0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #90 Prieš 3 metus »
   Fasiras žingsniavo parko taku - vis dar šiek tiek įsitempęs ir karts nuo karto pasižvalgydamas aplinkui, bet su jau beišgaruojančiu atsargumu, kas tokio lygio ieškomam padarui esti nelabai dovanotina. Pasisiūlė iš netoli buvusio kioskelio nupirkti ledų, o, kad nereikėtų abiem maltis eilėj, ėjo vienas. Nors vėliau stoviniuodamas pamanė, jog visai būtų apsidžiaugęs, kad ir čia Davina palaikytų jam kompaniją. Ne tik iš nuobodumo, bet ir todėl, jog jautė nerimą dėl jos - nors, mąstant logiškai, jai negalėjo grėsti absoliučiai joks pavojus.
   Mėlynajame parke, ko gero, lankėsi pirmąkart - ir jis jam visai patiko. Žmonių čia nebuvo tiek ir daug (atrodė, kad visi jie spiečiasi prie to sumauto ledų kioskelio), akį traukė švarus upelio vanduo su kartkartėm iš ten uodegom pamosuojančiomis keistomis žuvim, o ką jau kalbėti apie tiek burtininkus, tiek žiobarus stebinantį botanikos sodą. Nors Fasas pats niekuomet augalijomis nesižavėjo ir nesidomėjo (regis, dabar irgi nebūtų pasakęs jokio kitokio augalo pavadinimo, tik morkos ir Tamsos šokėjo, kurį parvežė Mionai iš Ispanijos, ech, ją atsiminus jį irgi imdavosi pjauti šioks toks kaltės ir nerimo jausmas).
   Šviesiai apsirengęs, užsiauginęs barzdą, kitokią nei Soreno, ir akis paslėpęs už akinių nuo saulės, su dviem gigantiškom ledų porcijom, už kurias kioskely padėjo nemažai, bet ir taip žinojosi per retai palepinąs Daviną - šitoks jis ir sustojo kiek sunerimęs, kai pamatė Daviną ne vieną. Iš rankų tuosyk vos neiškrito ledai, bet visgi neįžvelgęs jos veide nieko neraminančio jis atžygiavo prie parkely susitikusios trijulės.
   - Atleisk, kad užtrukau, eilė buvo netrumpa, - jaunuolis įteikė merginai ledus ir pasisuko į kažkur matytą vyriškį bei visai nematytą mergaitę. - Sveiki, - linktelėjo jis galva, mėgindamas pamėgdžioti amerikietišką akcentą, tuomet klausiamai žvilgtelėjo į savo merginą.
   Pamanė, kad gal ir pats galėjo prisistatyti, bet nusprendė luktelti Murrell žodžio.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Fasiras von Sjuardas »

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #91 Prieš 3 metus »
   Tą kartą Ispanijoje atsisveikindama, turbūt kaip ir prideda, užsiminė, jog galbūt jie dar susitiks, tačiau Davina niekad nė nepagalvojo, jog susitiks čia, Jungtinėje Karalystėje. Tiesa, niekad nepagalvojo, jog atsigauti atvykęs ministras viską sujauks ir apvers jos pasaulį aukštyn kojomis. Sugrįžti į Angliją neplanavo, o štai dabar čia praleido daugiau nei metus.
   Ir visgi... Net jei nesitikėjo Matthew sutikti dar kartą ir taip toli nuo savo tikrųjų namų, tai tikrai nesitikėjo jo pamatyti su dukra.
   Šyptelėjo mergaitei atsakius į klausimą. Tiek juodaplaukis, tiek mažoji pašnekovė atrodė sutrikę, tik žavioji lankininkė į tai nekreipė dėmesio.
   -Davina,-maloniai nusišypsojo ištiesdama ranką buvusio profesoriaus ką tik pristatytai mergaitei. Ši atrodė miela ir, regis, itin prisirišusi prie Matthew.
   Kiek pravėrė rausvas lūpas iš nuostabos.
   -Džiugu girdėti, kad visgi tik Ispanija neapsiribojot,-nusišypsojo,-kokias šalis dar aplankėt?-įsmeigė skaisčiai melsvas akis į priešais stovintį juodaplaukį, tačiau žvilgsnis ilgai ties juo neapsistoju, o ir į klausimą atsakyti nesuspėjo. Dėmesį patraukė jų link žingsniuojantis Fasiras. Merginos akys keistai suspindo ir to spindėsio su niekuo kitu negalėjai sumaišyti. Net aklas būtų supratęs.
   Dailių bruožų veidą papuošė plati, žavi šypsena.
   -Viskas gerai,-linktelėjo, o tuomet tyliai sukikeno išvydusi milžinišką porciją ledų. Neigti, kad nenorėjo, būtų neteisinga, tačiau tokios porcijos... Su tokia porcija ir smegenys suledės. Na, bus graži statula vidury Mėlynojo parko.
