0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Altair Ezio Blewett

Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #60 Prieš 3 metus »
Formalhautas, didelė laplandinė pelėda, gauta iš Nepažįstamosios, tupėjo šalia Altairo. Berniukštis neįsivaizdavo, koks gerasai žmogus atspėjo jo svajonę turėti pelėdą, ypač tokios rūšies.
-Galėjo bent pasirašyti,- sumurmėjo su šypsena, vartydamas čekio lapuką, atėjusį kartu su pelėda.
Pelėdyno pastogė tapo jo slapta landyne. Kol kas čia niekas nebuvo užėjęs. Altairas tuo džiaugėsi, nes galėjo vienas vartyti astronomijos žvaigždėlapius ir žvaigždių sąrašus, ieškodamas savo naujajai augintinei vardo.
Formalhautas skambėjo gražiai...ir stulbinančiai - priminė Saurono akį. Apsupta kosminių šiukšlių, nuotraukoje, įgavusių raudoną spalvą, žvaigždės grožis pribloškė švilpį.
-Tu esi vertas tokio vardo,- įsišiepė, neatsigerėdamas žvaigžde. Žvilgtelėjo į pelėdą, šis papurtė savo plunksnas. Formalhautas buvo apsnūdęs ir nė velnio jam nerūpėjo, ką jo šeimininkas su savim šnekėjosi.
Turbūt mąstė: "geriau čiuožk iš čia, palik mane vieną, noriu miego".

Nešdamas visas pasiimtas astronomijos knygas, Altairas kėblino link pilies. Jis džiaugėsi, turėdamas pelėdą, bet...pala, o kaip jis netikėtą augintinio atsiradimą paaiškins savo tėvams?
Staiga, kažkas trenkė per smegeninę.
Arbatžolė! Koks jis kvailys! Praėjo tiek dienų ir užmiršo iškamantinėti Etaną apie okamę ir tą laišką!
Visu greičiu nuskuodė link Hogvartso.
Greičiau, greičiau! Po paraliais, kam tik knygų su savim pasiėmiau!

*

Neprisijungęs Charlotte Wolfman

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #61 Prieš 2 metus »
Charlotte sėdėjo bendrajame Varno nago kambaryje ir stebėjo pro langą pliaupiantį lietų. Lašai krito jau apie valandą, o mergaitė vis nesiryžo prisėsti prie namų darbų. Ant jos rankų gulėjo nebelungas Spirit'as ir palaimingai murkė. Pilkas jo kailis buvo kruopščiai išglostytas.
Gal vis dėlto išeiti į lauką? kas čia tokio tas lietus. Užsidėsiu lietpaltį... Visą dieną venuolikmetė vis neapsisprendė - ar likti šiltoje ir jaukioje pilyje, ar išeiti į lauką ir pasivaikščioti. Paliegęs šeštadienis buvo nekas. Juk ji taip laukė artėjančio savaitgalio. Beto ant Hogvartso palangės dar gulėjo laiškas tetai Jessie.
Po kelių minučių ji apsisprendė ir nuėjusi į mergaičių bendrabutį užsivilko lietpaltį. Po kelių minučių jau stypsojo Hogvartso kieme vienui viena - niekas kitas atrodo nesiryžo išeiti iš pilies. Charlotte patraukė per purvą link nedidelio kalnelio kur stovėjo pelėdynas stipriai spausdama laišką rankoje. Beveik nieko negirdėjo tik lietaus kaukimą ir vėjo ūžavimą. Ji niekur neskubėjo ir nebėgo. Garbanoti plaukai buvo tvarkingai paslėpti po gobtuvu, o kojos apautos nešlampančiais batais. Eidama beveik apie nieką negalvojo. Leido, kad mintis "apsemtu" lietaus garsai. Pilis po keliolikos minučių liko visai už nugaros, bet Charlotte nenorėjo atsigręžti, nes vėjas būtų pūtęs tiesiai jai į veidą. Rankos sustiro todėl ji stipriau suspaudė laišką. Bet štai ji jau čia. Atsargiai užlipo per šlaput šlaputėlius laiptelius ir pasiekė pelėdyno duris. Iš vidaus girdėjosi garsus pelėdų cypavimas. Kvapas iš ten nebuvo idealus tad prieš įeidama ji įkvėpė gaivaus oro. nė nepajuto kaip sustingo ir visai kaip Varno nago bokšte užsižiūrėjo į lietų. Tik kad vietoj Spirit'o laikė voką su laišku. Tas pliaupimas labai priminė prisiminimus apie mama ir tėtį kai šie dar buvo gyvi. Nusprendė dar pastovėti minutėle ir nesugadinti sau pačiai akimirkos.
The feeling of missing someone or something

