0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #30 Prieš 7 metus »
Klarės mintis nutraukė realus balsas:
- Ar aš? - Pamačiusi nepažįstamą veidą mergina norėjo įsitikinti, jog kalbama su ja.
Atsisukusi susikryžiavo rankas ir perkelė svorį ant kitos kojos. Apsidairiusi suprato, jog nieko kito pelėdyno pastogėje nebuvo.
- Aš iš Grifų Gūžtos. O tavęs net nereiks klausti. Matau Varno Nago spalvas.
Klarė nebuvo nusiteikusi labai draugiškai, šiek tiek įsakmus varnanagės tonas grifę šiek tiek erzino. Bet mergina nebuvo linkusi iškart peštis, kaip kai kurie Hogvartse, tad nutildė abejones galvoje ir maloniai atsakė.
- Taip, prieš atvykdama į Hogvartsą mokiausi dailės, tad pasiilgstu gamtos ir spalvų, o iš aukštai stebėti saulėlydį dabar retai kada tepasitaiko. - Grifė ištiesė ranką varnanagei. - Aš Klarė.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #31 Prieš 7 metus »
Išgirdusi pirmajį nepažįstamosios klausimą Elna suprunkštė.
-Ne žinok, su siena.
Išgirdusi atsakymą į užduotajį klausimą Klumpar suėmė pyktis. Ji prisiminė tą šlykštų grifą, kuris tik ir provokuoja kažką blogo padaryti arba ta kita grifiukė, kuri privedė varnę iki sąmonės netekimo. Na bet reikia suteikti šansą, negalima iš karto nuvertinti žmonių vien dėl jų draugų.
-Taip, esu varnanagė ir tuo didžiuojuosi.
Klumpė juto girfės balse erzulį, bet jos pačios tai nė kiek netrikdė.
-Mokeisi? Hm...Įdomu. O Hogvartse dažnai pieši ar visiškai atsisakei šio hobio?
Strazdanotoji užsispoksojo į saulėlydį ir net pamiršo, kad yra pašnekovė. Ją kamavo daugybė klausimų...Kas yra tas vilkas? Ar jis mokinys? O galbūt profesorius? Kodėl jis nenužudė Elnos?
Atsitokėjusi varniukė spustelėjo ranką ir aiškiai pasakė:
-Elna. Norėčiau paklausti. Ar tau pačiai patinka tau apskirtas koledžas?
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #32 Prieš 7 metus »
Matydama varnės nuotaikų kaitą Klarė elgėsi atsargiai, ji nebuvo linkusi provokuoti žmonių be priežasties.
Klarė sukryžiavusi rankas pusę dėmesio dar kreipdama į gęstantį saulėlydį emė aiškinti apie taip jai patinkantį hobį.
- Na, ne taip kaip su kitais mėgstamais mano hobiais... Turiu čia nemažai priemonių. Piešti čia niekas nedraudžia. Laiko ne per daugiausia, tačiau mėgstu išeiti į lauką, ypač dabar, kai oras geresnis. Kai oras buvo blogas piešdavau bendrąjame kambaryje, kur nors kampelyje, tam, kad nekrisčiau į akis. Nemėgstu kai kas trukdo piešti. - grifė atsisuko į merginą. - Kodėl klausi? Gal pati taip pat užsiimi kažkuo panašiu?
Klarė pagalvojo apie antrąjį klausimą.
- Man patinka. Negaliu pasigirti dideliu draugų skaičiumi ar ką, tačiau jaučiuosi davo vietoje. - žaliaakė nužvelgė pašnekovę, apgalvojo klausimą, bet nutarė surizikuoti. - Man atrodo ar turi kažką prieš grifus?
... ne mano reikalas, o gal vis dėl to ir mano, kadangi tai mano koledžas... Klarė lazdele pasiuntė burtus ir išvaliusi turėklą į juos atsirėmė.
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Elna Klumpar

