0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elizabeta Norten

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Tylioji menė
« Prieš 8 metus »
Tai buvo menė kuri keisdavo vietą kiekvieną kart pasikeitus nors vieno Hogvartso laiptelio vietai. Dėl šios priežasties į šią mene buvo sunku patekti. Bet ne tik dėl to į ją patekti buvo sunku. Jos durys buvo užslėptos ir pasimatydavo tik prilietus kitokį akmenį sienoje ir sušnibždėjus paslaptį. Akmuo su kiekvienu laiptų pasikeitimu buvo vis kitoks. Tad kaip jau supratote tyliosios menės buvo beveik neįmanomą surast. Tu apie jį sužinodavai arba iš savo šeimos, arba pamatydavai kaip į ją kas nors įeina. Dėl tokios slaptumo ji ir buvo praminta tyliają mene - nes joje balsai skambėdavo retai. Sakoma, kad ankščiau vaiduokliai naudoja šia mene kaip susirinkimų vietą. Bet įėjes į mene tu nežinai kur išeisi, tad ji tapo užmiršta net tarp vaiduoklių...

*

Neprisijungęs Elizabeta Norten

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #1 Prieš 8 metus »
Elizabeta po pamokų nusprendė patikrinti seną močiutės pasakojimą apie senają mene. Jos močiutė net sakė, kad atrado būda kaip nustatyti kur yra menė. Tiksliau burtus. Jie naudojami atskirti kitokį daiktą iš daugelio vienodų. Šį burtą reikėjo naudoti greitai, nes vos pasikeitūs akmenų vietai jie nebeveiks ir reikės pradėti viską iš naujo.
Pir pirus fojum plytos! pasakė varniukė ir pradėjo sekti šviesele. Jos močiutė puikiai išmokė jos šio burto, nors ir ji dar nebuvo gavusi laiško iš Hogvartso. Ji pradėjo bėgti mėlynos švieselės kriptimi. Ji vedė kol atsitrenkė į sieną. siena? Geriau isižiūrėjus ji pamatė maža violetine plytele. Ji atėjo prie jos. Prilietė tai kaip ir mokė močiutė ir sušnabždėjo:
- Mano tėvai nevertėliai. Kartais aš jų nekenčiu dėl pasirinkimo gyventi tarp žiobarų.- sušnabždėjo ji. Ir Betos nuostabai ir džiaugsmui prasivėrė siena. Kaip tik mažiukės dydžio. Ji šmurkštelėjo vidun ir apsidairė

*

Neprisijungęs Raven Elisabeth Evers

  • *
  • 70
  • Taškai:
  • "Why raven is like a writing desk?"
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #2 Prieš 8 metus »
Šviesiaplaukė, turbūt niekieno nepastebėta, vaikščiojo po koridorius. Rankutes buvo rūpestingai paslėpusi už nugaros. Bevaikščiodama staiga pamatė dar kažką. Nieko nelaukusi Raven nuskė paskui tą "Kažką". Tai buvo mergaitė. Maždaug jos amžiaus. Mergaitė sekė kažkokią švieselę. Ven irgi nusprendė ją pasekti. Netrukus Raven su mergaite vos neatsitrenkė į sieną. Netrukus Ven prisiminė, kad ta mergaitė yra taipogi iš Varno Nago. Ši atasidūrusi prie sienos nors ir nustebo, bet ne išsigando, o paspaudė kažkokią plytelę ir kažka sušnabždėjo. Netrukus ten atsivėrė anga pralįsti. Besislėpusi Ven netrukus išlindo ir taip pat nuėjo į vidų.
-Sveika,- tarstelėjo ir apsižvalgė. Nežinojo kas čia per vieta, todėl buvo truputi išsigandusi.

-Why did you build me to die maker?
-I didn't. I built you to live.
"Chappie"

*

Neprisijungęs Elizabeta Norten

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #3 Prieš 8 metus »
Elizabeta džiaugėsi, kad pavyko ismukti į mene iš pirmo karto. Ji apsižvalgė. Pamatė, kad tai didelė menė pilna knygų lenrynų, foteliukų ir stalų. Ant vieno stalo gulėjo kalnas užkandžių. Ant kito kalnas įvairių keistų daiktų. Kiekviename menės kampe buvo po židinį - kiekvienas vis kitokių spalvų. Vienas mėlynas, kitas raudonas. Dar geltonas ir žalias. Varniukė buvo pakerėta šio vaizdo. Ji būtu ir toliau taip žiūrėjusi jei ne kažkas jai už nugaros tyliai pasakytu "sveika". Elizabeta išsigando iš netikėtumo, bat atsisukusi pamatė savo bendraklase Raven. Ji buvo išsigandusi, bet tikriausiai menės, o ne iš po žemių išdygusio žmogeliuko.
- Ak labas. Manau dabar tai bus mūsų dviejų paslaptis. Tai yra tylioji menė. Man apie ją pasakojo močiutė. Bet tik sakė kaip ją surasti. Niekados nesakė kas joje yra. Gal nori apsižvalgyti kartu?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Elizabeta Norten »