*

Neprisijungęs Danielis Lorijanas

  • Burtininkas
  • ***
  • 135
  • Metamorfmagas
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #62 Prieš 2 metus »
Lietus lašai ritmingai barbeno į Hogvartso stogus, o Danielis padėjęs smakrą ant rankų žvelgė knygų rietuvę ant stalo. Biblioteka buvo pustuštė, bet ir tai nenutildė Danielio garsių minčių. Prieš metus jis čia sėdėjo paskendęs savo globalinėse problemose, neįsivaizduodamas ar savo tėvams atskleisti tiesą, ar toliau apgaudinėti ir meluoti. O dabar, nežinojo, ką daryti su Arabela ir Christina. Tetos laiškas vis neiškrito iš galvos, tuo labiau, švilpis nesuprato savo jausmų šioms dviem kitakoledžėms. Kažkas ir traukė, ir kartu atstumė. Pirmoji meilė?
O Merlinai! Antrakursis kaip nudegintas karštu vandeniu pašoko. Aš taip ir neaplankiau Ra! Šen ten, lėk va ten. Prieš kelias valandas atsinešti herbologijos, magiškų gyvūnų priežiūros, transfigūracijos vadovėliai skriejo į lentynas. Danielis kaip pametęs galvą lekiojo per biblioteką. Širdis daužėsi pašėlišiškai. Kad tik manęs neišmestų iš bibliotekos! Įgrūdo trečiakursių trasfigūracijos vadovėlį ir Medūzą pamatęs sustingo. Prieš jį, ant knygų gulėjo okamė. Arbatžolė.
-Ką tu čia veiki?! Aš maniau, kad tu visam pasiliksi su juo! Pala, gal kažkas jam nutiko? Arbatžole! Nenusisuk, nuo manęs! - šnypštelėjo Danielis, tačiau buvusi jo augintinė nė nemanė klausytis. Okamė tik grakščiai, bet vis tiek tingiai nušliaužė lentynomis žemyn. Tik tada švilpis pastebėjo suglamžytą raštelį vietoje, kur buvo Arbatžolė. Negrabiais, virpinčiais pirštais ištrauką lapuką, kuris pasirodė buvo raštelis.

Citata
Kaip patiko mano iliuzija, Etanai? Tu toks naivus.
D.

Danielis išlėkė iš bibliotekos.

Ramų lietų pakeitė liūtis, tarytum sukelta audrapaukščio. Stambūs lietaus lašai, vėjas šiaušė Danielio plaukus. Buvo sunku kvėpuoti, krūtinę spaudė baimė ir panika, viršugalvis kaito lyg metalas krosnyje. Danielis vos matė kelią link pelėdyno. Ten retas, kas ėjo, jis ten bus vienas. Batai klimpo į žiemos pradžios purvynę, bet, štai! Laiptai! Kaip žaibas užlėkė laiptais aukštyn ir įsiveržė į vidų. Pelėdos pašoko nuo laktų, kilo toks triukšmas, kad Danielis nepastebėjo sustingusios mergaitės. Citrininė geltona spalva užgožė spalvų paletę švilpio plaukuose, berniukas jautėsi siaubingai. Ji grįžo, grįžo! GRĮŽO!
Atsišliejo į sieną. Kvėpuok, nusiramink! Ji čia neatvyks! Negali! Hogvartsas yra pati saugiausia vieta žemėje! Ne, ne! JI gali! Gi jai parodžiau kelią! Ji prisimins! Man šakės! Citrininė geltona, mėlyna, tamsi turkio, tamsi violetinė, magneta, sodri ruda - visos šios spalvos maišėsi tarpusavyje ir užgožinėjo vieną kitą metamorfmago plaukuose. Danielis norėjo sprogti iš siaubo ir baimės. Jis pražuvęs!
Lėtai nugara nuslydo siena ir atsitūpė. Tada, lyg nieko nematydamas kaip vaiduoklis nukliūtino už slaptų durelių už trečios laiktų eilės. Pelėdoms ir kitiems siuntinių paukščiams tai nepatiko, pakilo plunksnų ir kakofonijos jūra. Joje prasmego senai alyva tempos durelių vyriai girgždysys ir Danielis užlipo kopečiomis aukštyn - pastogėn. Tačiau Ra jo nenusekė, nes paprasčiausiai, fenikso nebuvo pelėdyne.
Pastogė buvo švari, tačiau ir to Danielis nepastebėjo. Jis tik klestėlėjo ant grindų ir įsikniaubė į savo kelius.
Trūkt iš vadžių, vėl iš pradžių.