  • V kursas
  • *
  • 169
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • in libras libertas
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #33 Prieš 7 metus »
-Būna, kad kartais papaišau, bet to visai nesureikšminu ir nelaikau savo pašaukimu, - Elna norėjo šyptelėti, bet susilaikė. Ji dar nebuvo įsitikinusi, kad ši persona nusipelnė varnės nuoširdumo ir puikios nuotaikos. Ji grifė, o su jais reikia elgtis ypatingai atsargiai. Išgirdusi dar vieną klausimą strazdanotoji pradėjo tyliai kvatotis. Ar ji turi kažką prieš grifus? Geras klausimas, bet tuo pačiu ir juokingas. Dėl ko šis klausimas varniukei pasirodė toks šmaikštus? Ji ir pati trubūt nežinojo.
-Prieš visus grifus neturiu, bet prieš porą, tai...Nors yra ir gerų, - pro juoką tarstelėjo mergaitė ir prisiminusi pirmakursį bernelį jos akys žaismingai sužibo, bet su grifu mintis aplankė ir švilpis. O švilpis... Ak, kokios dramos!
  Dvylikametė atsirėmė šalia kitos pažįstamos ir paklausė:
-Bet turi bent kelis draugus iš to pačio koledžo?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Elna Klumpar »
Gyvenimas – repeticija spektaklio, kuris neįvyks.

*

Neprisijungęs Klarė Konė Karter

  • VII kursas
  • *
  • 552
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Al que al cielo escupe, en la cara le cae.
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #34 Prieš 7 metus »
- Na, jei kada norėtum papaišyti, man praverstų kompanija. - Grifė lengvai nusišypsojo. Ji buvo draugiška beveik visiems. Tik dėl perdėtos drąsos matyt atsidūrusi raudonai geltoname koledže.
Klarė suraukusi kaktą įdėmiai žiūrėjo į pašnekovę, kai ji pradėjo isteriškai juoktis...
- Na keli, tai tikrai ne mes visi. Durnius ne tautybė, kaip sako žiobarai, tai manau, koledžam tas pats galioja. - Klarė ir vėl mąstė apie koledžų nesąmonę ...stereotipai. Vėl...
- Turiu, mes tame pačiame kurse. Kiti grifai taip pat atrodo draugiški, nesu pratusi turėti draugų, todėl man sunku pasitikėti žmonėmis. Žiobariškas pasaulis iškart permato kitokius.. - Žaliaakė nutarė verčiau užsičiaupti ir nepasakoti savo gyvenimo detalių vos pažystamai varnei.
- Galiu paklausti ko čia atėjai? - pagalvojusi, jog klausimas nuskambėjo per atžagariai Klarė nusišypsojo. - Nemačiau tavęs siunčiant laišką...
Y cada anochecer es una cita entre misterio y realidad para que no se te olvide soñar

*

Neprisijungęs Mirta Dobkins

  • IV kursas
  • *
  • 28
  • Taškai:
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #35 Prieš 7 metus »
Mirta jau senokai ruošėsi (tiksliau turėjo) parašyti močiutei. Net nebandykite klausti ji parašė ar ne, nes ji neparašė net po to kai gavo grasinantį laišką kuriame močiutė akivaizdžiai ir neigiamai užsiminė apie Kalėdinių dovanų gausą ateinančiais metais ir apie savo kankinančią vienatvę žmonių pilname name. Pasileidusi mergiotė (kaip buvo rašyta močiutės laiške) vis dėl to susiruošė nueiti į pelėdyną ir išsiųsti mielą, padlaižiaujantį atsiprašymo laišką vargšei močiutei. Laiške aiškiai išdėstė kaip ji užsiėmusi Hogvartse ir kaip ji vos atrado laisvą minutėlę šiam laiškui. Mirta, aišku, melavo, bet kaip kitaip išsisukti? Juk nerašysi vyriausiai šeimos galvai jog esi per tingi rašyti laiškus ar paprasčiausiai nenori kalbėtis...
Mergaitė pelėdyno salėje susirado padorią pelėdą ir paleido paukštį nešti jos atsiprašymo. Mirta jau norėjo eiti savais reikalais ir ramia širdimi, tačiau nutarė užlipti į pastogę nes ten greičiausiai nieko nėra, be to antrakursė vis dar nėra ten buvusi. Vietos kaip kiekvienoje įprastoje pastogėje nebuvo daug. Išstypusi mergaitė ten puikiai tilpo kitaip sakant jokių problemų. Pastogė kaip pastogė viskas normalu. - trumpai pamanė Mirta ir jau sukosi link išėjimo kai jos akys pastebėjo sulamdytą pergamentą. Garbanė perbraukė pirštais plaukus pasilenkė ir pakėlė šiukšlę. Atlamdė atgal popierių ir jau norėjo skaityti padrikai ir rodos per skubėjimą rašytas raides kai į pastogę įsiveržė puikiai žinoma mergaitė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Mirta Dobkins »

Seven colors of rainbow.