*

Neprisijungęs Raven Elisabeth Evers

  • *
  • 70
  • Taškai:
  • "Why raven is like a writing desk?"
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #4 Prieš 8 metus »
Menėje nors ir tvyrojo užmaršos kvapas, bet buvo gan jauki. Visur buvo židiniai. Prie vieno iš jų nuėjo Ven. Jame degė mėlyna ugnis. Įdomu, ar aš galiu uždegti kitokios spalvos ugnį?- pagalvojo. Nusprendė šūkart nebandyti, nes šalia jos yra pašalinių. Išgirdusi kažką sakant Elizabetą, atsisuko.
-Žinoma, tebūnie mūsų paslaptis,- linktelėjo, baimė jau buvo išgaravusi, bet šiek tiek nervinosi, kad gali kažką ne laiku ir ne vietoj uždegti arba susprogdinti,- galim apsižvalgyti,- dar pridūrė. Po kurio laiko pasijautė lyg papūga kartojanti kiekvieną pasakytą žodį. Nuėjusi prie vienos lentynos ištraukė kažkokią knygą. Ji buvo sena. Turbūt viduramžiais parašyta. Atvertė. Puslapiai buvo trapūs ir pagelte, o raštas... gražus, gotikinio stiliaus. Nelabai suprato kas joje parašyta, bet greičiausiai vokiečių kalba. vertusi knygą atsargiai padėjo atgal į lentyną.

-Why did you build me to die maker?
-I didn't. I built you to live.
"Chappie"

*

Neprisijungęs Elizabeta Norten

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #5 Prieš 8 metus »
Elizabeta sulaukus bendraklasės pritarimo nuėjo apsižvalgyti. Pradžiuj nuėjo prir stalų. Ją sudomino stalas pilnas daiktų. Ant jo ji rado įvairių figurėlių, dalykėlių ir papuošalų. Ir lentele "paimk mane". Apžiūrėjusi visus daiktelius ji nusprendė nieko neimti. Bet jos akys užkliuvo už kažko. Mergaitė paėmė bronzinį medalijoną su varna į rankas. Jai jis patiko. Priminė jos koledžą. Užsikabinusi jį ant kaklo patraukė link židinių. Kad ir kaip keistą benūtų jie buvo koledžų spalvų. Ji priėjo prie varno nago spalvomis nuspalvinto židinio. Jis buvo bronzinės spalvos su mėlyna ugnimis. Elizabeta norėjusi pažiūrėti kodėl ugnis mėlyna pasilenkė. Ji vis lenkėsi ir lenkėsi kol netyčia ikrito į ugnį. Ji iš to išgasčio pradėjo klykti. Bet ugnis buvo keista. Ji nedegino...

*

Neprisijungęs Raven Elisabeth Evers

  • *
  • 70
  • Taškai:
  • "Why raven is like a writing desk?"
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #6 Prieš 8 metus »
Raven toliau apžiūrinėjo knygas. Rado ir Senovės Egipto rankraščių. Rado daugelio senesnių rašytojų knygų rankraščius.
-Dievulėliau,- sušnabždėjo,- žmonija kiek laiko ieško visų šitų rankraščių.
Radusi knygą apie Šventajį Gralį, Sabos karalienę, karalių Artūrą ir kitus. Būtų visas tas knygas varčiusi ir varčiusi kai staiga išgirdo klyksmą. Elizabeta buvo įvirtųsi į ugnį. Adrenalino pagauta, Ven ištempė iš ten savo draugę.
-Varge, ar tu sveika? Gal reikia pas Pomfri? O Dieve...- dar sušnabždėjo kai jos rankos užsidegė. Ven iš karto atšoko ir užgesino ugnį nuo savo delnų.
-Tu nenusideginai?- dar paklausė, nes atsikvošėjusi suprato, kad jai ugnis nepadarė jokkios žalos. Žinojo, kad jeigu ji tai patikrintų, jokios naudos nebūtų, nes jos ugnis nenudegina.

