0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Mareilė Khaning

  • I kursas
  • *
  • 12
  • Taškai:
  • Arbatai visada tinkamas laikas *-*
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #15 Prieš 7 metus »
Tikrai tylioji menė,- mąstė Mareilė sužinojusi iš draugės kaip patekti į Tyliąją menė ir dabar čia atėjusi. Jos čia buvo susitarusios susitikti puse dešimtos. Varniukė atėjo anksčiau. Norėjo apsižvalgyti, patyrinėti menę. Bet kadangi Mareilė nieko įdomaus nepastebėjo atsisėdo ant palangės ir išsitraukusi šiandien pirktus sausainiukus su vyšnių įdaru, o prie jų moliūgų sulčių žvelgė pro menės langą. Langas buvo labai didelis ir platus. Gal todėl, kad menė didelė, langas tik vienas. Pro jį matėsi labai gražus vaizdas. Net pro Mareilės taip pamėgtos varpinės balkoną nepamatytum tokio gražumo. Khaning užsisvajojo. Bet ne už ilgo išgirdo atsidarant durims. Ir taip. Į menę įžygiavo Mareilės draugė grifiukė.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #16 Prieš 7 metus »
Atsibeldusi į menę, jau nuo seno minimą kartu su visais "tyli" sinonimais, mergina apsidairė aplinkui - varnanagės regėti dar nebuvo ir ji galėjo kiek pasiilsėti. Išsiuntusi lapelį su prierašu apie tai, kaip visai mielai atliktų transfigūracijos užduotį drauge, jinai neitin tikėjosi sulaukti draugės pasirodant, vis rodės, taip seniai ją matė.. o gal ir ne? Net neišėjo prisiminti, na, ką čia padarysi, dabar bus susitikimas, gal bus ir kokia nors jo reikšmė.
Menėje mėtėsi visokeriausio tipo ir dydžio daiktai - vien pirmą kartą užklydusi tą suvokė klastuolė, dėl ko čia ir pasiūlė pabūti susitikimo vietą, tą paminėdama savame lapuke. Žinoma, nebent Margo čia, kaip vieta, kažkuo neįtiko..? Tyliai atsidususi mergina kelis kartus lengvai plekštelėjo į savo skruostus, vis jai buvo pats laikas susiimti. Vėl pradėti bendrauti, vėl būti aktyviai, žinoma, tai buvo būtinos veiklos, kurias jai toliau reikėjo atlikinėti.. Koks skirtumas, kad klastuolės kasdieninė sunkiausia užduotis buvo kėlimasis iš lovos, ir ne vien dėl tinginystės, o dėl tos stingdančios nevilties, kuriai apėmus kūną nė nepasijudinsi.
Nebuvo verta apie tai galvoti - tikrai nebuvo, ir tą suvokė pati mergina. Koks gi skirtumas, galų gale, ateik, pabendrauk, atlik. Bus ir proga kitiems priminti, kad egzistuoji, ir uždirbti koledžui taškų.
Išsitraukusi iš kažkurio drabužio sluoksnio medinę lazdelę, jau turinčią įbrėžimų ir kitų negražybių, mergina tylomis ją pavartė rankoje, kol lūpose tyliai skambėjo pamokoje išmoktas burtas.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #17 Prieš 7 metus »
 Kaip šventės, taip vis nauja Margo. Prisimenat trečio kurso Helauvina? Aha, tą, kai varnė paragavo moliūginio pyragėlio ir jis pasirodė visai neskanus. (Vos prisiminusi jų skonį mergina nusipurto.) O jį numalšinti nusprendė pirmu pasitaikiusiu gėrimu. Ir ba dam tss gėrimas pasitaikė kaip tik nuo septintakursių stalo, o ten jau savaime suprantama, kad neapsieita vien su vyšnių kompotu. Ir nebijokite, nepamiršau, kad kaip tik tada (kada net nežinau, ji pati irgi nežino) raudonakė prisipažino esanti didžiausia Kotos fanė. Smagu, ką?
 Bet dabar Kalėdos, o ir kursas ketvirtas. Viskas kas liko - tai namų darbai  iš pamokos į kurią Margo nusprendė nenueiti (apsimeskime, kad tada siautė kokia nors liga, kuriai Margo jautė silpnybę).