   -Ačiū,-dar kartą šyptelėjo Fasirui, o tuomet pasisuko į ką tik sutiktus asmenis.
   -Tai...-pasakyti tikro vardo negalėjo, tačiau meluoti taip pat nesinorėjo. Tiksliau, įskiepytos vertybės ir principai neleido, tačiau...
   -Klaudas, mano vaikinas,-pristatinėti taip oficialiai buvo itin keista, negana to, kitokia išvaizda vis dar trikdė ispanę. Kad ir kaip stengėsi, nesugebėjo priprasti prie laikinos barzdos.
   -O tai Matthew, buvęs profesorius, ir Deoidrih,-rankose esantys ledai per stipriai vėsino odą, o ši akivaizdiai nebuvo pratusi prie šalčio. Ką gi, teks prisitaikyti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Davina Murrell »
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #92 Prieš 3 metus »
Buvo siaubingai sunku nesijuokti. Kai Davina (!) prisistačiusi ištiesė ranką Deoiridh kelias akimirkas nepatikliai žvelgė į ją, tačiau galiausiai išdrįso paspausti. Nebuvo pratusi to daryti - nepasitikėjimas kitais buvo pernelyg įaugęs į mergaitės kraują. Vis dėlto juk tai buvo ta mergina, kurią... Kurios garbei Matthew pavadino varlę!
Išgirdusi dar vieną klausimą grifiukė nutarė patylėti: Matthew tikriausiai nori pasišnekėti su Davina, tad jai geriau nesikišti. Netrukus ji liūdnai pagalvojo, kad iš viso čia yra kaip penkta koja...
Vis dėlto netrukus ją išgelbėjo dar vienas žmogus. Jis nebuvo matytas, Deoiridh nesuprato, ko jis čia atėjo nešdamasis dvi milžiniškas porcijas ledų. Ačiū, Matthew, kad žinau, kas tai! pasakė sau mergaitė. Vis dėlto Davinos reakcija į atėjusį vyriškį buvo keista. Ji reagavo pernelyg... šiltai?
Deja, netrukus paaiškėjo, kad taip yra ne be reikalo. Jos vaikinas? nustebusi ir nusivylusi pagalvojo Deoiridh. Ji liūdnai pažvelgė į Matthew. Įsivaizdavo, kaip herbologas dabar jaučiasi. Ir, reikia pastebėti, vaikiška vaizduotė jau spėjo pripiešti daug gražių vaizdų, kaip Matthew ir Davina yra kartu, o ji gali gyventi kartu su jais... Taip, nusivylimas buvo be galo didelis. Vis dėlto Deoiridh suprato, kad Matthew turėtų jaustis daug blogiau. Juk jis tą merginą yra įsižiūrėjęs. Ir tikriausiai jau gana seniai, jeigu jau vien užuomina apie Madridą priverčia jį užsisvajoti...
- Malonu susipažinti, - nedrąsiai tarstelėjo ji, pasižiūrėdama į Klaudą (rodos, toks buvo vardas?). Rankos neištiesė. Su Davina taip pasisveikinti buvo galima, juk tai mergina, apie kurią nuolat svaigsta Matthew. O štai šitas vaikinas buvo tas, kuris sugriovė visas herbologo - ir pačios Deoiridh - svajones. Ne, grifiukė tikrai nebus jam maloni. Tik, žinoma, jam nebūtina iš karto to sužinoti. Rudaplaukė sunkiai atsiduso. Įtarė, kad Matthew nori kuo greičiau iš čia dingti. Bet kaip dabar pasišalinti, kad nepasirodytų esantys visiški idiotai?
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #93 Prieš 3 metus »
Matthew, pamatęs, kaip Deoiridh spaudžia ištiestą ranką, pasijuto laimingas. Galbūt šita mergaitė kada nors nustos taip nepasitikėti žmonėmis? Tuo labiau, kad Davina tikrai yra verta pasitikėjimo. Juk ji...
Herbologas pats nutraukė savo mintis. Nesinorėjo galvoti apie tą nesėkmę Madride. Net ir tuo atveju, jeigu po jos buvo širdžiai mielas pokalbis.
Atrodo, Daviną kažkas nustebino. Deoiridh? Bet ką ji tokio padarė? Buvęs profesorius buvo toks pasimetęs, kad nebežinojo, ką ir sakyti. Laimei, netrukus ispanė vėl nusišypsojo savo kerinčia šypsena, tad buvo galima pamiršti visus nejaukumus. Tereikėjo atsakyti į klausimą. Jis buvo visai paprastas. Tikrai galima pasakyti, kad buvai Italijoje ir Meksikoje, ar ne? Deja, Matthew sunkiai rinko žodžius, tad galiausiai nespėjo nieko pasakyti, mat prie jų priėjo kažkoks vaikinukas. Herbologas atidžiai nužvelgė jį. Į širdį įsismelkė nemaloni nuojauta. Jis buvo simpatiškas ir daug tinkamesnio Davinai amžiaus...