*

Neprisijungęs Paulina Peledauska

  • II kursas
  • *
  • 7
  • Taškai:
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #36 Prieš 7 metus »
Paulina jau seniai norėjo apsilankyti pelėdyne. Ji norėjo išnaršyti visas Hogvartso apylinkes. Pirmiausia nukeliavo į pelėdyno pastogę.
Keliaudama galvojo apie preitą dieną, kai ji atkeliavo čia. Susipažino su keliais mokytojais ir jie visi jai atrodė labai geri ir malonūs. Matė daug hogiečių, bet su niekuo dar taip artimai bendravo. Ji labai tikėjosi su kuo nors pabendrauti pelėdyne. Išeidama iš varno nago bendro kambario ji pasiėme savo užrašų knygutę ir pieštuką. Galvojo gal ką nors papaišys ar panašiai, nes ji labai mėgo piešti. Nuėjusi prisėdo ant suoliuko. Šalia sedėjo viena hogietė.
-Labas, mano vardas Paulina. Koks tavo vardas?-nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Klara Mondeu

  • II kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Negyvenk būtuoju laiku, gyvenk būsimuoju
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #37 Prieš 6 metus »
Vos įžengus į pėledyną pajunti smarvę stipriu gūsiu pūstelėjančia į veida. Apsidairiusi gali išvysti daug narvelių bei tupyklų. Susidaro įvaizdis kad stovi ne sebuklingųjų pelėdų guolyje, bet tvankioje dvokiančioje vištidėje. Tai vienur tai kirtur tupi pelėda ir išplėtusi akis spokso. Labiausiai žinoma visus domina sidabrinė pelėda. Ji gyvena vieninteliame neadergtame pelėdyno kampe. Kas aišku reiškia jog ji dergia ant kitų lizdų. Tačiau lengva nkrypti nuo tikslo į ją įsižiūrėjus, ji tarsi sako "prašau nekrėsk nieko blogo". Tačiau nusukusi žvilgsnį gali pamatyti nepakartojamą vaizdą pro pelėdyno langą. Dangumi plaukia blti debesys, prieš akis atsiveria bekraštis miškas o ežero vanduo spindi kaip veidrodis.Ela nusprendė kad būtinai dar kart aplankys šią vetą. Tokiu pat metu ir laiku, nes vs dar manė kad galbūt čia susirenka daug vaikų.

...

Ela tikėjosi kad pelėdynas bus sausakimšas. Juk visi nori paspasakoti kokia nuostabi ši mokyla. Tačiau ji klydo, ko gi galėjai tikėtis sekmadienio rytą?
Mergaitė susiirado tinkamiausia pelėdą laiškui išsiųsti. Prikabino raštelį, pašnibždėjo adresą ir džiaugdmasi išėjo.
Ir mes stebėsime kaip galop nukrinta saulė...

*

Neprisijungęs James Trayburn

  • IV kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Hogwarts is my home.
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #38 Prieš 6 metus »
Po smagaus pasivaikščiojimo su Elena jis nuėjo į pelėdyno pastogę aplankyti savo pelėdos. Pelėdų buvo labai daug, bet žmonių nė vieno. Keista...Maniau, net nerasiu savo pelėdos. Berniukas iškart pamatė baltają pelėdą. Jis išsiėmė iš kuprinės maisto ir pašėrė ją. Pelėda buvo labai laiminga. Vaikinas jai pririšo prie kojų laišką. Laiškas buvo tėvams. Jame buvo ir mažytės dovanėlės dvynėms. Pelėda dar pasiglausčiusi išskrido pro atvirą langą. Po kelių minučių jos jau ir matyti nebuvo. Džeimsas žiūrėjo pro langą dar ilgai kol susiprato, jog vėlu. Jis jau norėjo eiti, kai pamatė pelėdų maisto. Jis juk atgal nesineš šito šlamšto, todėl pasiėmęs maistą pašėrė kitas pelėdas. Jos visos buvo skirtingos. Viena mėlyna akimi, kita su ruda. Dar kita žaliomis akimis. Vienos taškuotos, kitos dryžuotos. Visos pelėdos buvo labai gražios. Pasižiūrėjęs į laikrodį nusprendė dar pabūti. Juk nieko neatsitiks, jeigu pabus čia dar penkias minutes, tačiau jis dar nežinojo, jog užsibus čia daug daugiau negu ketino. Po kelių trumpų minučių jau žadėjęs eiti jis išgirdo durų atidarymą ir užsidarymą. Kažkas atėjo. Paėjęs atgal jis pamatė mergaitę.
- Sveika, - pasisveikino.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 6 metus sukūrė James Trayburn »
I believe in us 'cause you believe in me.

