0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
- O taip, tu teisi. Neturime daug laiko, bet galėsim veliau ją pavartyti.
Caroline parodė į savąją atsineštą knygą. Joje buvo aprašytas nematomumo eliksyras.
- Jis puikus! Galime jį gaminti. Sudedamosios dalių manau čia turėtume rasti, jis lengvai gaminamas. Tiesiog nuostabus!
Tauškalė nuėjo prie spintos su ingredientais. Spintoje ko tik nebuvo. Ginta pamanė, kad net dabartiniame Soreno von Sjuardo tiek nėra ingredientų pasirinkimo. Pasiėmusi reikalingas sudedamąsias dali Ginta jas padėjo ant stalo.
- Štai, dar paimk katilą.
Katilų čia buvo labai daug. Juos turbūt palikę ir užmiršę mokiniai kurie čia kažkada lankėsi. Katilai matėsi, kad nenauji. Kiti atrodė kaip šimto metų senumo. Tauškalė paruošė vietą viralui gaminti.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Sustojusi prie sienos su katilais Caroline sutriko: kokį katilą imti? Čia jų buvo įvairių dydžių ir formų. Galiausiai išsirinkusi vidutinio dydžio (ir vieną mažiausių iš čia buvusių) grifiukė atsinešė jį ir padėjo į Gintos paruoštą vietą. Užmetusi akį į knygą Caroline perskaitė gaminimo eigos pirmus tris punktus.
Citata
1. Užvirti pusę katilo vandens
2. Sutrinti mėnulio akmenį iki miltelių ir sumaišyti juos su salamandros krauju.
3. Mišinį sudėti į katilą ir pavirti 5 minutes.
Caroline įpylė į katilą vandens ir lazdele bakstelėjo po juo:
 - Flamel. Ginta, gal gali sutrinti mėnulio akmenį?
Pačiupusi buteliuką su salamandros krauju Caroline į šaukštą įlašino tris lašus.
Atsikvėpusi mergaitė pažvelgė  į katilą ir kreipėsi į draugę:
 - Kaip sekas su akmeniu? Vanduo jau beveik užvirė, tuoj turėsim dėti virti...
Tai pasakiusi mergaitė nukreipė akis į knygą.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
- Taip, galiu.
Ginta paėmė Mėnulio akmenį.
- Klausyk, čia tas akmuo kur radome prie ežero, tiesa?
Mergaitė įdėjo akmenį į grūstuvė ir ėmė trinti.
- Gerai, tuoj baigsiu,- pranešė Carolinei Ginta,- štai.
Grifė padavė pirmakursei sutrintą Mėnulio akmenį. Tauškalė stebėjo kaip ji supylė jį į katilą kartu su salamandros krauju.
Citata
          4. Įdėkite tris kaitriuosius Majus
          5. Išspauskite dešimt mililitrų Tiramų sulčių
          6. Sumažinkite ugnį po katilu ir lėtai maišykite kol viralas pasidarys alyvinės spalvos
Ginta paėmė Majus ir juos įmetė į katilą.
- Caroline, tu išspausk Tiramų sulčių, štai jie,- mergaitė padavė kitai grifei Tiramus.
Šiek tiek luktelėjusi Tauškalė vėl prabilo:
- Jau baigei? Mažinu ugnį.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Pasiėmusi iš Gintos mėnulio akmenį Caroline kruopšiai jį sumaišė su salamandros krauju ir supylė į katilą.
 - Taip, ten buvo mėnulio akmuo. Ech, kai atsimenu, šiurpas nukrato. Bet visai linksma buvo, ką?- užsišnekėjusi mergatė vos nepamiršo eliksyro. Stebėdama kaip  jis verda, išgirdo draugės prašymą.
 - Taip, tuoj išspausiu.
Pasirodė, kad išspausti Tiramų sultis nėra taip lengva, kaip atrodė. Baklažanų spalvos  vaisiai tik atrodė grublėti ir minkšti. Pasirodo, jie buvo slidūs ir labai kieti. Po-vel-nių-ar-iš-sis-pau-si-te-jūs-šian-dien-ar-ne. Galiausiai netekusi kantrybės Caroline įvertė pasmulkintus vaisius į piestelę ir sugrūdo, o po to nukošė.
 - Štai, prašau. Gali maišyti, o aš pažiūrėsiu, kas dar liko.
Likę buvo neperdaugiausiai, vos du punktai, nes eliksyras nebuvo iš sudėtingųjų
Citata
7. Įpilti pusę stiklinės mandragorų nuoviro ir užkaitiniti.
8. Įlašinti keturis lašus (NEMAŽIAU) nematomuno esensijos.
Rekomenduojama vartoti kitą dieną.
Supylusi į katilą grifiukė tarstelėjo draugei:
 - Gal užkaitink tu. Man baisu, kad ko nepražiopsočiau...
Tuo tarpu Caroline pamatavo Nematomumo esensiją ir sunešė napanaudotas dalis į spintą.
Žvilgtelėjusi pro langą mergaitė tarė:
 - Gerai, jau švinta. Baigsim pačiu laiku
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Ginta Tauškalė