[Detalios Metamorfmago plaukų reikšmės angliškai]


*

Neprisijungęs Charlotte Wolfman

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #63 Prieš 2 metus »
Visą laiką mergaitė prastovėjo sustingusi. Akys žvelgė į tolį lyg nieko nematydamos. tačiau po kelių akimirkų ji lyg atsipeikėjo iš tranzo. Kelis kartus sumirksėjo ir atitraukė rankas nuo turėklų. Horizonto vietoje matėsi vien tik tušti šešėliai taip nieko ir neišduodantys. Charlotte  pamanė jog ten tikriausiai kalnai kurie yra visi apsupė Hogvartsą. Taip, taip ir bus pamanė ir nusigręžė į pilį. Vėjas per tą laiką pakito ir jau ne taip spigo į akis. Lietus taip pat pakeitė kryptį. Pirmakursė nesijaudino dar ką nors pamatyti. Juk lijo lietus ir ji tikrai nesitikėjo niekieno pamatyti atbildant iš pilies. O ypač į pelėdyną.
Kadangi vokas kuriame gulėj laiškas buvo dar neužklijuotas ji nusprendė dar kartą jį peskaityti ir tik tada isitikinusi nusiųsti. Bet vos tik leido akis prie laiško pamatė smulkų taškellį sparčiai judantį nuo pilies. Nebuvo tikra ar visa tai nebus gamtos pokštai, todėl abejodama mėlynai žalias akis nukreipė atidžiau. Netrukus nukabino rankas - tai iš tikrųjų buvo žmogus. Siluetas nepanašjo į profesoriaus, todėl tai galėjo būti mokinys. Gaila. Aš tikrai tikėjausi būsianti viena. Negi kas nors dar tokią liūtingą dieną užsimanytu išsiųsti pelėdą? Betgi siluetas nepaliaujamai artėjo tad neliko abejonės jog jis pasieks pelėdyną, o poto užeis ir vidun.
Mokinys ant pelėdyno laiptelių pasirodė žymiai greičiau nei Charlotte tikėjosi ir pralėkė taip pat greitai. Ji nustebo, kad jam pavyko nepaslysti ant "išbrinkusių pelėdyno laiptų. Vos spėjo įsižiūrėti ir pamatė tik tai, jog vaikinukas buvo gal metais už ją vyresnis ir visai jos nepastebėjo. Viena puse tai buvo gerai, bet iš jo veido ir veiksmų kuriuos spėjo pastebėti Charlotte ytarė jog kažkas ne taip. Gal nueiti į vidu ir jo paklausti? Bet jei jis net nenori su niekuo kalbėtis?.. Galvoje lyg svarstyklės vis linko į kitą pusę mintys - vienuolikmetė stengėsi apsvarstyti visus už ir prieš. Galiausiai apsisprendė ir besidaužančia širdimi įėjo į pelėdyną. Štai ji, tikriausiai užkalbins pirmąjį mokinį per visus mokslo metus. O, gal ir ne... Į smegenys lyg strėlė šovė mintis. Atrodo joje suveikė lyfžg ir jos dalis lyg ir atskiros būtybės. Tik po kelių sekundžių ji spėjo susivokti kodėl taip pagalvojo. Patalpa buvo tuščia. Nežinojo ką ir pagalvoti. Nepajuto kaip akys išsiplėtė. Kur jis galėjo pradingti? Pamanė ji. Netodėl, kad būtu norėjusi  susitikti, bet tik todėl, kad jos pasaulyje - žibarų pasaulyje - tai buvo neįprasta.
The feeling of missing someone or something