 Po visų prisiminimų ir šiaip, grįžkime prie to, kad Margo tiesiog įšuoliavo į Tyliąją menę, kur, pasirodo, jos jau laukė klastuolė. Ya kno, egzai ir visa kita. O nesirodyti mokytojai, kurios pamokoj nebuvai - gili tradicija.
 -Ooo, mano brangutė, Winx'ių triusikų klubo viceprezidentė jau laukia! - nė pati nesuvokdama, ką vaidina, saldžiai sučiauškėjo ir tuojau pašveitė kuprinę su knygomis kažkur netoli draugės kojų.
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #18 Prieš 7 metus »
Išgirdo tylius žingsniuos, kuriuos sekė ne toks tylus kuprinės numetimas jai vos vos ne ant kojų - pusę lūpų šyptelėjusi mergina atsistojo priešais varnę, kuri atrodė, kad eina motinoms baisų  maištavimo amžių.
-O prezidentė kaip ir pridera vėluoja,- laimingai užtraukė, ranką permesdama per varnės kaklą, koją dramatiškai pakeldama į viršų it kažkur kareiviškai žygiuodama. Nebesuvaldžiusi juoko - ak, rodos, taip seniai galėjo kažkokia tokią durnystę krėsti, o dar seniau garsiai reikšti tokias bukas mintis, ar taip bukai elgtis - Junko paleido bendrakursę ir krestelėjo ant grindų, kiek stipriau užsigaudama pasturgalį, bet tą tvinksintį skausmą ignoruodama.
Lazdele pamosikavo rankoje, kartu ir kojas perkryžiuodama į patogią sėdėjimui lotoso poziciją - nukreipusi galiuką į Margo kelias akimirkas rodos kažką svarstė, tik tada išsiviepusiu veidu ją nuleido.
-Taip seniai rodos bekvailiojom drauge. Taigi ta-taigi, kieno spalvą keisim pirma?- paplekšnojusi šalimais, kad Margo prisėstų (nes gi kam tos kėdės, stalai, atsirėmimai ir kiti niekučiai, kai yra šaltai ledinės grindys, nuo kurių valandas ištisas nebejausi pasturgalio?!) klastuolė džiaugsmingai blizgančiomis akimis aprėpė visą menės visumą dar kartą, tarsi ieškodama ko ypatingo, ko nors tokio, kas vėl būtų smagus nutikimas jų draugystės istorijoje - draugystė gi turėjo tęstis, ypač jeigu varnė prisiminė tokius senus, rodės, laikus, tad mergina galėjo ir toliau juokauti jų senaisiais aukso vertės prikolais,- Kokių nuo švenčių atlikusių Barbie apatinių netyčia kartu nepasičiupai drauge?
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #19 Prieš 7 metus »
 -Madingai. - dar pabrėžė, kai karingai nusiteikusi bičiulė vos nenurovė jos žemėn. Margo dar bandė prisiderinti prie šio ekstravagantiško ėjimo, bet pavyko tik kažkaip keistai užkryžiuoti linkstančias kojas ir vos nenusiversti, kartu nusitempiant ir Junko.
 Nežinia ar iš nenustovinčios vernės, ar šiaip, iš smagaus pasisveikinimo nuaidėjus juokui, kuris ketvirtakursei bene reiškė išsilaisvinimą, mergina iš dalies sekdama klastuolės pavyzdžiu, bet kartu ir vis dar neatgavusi pusiausvyros po tokio netikėto antpuolio įsitaisė ant plytelių, bet tuojau nuropojo link ką tik nedraugiškai numestos kuprinės.
 -Seniai... - linksmai iškvėpė, lyg koks tarpukario meilę prisiminęs senolis, dėl kurios visiškai nesigaili, kuisdamasi visokio "turto" pilname skyriuje. -O šiaip, tiesą sakant, nebuvau pamokoj. Kaip ten tie burtai veikia? - demosntratyviai truputį suraukusi antakius , ji jau dvejomis galūnėmis (tai buvo kojos (ir su batais, nes jai kitaip nei Lunai kojas gelia), jei kam įdomu. Margo vis gi nevaikšto rankomis, kad ir kaip įprastai tai atrodytų prisiminus visus jos nuotykius.) grįžo prie Jun ir vėl klestelėjo šalia. -Pirma pakartok, kas ten per velnias pamokoj buvo, nes iš vadovėlio instrukcijų ir mano komandos nieko gero nelauk. Esu beveik tikra, kad devyniais iš dešimties atvejų išsprogdinčiau bent pusę Hogvartso.