*

Neprisijungęs Amaltėja Nereidė Barnard

  • ***
  • 68
  • Lytis: Moteris
  • Est-ce que tu as de choléra dans tes joues?
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #39 Prieš 6 metus »
Pirmoji pavasario diena, tačiau oras buvo dar šlykštesnis nei įprastai. Baltas ir šlapias sniegas vis dar buvo uždengęs žemės paviršių, ir, negana to, šiandien lijo! Ar gali būti kas baisiau?
Camille pikta, sušalusi ir peršlapusi žingsniavo per sniegą pelėdyno link. Prancūzaitė buvo visai nepratusi prie tokio oro, žinojo, kad čia lietus yra dažnas reiškinys, tačiau toks šaltis? Tiesą sakant, nė nebūtų susipratusi, jei ne viena pamoka neseniai vykusi lauke, nors dabar turbūt jau vėlu apsirūpinti žieminiais paltais bei pirštinėm, tačiau vandends nepraleidžiantys batai butų tikrai neprošal. Dabar buvo apsiavusi kitos klastuolės, taip pat prancūzės mėlynus guminius batus. Šie buvo gerokai per dideli mažai Kamilės kojai, tačiau pro juos bent jau nesisunkė vanduo.
Priėjusi Pelėdyną, Klastūnyno globotinė itin apsidžiaugė. Vis šiokia tokia pastogė nuo šlykštaus lietaus, kibdinančio rudus mergaičiukės plaukus. O ir vėjas čia neįpūtė, visgi plonytė mėlyna striukė nuo jo tikrai neapsaugojo.
Viduje buvo dar vienas mokinys, berniukas ar jau vaikinas, koks skirtumas. Gyvatėlė praėjo pro jį, nenorėjo nei kalbėtis, nei gauti papildomų klausimų apie šiam metų laikui gana keistoką mergaitės aprangą. Deja, nepastebėtai išlikti nepavyko.
-Mm.. labas,- pasisveikino tik iš šiokio tokio mandagumo, tačiau tolyn į kalbas nėjo. Susiradusi pirmąją laisvą pelėdą, pririšo jai laišką močiutei su prašymu nupirkti šiltus ir vandens nepraleidžiančius batus prie kojos, ir įsistebeilijo, kaip ši ruošiasi išskristi.