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #64 Prieš 2 metus »
Buvo šeštadienis, ankstyvus rytas. Tokiu metu kiti  paprasti mokiniai miegojo, bet Alicia niekada nebuvo paprastą. O  ta dieną turėjo skirtis  nuo kitų? Taigi kol kiti saldžiai miegojo grifiukė nusprendė nueiti į pelėdyną ir apžiūrėti margas pelėdas. Bet tai toli nebuvo vienintelė priežastis, vienuolikmetė norėjo išsiųsti laišką savo tėvams žiobarams ir papasakoti kaip jai čia sekasi. Nors ir rožinių plaukų savininkė nelabai mėgo savo šeimą, bet papasakoti apie tikrus stebuklus labai norėjo. Olandė apie savo nuotykius parašė netgi tos savaitės pradžioje, bet ji vis pamiršdavo ar neturėdavo laiko jo nunešti. Bet tądien ji vos atsibudusi pamatė laišką ant stalo ir jį pasiėmusi ir rudeniškai apsirengusi nužingsniavo link pelėdyno. Buvo ganėtinai gražus oras, nebuvo debesų ir nors saulė buvo dar žemai jau šiek tiek švietė ir net šildė. Taip pat buvo menkas vėjelis kurio pagauta Visser pavardės savininkė pradėjo bėgti kiek tik galėdama, bet tai darė tik dėl smagumo. Pasiekusi pelėdyno bokštą ji pradėjo lipti stačiais laiptais ir pasiekusi pelėdyną iš karto ji norėjo susirasti norimą pelėdą. Bet tuomet akylos akys pastebėjo ne pačias didžiausias slaptas duris. Įdomu kas ten yra ? Savęs paklausė aukštaūgė ir nugalėta smalsumo jas atidarė, ten buvo padėtos kopėčios kuriomis mergaitė vikriai pradėjo lipti. Kopėčios girgždėjo, bet vienuolikmetės žingsniai nebuvo labai girdimi, nes kaip visada ji ėjo beveik negirdimai. Užlipusi kopėčiomis ją iš karto pasitiko gaivus vėjas. Ir tuomet Alicia atsisėdo visai netoli kopėčių, bet ji tada visai nesupratusi pametė laišką kuris užkrito ant žemės netoli kopėčių.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #65 Prieš 2 metus »
Teleskopas... Buvo nežinia kur. Galbūt po lova. Deja, Elliw šito nežinojo ir dėl šitos priežasties labai panikavo. Ji neįsivaizdavo, kas galėjo pavogti didžiausią brangenybę, bet dėl to kaltos, žinoma, buvo neLiucija, ne neLiucija ir ne ne neLiucija. Tos trys bjaurios mergiūkštės! Bet kodėl tada ne ne ne neDori nepadėjo teleskopo surasti? Galbūt ji irgi yra bjauri mergiūkštė? Bet ne. Ne ne ne neDori buvo gera. Būtent ji padovanojo teleskopą!
Nepaisant to, kad dabar turėjo tris (!) teleskopus, velsietė nežinojo nė vieno iš jų lokacijos. Neliko nieko kito, tik eiti ieškoti brangenybės. Žinoma, būtų gerai rasti ir Liuciją, Sabriną ar Joaną trečiąją, tačiau teleskopas buvo pačioje prioritetų sąrašo viršūnėje. Sąrašas, žinoma, seniausiai buvo pamestas, bet Elliw vis tiek atkakliai ieškojo astronomijos prietaiso.
Beklaidžiodama po pilį ji atsidūrė kažkur, kur dėl vienokios ar kitokios priežasties buvo galybė paukščių. Tai buvo ne taip ir blogai. Blogiau buvo tai, kad tie paukščiai nepadėjo rasti teleskopo.
- Tai tu kalta! - riktelėjo Elliw ir pamatė kažkokias kopėčias. Niekas nebūtų galėjęs pasakyti, kodėl, bet Elliw pradėjo jomis lipti į viršų. Ar teleskopas gali būti ten? Tikriausiai - kaip ir bet kurioje kitoje vietoje. Blogiau buvo tai, kad ten tikriausiai nėra nei Liucijos, nei Sabrinos, nei Joanos trečiosios. Ak, kaip seniai velsietė nematė tų trijų mergaičių! Būtų taip smagu, jeigu draugės sutaisytų jai teleskopus! Tiesa, Elliw neprisiminė, ar kuris nors iš trijų prietaisų šiuo metu reikalauja tokio aptarnavimo.
