0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Tiltelis
« Prieš 14 metus »
Mažas, medinis, kur ne kur aprištas storom virvėm kiurksojo ant kranto, eidamas tolyn ežeru ir staiga sustodamas lyg nukirstas milžinišku kirviu. Per vėją jis vaitojo, nes buvo ne jauniklis. Linguodamas kartu su medžiais, tiltas leido savo siūrias dienas vienas, kol ant jo kartais ateidavo kokia porelė meiliai paburkuoti.
Jei jis būtų žmogus, tikriausiai mums jo gailėtų. Bet jau kadangi, tai tebuo tik daiktas, kurie naudojamės, tai mums net į galvą neateitų paklausti ko nors šio liūdno senio. Kažin, ar jis atsakytų. Šiaip, galvojam "o kam tas tiltas?", tačiau jei vieną dieną jis sugriūtų, aiškiai matytumėm, jog kažko trūksta. Taip visada buvo ir bus, nieko nepakeisi.
Rasa jau užklojo savo šaltas, žvarbias rankas ant medinuko. Glausdama jį prie savęs, šnabždėjo meilius žodžius, nors kai saulė patekėdavo, ji išgaruodovo, lyg niekad nebuvusi. Štai ir vėl jis vieną stovi, laukia, kol kas ateis, ir nepasakys, neužkalbins. Jis tėra daiktas, skirtas juo vaikščioti, sėdėti ar gulėti. Daug istorijų papasakotų, jei tik įstengtų kalbėti. Bet to nebus, o gal taip ir geriau.
Still no.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tiltelis
« Atsakymas #1 Prieš 14 metus »
Diena buvo kaip visos, niekuo neišsiskirianti. Saulė danguje, debesų atspindžiai ežere.. Kairi ramiai ėjo link tiltelio. Rankos sukištos į džinsų kišenes, vienoje iš jų,galinėje, kyšojo fleita. Vėjas kedeno jos ugninius plaukus, kaip visada surištus į uodegą. Žiūrėdama sau po kojomis ir apie kažką galvodama mergina užlipo ant tiltelio ir nuėjo iki jo galo. Atrodė,kad taip ir nesustos, ims ir žengs žingsnį link skaidriosios bedugnės, bet ji sustojo taip staiga, kad net pati nustebo. Pakėlusi akis apžvelgė ežerą, giliai įkvėpė ir išsitraukusi fleitą atsisėdo. Jautri nata nuskambėjo ore ir ištirpo tarsi ankstyva snaigė. Pūstelėjus smarkiau pasigirdo melodija. Ji lyg palaidas rausvas kaspinas keliamas vėjo, tai kilo į dangų,tai leidosi į ežero gelmes. Aplinkui buvo mirtina tyla. Net laikas sustojo, dievai sukluso. O pirštai judėjo taip pat tyliai ir ritmiškai. Staigus vėjo šuoras atnešė vos girdimą varpelių skambėjimą. Medžių lapai sušnarėjo, lyg ir prašneko, o ežero paviršių sujudino kažkieno nematoma ranka. Kairi juto, kad magija kibirkščiuoja aplink ją ir atsidavusi aplinkai, pasidavė harmonijai ir paskendo peizaže. Po kurio laiko Kairi nustojo groti, nes maršą perėmė skrandis. Susiraukė supratusi, kad jau ilgą laiką nevalgė, todėl tuoj pat pašoko ir nuėjo į pilį. Diena kaip visos: saulė danguje, debesų atspindžiai ežere...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 14 metus sukūrė Kairi Himura »

*

kristo

Re: Tiltelis
« Atsakymas #2 Prieš 14 metus »
Eidamas pakrante Kristianas pamatė tiltelį. Aplinkui žmonių nebuvo, o to jam reikejo. Jis nuzingsniavo iki pat tiltelio galo ir atsisėdo ant lentų nuleides kojas per kraštą. Pedos beveik sieke vandenį, bet nešlapo. Aksomine dezute pasidėjo šalia. Uzsigalvojes jis spoksojo i vandeni, kol i tiltelio atramas besitaskantis vanduo suformavo berniuko mintyse ritma. Po truputį jo galvoje ėmė atsirasti natos. Lygiia taip užsisvajojes jis igudusiu judesiu atidare juodo aksomo dežute ir ištraukę blizgančią fleitą.
Paežere nuskriejo pirmieji švelnus instrumento garsai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė David Lockwood »