  • VI kursas
  • *
  • 403
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. B
Ginta įpylė į katilą Carolines išspaustas sultis. Grifė pradėjo su dideliu ilgu šaukštu maišyti viralą. Maišė ji ilgai ir nuobodžia.
- Na, kaip Hogvartse? Visgi pirmieji metai, patiko čia?- nebeturėjusi ką daugiau pasakyti klausinėjo Tauškalė.
- O, štai! Matai? viralas jau alyvinės spalvos.
Tauškalė padėjo šaukštą ant stalo.
- Gerai, užkaitinsiu. Nors manau ir tu su tuo puikiai susitvarkytum,- Ginta šyptelėjo pirmakursei.
Pagaliau supylusi mandragorų nuovirą ir jį užvirinus  grifė paklausė Carolines:
- Matau pamatavai nematomumo eliksyrą? Jau gali pilti.
Tauškalė atsitraukė į šoną nuo katilo, duodama vietos prieiti pirmakursei.
- Einu paimsiu buteliukus iš kur išgersime eliksyro. Turbūt dar juos reiks ir išplauti.

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
 Caroline žiūrėjo, kaip draugė maišo eliksyrą.
 - Taip, Hogvartse patinka.  Jau jaučiuosi kaip namie.  Labai čia gera.        O su viralo maišymu jau sunkiau - reikia maišyti tiksliai nurodytą kiekį kartų.  Aš esu mėgėja ką nors pražiopsoti. 
Taip besišnekučiuojant merginų kūrinys - Nematomumo eliksyras buvo beveik gatavas. 
Caroline priėjo prie katilo ir supylė Nematomumo esenciją.  Poveikis buvo žaibiškas - iš alyvinės spalvos viralas virto skaidriu,  beveik vandens spalvos. 
 - Tu matei? -Caroline pasiteiravo Gintos. - Nesu mačius,  kad eliksyras taip nuskaidrėtų...  Bet spalva man labai graži.   
Gintai atnešus buteliukus Caroline pasiėmė samtį ir atsargiai įpylė jų meno kūrinio (paprasčiau tariant - eliksyro) į buteliukus.  Savąjį pasikišusi po apsiaustu mergaitė išsitraukusi lazdelę tarstelėjo:
 - Evanesco.
Apie šį burtažodį grifiukė buvo girdėjusi ir pirmąkart išbandė.  Norit tikėkit norit ne - pavyko. 
 - Puiku.  Gerai, jau pats laikas nešdintis iš čia, - tarstelėjo Caroline.
Susikibusios rankomis grifiukės išėjo pro duris.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Morgan Mara Swan

Morgan vikriai klaidžiojo antrojo aukšto koridoriais, vildamasi atrasti kokią apleistą vietelę, kurios niekas beveik neaplanko ir kurią jį galėtų sutvarkyti kaip nors jaukiai. Visai netrukus priėjo kažkokias, rodos, jau seniai nevarstytas ir girgždančiais vyriais su siena sutvirtintas duris, tad ilgai negalvojusi jas pastūmė ir įėjo į visai mielą mažą kabinetuką, prigrūstą gremėzdų, ir lėtai apsižvalgė. Plaukus, blakstienas ir nosį ištisai nutūpė pakilę dulkių sukūriai, it prižadinti iš sunkaus ir gilaus miego, kuriuo buvo užburti. Pora daiktų jai trukdė praeiti, tad ji iš kišenės išsitraukė burtų lazdelę ir juos po truputį ėmė valdyti ir kilnoti, tačiau jai ne taip labai ir rūpėjo, kur jie nutūps, tad paleido juos kur tik pasitaikė. Vinguriuodama tarp suolų, Mara lėtai apžiūrėjo visą klasę ir susidarė bendrą vaizdą. Pastebėjo vieną suolą, kuris buvo labai arti prie lentynos ir prie sienos, ir greitai ten nutapsėjo, tada klestelėjo ant kėdės ir pagalvojo, ką būtų galima padaryti, kad būtų patogiau. Šiek tiek tarp pirštų pasukinėjusi lazdelę, ją nukreipė į visai netoli esantį suolą ir jį perkėlė prie suolo, kuris buvo visai šalia jos, kad sudarytų šiokią tokią uždarą patalpėlę. Dabar liks tik įsikurti, lengviau atsiduso mergina ir atsilošė kėdėje.