Vos užlipusi kopėčiomis pamatė kažkokią mergiūkštę. Tai nebuvo nė viena iš tų trijų gerų mergaičių, tad velsietė nebuvo patenkinta. Ji gali būti kalta dėl to, kad dingo teleskopai!
- Kur mano teleskopas?! - garsiai paklausė klastuolė ir vos nenusivertė nuo kopėčių. Ji nė neketino eiti arčiau tos įtartinos mergiūkštės.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #66 Prieš 2 metus »
Alicia sėdėjo ir galvojo. Galvojo kodėl ji ten atėjo ir kodėl ten pasiliko. Atsakymas buvo paprastai ji norėjo ramybės. Būdama savo gimtuosiuose namuose ramybės grifiukė beveik negavo. Tai sesė trukdydavo tai tėvai įrodinėdavo savo tiesas. Tai dar kažkas norėdavo parodyti savo balsą. Vienuolikmetė apie tai ganėtinai ilgai ir įnirtingai galvojo, o iš minčių pažadino kaž kieno balsas. Pala prie ko čia teleskopas ? Sutrikusi paklausė savęs Dana ir apsisukusi pažvelgė į balso savininką. Tai buvo už olandę vyresnė mergaitė a kuri turėjo tamsius,trumpus plaukus. Ir atrodė šiek tiek keistai. Kadangi pirmakursė buvo buvo maloni ir draugiška mandagiai pradėjo kalbėti:
- Sveika, deja bet aš tavo teleskopą nemačiau bet gal galiu padėti jo ieškoti ? Ir aš esu Dana. Kuo tu vardu ?
Po savo žodžių žaliaakė nusišypsojo ir ištiesė ranką norėdama pasisveikinti ir parodyti gerą pirmąjį įspūdį.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #67 Prieš 2 metus »
Elliw griežtai žiūrėjo į nepažįstamą mergaitę. Viena buvo aišku - ji nėra nei Liucija, nei Sabrina, nei Joana trečioji. O tai reiškė, kad ji tikrai niekuo nepadės. Pasaulyje buvo tik trys geros mergaitės, kurių buvimo vieta, deja, ir toliau skendėjo paslaptyje.
Tai įtartinai mergaitei pradėjus šnekėti Elliw įtariai spoksojo į ją. Netrukus pamiršo, kodėl žiūri, tad nusuko akis. Tiesa, išgirdusi žodį "teleskopas" vėl susidomėjo. Ar mergaitė jį matė, ar ne, neaišku. Ji turbūt to nesakė. O jeigu ir sakė, velsietė neprisiminė.
- Mano teleskopas! - džiaugsmingai sušuko Elliw ir apsižvalgė. Deja, prietaiso niekur nematė. Dėl to, žinoma, kaltos buvo trys bjaurios mergiūkštės - neLiucija, ne neLiucija ir ne ne neLiucija. Ta, kuri sėdėjo priešais Elliw, nebuvo nė viena iš jų. Kodėl tuomet vis tiek nepadėjo rasti teleskopo?..
- Atiduok mano teleskopą! - suriko klastuolė ir galiausiai užlipo kopėtėlėmis. Čia vietos nebuvo daug, bet tai nė kiek netrukdė - priešingai nei faktas, kad astronomijos prietaiso vieta ir toliau nebuvo aiški.
Elliw nesuprato, kodėl įtartinoji mergiūkštė laiko ranką ištiestą, tad nutarė apsimesti, kad to nemato. Netrukus pamiršo, ką apsimetinėjo, tad vėl atsisuko į nepažįstamą mergaitę. Rudaplaukė nė neįsivaizdavo, kas ji tokia. Ar galima tikėtis, kad ji pažįsta kurią nors iš velsietės draugių? Kurį laiką mąsčiusi Elliw pamiršo, apie ką galvojo, tad paprasčiausiai liovėsi. Neprisiminė ir to, kaip čia atsidūrė. Akims užkliuvus už kažkokios mergaitės klastuolė visai sutriko: iš kur ji čia galėjo atsirasti?
- Gal žinai, kur yra Joana trečioji? - paklausė Elliw. Būtent šios draugės ji nematė ilgiausią laiką. Kiek padvejojusi bandė atsisėsti šalia, bet kojos susipynė, ir mergaitė uždribo ant nepažįstamosios.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #68 Prieš 2 metus »