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tiltelis
« Atsakymas #3 Prieš 14 metus »
Kairi ir vėl grįžo prie ežero. Mintys skraidė tarsi įkyrūs kraujasiurbiai aplink jos galvą ir grifiukė jautėsi išsiblaškiusi ir suirzusi. Tačiau vanduo ją ramina. Taip...vanduo visada buvo jos draugas. Niekada neišduoda, išklauso, šiltai priima. Tačiau kodėl ji jo visgi bijo? Kairi sukryžiavo rankas ir susigūžė. Šaltas vėjelis pūstelėjo tiesiai į kaklą ir ugnies raudonumo plaukai nesugebėjo jos sušildyti. Staiga pro minčių bangą prasiveržė paukštelis. Regis tai buvo kanarėlė, tokia skaisčiai geltona. Jos giesmė sustabdė chaosą grifiukės galvoje ir ji atsipeikėjo prie pat tiltelio. Jo gale sėdėjo vaikinukas ir grojo fleita. Kairi siela nusišypsojo,tačiau jos veidas liko šaltai akmeninis. Mergina priėjo, atsisėdo už metro ir tyliai pritarė švilpaudama. Štai kur minčių atsikratymas...

*

kristo

Re: Tiltelis
« Atsakymas #4 Prieš 14 metus »
Melodija sklindanti iš fleitos nuolat keitėsi. Kristianas kaip buvo pratęs įsijautė į muzika. Tik po kiek laiko jo išlavėjusi ausis pagavo kitokius garsus. Švilpčiojimą. Begrodamas berniuaks pasisuko ir pamatė mergaitę sėdinčią netoli nuo jo. Fleita siaubingai sucypė ir vos neikrito i vandeni, nes berniukas kruptelejes ja paleido, bet paskutinę akimirka pagavo. Jis visas užraudo ir įsispoksojo į vandeni stipriai spausdamas instrumenta prie saves.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tiltelis
« Atsakymas #5 Prieš 14 metus »
Muzika staiga nutilo. Kairi tarsi iš transo pabudo. Čaižus garsas nusmelkė smegenis ir ji suraukė veidą. Kas per velnias? Atsisukusi pamatė, kad vaikinukas nustojo groti ir dabar sėdi įsitempęs kaip styga.  Kurį laiką grifiukė negalėjo atitraukti akių nuo fleitininko nugaros. Tiesiog sėdėjo ir be tikslo spoksojo. Tuomet lėtai sumirksėjo ir tylutėliai atsikrenkštė. Ar bent jai atrodė,kad tai bus tylutėliai. Krenkštelėjimas skambėjo taip pat veriančiai,kaip paskutinė fleitos nata. Kairi sustingo, tačiau nejauki tyla išsiviepusi badė jai krutinę.
- Am... - stengėsi sugalvoti ką pasakyti. - Atleisk,jei sutrukdžiau ar kaip kitaip paveikiau tavo meditaciją. - Pradžia rodėsi nebloga. - Mano vardas Kairi. Tik prisėdau šalia pamąstyti. Matai, aš irgi groju fleita.
Mergina nutilo ir jai pasirodė,kad tyla tapo nebe tokia jau nejauki.