-Why did you build me to die maker?
-I didn't. I built you to live.
"Chappie"

*

Neprisijungęs Elizabeta Norten

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #7 Prieš 8 metus »
Elizabeta dar vis negalėjo suprasti kas įvyko. Nors ji įkrito į židinį ugnis jame buvo tarsi šilta oro srovelė. Beto ji kuteno. Kai pagaliau varniukė vėl suprato kas vyksta aplinkui atsisuko į Raven. Nors jos klausimų nepabai gerai išgirdo, bet tai matyt buvo apie jos nusideginimus tad linktelėjo parodydama, kad jai viskas gerai. Iškart po šoko į Elizabetos galvą atėjo smalsumas. Ji kaip ir Raven kištelėjo ranką į ugnį ir isitikino, kad ji tikrai tikrai nedegina. Po kelių tokių bandimų su įvairiausiom kūno dalim Eliza ilipo į židinį pati. Apsižvalgiusi pamatė, kad už židinio yra koridorius. Įėjus į jį jau norėjo traukti tolyn, bet prisiminė, kad ji ne viena.
- Raven, radau kažkokį koridorių. Kaip matai ugnis nedegina. Gal nori apsižvalgyti?

*

Neprisijungęs Raven Elisabeth Evers

  • *
  • 70
  • Taškai:
  • "Why raven is like a writing desk?"
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #8 Prieš 8 metus »
Ven išgirdusi, kad Elizabetai viskas gerai nusiramino ir ėmė žaisti su ugnimi. Buvo įdomu stebėti kaip mėlynos ir bronzinės spalvos ugnelė plazdena jos rankose. Tuo tarpu Liz irgi tyrinėjo ugnį. Staiga Raven nusprendė pasižiūrėti prie kitų židinių. Nusprendė nueiti prie Švilpynės spalvomis degančio židinio. Vos prilietusi pirštų galiukais liepsną, tuoj pat suspigusi atšoko.
-Degina!- sušuko ir nustebusi pasižiūrėjo į liepsną.
Tada išgirdo kažką sakančią Elizabetą. Atlėkusi arčiau sutiko:
-Žinoma galim,- tai pasakiusi įtariai pažvelgė į liepsną ir nuėjo link tamsiaplaukės. Beeinant joms koridoriumi Raven kai ką staiga prisiminė.l:
-Žinai, mano antras vardas yra Elizabeta,- tai pasakiusi nudžiugo, kad išblaškė tą pakankamai nejaukią tylą.

-Why did you build me to die maker?
-I didn't. I built you to live.
"Chappie"

*

Neprisijungęs Elizabeta Norten

  • II kursas
  • *
  • 23
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #9 Prieš 8 metus »
- Tikrai? Aš net nežinau kodėl aš Elizabeta. Bet ankščiau įsivaizduodavau, kad tai reiškia ką nors svarbaus...- mergaitė apsidžiaugė, kad kita varniukė kažką pasakė. Elizabeta jau norėjo pasakyti dar ką nors, bet priešais ją tarsi išniro durys. Mergaitė tyliai sušnibždėjo:
- Kas čia dabar? Ar jos čia buvo?- nesulaukusi atsakymų pradėjo tirinėti duris. Jos buvo aukštos, juodo tamsaus medžio, apvalios viršuje, bet neturėjo nei langelio, nei rankenos. Tik melsvą belstuką kuris mergaitei priminė varną ir lentelę.
- Visai kaip įeinant į bendrajį kambarį. Mūsų. Gal čia irgi reikia pabelsti ir gauti klausymą?- juodaplaukė nedrąsiai paimė belstuką ir pabeldė į duris. Staiga, ant lentelės dailiu raštu pradėjo ryškėti klausimas.
- Raven, ar matai kas čia parašyta?