Alicia įtariai stebėjo nepažįstamą mergaitę. Ji buvo keistoka, elgėsi neįprastai  ir skirtingai negu kiti reagavo į žaliakės veiksmus. Bet tai dar buvo tik smulkmenos, nes vėliau keistoji mergaitė pradėjo vėl pliurpti apie kažkokį teleskopą, o vėliau ir apie pirmą kartą girdima vardą. Ji tikriausiai galvoja, kad aš viską žinau apie jos teleskopus ir nepažįstamas mergaites. Ganėtinai piktai pagalvojo grifiukė ir ji jau norėjo atsakyti mergaitei, bet tada ji užkrito ant pirmakursės. Vos pajutusi papildomą svorį mergaitė pradėjo garsiai klykti ir baladotis savo ilgomis kojomis. Nes užkritusi mergaitė nors ir nebuvo labai sunki, bet ir nebuvo plunksnelė. Bei taip pat nepažįstamoji buvo kelias metais vyresnė  už Daną. Bet vis dėl to Vienuolikmetei pavyko kalbėti ir tada ji pasakė šaukė:
- Prašau ar tu gali nuo manęs nulipti ?- pradėjo šiek tiek tyliau kalbėti - ir be to kur yra tavo teleskopas ar Joana trečioji nežinau.
Tikiuosi ji daug neužsiminė apie tuos dalykus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Alicia Dana Visser »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #69 Prieš 2 metus »
Kadangi Elliw pamiršo nudribusi ant mergaitės, nenuostabu, kad nesuprato, kodėl ji pradėjo rėkti. Tai buvo kiek trikdanti situacija, ir velsietė susimąstė. Netrukus jau neprisiminė, apie ką galvoja, tad nustojo taip švaistyti laiką.
- Ko žviegi kaip skerdžiamas teleskopas?! - pasipiktinusi paklausė, nes pirmą kartą gyvenime matoma mergiūkštė ir toliau rėkė. Galų gale nuo jos pasitraukusi klastuolė apsižvalgė. Neprisiminė, kur esanti. Kaip ir ko čia atėjo. Ieškojo teleskopo? Galbūt, mat visų trijų prietaisų vieta ir toliau buvo nežinoma.
- Kur mano teleskopai?! - garsiai suriko klastuolė. Aišku, jau neprisiminė ne taip seniai šį klausimą uždavusi. Manė čia esanti viena, tad tik piktai apsižvalgė. Teleskopo nepastebėjo. Daug blogiau buvo tai, kad čia trynėsi kažkokia mergiūkštė, kuri nebuvo jos draugė. Tai reiškė, kad teleskopas yra nežinia kur. Ar verta jos klausti? Ko gero, ne (kodėl tuomet Elliw tą klausimą jau uždavė du kartus? Nežinia), taigi rudaplaukė tylėjo. Jai reikia rasti bent vieną iš trijų teleskopų, nors nežinia, kaip tą padaryti.
- Gal turi teleskopą? - skubiai paklausė, kol dar nepamiršo šioje vietoje (o kur tai yra?) esanti ne viena. Ar pasaulyje yra žmonių, turinčių teleskopus? Tai buvo rimtas klausimas, kurį kažkaip reikia išspręsti. Kol jis neišnyko užmarštyje, žinoma. Pirmiausia tam reikėjo, kad ši mergaitė pateiktų atsakymą. Problema buvo ta, kad Elliw neprisiminė, ko klausė. Tad tik stovėjo ir spoksojo į nepažįstamąją. Galvoje sukosi mintys apie tai, kad ji galbūt uždavė klausimą.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #70 Prieš 2 metus »
Kodėl žviegiu ? Kodėl žviegiu ? Gal todėl, kad tu užsilikusi ant manęs ! Visiškai supykusi pagalvojo Alicia ir nors kaip norėjo toliau rėkti ar padaryti kažką baisiau tiesiog nutilo. Kai pagaliau keistoji mergaitė nulipo nuo jos ir nuėjo šiek tiek toliau grifiukė dar labiau pajuto visą kūno skausmą. Ji galėjo ir nenulipti. Bet nepaisant skausmų mergaitė atsistojo ir pasiraiže kaip ką tik atsibudęs katinas iš gero miego. Ir nors jau tuomet iš Danos visas pyktis ( beveik ) buvo išgaravęs  ir jau norėjo palikti tą keistą vietą ir dar keistesnę mergaitę. Bet pyktis labai greitai grįžo į pirmakursę kai ji išgirdo kelis kartus girdėta klausimą. Ji vėl su savo tuo prakeiktu teleskopu. Ir tada jaunoji Visser pradėjo rėkti ant nepažįstamosios :