*

kristo

Re: Tiltelis
« Atsakymas #6 Prieš 14 metus »
Nijodamas net pajudėti berniukas išgirdo mergaite šnekant. Jis dar apsidairė ar ji kreipiasi tikrai į ji. Galiausiai vel i ja atsisukes pralemeno:
- Fleita... Čia aš... Sedžiu... Ne, groju...,- Jis dar labiau paraudo, ko lgaliausiai susivoke kokais nesamoens sneka,- Kristianas.
Kažkaip neaiskiai uzbaige. Vel tyla. Jis paeme aksomo dezute ir idejo i ja fleita. Sedejo nuleides galva neapsispresdamas ar atsistoti ir nueiti ( Bek, reke smegenis) ar pabandyti ko nors paklausti. Galiausiai akies krasteliu zvilgtelejes ar ji tebesedi, tačiau vėl atkakliai ziūrėdamas i vandeni ištare:
- Tu čia mokais?
Tik paklausęs berniukas mintyse save isvadino visokiais zodziais, juk ir taip aisku, kad mokos.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tiltelis
« Atsakymas #7 Prieš 14 metus »
Kristianas... nusišypsojo Kairi. Vaikinukas išties buvo labai drovus. O dabar sėdėjo lyg ant adatų. Grifiukė pastebėjo, kad jam taip ir knieti pasipustyti padus. Deja, ją labai sudomino ši būtybė, todėl net nesiruošė palikti jo vieno. Kaip bebūtų keista, tačiau Kristianas atsakė į jos bandymą užmegzti pokalbį.
- Taip, aš čia mokausi. Ar mokysiuosi,teisingiau tariant. Regis tu irgi, - trumpai šyptelėjo Kairi. - Kokiam koledžui tu priklausai? Galbūt mokysimės kartu. Beje, labai gražiai groji. Matosi turi talentą tam.  O ir fleita tavo - meistro darbas. Man išties malonu susipažinti.
Merginą apgaubė šiluma. Niekas iš jos pažįstamų negrojo instrumentais, todėl fleitą ji laikė tarsi paslaptį. Dabar atsirado kažkas, su kuriuo galima ta mažyte paslaptimi pasidalinti. Nors vaikinukas buvo drovus, bet matėsi geros širdies. Juo buvo galima pasitikėti.