Nieko nelaukusi jaunoji ispanė patvirtino Matthew baimes. Vyriškis jautė, kaip viduje kažkas drasko širdį. Vis dėlto dabar negalėjo parodyti to skausmo, kurį sukėlė trys paprasti žodžiai. Klaudas, mano vaikinas. Klaudas, mano vaikinas mintyse kartojo prakeiktą sakinį juodaplaukis. Įtarė, kad iš šono atrodo labai kvailai. Tikriausiai dar labiau sutrikęs ir nežinantis, ką daryti. O čia dar ir Deoiridh, kuri tikriausiai jau seniai viską suprato...
Tiesa, čia mergaitė jį ir išgelbėjo pirmoji atsiliepdama į supažindinimą. Matthew atsitokėjo ir ištiesė Klaudui ranką.
- Taip. Malonu susipažinti, - sugebėjo išspausti jis, nors malonumo, švelniai tariant, nejautė. Žvilgtelėjo į Deoiridh. Jam pasirodė, kad pastebėjo užjaučiantį mergaitės žvilgsnį. Tas privertė pasijusti dar kvailiau.
- Dabar gyveni Godriko Dauboje? - apsimestinai nerūpestingai paklausė herbologas Davinos. Jautėsi taip, tarsi mėgintų išsiaiškinti, kiek rimtas jos vaikinas yra Klaudas, tačiau nežinojo, ką daugiau sakyti. Į jaunesnįjį vyriškį stengėsi nežiūrėti.

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #94 Prieš 3 metus »
   Į Davinos juoką santūria šypsenėle atsakė ir Fasiras. Veikiai jaunuolis buvo apgaulingai pristatytas dviems sutiktiesiems asmenims. Na, techniškai tai kaip ir nebuvo melas, mat juodaplaukio pase šalia pirmojo vardo buvo įrašyti dar du: Soreno, kaip tėvo, bei šis. Kas ir kokio velnio įkalė jam trečiąjį vardą, jaunuolis, tiesą sakant, ir nežinojo, mat burtininkai Anglijoje dažniausiai rinkdavosi daugiausia du, o antruoju pasirinkdavo tėvo ar motinos vardą. Šis dažniausiai nuskambėdavo tik teismuose arba vestuvėse. Du kraštutiniai gyvenimo atvejai, kuomet, prisireikia didėlesnio oficialumo, ech. O kur panaudot trečią? Savaime aišku, kad aplinkinių bukinimui, kai saugaisi pats nuo savo kurtos valdžios sistemos, kurią kaip tyčia užsigrobė kažkas kitas. Būtent todėl jiedu su Davina ir susitarė, kad jį taip vadins - Klaudu.
   - Malonu, Matthew, malonu, Deoiridh, - dalykiškai spustelėjo profesoriaus ranką Fasiras, o mergaitei tik linktelėjo galva. Pajusti iš žvilgsnių ir keistų veidų, kad kažkas čia buvo ne taip, labai sunku nebuvo. - Ką dėstote, Matthew? - pasiteiravo, mėgindamas kažkaip įsimegzti į pokalbį.
   Būtent todėl pusvampyris atsitraukė per žingsnį atgal bei laisvąja ranka apglėbė Davinos liemenį. Galgi todėl, kad šitie du žmonės jam buvo nepažįstami ir ne itin patikimi. Anot Davinos, šitas rupūžės snukį kažkuo primenantį veidą beturintis vyras dėstė Hogvartse, bet Fasiras jo neatsiminė. Gal ir nieko keisto, juk Hogvartsą pabaigė prieš dešimt metų. Profesoriai dabar jau nebesėdi ten dešimtimis metų, kaitalioja darbus, modernūs labai, matai.
   Asmeniškas vyriškio klausimas, skirtas Davinai, Fasui ne itin patiko, bet šitai jis mandagiai nutylėjo. Gal ir normalu kartkartėmis pasidomėti, ar žmogus turi gyvenamąją vietą, aišku, šis atvejis galėjo kelti šiokią tokią panikėlę, mat šitas magija prasmirdęs kaimas buvo bene vienintelė galima poros slėptuvė, na, nebent Sorenas priimtų į tą Škotijos užkampį, ko Fasiras kol kas visai netroško. Dar ne tokie geri santykiai su tėvu buvo, kad kiltų noras persikraustyt pas jį ar apskritai jam pristatyti savo merginą. Apskritai, kuo toliau, tuo mažiau Daviną auksinės akys matė kaip merginą. Gal jau labiau kaip... Būsimą sužadėtinę, hm? 