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #20 Prieš 7 metus »
-Net mano aprangos stilius madingesnis už tavo vėlavimą,- per dantį patraukė bičiulę, žinoma, tik juokais. Kaip keista, rodosi, taip greitai jos emocijos keitėsi ir prisitaikė prie to, kas vyko aplinkui - žinoma, dėl to tikriausiai ir dėkoti teko Nero, kuris it šviesos spindulys vėl įsiveržė jos gyveniman, sukuriant keistą dieną, kuri išmušė visus depresijų laikotarpius ir jų automatiškai nustatytus ėjimo laikus. Žinot, kaip pas Grinčą - 6 ryto vartymasis lovoje ir savo egzistencijos neigimas; 9 ryto atsikėlimas ir nevilties skrebučių suvalgymas; 11 ryto žiūrėjimas pro langą ir galvojimas, ar šokt vertėtų, ar pirma batutą apačioj pasistatyt..
-Naa,- nutęsė, pasikasydama skruostą, galvodama, ką čia dar pridurti. Realiai, kaip tokį lengvumą būtų reikėję paaiškinti tokiai linksmume įsisiūbavusiai personai? Pusiau gūžtelėjusi pečiais ji šį kartą realiai užsimojo  lazdelę, šį kart galiuką nukreipdama į Margo batus, kurie buvo viens prie kito šalia kuprinės, kas savotiškai gavosi didžiuliu ups,- Colorius. Va, matai, visa ir ateivių magija čia.
Gūžtelėjusi pečiais, mergina žiūrėjo į du naujus, geltonai neoninius daiktus menėje, jau ryškiai šviečiančius prie ir ant Margo.
-Kas blogai su susprogdinimu,- mirktelėjo vieną akį, argi tokie kartais nebuvo jų planai jau visame pirmame kurse? Jau ir sunkiai bepaminsi, kaip kur kas ir kada buvo,- Bet visa ir teorija, realiai. Ištari "Colorius", prieš akis įsivaizduoji spalvą, į kurią keisi ir BAM! PAM! KARAMB! Ir viskas, pamokoj drugelius vertėm,- kiek pavarčiusi rudas akis, it sakydama veiksmais, kad tikrai nieko sunkaus čia nėra, Junko ir vėl žvilgsnį įsmeigė į ryškų neoną, kuris puošė Margo, tik tada draugiškai ir toliau pašiepiamai išsiviepdama ir atstatydama lazdelę į priekį,- Bet žinai, ryškumas tau tinka, gal ką kitką nuspalvint dar?
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #21 Prieš 7 metus »
 -Be to, oi oi. Klasika nemiršta. - pavartė akis rankomis apglėbdama kelius ir atsilošdama tarsi sode supdamasi senomis, girgždančiomis, bet vis vien smagiomis supynėmis. -Klasika yra nuo žodžio klasė. - nusijuokė, bet menės vardą teršiantis garsas staigiai nutrūko ir ištirpo kažkur tarp žemės ir dangaus. Raudonos varnos akys išsiplėtė iki begalybės.
 -Ne. Ne ne ne! - vos juokdamasi, bet iš tiesų supykusi (čia. gi. batai) pakartojo. -Nereikia daugiau nieko spalvinti!
 Bet pyktis greitai dingo ir išsprogdintos akys gudriai prisimerkė bei prilipo prie Junko.
 -Ar šitaip? - kilstelėjusi antakį kiek piktdžiugiškai sukikeno užsimodama lazdele. -Colorius!
  Margo veidą nušvietė pasitenkinimas.
 -Ups, mėlyna tau nelabai. - demonstratyviai suraukė antakius "gailėdamasi". -Susprogdinimas yra gerai, bet gal būt ne tada, kai tai įvyksta netyčia. Žinai, jokio smagumo. Kitaip negu nudažyti geriausios draugės odą mėlynai.
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #22 Prieš 7 metus »
-Klasika - klasė šika?- pakėlė antakį, ir vėl nebevaldydama liežuvio. Ojoj, su Margo Margučiu, kaip pamėgo vadinti šią visad taip būna, buvo ir tikriausiai bus. Va, žiūrėkit, ir įsivaizduot pilnai ėjo, dvi senučiokės, į kokias Adidas šlepetes įsispyrusios sėdi ant suoliuko ir apsimeta nekaltos, kol be kelnių aplink lakstantys farai ieško kaltininkių ir dėl dingusių drapanų, ir dėl kokio nors pastato susprogdinimo. Ir dėl pavogtos fūros, kuri vežė tonas šokoladinių sausainių.