*

kristo

Re: Tiltelis
« Atsakymas #8 Prieš 14 metus »
Berniukas prisiverte nusišypsoti.
- Mokaus... Aš patekau į švilpynę,- Jis paėmė dėžutę kurioje buvo brangiausias daiktas. Mergaite ji pagyre. Jį pagyrė... Kad gražiai groja. Kristianas prisiminė kaip kadais klausė tėvo ar galėtų mokytis groti kuo nors. Tai nevyriška. Toks buvo atsakymas. O dabar kažkam patiko,- Ačiū.
Pats sau netikėtai jis nusišypsojo. Baimė rodos kažkur pradingo, ar bent jau sumažėjo.
- Man irgi malonu susipažinti. O kokiam koledžui tu priklausai?
Kristianas atsisuko, dabar jis nebesedejo nugara. Nors buvo nedrasu, bet kalbeti atsukus nugara jam atrode nemandagu.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tiltelis
« Atsakymas #9 Prieš 14 metus »
Vaikinukas šypsojosi. Šypsotis privertė ir Himurą, nors tai buvo jai nebūdinga. Jis atsisuko ir regis jautėsi žymiai laisviau. Kairi matė,kaip jis palietė dėklą ir kaip neįvardinamų jausmų banga perliejo jo veidą. Turbūt ji jam labai brangi, daug reiškia..
- Aš iš Grifų Gūžtos. Tiesą sakant tikėjausi patekti visai kitur... Bet nesakau,kad nesidžiaugiu. Tai šaunu. Netgi smagu. Dabar mano plaukai derinasi prie koledžo vėliavų, - tarė ji ir nusijuokė skaidriu juoku. - Iš tiesų už viską laukiu kvidičo. Ach, tai mano aistra. Tai visiškai priešingas jausmas fleitos grojimui. Muzika, tai meditacija, harmonija, o kvidičas - adrenalino ir svaiginančio greičio derinys. Būdama namie dažnai skraidydavau, - pasakojo Kairi žiūrėdama kažkur virš medžių anapus ežero. Ji visai užmiršo,kad turi pašnekovą.
- O, atleisk. O kaip tau čia, patinka? Nepasiilgsti tarkim..namų? - pasidomėjo Kristiano, švelniai nuleisdama žvilgsnį link jo akių.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Tiltelis
« Atsakymas #10 Prieš 14 metus »
Miriana artėjo prie ežero tiltelio. Ten ji jau pamažu įžiūrėjo dvi figūras - merginą ir vaikiną. Kertu lažybų, kad ten sėdi Kairi, tačiau su kuo?.. Turbūt jau naujų draugų susirado, o gal netgi simpatiją... Miriana jau žengė tilteliu. Prisiartinusi prie mokinių, ji pasisveikino.
- Sveika Kairi, sveikas...- tuomet Miriana užbaigė sakinį nukreipusi žvilgsnį į vaikiną. Taigi, jis švilpis. Gražūs rudi plaukai... Turbūt ramus vaikis. Neatrodo, jog mėgtų būti beprotis. Tuomet Miriana tyliai sukikeno, ir laukė, kol vaikinas prisistatys.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tiltelis
« Atsakymas #11 Prieš 14 metus »
Kristianas dar nieko nepasakė,kai Kairi išgirdo kažką ateinant. Atsisukusi pamatė Mirianą, su kuria dar šiandien plepėjo prie koledžo stalo. Ji pasisveikino ir kreipėsi į vaikinuką, bet Kairi užbėgo už akių.
- Sveika! Kokie vėjai tave atnešė čia?
Kairi vos šypsojosi, tačiau nebuvo suirzusi,kad atėjo dar vienas pašnekovas. Kristianui būtų neprošal pabendrauti su daugiau žmonių. Ji maloniai rankos mostu pademonstravo,kad gali prisėsti šalia.
- Gal netyčiom atsinešei riešutų sviesto? - dar paklausė,tačiau žinojo,kad ne. Be jos Hogvartste nėra taip pamišusio dėl riešutų sviesto.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Tiltelis
« Atsakymas #12 Prieš 14 metus »
Miriana nesulaukusi atsakymo iš vaikinuko, atsisėdo ant tiltelio. Išgirdusi, kad Kairi, jos paklausė, suskubo atsakyti:
- Tiesiog nebuvo kas veikti,- šyptelėjo. Išgirdusi, kad gal atsinešė riešutų sviesto, Miriana atsakė:
- Dėje - ne. Mąsčiau, gal ir paimti, tačiau dar turėjau nueiti į koledžą, tad nebuvo kada,- šyptelėjo. Tuomet Miriana dirstelėjo į vaikinuką. - Ko jis toks nekalbus? - paklausė Kairi.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Tiltelis
« Atsakymas #13 Prieš 14 metus »
Taip ir žinojau.. Niekam nereikia to riešutų sviesto.. Kairi susiraukė ir užvertė galvą į dangų. Kaip ir prieš tai,kai čia lankėsi, dangus buvo giedras su keliais pasiklydusiais debesimis. Tarsi tingūs katinai, jie slenka dangumi lengvai. Jei nestumtels jų pietys, taip jie niekur nenuskris...
- Jis kalbus, tik su nepažįstamais šaltai bendrauja, - atsakė Kairi ir viduje šyptelėjo. Tai nevisai buvo tiesa, tačiau juk nesakysi pirmam sutiktam, kad jis drovus vaikinas. - Jo vardas Kristianas. Tau reikėtų išgirsti kaip jis groja fleita. Tiesiog velos daina. Norėčiau kada nors su tavimi pagroti, - tarė Kristianui nuleidusi galvą. Tuomet pasirėmė ant rankų, atsilošė ir ėmė mėgautis saulės spinduliais.
- Tiesa, aš dar nebuvau mūsų miegamajame. Kaip jis atrodo? - užsimerkusi kreipėsi į Mirianą.

*

Neprisijungęs Beatrice Mae Peck

  • VII kursas
  • *
  • 604
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
    • YOUSHOULDBURN
Re: Tiltelis
« Atsakymas #14 Prieš 14 metus »
- Labai šaunus. Daiktai savo vietose, aplink daug lovų, kad tilptume visos, kelios vėliavėlės su Grifų Gūžtos herbu ir dar daug kas,- šyptelėjo Miriana. Gražus to vaikino vardas - Kristianas. Spėju, kad Kairi jau įsižiūrėjo į jį. Tikras gražuolis... Tuomet Miriana atsilošė į saulę, norėdama įdegti.
- Kairi, gal paskui norėsi nueiti į Kiauliasodį? Būtų linksma pasižmonėti,- tai pasakiusi Miriana sukikeno ir nuvertė susitaršiusius plaukus už nugaros.