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #95 Prieš 3 metus »
   Šįkart ignoruoti pasikeitusios atmosferos nebebuvo galima. Akivaizdu, jog ką tik priėjęs vaikinas dideliu džiaugsmu dėl nepažįstamųjų netryško, tiesa sakant, žvelgė į šiuos nepatikliai ir atsargiai. Be abejo, tokį Fasiro žvilgsnį buvo galima suprasti. Jiems vis dar grėsė pavojus, o Matthew ir Deoiridh jis nepažinojo, tačiau kodėl jiedu ėmė keistai žiūrėti į ministą, ispanė nesugebėjo suprasti. Galbūt dėl to, kad mažiausioji pašnekovė tebuvo vaikas, o šiems daugelis nepažįstamųjų kelia nepasitikėjimą, o štai Matthew... Ar tai ta situacija, kai jie jautėsi konkurentai? Klausimas dėl ko? Davina buvusio profesoriaus neįsivaizdavo daugiau, kaip draugo. Daugiausiai kuo galėjo laikyti jį - vyresniuoju broliu, tačiau tikrai ne tuo, dėl ko juodapaplaukiui reiktų sunerimti. Mergina pernelyg buvo atsidavusi jam, jog žvalgytųsi į šalis.
   -Kuriame kurse dabar būsi, Deoiridh?-stengdamasi išsklaidyti nejaukią atmosferą plačiai nusišypsojo mergaitei. Vylėsi, jog bent ši padės jai nuvyti tą šlyktų nejaukumą šalin.
   Kryptelėjo galvą į Fasirą. Skaisčiai melsvos akys susidūrė su auksinėms vos tik vaikino ranka švelniai nugulė ant liemens. Šyptelėjo šiam kiek per ilgai žvelgusi į gintarines akis. Galiausiai nusisuko visą dėmesį skirdama Matthew. Juto, kaip atmosfera tik dar labiau subjūra. Pusvampyriui akivaizdžiai jai skirtas klausimas nepatiko. Juto, o galbūt tik pasivaideno, kaip įsitempia šio raumenys.
   -Ne...-Dar vienas melas, kaltė jau dabar ėmė griaužti merginą. Būtų padariusi viską, kad tik netektų meluoti.
   -Vis dar nenusprendėm, kur tiksliai norim gyventi,-melsvos akys keistai apsiblausė. Žvilgtelėjo į Fasirą žvilgsniu prašydama išgelbėti. Buvo pernelyg skaudu meluoti žmogui, su kuriuo turėjo nemažai linksmų prisimininų.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #96 Prieš 3 metus »
Ar šitas Klaudas suprato Matthew jausmus? Vos tik pasisveikinęs (laimei, neatkišo rankos!) tuoj puolė prie Davinos (deja, vardas nebeatrodė juokingas) ir ją apkabino. Vargšas Matthew... liūdnai pagalvojo Deoiridh. Puikiai suprato, kad kažko tikėtis buvo naivu, tuo labiau, kai herbologas niekada nepasakojo, ką iš tiesų jaučia tai paslaptingai mokinei. Vis dėlto pamačiusi paslaptingąją svajonių merginą grifiukė tarėsi suprantanti, kodėl Matthew taip patiko Ispanija ir Madridas.
Klausimas, kurį šviesiaplaukė uždavė, buvo pats paprasčiausias. Iš tų nuobodžiųjų, kurių klausi, kai nežinai, ką sakyti, bet tyla yra dar blogesnė. Vis dėlto Deoiridh dabar jautėsi dėkinga: reikėjo kažkaip išsklaidyti nemalonią atmosferą. Reikėjo padėti Matthew. Nors ką jau čia bepadėsi? Ką tik buvęs labai malonus susitikimas vos per kelias akimirkas virto tikru pragaru.
- Būsiu ketvirtam, - paprastai pratarė ji. Ir pačiai pasidarė keista, kad jau trejus metus mokosi Hogvartse. Gana išdidžiai pridūrė: - Mokausi Grifų Gūžtoje, kurios vadovas buvo Matthew.
Matai, jis nėra visiškas kvailys! mintyse pridūrė Deoiridh, tarsi norėdama parodyti, kad Davina daug praranda stovėdama apsikabinusi šitą jauną vyriškį. Vis dėlto net ir ji suprato, kad viskas, kas vyksta tarp ispanės ir Klaudo yra rimta. Tie žvilgsniai...
Vieną akimirką ji įsivaizdavo save ir Sigurdą šitos poros vietoje. Ne! griežtai pasakė sau. Šito tai ji tikrai neleis! Deoiridh skubiai nuleido galvą, nes nenorėjo, kad suaugusieji pamatytų skaisčiai raudoną veidą. Situacija ir taip kvaila. O dar tie žodžiai, kuriuos netrukus ištarė Didžioji Matthew Meilė... Jie kartu gyvena. Galbūt jie turi vaikų? Knietėjo paklausti, bet Deoiridh nenorėjo dar labiau kankinti Matthew, tad tylėjo. Ak, ir ko jiedu grūdosi į šitą Godriko Daubą?