Tarsi buka būdama ji paspoksojo į Margo, į savo odą, vėl į Margo - tik tada prapliupo juoku, apžiūrinėdama labiau ateivišką primenančią odos spalvą.
-Colorius! Ateivis ir Simpsonų giminaitė, nuostabus dou,- išsiviepė, žiūrėdama į geltoną Margo odos spalvą, kuri, atsiprašant, labai šūdinai derinosi prie jos akių,- Susprogdinti daiktus yra faina tik tada, kai būna kur nors benzino papilta, žinai, didžiulis BUM, kad ir Hogvarto langus pradaužytų išdaužytų. Arba galim lėkt po koridorius ir spalvas visko keisti, žinai, nusidažom pačios kokia spalvele, kad neatpažintų, tada nuo sienų ir paveikslų pradedam, o baigiam atsitiktiniais mokiniais, kuriems teks vaikščioti raudonodžiams, it Saulė karštą vasaros dieną nepagailėjus būtų. O kaltę suverstume profesorei von Peach, gi tik namų darbą atlikinėjom.
Klastuolės veidą papuošė dar didesnė šypsena, rodos, nei klastingumas, nei planavimas iš pirmųjų kursų, kur dar priklausė jai ir jai vienai niekur nepranyko - ak, kaip gera buvo prisiminti tokias užmačias, planuotas ir ne, atliktas ir ne. 
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #23 Prieš 7 metus »
((Junko, tikiuosi, kad į adido tapkes su baltom kojinėmis spirsimės))

 -Neee! - jau nežinia kelintą kartą per šį trumpą laiką nusikvatojo, o klastuolės reakcija dėl naujos įdegio eros pradžios nė kiek nepadėjo nusiraminti jau dūstančiai ir už šonų susiėmusiai Margo.
 Už lango vėl ėmė kristi jau ir taip pakankamai (Margo akimis) (jos akimis sniego iš vis labai lengva padauginti) dideles pusnis dar labiau auginančios snaigės.
 -Fujjj..! Geltona prie sniego?! Na jau ne! Kas tau darosi su ta geltona? - nei velnio nenurimusi pasibjaurėjo, bet tai vis tiek atrodė pernelyg linksmai, kad primintų tikrą negatyvumą. -Paveikslai ir atsitiktiniai mokiniai palauks, Colorius!, pirma pasidžiauk savo violetinėmis sruogelėmis. Mano skonis anti-derinimui tiesiog nuostabus! - suplojo delnais toliau kikendama.
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #24 Prieš 7 metus »
((ofc ofc, dar kokį treningą ant viršaus ir semkes gliaudysim bei spjaudysim, va ir bobelkos jums))

Na, bent jau abiems merginoms buvo smagu - tars ir svarbiausia, argi ne? Paišdykaus, pakvatos, dar netyčiom sugalvos, kaip Hitlerį iš mirusių prikelti.. Žodžiu, grynas ir paprastai įprastas only girls things veikimas. Nes ko gi daugiau gyvenime reikėjo norėti? (Žinoma, į tai būtų galima atsakyti, bet tai tėra tik retorinis klausimas, kažkur tolimuose užkampiuose besklaidantis - atsakymų kaip "šokoladas" ir "vaniliniai ledai su nutella" rėkaut nereik.)
-Eiei, gi geltona su geltona būna dviguba geltona, geltona kvadratu, gi dvigubas siaubas,- jau rinkdama menės grindų dulkes ir kvatodama iš visos širdelės menkos jinai drebančia ranka pakėlė lazdelę, norėdama dar kaip pakvailioti su Margo išvaizda, bet jau nebeišėjo. Lazdelė nukrito, o mergina turėjo viena ranka braukyti juoko ašaras, tarsi upelis krentančias iš akių, o kita prisidengti burną, kad garsūs klykavimai nebūtų išgirsti kitų asmenų.
Gal ir geras penkias minutes truko, kol Junko galėjo bent jau atsitiesti ir pasigriebti savąją lazdelę, kai prieš akis švystelėjo ta siaubinga, siaubinga spalva. Tarsi įsižeidus, tarsi nustebinta jinai ištiesė ilgesnę sruogą, kitos rankos pirštu bakstelėdama į šią ir klausdama "tikrai? Tikra?!" vien žvilgsnio pagalba.