*

Neprisijungęs James Trayburn

  • IV kursas
  • *
  • 15
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Hogwarts is my home.
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #40 Prieš 6 metus »
Mergaitė iš mandagumo pasisveikino, bet daugiau nepratė nė žodžio. Vaikinas nusprendė nieko nesakyti, jeigu ji nenori bendrauti. Ketvirtakursis ir vėl galvojo apie transfigūracijos namų darbus, bet nieko nesugalvojo, todėl toliau glostė juodą pelėdą. Po kelių trumpų akimirkų jis pajuto neaštrų skausmą. Pelėda jam įkando.
- Auu... - tyliai sumurmėjo sau po nosimi.
Kodėl tu man įkandai? Iš jo piršto bėgo kraujas. Ketvirtakusis pasiėmė iš savo kuprinės nosinę ir nusivalė kraują, tačiau jis dar nesustojo bėgęs. Džeimsas sugniaužė rankoje kraujuotą servetėlę.
- Bloga pelėda, - sumurmėjo.
Džeimsas pažvelgė į mergaitę, ji žiūrėjo kaip kažkokia pelėda ruošiasi skristi išsiųsti mergaitės laišką. Džeimsas nusisuko. Jis pažvelgė į juodą pelėdą piktu žvilgnsniu ir atsisėdo ant vienintelės neapšiktos vietos šitoje pastogėje. Trayburnas išsiėmė užrašinę ir pradėjo piešti juodąją pelėdą. Pirmiausia sekėsi nekaip, nes jam įkando į dešinės rankos pirštą, bet pripratęs jis puikiausiai nupiešė pelėdą. Tik ant lapo užlašėjo kraujo lašas. Pažvelgęs į lapą jis jį suglamžė ir pametė ant grindų Pelėdos pagalvojusios, jog čia maistas atskrido prie lapo. Kai kurios bandė valgyti, bet supratusios, kad tai nevalgoma, visos jos vėl atskrido į savąsias vieteles. Džeimsas vėl bandė pieši, bet jau kai kitą. Jis piešė mergaitę, kuri buvo prie lango, pėledyno pastogėjė, ir žiūrėjo kaip skrenda pelėda. Taip, tai buvo ta pati mergina, kuri dabar ir buvo prie lango. Jam patinka piešti ką nors nepažįstamo, ko dar nėra piešęs, todėl ir pasirinko tai. Šįkart neužlašėjo kraujo lašas, nes jau beveik nustojo kraujuoti. Jis išplešė lapą ir įsikišo į kuprinę. Trayburnas nusivalė kraują dar kartą ir jo pirštas buvo kaip naujas. Pasižiūrėjęs į laikrodį jis suprato, jog laikas grįžti namo, tačiau jis to nenorėjo. Hogvartsietis nusprendė dar pabūti kelias minutes šioje gražioje vietoje tarp pelėdų...
I believe in us 'cause you believe in me.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #41 Prieš 6 metus »
Sugniaužusi nedidelį popieriuko gabaliuką, Auksė stovėjo bokšte. Plaukai kai visados buvo paleisti, kiek pavelti, bet vistiek siekė pečių, it kalnų, viršų. Kiek ji buvo nugirdusi, ši vieta vadinama pastoge, nors išties tai buvo bokštas.
Vėsus, vakaru dvelkiantis žiemos oras puikiai tiktų sėdėti bendrajame kambaryje, bibliotekoje, net ir lovoje bei gurkšnoti slaptai pasigamintą, karšto šokolado gėrimą su zefyrų plutele.
Deja, Marietta stovėjo čia ne šiaip. Ji buvo susitarusi šioje, turbūt nuošaliausioje vietoje, susitikti su savo vienintele gimine, kuri buvo šioje pilyje bei vienintelė, kuriai iš tiesų atvėrė savo vidų, ne tik išorę. Hale puikiai prisiminė jų paskutinį susitikimą, dar praeitą vasarą. Tai įvyko rugpjūčio mėnesio viduryje, bešviečiant saulei bei besirodant nuostabiam vasaros orui. Auksė tuo metu svečiavosi pas pusbrolio giminėms priklausančią sodybą prie ežero. Jos galvoje skambėjo jų pokalbio, vykusio pavėsinėje, žodžiai.
Marietta suprato jį. Nors nežinojo kiek laiko jau čia stovėjo ir laukė, bet tikėjo, kad net jei jis vėluos keturias valandas, ji vistiek kantriai čia lindės bei lauks jo. Ir sulauks.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #42 Prieš 6 metus »
Dylan'as paskubomis krapštėsi savo kambaryje, bet nieko, ko reikėjo, nerado. Turbūt per skubėjimą. Negerai, negerai, oi kaip baisiai negerai... Jis vis kilnojo savo patalynę, atidarinėjo stalčius bei spintą, traukė į šonus daiktus nuo stalo, vėliau numesdamas juos atgal. Bet vistiek ko ieškojo, nerado. Velniop visą tai.
- Aš vis labiau skęstu savo asmeniniame pragare, - atsirėmė rankomis į stalą ir akimirkai sustojo, - o netrukus, aš jau degsiu.
Ir tuomet jo akys užkliuvo už daikto, kurio visur ieškojo. Žinoma. Pagriebęs ant žemės gulėjusį pakabuką bei grandinėlę kartu, išskubėjo iš kambario.
Dylan'as visais pilies koridoriais bėgo, tačiau dar pakankamai lėtai. Jam rūpėjo ir kitų saugumas, tad bandė nesitrankyti į nieką bei ko nors nenudaužti tiesiogine prasme. O vat išbėgus pro pilies duris, prasidėjo tikrosios lenktynės su laiku. Švilpis bėgo, net visas įraudęs bei įsitempęs.
Galop, jis pasiekė patį pelėdyną. Tačiau dar laukė virtinė laiptų ir švilpis jau vien dabar galėtų nugriūti belekur, kur tik įmanoma. Laiptais Dylan'as beveik ropojo.
- Aš čia, - balsu parodė, jog buvo uždusęs, - aš čia...
Antrą kartą tai pakartojęs, Dylan'as užropojo laiptais, tačiau vos tik juos perlipo, nugriuvo.
- Aš trumpam prigulsiu. Čia labai gera vieta pagulėti, - šnekėjo beleką ir vylėsi, jog pusseserei jo ilgai laukti neteko. O tuomet atsidavė šaltoms grindims išsitiesęs per pastogės grindų vidurį.