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #97 Prieš 3 metus »
Tikriausiai visi keturi suprato situacijos nejaukumą. Bent jau jis ir Deoiridh viską matė kiaurai. Davina, atrodo, irgi įtarė, kad čia kažkas ne taip. Teliko tikėtis, kad ji į visa tai žvelgia kitaip. O štai tasai Klaudas buvo kažkoks keistas. Įtartinas. Gal taip neatrodytų, jeigu jis nebūtų... liūdnai pagalvojo Matthew, net ir mintyse nenorintis ištarti frazės "Davinos vaikinas".
- Herbologiją, - tarstelėjo Matthew, atsakydamas į užduotą klausimą. Visai nesinorėjo pasakoti istorijos, kaip jis ieškojo savęs lakstydamas per dalykus. Vis dėlto reikėjo bent apsimesti, kad nėra visiškai sugniuždytas, tad šiaip ne taip paklausė: - O kaip jums ji sekėsi mokykloje?
Bet kaip tik tuo momentu Klaudas dar labiau sužeidė Matthew širdį. Vis dėlto tikriausiai dar skaudžiau buvo žiūrėti į tai, kaip į vaikino poelgį atsiliepia Davina. Žinoma, juk jie daug tinkamesnio vienas kitam amžiaus. Matthew šito Klaudo nepažįsta, galbūt jis yra protingiausias Anglijos burtininkas? Tad kokie jo, didžiausio visų laikų Hogvartso nevykėlio, šansai? Deja, nuo tokių minčių nebuvo nė kiek lengviau.
Kai Deoiridh pasakė, kad jis, Matthew, buvo Grifų Gūžtos vadovas, herbologas bandė nusišypsoti, tačiau juto, kad ta šypsena yra panašesnė į grimasą. Deja, reikėjo kažkaip parodyti, kad pasaulis nesugriuvo. Kad viskas yra gerai. Kad jis yra toks pat laimingas, koks buvo dar ką tik, kai susitiko Daviną.
Deja, jaunoji ispanė, atrodo, buvo nusiteikusi ir toliau kankinti Matthew. "Vis dar nenusprendėm, kur tiksliai norim gyventi." Šis sakinys, ištartas pirmojo asmens daugiskaita, pasakė daug daugiau negu Matthew norėjo žinoti. Jis puikiai suprato, kad pats yra kaltas, kad niekada nieko nedarė. Tuo labiau, kad yra daug vyresnis už Daviną. Deja, tokios mintys neguodė.
- Britanijoje yra daug simpatiškų miestukų, - kvailai tarstelėjo jis. Tik nežinojo, kas būtų geriau: daugiau niekada nebepamatyti Davinos ar vis netyčia susitikti ir kaskart prisiminti šitą jaunuolį...

*

Neprisijungęs Fasiras von Sjuardas

  • *****
  • 1110
  • Lytis: Vyras
  • Per ilgai užsibuvote su manim, ilsėkitės ramybėje
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #98 Prieš 3 metus »
   Fasiras vėl jautėsi atidžiai stebimas ir tiriamas - jį žmonės nuolat varstė tokiais žvilgsniais, todėl jis labai gerai tokias akis pažinojo. Kas jį tyrė kaip vadovą, kas - kaip žymų ir įtakingą asmenį, kas - kaip žmogų ar giminaitį. Problema, kad jis gerai suprato, jig dabar neturėtų būti atpažįstamas, todėl nerimą kėlė idėjų, kuo jis toks įdomus dviem atėjūnams, nebuvimas.
   Žiūrėdamas Davinai į akis, jis mėgino išskaityti nors kažkokį ženklą ar užuominą dėl to, kas čia vyksta. Jau tapo taisykle, jog mergina artimus žmones suprasdavo geriau už jį, ir neretai jį gelbėdavo iš nemalonių situacijų. Tik šiuo atveju mėlynos akys jam visiškai nieko nesakė - Murrell nesuprato, kas vyksta, lygiai taip pat, kaip ir jis, nors turbūt irgi susigaudė, kad kažkas ne taip.
   - Ji nebuvo mano mėgstamiausias dalykas, - kaltai šyptelėjo juodaplaukis.
   Išgirdęs, kad Deoiridh pristato jį ir kaip Grifų Gūžtos vadovą, jau norėjo atskleisti pats mokęsis tame koledže, tačiau laiku susigaudė ir prikando liežuvį.
   - Girdėjau, kad tai labai šaunus koledžas, - šyptelėjo Fasiras, astraliniam pasauly pats sau glostydamas galvą. Visgi gerai jautė, kad tam pačiam pasauly prieš jį du žmonės užsiiminėjo smurtu.
   „Gal krapštytis iš čia?“ - sudvejojo jaunuolis, kurpdamas įtikinamą atmazą, atsiprašau, pasiteisinimą, kodėl jiems jau reikia eiti. Visgi neištarė anei žodžio - mergina juk ir taip sėdi izoliuota kartu su juo, negi jis galėtų atiminėt galimybę pabendraut su draugu?