-Blemba, atrodau it koks scene vaikigalis, žinai, prakeiktieji amžiai, kur visur ėjo su juodi šešėliais ir siaubingas aprangos skoniais,- apžiūrinėdama Margo ir tarsi mislydama, kaip dar labiau sujaukti varnės išvaizdą pratarė, neužilgo sugalvodama ir kitos spalvos combo, kad jau geltona taip neįtiko,- Colorius, Colorius!
Du skirtingus kartus mostelėdama lazdele ir žiūrėdama, kaip bendrakursės antakiai nusidažo neonine žalia, o lūpos salotine spalvomis, Junko dar kartą pakliuvo į juoko priepuolio rankas, nebegalėdama savęs valdyti.
-Va, žiūrėk, ir Jeffree Star lūpdažių nebereikės, išgelbės nuo piniginės tuštumo magija mus.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #25 Prieš 7 metus »
 Margo pašnairuodama į bendrakursę vėl išspūtė akis.
 -Ką tu padarei?! - suklykė, suprasdama veiksmo beviltiškumą, bet vis tiek bandydama pažvelgti į tai ko pridirbo šalia lūžtanti mergina.
 Dar kelissyk pažvairavusi tai į tai ką plyšaujanti klastuolė, kaip koks Pablas Picaso vos prieš aimirką nuspalvino, tai į pačią didžiąją varnės išvaizdos dizainerę, ketvirtakursė eilinį kartą nuropojo, prie eilinio, bet kartais visai praverčiančio šlamšto prigrūstos kuprinės. Ne tiek jau daug joje pasikrapščiusi ir išsitraukusi veidrodėlį greitosiomis užmetė į jį akį... Ir vos margiausios informacijos prisisotinusios smegenys suvokė ką mato, pati mergina pašoko juoktis ne ką prasčiau už savo draugę.
 -O-siaube! - kapotai iškošė tarp trūkčiojančių įkvėpimų ir ašaras spaudžiančio juoko priepuolių. -Kažin kas atsitiktų, jei tokia nueičiau pietauti? O aš tikrai nueičiau! Gražiam žmogui viskas tinka. - pamaiviškai numojo ranka, bet ūmai jau voliojosi ant šaltų ir ne pačių švariausių plytelių mėgindama nuslopinti naujas garso bangas ir atsigauti po tokio staigaus ir ilgo juoko, užklupusio po tikrai netrumpo laiko tarpo. -Kad jau šitaip, tai colorius. - pakėlusi galvą nuo grindų, kad matytų kur taikytis, bet visu kitu kūnu neatsikeldama išsiuntė spalvų dozę atgal Junko.
 Gana ilgai, rimtu veidu ir, kas be ko, žvilgsniu spoksojusi į draugę, atsiduso ir lyg po ilgos bei pergalingos kovos išsitiesė visu ilgiu. Nesusilaikiusi ir pakartotinai žvilgtelėjusi į savo meno kūrinį, jau ramiau purkštelėjo.
 -Gal nori pažiūrėti? - kilstelėjo antakius pakreipdama priešingoje rankoje, nei lazdelė laikomą veidrodį. -Ta Nagini spalva kai kam tikrai gražiai tinka lūpoms, bet tavo dantims ne itin dera. - lėtai pakraipė galvą. Veiksmas tieiog prieštaravo greitakalbe beriamiems žodžiams. -Kad ir kokia klastuoliška būtų, kad ir kokia klastuolė tu būtum. Kad ir iki kaulų čiulpų. Gaaal tuomet... Pakeičiam į Sirius, Indigo vaike?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Margo Diuken »
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #26 Prieš 7 metus »
-Meną padariau, meną,- sunkiai sulaikydama kvatodamasi iššvokštė, karts nuo karto į Margo akies kampučiu dirstelėdama ir prapliupdama dar labiau,- Arba į pamoką, įsivaizduok, pas kokį rimtą profesorių taip..! Gailestis ima, kad Syberg'o nebėra, visi mokytojai geraširdžiai kažkokie, žinai? Arba pas Reinher nueikim ir jo antakių spalvą pakeiskim, sakysim, kad profesorė von Peach siuntė burtažodį išmokti ir panaudot kaip originaliai.