*

Neprisijungęs Rubby Sara Gorwin

  • V kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • *Atšildytas personažas*
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
 Ateities juk nėra. Ją sukūrė vaizduotė. Bet kas sukurta, tas egzistuoja, kas gali egzistuoti, kada nors bus sukurta. Viskas gimsta mūsų galvose, bet kodėl turėtume tikėti, kad niekada negims dabartyje? Laikas tik iliuzija, bet iliuzijos kartais tampa realybe. Visos kliūtys būna neįveikiamos, kol kas nors jas įveikia. Net didžiausias ledkalnis gali būti šilčiausiu židiniu, tereikia pasitelkti vaizduotę ir leisti savo rankoms jai padėti gyvendinant dar neįmanomus planus. Ateities juk nėra, ją sukūrė vaizduotė, dabar, nuolatos pro grotas į pasaulį žiūrėdama. Ir iš tiesų dabar žmonių vaizduotė pernelyg suvaržyta, jie tiki tik faktais kurie nėra niekas kitas kaip vaizduotės dalelės, kurių gimdytoją visi dabar niekina tarsi ji būtų nebereikalinga šiukšlė teužimanti vietą mūsų gyvenime, kurią galėtume panaudoti "vertingesniems" dalykams.
 Liauna figūra vis dar turinti savigarbos ir pagarbos karalienei vaizduotei pravėrė debesų lengvumo duris ir pagaliau atrado savo svajonių šalį. Šalį kurioje gimsta tyla. Ta vaikiną šaukianti tyla. Garsiai kviečianti tyla. Tai tyla. Tyla, kurioje sudūžtama kaip beorėje erdvėje. Tyla, kurios šauksmą išgirsta ne kiekvienas.
 Ateities juk nėra, ją sukūrė vaizduotė, dabar, nuolatos į pasaulį pro grotas žiūrėdama.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Dorian Madhatter »
Duokit man nors truputį to nuvalkioto ir taip banaliai skabančio žodžio MEILĖ. Nedaug prašau, tik truputį… Aš dirbsiu, viską darysiu, tik prašau, mylėkit kas nors. Mylėkit… Jūs… Ei, jūs, jūs, tetos, einančios už tvoros su pilnom produktų tašėm ir skubančios pas savo vaikus, ištraukite mane iš smirdančio naktinio ketvirto aukšto tualeto. Nenoriu ašaromis plauti apsnargliotų sienų. Nuplėškite visus numerius nuo pažymėtų drabužių: treningų, apatinių, kojinių, pižamų… Išlaisvinkite, prašau…

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
Kas geriau tyla ar triukšmas? Čia tai įdomus klausimas. Tyla gerai tai, kad gali atsipūsti nuo varginančio triukšmo, apmąstyti visus teigiamus ir neigiamus faktus, apsvarstyti kokia tavo tikroji gyvenimo prasmė. Blogai jog gali su neigiamomis mintimis pasmerkti save, palaužti dvasiškai ir fiziškai, netgi nusižudyti kaip dauguma savižudžių daro. Triukšmas gerai tuom, kad atitrūksti nuo realybės, pamiršti visus savo vargus, negandas, rūpestį, liūdesį. Tačiau blogai, nes tave tas tai nuilsina, ,,susprogdina'' galvą, ausį. Imi jaustis blogai. Kitu atveju tylos niekada nebūna be triukšmo kaip triukšmas neištvertų tylos.
Tamsii, liekna figūra sparčiai koja už kojos traukė link koridoriaus. Kol akys užkliuvo iš netikėtai atsiradusių švelniai rudos spalvos durų. Ji tyliai jas atidarė bei tylomis prasmuko ten uždarydama paskui save duris. Ir akimirkai sustingo. Jau ten kažkas buvo.