   Palauk, draugu?
   Fasiro pirštai netyčia sutraiškė vaflinio kūgelio, kuriame tirpo trys skirtingų spalvų ir skonių ledų burbulai, galą. Va, kas negerai tam Matthew.
   - Nu, jo, gali būt, kad varysim į Niujorką, - amerikobritišku akcentu skaldė jaunuolis, irgi nekenčiantis melo, nors šituo atveju ant savęs už tai visai nepykstantis.
   Šitas jaunuolis regimai spoksojo į jo Daviną. Aišku, nei šilta, nei šalta, Fasas netikėjo, kad rupūžgalvis galėtų Davinos širdy jį aplenkti, bet visgi kažkas kirbėjo nemalonaus. Visgi juodaplaukis tylėjo, lūkuriuodamas, kol pokalbį užbaigs pati Murrell.

„Kuris iš jų yra tikrasis košmaras – gąsdinantis sapnas, kurį regėjai, kai miegojai, ar nemaloni realybė, laukianti, kol nubusi?“

*

Neprisijungęs Davina von Sjuard

  • Hilerė
  • *****
  • 568
  • Lytis: Moteris
  • Her angel eyes saw the good in many devils
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #99 Prieš 3 metus »
   Plačiai nusišypsojo Deoiridh pranešus, jog mokosi Grifų Gūžtoje. Būdama Hogvartse bendravo su visų koledžų mokiniais, galėtų drįsti, kad su grifais sutarė bene geriausiai, be abejo, jei neminėsime Varno Nago.
   -Galbūt įkalbėsi Matthew surgįžti į Hogvartsą su tavimi,-miela šypsena apdovanojo mažąją pašnekovę, o tuomet žvilgtelėjo į buvusį profesorių. Nors iki šiol nė nenumanė, kad šis turi dukrą, regis, jų santykiai buvo geri. Tiek grifukė, tiek juodaplaukis puikiai vienas kitą suprato. Priešingai nei du jaunuoliai, tebebandantys suvokti, kas čia vyksta.
   Pravėrė švelniai raudonas lūpas ketindama atsakyti į Herbologiją dėsčiusio profesoriaus žodžius, tačiau nesuspėjo. Vilkišką klausą pasiekė trakštelėjimo garsas. Staigiai kryptelėjusi galvą nužvelgė Fasiro rankose esantį vaflinę ledų porciją. Beje, sulaužytą. Regis, pats laikas dingti iš čia, kol situacija netapo dar blogesnė.
   Davina nudelbė žvilgsnį žemėn. Skaisčiai melsvose akyse šmėžtelėjo liūdesys. Po ilgo laiko pagaliau galėdama bent kelias minutes pasimėgauti pasivaikščiojimu parke ir pokalbiu su seniai matytais žmonėmis, jai teko rinktis. Ir turbūt mergina pasirinko teisingai. Dabar jai svarbiausias buvo Fasiras ir jo saugumas.
   Kilstelėjo galvą ir tą akimirką, regis, viskas apsivertė aukštyn kojomis. Suvokimas smogė, kaip cunamis. Atmosfera pasikeitė ne dėl pusvampyrio ar nepasitikėjimo vieni kitais, o dėl jos, žaviosios lankininkės. Buvęs profesorius akimirksniu nuliūdo išvydęs šalia jos Fasirą, nes...
   Papurtė galvą. Matthew už ją gerokai vyresnis, be to, visą šį laiką ji manė, kad buvęs grifas ją laiko, kaip draugę... Kaip ankščiau ji šito nepastebėjo?
   -Manau, geriau bus, jei mes jus paliksim toliau tyrinėti Jungtinę Karalystę,-nežymiai šyptelėjo,-buvo smagu pasimatyti,-dar kartą apdovanojo mažąją grifukę šypsena. Trumpam žvilgtelėjusi į Matthew šyptelėjo ir šiam, o tuomet leidusi laisvos rankos delnui įslįsti į laisvąjį ministro pasisuko eiti parko takeliu. Vos po kelių akimirkų jiedu dingo iš jų akiračio.
Tą naktį, kai pasaulis maišėsi mums už akių, likimas ateitį piešė.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #100 Prieš 3 metus »
Išvydusi dar vieną Davinos šypseną Deoiridh tik gūžtelėjo. Nepaisant to, kad ji atrodė maloni mergina, faktas, kad Matthew dėl jos dabar kankinsis, privertė grifiukę atšalti. Galbūt būtų pasitikėjusi šia ispane. Norėjosi tikėti, kad būtų buvę galima mergaitiškai pasišnekėti. Bet va šitas Klaudas... Deoiridh reikėjo iš paskutiniųjų stengtis, kad neapdovanoto vyruko neapykantos kupinu žvilgsniu. Galvoje sušmėžavo mintis apie tai, kad ji nežino, kaip viskas buvo. Bet Matthew svaigo dėl šitos merginos. O Klaudas ją nušvilpė tiesiai herbologui iš panosės. Būtent tokią išvadą priėjo mergaitė. Ir tai neleido jausti bent kiek šiltesnių jausmų. Vis dėlto būtų įdomu su ja susipažinti be Klaudo nutarė rudaplaukė, tačiau garsiai nieko nepasakė.