Ir toliau iš merginos lūpų tiesiog tryško nesąmoningos kalbos - žinoma, jos taip nepasielgtų, na, nebent kai jie miega ir nežiūri, ar tai paskutiniame kurse, kai nebūtų gaila būti išmestai iš Hogvartso, bet smagu buvo va tokių nesąmoningų šnekų pletkinimu užsiimti, ypač kai tokia reta proga pasitaiko šioms visoms išeiti viešumon.
Jau vos ausis pasiekus burtui, metamam vos ne šios pusę, klastuolė automatiškai sukikeno, norėdama pamatyti, kur Margo fantazija nunešė jas dabar - nesugebėdama nieko įžlibinti į ją atgręžtame veidrody, tarsi koks kirminas Junko atžliaužė arčiau Margo, krisdama tiesiai ant šios pilvo ir iš rankų pasigriebdama veidrodį - ir tik apie dantis komentarą teišgirdus nusprendė dirstelėti į šiuos, iškarto nuleisdama galvą taip, kad ši netyčiomis tėškėsi į šaltas plyteles.
-Tu palauk palauk, du aštuoniuoliktais tai bus toooks trendas, kad visi mane laikys jo sukūrėja, vis vienintelė taip vaikščiosiu,- prasišiepė, dar labiau apnuogindama siaubingos ir kažkuo vikšrus primenančios spalvos dantis - neleisdama varnei dar labiau šių keisti, ketvirtakursė pati lazdelės galu bakstelėjo į šios odą, dramatiškai išdainuodama burtą,- Coooo-loooo-rius~
Ta gražiąja, ne jau kažkieno gyvūnų apteršta sniego spalva nusidažė visi varnės plaukeliai, visi, išskyrus ant galvos ir jau pakeistų antakių esantys - balti rankų plaukai, baltos blakstienos, balti vos regimi ūsiukai ant veido..
-Sakyčiau, kad balta daug labiau derinas prie tavo akių, nu bet velnias, kai šlykščiai su geltona atrodo,- konstatavo faktą, tik tada dar labiau užsiropšdama ant varnės ir vadinamuoju pedo face į šią įsistebeilijo, dėl didesnio juoko ir antakius pakilnodama, ir dantis prašiepdama,- Patikrinam, ar tikrai visi plaukeliai balti patapo?
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #27 Prieš 7 metus »
 -Cha! Galėtume tiesiog pasakyti, kad von Peach paliepė. Dar suporuotume ir kaip tuose lėkštuose filmuose namų darbų nebeužduotų. - sukikeno. -Izanah?
  Pasvarsčiusi, kad būtų visai įdomu pamatyti, kaip tie du sutartų "netyčia" užsitrenkę šluotų sandėliuke, bet atidėjusi šį planą kiek vėlesniam laikui varnė vėl pratrūko:
 -Aštuon-IUO-liktais! Gali jau dabar plačiausiai šypsodamasi vaikščioti pilies koridoriais kaip tikra di-va!
 Susigrąžinusi iš užvirtusios Jun savo veidrodėlį Margo niūriai susiraukė.
 -Šito neturėjo pamatyti joks mirtingasis! - susierzinusi atsidūsėjo ir pasidėjo veidrodį prie šono. -Fuuuj! - neišlaikiusi savo tylaus, bet koncentruoto šlykštėjimosi paskutiniuoju "menu" suklykė ir atsilaisvinusia ranka plėšė į tiesiai virš jos pakibusį veidą, kartu atsisėsdama. -Oi, nosis nelūžo? - nuo tokio keršto kiek praskaidrėjusi nusijuokė pro piktdžiugiškai užriestus lūpų kampučius, kurie rėkte rėkė "finally!".
 -Nelūžo? Na, tai ir gerai. Kartais aš irgi galiu būti tikra bjaurybė. - nė nelaukusi atsakymo pasidžiaugė. - Bet mano fantazija, ką tik paprašė atostogų, o kadangi tau labai patinka geltona... Colorius. - nieko įspūdingiau nesumanydama varnė taip pat perdažė klastuolės šerius. ((ok, lol xdd)) Tik ryškiai geltonai. -O. Nuo kontrasto reikia net prisimerkti.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Margo Diuken »
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.