*

Neprisijungęs Rubby Sara Gorwin

  • V kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • *Atšildytas personažas*
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #12 Prieš 7 metus »
 Sielos šauksmams užvaldė visą jaunuolio esybę ir nunešęs prie dulkių nepaliestos baltos sienos paliepė į ją atsišlieti ir palaimingai susmukti. Taip norėjo jo siela, kartu ir jis pats, pagaliau išsilaisvinęs iš banalybių pančių galėjo daryti tai, ką visada troško. Nors pats nelabai aiškiai suvokė ko. Vaikino rankoje atsidūrė stora užrašinė, juodais, aptrintais odiniais viršeliais, prikaišiota lapelių, žemėlapių skiaučių, brėžinių ir sauganti bent keletą pieštukų ar šiaip dalykų su kuriais įmanoma rašyti. Dorian įkvėpė tuštumos kvapo, kuri kartais nepakenkdavo, bet gyvenimas vien su ja būtų kiek per blyškus, net ir tokiai pamišusiai sielai.
 -Gyvendamas rizikuoji prarasti gyvenimą, bet nerizikuodamas iš vis negyveni. - sau, tylai, kambariui ir visatai, o gal tiesiog niekam sumurmėjo ir kraujui pritvinus nekantrumo, to visiškai neparodydamas, nors viduje jau veržėsi vulkanai, Varnas atvertė didžiausią savo turtą.
 Kad taip sustojus - vieną dieną. Kad taip prigludus prie kamieno, nukritus žėrinčia rasa... - vieną akimirką giliu žvilgsniu spoksojo į savo kraigalionę. Ranka jau kilo pieštuku nubrėžti pirmąjį  brūkšnelį, bet atsilapojo durys ir jaunėlio Skrybėlininko akys nevalingai, bet ramiai nukreipė žvilgsnį į siluetą tarpduryje, viduje vis keikdamas šia vietą, kurioje apskritai neįmanoma susitikti su vienatve.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Dorian Madhatter »
Duokit man nors truputį to nuvalkioto ir taip banaliai skabančio žodžio MEILĖ. Nedaug prašau, tik truputį… Aš dirbsiu, viską darysiu, tik prašau, mylėkit kas nors. Mylėkit… Jūs… Ei, jūs, jūs, tetos, einančios už tvoros su pilnom produktų tašėm ir skubančios pas savo vaikus, ištraukite mane iš smirdančio naktinio ketvirto aukšto tualeto. Nenoriu ašaromis plauti apsnargliotų sienų. Nuplėškite visus numerius nuo pažymėtų drabužių: treningų, apatinių, kojinių, pižamų… Išlaisvinkite, prašau…

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
Allison Luna aiškiai pajuto, kad neabejotinai tasai asmuo ją išgirdo. Vis per tas nelemtas duris. Reikėjo ją patept, kad pernelyg garsiai negirgždėtų. Mintyse nusikeikė klastuolė. Iš tiesų ir ji norėjo mirtinoje tyloje pabūti, atsigauti, apmąstyti apie visus šūdinus (šūdas, gamtos dėsnis) reikalus. Taip pat nesitikėjo jog šią menę žino ir kiti asmenys. Tad nieko nesakiusi mergina tyliai praėjo per menę atidžiai dairydamasi į visas puses. Sienos užmūrytos senaisiais akmenimis iš giliosios senovės. Viršuje kabėjo pernelyg prašmatnios lempos. Žinoma, jos išvis neveikė, nes nebuvo jokių jungiklių kurie įjungdavo šviesą (žiobarai naudoja jungiklius) bei buvo perdegusios lemputės. Klastuolė mėgusi tylėti - tebetylėjo. Nes nenorėjo trikdyti ramybės bei tylos vaikinui.

*

Neprisijungęs Rubby Sara Gorwin

  • V kursas
  • *
  • 33
  • Taškai:
  • *Atšildytas personažas*
Ats: Tylioji menė
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
 Ne, vienatvė šioje pilyje bemaž neįmanoma. Nuo šio fakto tyliam vaikinui norėjosi šaukti. Garsiai ir ilgai. Rautis savo kaštoninius plaukus. Bereikalingai kruvinti krumplius, ir galbūt sienas. Bet bent jau tylą galėjai pasiekti. Tik tai lėmė, kad Skrybėlininko sūnus neišprotėjo. Ironiškai skamba, bet be tylos ir vienatvės, pats vaikinas nusprendė, ilgai netruktų - išprotėtų.
 Tylūs žingsniai ir nenaudojamos balso stygos buvo šiokie tokie pliusai. Šiokie tokie dariniai nenešantys jaunuolio sraunioje upėje, tekančioje link išprotėjimo. Mažam balseliui pakuždėjus, kad galbūt persona netrukdys, kad galbūt ilgiau nebeištvers, kad galbūt juoda užrašinė taip pat nebetveria, kaip ir jos savininkas, vienišius nubraukė pirmąjį brūkšnelį po kurio jo niekas nebesustabdys.
Duokit man nors truputį to nuvalkioto ir taip banaliai skabančio žodžio MEILĖ. Nedaug prašau, tik truputį… Aš dirbsiu, viską darysiu, tik prašau, mylėkit kas nors. Mylėkit… Jūs… Ei, jūs, jūs, tetos, einančios už tvoros su pilnom produktų tašėm ir skubančios pas savo vaikus, ištraukite mane iš smirdančio naktinio ketvirto aukšto tualeto. Nenoriu ašaromis plauti apsnargliotų sienų. Nuplėškite visus numerius nuo pažymėtų drabužių: treningų, apatinių, kojinių, pižamų… Išlaisvinkite, prašau…