Nebuvo mėgstamiausias dalykas? O gal tiesiog esi kvailys, nevertas nei herbologijos, nei Davinos išgirdusi jaunesniojo vyriško žodžius širdo Deoiridh. Nepaisant to, kad ir pati nemėgo Matthew dėstyto dalyko, jautėsi geriau, kai galėjo dar ir dėl šito pykti ant Klaudo.
Eilinė Davinos šypsena suerzino grifiukę. Tuo labiau, kad po jos sekę žodžiai aiškiai pasakė, kad jiedu čia yra nereikalingi. Deoiridh nesuprato, ar Davina žino apie Matthew jausmus. Bet tikriausiai labai norėjosi pabūti vienai su savo Klaudu, o ne bandyti megzti pokalbį su senu profesoriumi ir... Kas šiuo atveju buvo ji? Buvo smagu pasimatyti? Kurgi ne nepatikėjo draugiškais ispanės žodžiais mergaitė. Jeigu jai išties būtų buvę smagu, kam reikėtų taip demonstratyviai rodyti meilę Klaudui? Pro Deoiridh akis nepraslydo susikabinusios poros rankos. Mergaitė spėjo, kad ir Matthew tai pastebėjo. O jam tai turėjo būti daug skaudžiau negu jai. Škotė pakėlė akis į juodaplaukį ir klausiamai kilstelėjo antakius: ar ir jiedu dabar kuo skubiau nešdinsis iš šios liūdnos vietos?
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #101 Prieš 3 metus »
Tiesą sakant, Matthew visiškai nenustebo išgirdęs, kad herbologija nebuvo mėgstamiausias Klaudo dalykas. Jeigu jiems abiems patinka ta pati mergina, nereiškia, kad ir mokomieji dalykai turi patikti tie patys... Bet štai išgirdęs komentarą apie Grifų Gūžtą Matthew susiraukė. Tai skambėjo labai... Dirbtinai? Herbologas įdėmiau nužvelgė Davinos... Žmogus kaip žmogus, neatrodė kuo nors ypatingas. Vis dėlto kažkuo jis buvusiam profesoriui užkliuvo. Negi tik dėl to, kad patiko Davinai? Ne, čia turėjo būti kažkas daugiau.
Ispanės žodžiai sutrikdė buvusį profesorių: jis ir taip planavo grįžti į Hogvartsą, tik kol kas nieko Deoiridh nesakė. O štai Davina pasiūlė būtent tai... Vis dėlto, ko gero, tai tebuvo pasiteisinimas prieš save. Gerokai labiau Matthew trikdė nuolatinė Davinos šypsena, į kurią jis būtų galėjęs žiūrėti valandų valandas.
Klaudas kaip koks idiotas įsigudrino sulaužyti savo ledų porciją, tačiau susidarė įspūdis, kad tai kažkodėl labai nuliūdino Daviną. Labiausiai norėjosi trenkti jam į dantis, tačiau Matthew susilaikė. Dar betrūko kaip mažvaikiui pradėti muštis! Geriau patylėti...
Tiesą sakant, visa situacija buvo kuo toliau, tuo bjauresnė. Ir tą, atrodo, jautė visi keturi. Į Klaudo repliką apie Niujorką Matthew nutarė nekreipti dėmesio: jis tikrai buvo kažkoks įtartinas, tad tai tikriausiai tebuvo bandymas nukreipti dėmesį. Nuo kažko. Tiek jau to, nenori nereikia. Nors nieko blogo jai nepadaryčiau...
Akivaizdu, kad Davinai nebuvo jauku būti ir su Matthew (tuo labiau, kad čia dar ir buvo visiškai neaiški Deoiridh!), ir su Klaudu. Kaip kitaip galima paaiškinti tokį staigų pasprukimą? Nepaisant to, kad mergina dar kartą apdovanojo grifiukę šypsena ir sugebėjo šyptelėti netgi jam, Matthew jautė baisų kartėlį. Nespėjo nieko pasakyti, kai pora staiga dingo. Herbologas jautė Deoiridh žvilgsnį, tačiau nenorėjo susidurti su jos akimis. Bene pirmą kartą jis buvo tas, kuris kažką slėpė.