*

Neprisijungęs Rosemarie Mortimer

  • Burtininkė magizoologė
  • *****
  • 711
  • Lytis: Moteris
  • I wonder why
Rosemarie, gan vėlyvą vakarą, klaidžiojo pilies koridoriais nė pati nežinodama kokio velnio. Galbūt jai reikėjo išvalyt mintis, o gal tiesiog išeikvoti nereikalingą energiją, jog vėliau nesiblaškytų lovoje iki paryčių. Kad ir kaip gaila, bet pastaruoju metus taip būdavo vis dažniau ir dažniau. Tikriausiai kalti mokslai - visgi, varniukė buvo jau penktakursė - tačiau savo darė ir aplinkui tvyranti įtampa.
Po nežinia kiek klaidžiojimo minučių, Rose priėjo apgailėtinai atrodančias duris. Jų medis buvo apšerpetojęs, dažai apsilaupę, o pačias, vos pajudintos, ėmė gailiai raudoti. Šiaip ar taip, šis veik kurtinantis girgždesys jos neatbaidė, tad kiek palūkuriavusi bei stengdamasi kelti kuo mažiau triukšmo, mergina įsliūkino vidun. Iš pirmo žvilgsnio niekuo nepamatė, išskyrus ne itin tvarkingai sustatytus senus suolus bei lentynas su knygomis, tačiau apžvelgus patalpą antrą kartą, akys užkliuvo už dviejų sustumtų stalų. Per juos nesimatė, kas slepiasi viduryje, bet Rosemarie nė neabejojo, jog kažkas yra. Varniukė tyliai nužingsniavo kietu grindiniu ir sustojusi prie stalų atsitūpė.

Papildyta

Pratupėjusi geras dešimt minučių šalimais stalų, Rose suraukė antakius. Nenaudojamą kabinetą dengė šešėliai, o dar ir tie stalai, todėl ji neįžiūrėjo žmogystos veido ir nežinojo pažįsta tą žmogų, ar ne. Tai kiek trikdė - varnė nenorėjo įsiveržti į asmeninę erdvę, tačiau jai ir pabodo tupinėti ant šalto akmens. Dievas mato, penktakursė nė nebejautė savo kojų!
Galiausiai atsidususi Rosemarie pakilo. Galbūt tasai mokinys ar mokinė tik nori pabūti viena. Galgi atėjo čia ieškodamas ramios vietos, jog galėtų apmąstyti šiuo metu jo gyvenime sūkuriuojančius įvykius. Nugalėjusi norą vėl pritūpti ir pasikalbėti su galbūt pagalbos ir supratimo laukiančiu mokiniu, varniukė dar kiek pabrūžino kojomis grindinį bei išėjo iš kabineto, palikdama vienišą siluetą vieną su savo mintimis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Rosemarie Mortimer »