*

Neprisijungęs Auksė Marlena Hale

  • V kursas
  • *
  • 693
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • My strategy? I don't give up.
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #43 Prieš 6 metus »
Auksė pusbrolio, kuris gulėjo ant šaltų grindų, rankoje pastebėjo kažkokį menką niekutį. Pernelyg pažįstamai atrodantį, galbūt ir jos. Norėdama įsitikinti, Marietta pritūpė prie Dylan'o bei žvelgė įdėmiau.
- Na tu ir niekšas! - iš jo delno išplėšė savo grandinėlę su pakabuku ir pakilo. Atsitraukė toliau, beveik per metrą nuo jo. Viduje virė, tiksliau degė keletas emocijų. Pyktis, įniršis ir nusivylimas. Hale nenorėjo girdėti jokio paaiškinimo, nors galbūt pati paliko savo artimiausią papuošalą per viešnagę pas gimines, bet jai tai nerūpėjo. Visos emocijos degė, o išorėje ji tesugebėjo sugniaužti kumštį iš vienos rankos.
- Kodėl tu ją turėjai? - vis dar laikė pakabuką rankoje, - KODĖL TURĖJAI ŠĮ DAIKTĄ, KURIS PRIKLAUSO MAN?
Auksė rėkė. Ji norėjo klykti, daužyti viską aplink. Mergiūkštės emocijos dabar liejosi, o pusbrolis šiuo metu buvo vienintelis asmuo Hogvartse, prie kurio viską išliedydavo bei rodydavo savo vidų. Marietta nutilo. Tik dabar suvokė, jog po surikto klausimo klykė. Klykė kiek tik galėjo. Pasibaisėjusi savimi, Hale puolė iš pastogės. Bėgte nulėkusi laiptais žemyn, atsirėmė į sieną bei sustojo. Akimirką pagalvojo ir pažvelgė į pakabuką. Dar pagalvojo. Užsegė papuošalą ant savo kaklo. Giliai įkvėpė tvankaus, priplėkusio pelėdyno oro. Apsisuko, tuomet lėtai užlipo laiptais aukštyn.
- Atsiprašau, - sušnibždėjo vos girdimu balsu, vėl pasiekusi pastogę. Ji jautėsi nejaukiai dėl savo elgesio.

*

Neprisijungęs Dylan Frendlin

  • ***
  • 157
  • Lytis: Vyras
  • Kaip sekasi, tik take?
Ats: Pelėdyno pastogė
« Atsakymas #44 Prieš 6 metus »
Jis gulėjo ant pilvo, tiksliau visiškai tįsojo per dalį šalto grindinio. Per nosį traukė priplėkusį orą greitai, daugybė kartų, o pilvas vis kilnojosi ir leidosi.
Dylan'as tikėjosi panašios Auksės reakcijos, o kai ši užrėkė jis jau buvo spėjęs atsisėsti. Kitas žmogus iš šono būtų palaikęs šią jo pusseserę nesveikuojančia, ligone ar sergančia psichine liga, tačiau taip nebuvo. Toks tebuvo šios jaunos mergaitės charakteris, kitaip sakant, sunkus.
Švilpis užsidengė ausis delnais. Bet pusseserės klyksmas vistiek pasiekė ausų bugnelius ir nebuvo tam jokios apsaugos. Vaikinukas jau buvo ne sykį matęs, kai pademonstravusi vieną savo pusę, ji sutrikdavo bei dingdavo.
- Žinojau, kad niekur neisi, - atsistojo pamatęs grįžusia mergaitę, - viskas gerai, Aukse. Juk žinai tai pati.
Švilpis nežinojo. Nežinojo ką darys toliau, ką sakys. Jis net nežinojo ką turėtų galvoti apie šį įvykį. Na, viena mintis sukosi galvoje. Tik,
kad niekas neišgirstų. Kad niekas negirdėtų.