- Eime, - kuo žvaliau pratarė jis, nors viduje jautė milžinišką skausmą. Tik žengęs kelis žingsnius į priešingą pusę nei nuėjo Davina (herbologas specialiai net mintyse nebeminėjo Klaudo vardo), Matthew susiprato: o juk ji tikriausiai palaikė grifiukę jo dukra! Norėjosi atsisukti ir pasileisti paskui merginą, tačiau juodaplaukis suprato: tai nieko nepakeis. Tad tiesiog atsiduso ir lėtai nužingsniavo takeliu tolyn.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #102 Prieš 4 savaites »
Jie su broliu išėjo iš Dori ir Alano namų. Pabuvo ten neilgai, visai neilgai. Auriui nelabai patiko būti tokioje tolybėje nuo namų. Jam vis atrodydavo, kad grįžęs namo vėl gali rasti tuščią Eion kambarį.
Namo dar neėjo. Dar norėjo kai ką padaryti. Taigi patraukė į parką. Tik kitą, ne tą, kuriame Timį užpuolė kažkokie vaikigaliai.
Vaikas jo paprašė visai neseniai padėti sukurti amuletą Melindai. Tas prašymas labai, labai Aurį pradžiugino ir tas tikrai buvo aiškiai matyti. Kai brolis nedrąsiai išdėstė tą prašymą Senkleris jam šypsojosi ir patvirtino, kad aišku, jog jie tikrai galės tai ir padaryti. Žodžiu, kad ir nerimavo drožė į tą parką pakylėtos nuotaikos.
- Įsivaizduoji, čia teka mėlynos spalvos upelis. - Pasakė jiems įėjus į parką. Tas, kad ir atrodė vos vos apleistas vis tiek kažkuo žavėjo. Jauki vieta ir tiek.
- Ar nori ledų? Ar iškart eisime gaminti amuleto? - Paklausė.

Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #103 Prieš 3 savaites »
Timotis nebuvo labai patenkintas apsilankymu pas Ameliją ir Arielę. Darželyje jų abiejų šalindavosi. Jam nepatiko dvynukės. Mažylės nenustygdavo vietoje, triukšmaudavo, neišeidavo suprasti, ką jos sako. Todėl berniukas apsidžiaugė, kai jie su dideliu broliu išėjo. Nors, tiesa, tuose namuose buvo daug gyvūnų, o tai šešiamečiui atrodė įdomu. Narvelyje jis pats nešėsi Baksį.
Nuo pat vasario mėnesio Timotis galvojo ir galvojo apie mamuletą, kurį norėjo padaryti Melindai, tačiau vis dėlto nepasakė apie tai nei broliui Eion, nei Henrikui. Galiausiai prieš kelias dienas išdrįso prasitarti pačiam Auriui. Tai stebino vaiką. Jis tikrai nemanė, kad kada nors paprašys didelio brolio panašaus dalyko.
Bet dabar viskas buvo šiek tiek kitaip. Timotis jautė vis mažiau baimės. Ir dar ėmė jausti, kad nebūtinai turi paklusti. Ne, jis tikrai neketino rodyti kokio nors nepasitenkinimo ar, juolab, priešintis. Bet ne viską privalėjo daryti, ko norėjo didelis Auris arba kiti suaugę. Taip sakė Fredis. Taigi, Timotis dažnai darželyje trankydavo sieną kumščiu ir jam visai nerūpėjo tai, jog Sakura bei kitų grupių auklėtojos sakydavo to nedaryti, vietoj to siūlydavo trepsėti kojomis.
Broliui prabilus Timotis pažvelgė į upelį. Jis išties buvo skaidresnis, gražesnis už kitus raudonplaukio matytus vandens telkinius. Berniukas linktelėjo, nors nebuvo tikras, ar Auris tai pastebėjo.
- Mamuleto, - atsakė Timotis. - Nebent tu norėtum ledų, - pridūrė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 savaites sukūrė Timotis Senkleris »

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Ats: Mėlynasis parkas
« Atsakymas #104 Prieš 3 savaites »
- Gerai, einam gaminti Amuleto. - Žodis mamuletas skambėjo labai mielai. Gal reiktų jį pataisyti? Bet gal ne dabar.
Auris patiesė pledą upelio pakrantėje ir atsisėdo. Iš kuprinės išsiėmė knygelę sėkmės amuletai. Prie kiekvieno iš jų buvo paveikslėlis. Knygelę ištiesė vaikui.
- Melinda tavo draugė, taigi, pirma išrink jai amuletą tokį, koks tau atrodo gražiausias. Jų čia yra visokių formų. Pavartyk knygutę ir išsirink kokio norėtum. - Visi jie vienaip ar kitaip turėjo panašų efektą. Bet svarbu buvo ir tai,kad žmogus dovanojantis tokį daiktelį turėjo ir išrinkti koks jis konkrečiai turi būti. Amuleto gamyboje buvo svarbus dalykas, kad žmogus duosiantis kitam jį turi ir įdėti į gamybą daugiausiai darbo. Auris užkerės jį taip. Bet Timotis turėjo atlikti kitus dalykus.