I wish I told a different tale

*

Neprisijungęs Beatrice Georgiana Riddle

  • ***
  • 177
  • Lytis: Moteris
  • Ars longa, vita brevis.
Kai Beatrice Sandrą Riddle užplūsdavo toks nenumaldomas įsiūtis, ir it giltinė persekiodavo ją kur tik eidavo, mergina imdavosi eliksyrų meno, juk ši veikla ją visada prablaškydavo, būdavo tarsi savotiškas katarsis, viso ko pradžia ir pabaiga. Taip ir dabar, įpuolusi į patalpą, kur anksčiau buvo nuodų ir vaistų kabinetas, ji puolė raustis pirmoje pasitaikiusioje spintoje, užsibrėžusi išvirti ką nors iš to, ką tenai suras, juk didžiausia medžiagų dalis nesensta, o kaip tik, kokybiškėja, kaip koks vynas. Pirma, kas grifei papuolė po ranka buvo sena maža plastmasinė dėžutė. Atidariusi ją išvydo sudžiūvusius mažus žalius lapelius, pridėjo prie nosies, pauostė. „mėtos!“ džiugiai klyktelėjo mintyse, atpažinusi džiovintus žiobariškų mėtų lapelius ir pykčio kaip nebūta. Apėmė nostalgija, juk Hogvartse taip mažai gali rasti to, kas žiobariška. Sumetusi, jog mėtų arbata padeda atsipalaiduoti ir nuimti stresą, taip vaiknamio globėja Melinda Dill sakydavo, penktakursė užkaitė katilą ir įmetė kelis džiovintus lapelius. Palaukusi keletą minučių viską nukošė ir išsibūrė puodelį, į kurį susipylė viralą. Kai pirmi arbatos lašai nuslydo stemple, sušildydami visą kūną, Tris širdyje paliko lengva lengva, ramu ramu. Atrodė, jog paskutinių dienų įvykių kaip nebūta. Grąžinusi dėžutę su likusiais mėtų lapeliais į spintą susidėjo visus savo daiktus, vis tebegurkšnodama išsivirtąją arbatą. O sulig kiekvienu gurkšniu protas vis šviesėjo ir šviesėjo. „Reiks man kas rytą pradėti tokią gerti.“ Pamislijo ir baigusi gerti pradangino puodelį. Tada darkart apžvelgė apleistą kabinetą ir išėjo.
"Pasaulį vaizduojuos kaip didelę simfoniją."

*

Neprisijungęs Kajus Stefanas Andersonas

  • VII kursas
  • *
  • 84
  • Taškai:
Kajus įėjo į senąją Nuodų ir Vaistų kabinetą. Paskui jį atpėdino jo vilkas Starkas. Rankose varnanagis nešėsi knygą apie magiškuosius gyvūnus. O į Nuodų ir Vaistų kabinetą jis atėjo dėl ramumo ir tylos, kuriuos jis čia galėjo rasti. Čia niekas nesilanko, todėl ši vieta tobula.
Šeštakursis atsisėdo ant seno suolo ir atsivertė knygą. Pradėjo skaityti apie knyzlius. Gan įdomūs padarėliai. Jam ir pačiam toks praverstų. Nors Starkas ne ką prastesnis melo detektorius.
Kaip tik tą akimirką pasigirdo inkštimas, kurį skleidė vilkas.
- Kas yra, Starkai? Nepatinka mintis, kad aš galiu turėti kitą augintinį?
Augintinis tarsi patvirtindamas sukaukė. Rudaplaukis atsiduso. Koks pavyduolis... Švelniai paglostė minkštą Starko kailį.
- Koks tu geras. Ką aš be tavęs daryčiau, mano mielasis pavyduoli?

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Kiyomi pasistrykčiodama lėkiojo Hogvartso koridoriais, kaip tik išsiprašė iš vienos nemėgstamos pamokos, vaidindama, kad skauda galva. Stengėsi elgtis tyliai, kad niekas neišgirstų, bet ji vis negalėjo atsidžiaugti tokiu lengvu ištrukimu. Staiga mergaitė išgirdo tylų inkštimą, sklindantį iš kairės pusės, kur tuojau pat atsirado ketvirtakursės ausis. Šioji smalsuolė išgirdo vardą Starkas, kuris, kaip pamena, visada "kybo" prieš herbologijos profesoriaus Ramsay pavardės. Juk jisai Starkas, tiesa? Mergaitė buvo susidomėjusi, kaip profesorius gali inkšti, o ir mintys nebuvo pačios geriausios. Tada Kiy išgirdo antrą balsą, ko gero jo partneris, gyvenimo draugas ar panašiai. Tai buvo nesuaugęs vyras, kiek jaunesnis, bet mokinys. Mielasis? Pavyduoli? Kas taip kalba su profesiriumi? Ir prie ko čia tas augintinis? Visai išprotėjo tie vyrai... Harley taip įdėmiai klausėsi, kad net užgriuvo ant durų, šios lengvai atsidarė ir dabar rudaplaukė gulėjo išsitiesusi ant grindų sename kabinete, o prieš ją nebuvo jokio mokytojo, tik vaikinas su varno nago uniforma ir vilkas. Gal Profesorius Ramsay animagas? Žaliaakė pradėjo atbulai trauktis nuo pikto šunėko, kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, net akis užsidengė, pradėjo verkti.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Kajus Stefanas Andersonas