- AR TU KAŽKADA GALI BAIGTI ŠNEKĖTI APIE PRAKEIKTUS TELESKOPUS  !!!
Viską ką norėjo išrėkusi olandietė nekontroliuodama savęs nustūmė netoli esančią mergaitę nuo laiptų.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #71 Prieš 2 metus »
Tai keistai mergaitei atsistojus ir pradėjus rąžytis Elliw niekaip negalėjo suprasti, kodėl ji gulėjo ant grindų. Ar gali būti, kad taip yra patogiau naudotis teleskopu? O ar ji turi teleskopą? Velsietė pradėjo raustis savo nuostabioje atmintyje, bet, deja, niekaip negalėjo prisiminti, ar jau uždavė šį klausimą šiai pirmą kartą gyvenime matomai mokinei. Nutarusi, kad vis dėlto niekada nepasidomėjo, ar mergaitė turinti astronomijos prietaisą, jau žiojosi šį klausimą užduoti. Deja, nespėjo: ji pasirodė esanti tikra bjaurybė! Kaip galima taip nemandagiai šnekėti apie astronomijos prietaisus?! Ir kur toks nemadagumas?!
- Man reikia... - pradėjo sakinį Elliw, bet nespėjus pasakyti, ko ten jai reikia (o tai, suprantama, buvo teleskopas), bjaurioji mergiūkštė nustūmė ją nuo laiptų. Viską skaudėjo, bet klastuolė skubiai tą pamiršo. Daug blogiau buvo tai, kad ji nė neįsivaizdavo, kur galėtų būti jos didžiausia brangenybė.
- Liucija? - negarsiai kreipėsi Elliw, tačiau kadangi geriausia ir protingiausia mergaitė pasaulyje neatsiliepė, kreipėsi dar kartą: - Liucija?!
Draugė vis tiek neatsirado, tad velsietė itin supykusi atsistojo. Visa šita situacija buvo tik neLiucijos, ne neLiucijos ir ne ne neLiucijos kaltė! Ak, kaip Elliw jų nuoširdžiai nekentė! Įtūžusi užlipo laiptais atgal (tris kartus paslydo, tačiau pavyko išsilaikyti ant kojų). Viršuje pamačiusi kažkokią mergiūkštę prisiminė, kad visai neseniai skaudėjo, tačiau nespėjus bjaurybės apkaltinti tą faktą vėl pamiršo. Taigi spoksojo į pirmą kartą gyvenime matomą mergaitę ir svarstė, ar ji galėtų žinoti, kur šiuo metu yra teleskopas.
- Kur... - pradėjo klausimą Elliw, tačiau pamiršo, ko ketino klausti. Galiausiai po kelių akimirkų pradėjo klausimą iš naujo: - Kur Liucija?
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #72 Prieš 2 metus »
Alicia greitai pasigailėjo kad nustūmė mergaitę.Juk ji man nieko blogo nepadarė. Na gal tik buvo keistoka, bet ... visi būna savotiški. Pagalvojo mergaitė ir jau norėjo padėti vyresniai mergaitei, bet ji kažkaip jau pati buvo atsiradusi pelėdyno pastogėje. Ar galima taip greitai užlipti laiptais ? Paklausė savęs grifiukė ir bandė galvoti būdus kaip galima per kelias sekundes ( taip atrodė Aliciai nors iš tikrųjų prabėgo daug daugiau laiko ) užlipti. Bet jos mintis nutraukė tamsiaplaukės mergaitės klausimas kuris labai panašėjo į praeitus. Jai tikrai kažkas yra negerai, ar ji jau nesuprato, kad manęs tokių klausimų negalima klausinėti ? Tačiau žaliaakė norėjo sunaikinti pirmąjį blogąjį įspūdį ir pasistengė kuo maloniau atsakyti:
- Na kur yra Liucija aš nežinau, supranti aš tik pirmakursė ir beveik nieko nežinau netik apie Hogvartsą, bet ir šeip apie magijos pasaulį. Bet jeigu tu taip nori surasti Liuciją gal galėtum apie ją papasakoti ir mes galėtume jos kartu paieškoti,- jeigu nebeklausinėsi tokių kvailų klausimų ir  jeigu aš supykusi tavęs netyčia nenužudysiu ,- ai be to labai  atsiprašau, kad numečiau tave nuo laiptų. Prašau gali atleisti ?

