasižiūrėti, kas stato gražiausius namelius ir moka nesudeginti šio kambario...-taip pasakiusi Grifiukė persižegnojo ir nusijuokė, nes žinojo, kad būtent ji ir gali viską sudeginti. Kulinarė iš jos ne kokia, nors valgyti ir mėgo.

*

Neprisijungęs Kaylie Mateo

  • Burtininkė
  • ****
  • 204
  • Lytis: Moteris
  • Narsa be proto – tik savotiškas bailumas
Kay džiaugėsi, kad mergina šįkart, nors ir per prievartą šyptelėjo, bet rodos nebuvo labai pykta.
- Na nieko, gal mes kaip nors susitvarkysim, - stengdamasi išlikti optimiste ši šyptelėjo ir pažvelgė į atėjūnę.
- Laba, Miona, - mandagiai šiai šyptelėjo ir džiaugėsi, kad bent jau dabar čia nebebuvo dulkių ir to pelėsio kvapo. - Man tai ne, ne šalta, juk kažkaip reikėjo pašalinti tą baisų dvoką, - išlemeno ši, nes jai dažniausiai patikdavo būti vėsumoje, be to apsirengusi ji buvo džemperį, tad peršalti nebijojo.
Nors Kay buvo ir penktame kurse, tačiau burtažodžio, kuris panaikinti iš klasės suolus nemokėjo, tačiau ją nustebino trečiakursės žinios. Ši atrodė esanti daug protingesnė nei pati rudaplaukė ar netgi baltapūkė. Tad ši tik su savo lazdele ėmė kartoti paskui merginą ir liko tik vienas stalas klasėje.
- Šaunu, - sumurmėjo ši ir sulaukė dar keletos naujų veidų, na kokių naujų, atėjo dvyniai, kurie rodos ir vėl buvo nusiteikia išdaigoms, kas rudaakei ir nelabai patiko, tačiau ji taikstėsi, netgi su tuo.
- Palaukit, o tai mums reikia virtuvinės įrangos, miltų ir viso kito, kas žino kaip tai gauti? - Klasutelėjo ši, ir pažvelgė į Elridę, nors aišku kreipėsi į visus čia esančius.
„Laisvės paslaptis - drąsa“


*

Nihal Eris

Mėlynplaukė eilinį sykį žygiavo pas savo koledžo draugus, juk vos tik ji gavo laiškelį, jei susidomėjimą kėlė tai, kaip jie gamins maistą, klasėje, kurioje suolai, turbūt voratinkliai ir dulkės, juk ji buvo nenaudojama.
Ji žingsniavo ilgu ir siauru koridoriumi, kol pagaliau prieš akis išvydo tas duris, kurių jai dabar reikėjo. Tuo pat metu ji greit nulenkė rankeną ir pravėrė duris, Čia buvo broliai dvyniai, baltapūkė, Miona ir Kay, aišku, Nihal čia nepažinojo nei vieno, tačiau susibendrauti nori nenori reikėjo.
- Sveiki, - ši per prievartą išsišiepė ir tarp jų pasigedo Suzų, ji nustebo, kaip tas berniūkštis dar čia neužsuko.
Įėjusi į klasę ji nelabai kreipė dėmesį į klasę, tačiau apsižvalgiusi suprato, kad klasėje yra visai neblogai pasidarbuota, suolų nebuvo, o ir dulkės buvo pranykę, be to patalpa buvo vedinama.
- Tai.. - nutęsė mergina, - tai nuo ko čia ir ką pradėsim? - Ši paklausė ir savo mėlynų plaukų sruogelę užkritusią ant akių, šmestelėjo į galą.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
   Bene pirmas dalykas, kurį Marcus'as pastebėjo, įnešęs savo nuotykių ištroškusį snukį čionai, buvo baltaplaukė galvelė. Balta spalva, kaip bebūtų keista, šiam grifui šiuo momentu daugiausia asocijavosi su vienu dalyku - konfliktais ir nesąmonėmis. Taip ir norisi baltaplaukę išprausti jos plaukų spalvos sniege. Smagus reikalas tos žiemos maudynės.
   - Ką gi, mums tiks ir ši vieta, - patikino Marcus'as, mintyse jau brandindamas naują nesąmonę. - Juk burti mes mokam, - mirktelėjo su šypsena.
   Grifiukas apsidairė po ne itin tvarkingą klasę, mąstydamas demonstratyviai nutaisė rūpintojėlio povyzą, o tuomet iš vidinės apsiausto kišenės išsitraukė lazdelę ir nubloškė striukę ant truputį apdulkėjusios palangės. Bala jos nematė, juk elfai išplaus. Arba ir lazdele dulkes možna pašalinti. Ne tas dabar sukosi Marcus'o galvoje.
   - Kaip mes čia galėtume įdomiai iškepti sausainių, Adam'ai? - atsigręžęs į brolį paklausė su perdėtai susimąsčiusiu ir nustebusiu veidu. - Mums reikės ugnies, a?
   Dvynys buvo tikras, kad jo brolis jau pagavo jo mintį ir suprato, kaip jie juos keps. Beliko sugalvoti, kaip fejerverkus įtaisyti taip, kad jie ko nors neužmuštų, ir pritaikyti kepimui. Galbūt Adam'as ką nors sugalvos.
   - Ar kažkas pasiruošėt tešlos? - paklausė grifiukas, visur dairydamasis didesnio dubenio su saldžia ir minkšta mase. Staiga tokį jį ir pamatė - ir nė nesiklausęs, kas jį atnešė ir iš kur gavo, mat numanė, kad tai kuris grifas atsitempė iš virtuvės elfų - nužingsniavo prie jo. Atsiplėšė tešlos gabalėlį, paragavo.
   - Mmm... Imbieriniai sausainiai. Mama tokius kepdavo, - sumurmėjo Marcus. - Jūs turbūt nieko prieš, kad paragavau? - staiga susizgribo vaikis. - Aš tik nedaug...
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Elijah Chris Dawson