  • VII kursas
  • *
  • 84
  • Taškai:
Kajus išgirdo trinktelėjimą ir pažvelgė į triukšmo šaltinį. Ant grindų gulėjo mergina, rudais plaukais ir apsirengusi Varno Nago uniforma. Tačiau jam nebuvo matyta.
- Starki, mes turime šnipą. Ar patiko klausytis kaip aš flirtuoju su savo augintiniu? Visą smagumą nutraukei. Bet jei nori galiu ir su tavim taip pakalbėti. Ar man taip kalbėti su tavimi? - su vos jaučiama  panieka paklausė šeštakursis. Tačiau vis dėlto priėjęs ištiesė jai ranką. Juk ji verkė vis dėlto.
- Starkas būtų pats paskutinis organizmas, kuris norėtų tave nužudyti, taip kad gali labai nesibaimint.
- Tai koks tavo vardas, mano mieloji pavyduole? O gal tave šitaip vadinti? - šyptelėjo rudaplaukis. Vilkas tik prigulė ant grindų, nusprendęs, jog žmonės jam įkyrėjo ir geriausias būdas jų vengti - miegoti.

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
-Taip, labai patiko,- sarkastiškai atkirto mergiotė,- ir ne, su manim tau taip kalbėti nereikia,- varnė atgalia ranka nusibraukusi ašaras, alkūne pastūmė vaikino ranką ir pati atsistojo, vis dar svirduliuodama pirmyn-atgal,- ačiū, atsistoti galiu ir pati. Kojos sveikos, rankos irgi, kitaip nei tu,- papurtė savo dulkinus plaukus ir jau apsisuko eiti, juk nenori trukdyti jo bendravimo su kažkokiu Starku, kurį Kiy įsivaizdavo kaip profesorių. Staiga išgirdusi klausimą, abejingai apsisuko ir įsižiūrėjo į vilką, kuris gulėjo ant grindų.
-Aš Kiyomi, ketvirto kurso, varnė, kaip pastebėjai, o tu? Ir nebandai manęs vadint kokia "mieloji" ar "paviduolė", nes aš tokia nesu. Gali vadint kokia rudaplaukė, juk aš galiu atsakyti taip pat,- nejaukiai šyptelėjo Harlė, užsikišdama palaidą rudų plaukų sruogą už ausies.
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Kajus Stefanas Andersonas

  • VII kursas
  • *
  • 84
  • Taškai:
- Aš įsivaizduoju kaip tau patiko. - tarstelėjo Kajus. - Ir kuria aš prasme aš turėčiau būt nesveikas? Ne tavo darbas žmonėms diagnozuoti sutrikimus ir kitokias nesąmones.
Nejausdamas poreikio stovėti, Andersonas atsisėdo ant suolo. Rudaplaukė apsisuko eiti, bet taip pat greitai atsisukus nusprendė pasilikti.
- Malonu, Kiyomi. Aš Kajus. Kažkokiu būdu esu šeštame kurse ir taip pat Varno Nage. Gerai, mieloji, aš tavęs  taip nevadinsiu, - šyptelėjo rudaplaukis.
Varnius apžvelgė klasę. Visur storiausi sluoksniai dulkių, kur ne kur mėtosi keli katilai ir kitokie eliksyrų gaminimui reikalingi įrankiai. Bet vis dėlto, kas ta siaubinga aplinka, kai čia galima nemokamai gauti ramybės?
- Beje, kodėl tu nesi pamokoje?

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
-Aš nesakau, kad tu nesveikas,- mažoji sukliko it isterikė, greičiausiai sukvietė visus mokyklos darbuotojus ieškoti garso šaltinio,- gal ne tą, ką norėjau pasakiau ir viskas. Mano vardą žinai, daugiau iš manęs nieko nereikia, ir viskas, ar jau galiu eiti, Kajau?- išgirdusi šeštakursio, greičiausiai, vardą, nukreipė žvilgsnį durų link,- dar kartą pakartosiu. Jokiu būdu nebandai manęs vadinti "mieloji" ar kaip panašiai. Sakiau, rudaplaukė. Nesu tau kokia lėlytė, kurią tu gali erzinti, perrengti ar daryti ką nori. Ne, tiesiog aš tau to neleisu ir viskas. Didžiulis taškas,- o vos varnei susiruošus eiti, berniokas mestelėjo dar vieną klausimą. Kiy nežinojo ką atsakyti, tik burbtelėjo, vis dar nusisukusi nuo jo ir žvelgdama į kažkaip magiškai užsidariusias duris, po jos nukritimo.
-Ne tavo reikalas,- atkirto Harlė ir pamažu, atidariusi duris, perkėlė vieną koją per slenkstį.
As you swore to God,