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #73 Prieš 2 metus »
- Liucija?! - apsidžiaugė Elliw, vos tik ta neaiški persona paminėjo geriausios ir protingiausios mergaitės pasaulyje vardą. Ar gali būti, kad jos yra pažįstamos? Gal šita mergaitė yra Liucijos draugė?! Velsietė patenkinta žiūrėjo į keistuolę, bet galiausiai suprato: ji pasakė nežinanti, kur yra Liucija. Tai buvo visiškai nenaudinga informacija. Kodėl tada reikia švaistyti laiką kalbant su ta bjauria mergiūkšte. Galbūt tada ji bent jau žino, kur yra teleskopas?!
- Paieškoti Liucijos? - ir vėl nušvito velsietė. Taip, taip buvo tiesiog nuostabi idėja! Kadangi jos bus dviese, būtinai ras tą gerą mergaitę! Elliw jau neprisiminė, kas čia buvo nutikę, pamiršo, kad nusirito nuo laiptų. Vadinasi, viskas buvo tiesiog puikiai! Jai pradėjo patikti šita keista mergaitė, nors neprisiminė, kodėl nutarė, kad ji yra keista.
- Galbūt galėtume rasti ne tik Liuciją, bet ir Joaną trečiąją bei Sabriną? Taip pat ir teleskopą!
Elliw buvo nusiteikusi itin entuziastingai. Būtinai suras visas drauges ir astronomijos prietaisus! Viskas bus tiesiog puiku! Klastuolė neprisiminė, kada paskutinį kartą buvo tokia patenkinta gyvenimu. Gal ta mergaitė ir buvo keista, nors Elliw šito neprisiminė. Bet ji elgėsi pakankamai draugiškai ir nesudaužė nė vieno teleskopo! Jo velsietė, tiesa, su savimi ir neturėjo - o gal šis faktas tiesiog išnyko iš atminties.
- Einam ieškoti… - akimirkai pamiršo, ko tiksliai jos ketino ieškoti. - Liucijos! Ir Sabrinos! Ir Joanos trečiosios!
Šiuos vardus išrėkė garsiau nei būtina: tokia buvo patenkinta. Dabar reikėjo išties pagaliau keliauti ieškoti tų protingų ir gerų mergaičių. Beskubėdama nulipti laiptais vėl nuo jų nusivertė, bet nieko nepaisydama pašoko ir iškurnėjo iš pelėdyno. Dabar Elliw gyvenimo misija buvo visiškai aiški.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • V kursas
  • *
  • 180
  • Taškai: 19
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #74 Prieš 1 metus »
Athena buvo labai nepatenkinta. Žiobarotyros profesorius paliko ją po pamokų tam, kad ji valytų susmirdusią pelėdyno pastogę! Kur teisybė? Juk ji praleido tik vieną žiobarotyros pamoką. Vieną pamoką... Juk ji gyvena žiobarų pasaulyje ir taip viską apie juos žino, tad kam jai reikalingos žiobarotyros pamokos? Niekam. Ji juk puikiausiai gali jų metų praktikuotis kerėjimą - dalyką, kuris jai tikrai bus naudingas.
Galiausiai rudaplaukė atsidūrė pastogėje. Čia stovėjo du kibirai su vandeniu ir daug skudūrų. O'Connor pavardės savininkė suprato, jog dirbs ne viena, tad gana garsiai atsiduso ir pasivarkė savo plaukus. Jai buvo šiek tiek įdomu kas dirbs kartu su ja, tačiau buvo ir gėda, kadangi tas žmogus žinos, jog ji prisidirbo. O kas jei tai dar vienas klastuolis? Ji negali prisidaryti tokios gėdos. Deja, bet bėgti buvo per vėlu. Greičiausiai ir antrasis žmogus ateina, tad ji vis tiek jį sutiktų. Būtent dėl šios priežasties smaragdinių akių savininkė ėmė laukti.