*

Neprisijungęs Celeste Victoria Lavenza

  • VII kursas
  • *
  • 624
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • YOU SHOULDN'T ANNOY A GIRL WITH AN AXE
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #28 Prieš 7 metus »
-Aš ir taip diva,- tarstelėjo, atmesdama blondiniškus šerius su įsimaišiusiomis violetinių plaukų sruogelėmis,- Tai aišku, arba Izanan.. Izahan..? Ir ką čia paistai, atrodom it tou-bū-laš duetas! Tik dar reik nakties vidury daineles užtraukt ir būsim dar kaip muzikinis duetas žinomos. Pavadinimas, tarkim, keistos divos? Spalvotos divos? Kaip-tu-pyyyp-atsiradai-mano-lovoje-trečią-pyyp-nakties divos?
Jau norėjo pašaipiai kelti antakį, kai pliauška į veidą atskrido, dar stipresnė negu muštukas į veidą per kvidičo rungtynes vožęs būtų. Mergina kiek nusirideno nuo Margo, smakru vėl dėdama į ledines plyteles - sunkiai pakilęs aukštyn veidas surūgusiai žiūrėjo į varne, tik tada delnu pasimasažavo nekaltas vietas, kurios atkentėjo daugiausiai. Tik tada pasikėlė ir visu kūnu vėl tėškėsi į varnę, rankomis apsikabindama jos kaklą ir prispausdama prie grindų - kaukolė tikriausiai ir nemenką smūgį į grindis gavo, o nuo Junko svorio visas oras turėjo kad ir ne savu noru spraustis laukan.
-Kerštingosios divos?- išsiviepusi pakėlė galvą prieš Margo, toliau neatsikratydama tos minties,- Na, bent klounai drauge būsim, kaži, kas jų fobiją turi čia? Eisim prigąsdint, gal koks Ed, žinai, įsivaizduok, kaip įsiveržtume, o jis į kelnes prišiktų.
Apžiūrinėdama naujos plaukelius ant rankų, per naujo ir vis dar naudodamasi Margo kaip pagalve ar žemesniosios lovos bunkeriu, mergina it galvodama lazdelės galiuku pabaksnojo sau į nosį, tada Margo, tada vėl sau, kol ir lūpos tyliai išspaudė burto pratarimą:
-Colorius, Colorius. Va, matai, klounai,- pasimaivė aplinkui, kai abiejų ketvirtakursių nosys buvo nudažytos ryškia raudona spalva.
“If an angelic being fell from the sky and tried to live in this world of ours, I think even they would commit many wrongs. I wonder what colors their purity would be dyed…”

*

Neprisijungęs Margo Diuken

  • VII kursas
  • *
  • 392
  • Taškai:
  • popsas užkniso juodai
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #29 Prieš 7 metus »
 -Auč?! - išspaudė bandydama atsisėsti ir ranka prilaikydama galvą, kad šioji nenušoktų nuo kaklo po tokio smūgio, bet vos pakilusi bejėgiškai vėl prisispaudė prie grindų. -Pridėtų iki žemės. - suinkštė, o gal purkštelėjo, nė pati nežino. Smegenims mat nelabai patiko vaidinti krepšinio kamuolį, kuris pristigo oro ir nė velnio neatšoko nuo grindų. (Šiaip, tai krepšinio kamuolius reikia naikinti arba bent jau atokiai laikyti nuo Margo, nes šie jaučia abipusę neapykantą.)
 -Klaunai... - kažkaip miglotai tarė. -Klounai-klonai-plonai-ponai... -O tu rupūžės pažastie! - švelniau negu praeitą kartą nustūmusi draugę pašoko, lyg nė nebūtų prieš keletą minučių prilipinta prie šalto akmens. -Kiek valandų?! - metė akį į ant spalvoto riešo tiksintį laikrodį. -Mandragoros serenada! Vėluoju! Kaip nusivalyti?! Man reikia, - kimšdama į kuprinę veidrodį iškvėpė. -Bėgti.
Dėkoju visiems savo draugams, bičiuliams ir bendraminčiams, kurių dėka čia praleidau nuostabų laiką. Ačiū visiems mane palaikiusiems, gyrusiems ir skaičiusiems mano rašliavą. Dėkoju visiems mane mylėjusiems ir kam buvau reikalinga. Jūs ir ši vieta mane labai pakeitėt. Ir tai gerai.
Kada nors papasakosiu apie jus visus savo vaikams.
Atsiprašau tų, kuriems lieku skolinga.
Tampu vaiduokliu, kokias buvo senbuviai, kai aš buvau šviežiena.
Su meile, Margo.