  • Burtininkas
  • *****
  • 649
  • Lytis: Vyras
Eilinį sykį šešiolikmetis ėjo ten, kur turbūt nė neturėjo būti, juk jo dažniausiai ten nieks nepastebi, tačiau šis stengėsi, nors, kur nors sudalyvauti buvo reikalingas ar ne jam buvo dzin, svarbu atlikti darbą ir tada išeiti, nors užtenka ir pastovėti, pažiūrėti, kaip kolegos jį atlieka.
Šis priėjęs nenaudojama klasę, greit nulenkė rankeną ir įsmuko į vidų.
- Sveiki, - gana rimtai išlemeno Dawson' as ir atsistojo truputį šalimais, nes kažką daryti buvo labai aptingęs. Nors nelabai žinojo, ką ir reiks daryti, tačiau pagal viską sprendžiant turbūt reiks kažką gaminti arba kažkas panašaus, nes išvydęs vieną iš dvynių ją skanaujant suprato, kad tai geruoju nesibaigs.
Elijah buvo gana konfliktiškas, tačiau ne Hogvartse, čia jis stengėsi išlikti ramus. Tad dabar, jis toks ir buvo te spoksojo į jaunimėlį, atsistojęs kiek nuošaliau.
„Šypsena yra kreivė, ištiesinanti viską“

*

Neprisijungęs Adam Green

  • II kursas
  • *
  • 51
  • Taškai:
Adam' as dar stovėjo kol kas labai ramiai, palyginus tai, kad jis toli gražu toks nebuvo, jo galvelėje visada žaižaruodavo naujos mintys, naujos idėjos, kurios tikrai nebuvo šventos, šis vaikis tikrai buvo prisiėdęs velnių, nors turbūt tai būdinga visų Green' ų šeimai.
Grifas bespoksodamas į žmones, kurie čia buvo, bandė vis sukurpti naują planą, mintį, kuri leistu truputį pašėlti, juk ramybė - angelui.
- Aš turbūt turiu mintį, - šis pažvelgęs į brolį linktelėjo galva, žinojo, kad mažų fejerverkų jis visada turėjo savo kišenėje. Bus smagu..  - Mums tikrai, brolau, reikės ugnies ir jau numanau, kur jos gauti, - įkišęs ranką į kišenę, gilią kišenę, šis mirktelėjo Marcus' ui duodamas suprasti, kad mintį jo pagavo ir žinojo, ką daryti, tačiau reikėjo kažko, kas nesužeistu mokinių.
Adam' as ėmė blaškytis po klasę kažko ieškodamas, o ko ir pats tiksliai nežinojo, kažko, kas sulaikytų tą mažų fejerverkų smūgį. Už akių užkliūvo didelis metalinis kibiras ar puodas, tad jį greit paėmęs atsitempė į nuošalią vietelę.
- Ėj, Marcus' ai, gana tą tešlą ėst, eikš čionai, reik sausainiai kepti, - išlemeno šis ir paruošė fejerverkus gražiai sudėliojąs į tą metalinę dėžę. Na, dabar jau, broliuk, prašau, gamink. 

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
-Aha, šituos burtus aš jau pažiūrėjau...-nuraminusi Grifiukę Elridė atsisuko į profesoriaus nebenaudojamą stalą ir pasistengė susikaupti. Burtų dar nebandė, bet puikiai juos įsiminė, tad keli lazdelės mostai ir jai pavyko išburti kelis dubenėlius tešlos. Tada panelytė išburė formeles, kadangi buvo suplanavusi, kad reikės būtent namelius išsikepti, o vėliau ir varžybas surengti, nežinia, iš kur pas ją kyla tokios idėjos, bet tiek tos... O vėliau baltapūkei pamosavus burtų lazdele atsirado ir kiti reikalingi dalykai.
-Užtruksime ilgiau nei kelias valandas, bet ką gi, galėsit savo artimiesiems namelius pastatyt, ką manot apie varžybėles?-taip pasakiusi mergaičiukė nužvelgė dvynius, jai iš tikrųjų nepatiko, kad jie buvo klasėje, kadangi nujautė nelaimė, o tada jos žvilgsnis nukrypo ties pažįstamu veideliu. Net juokinga, kiek žmonių ji pažįsta, tačiau... nemėgsta, ir būtent jie buvo Grifai!
-Ooo, kažkas pagaliau nusprendė prisidėti prie veiklos,-paaugliukė kreipėsi į Elijah, kadangi puikiai atsiminė, jog šis pratinginiavo visą laiką kai reikėjo ruoštis Kalėdų Senelio ceremonijai.
-Ei! Nevalgyk tešlos, apžora...