0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Žiobarotyros profesoriaus kabinetas buvo maloniai šviesus ir jaukus. Sienos išdažytos švelnia geltona spalva, šen bei ten meniškai papeckiota teptuku – akivaizdu, kabinetas puoštas ne magišku būdu. Į lauko pusę žvelgė trys dideli langai su padėvėto šilko užuolaidom, o ant palangių – įvairūs žiobariški augalai: kaktusai, orchidėjos, alijošiai, gardenijos, hiacintai, levandos ir visokios kitokios įmantriausių pavadinimų gėlės. Nenuostabu, kad po visą kabinetą buvo pasklidę svaiginantys gėlių kvapai, nuo kurių per kurį laiką galėdavo pradėti skaudėti galvą. Sau po kojomis galėjai regėti šviesaus medžio parketą, derantė prie sienų. Rašomasis stalas – senovinis, pilkšvas su baltais dryžiais (nusitrynusiais dažais). Kėdės iš abiejų stalo pusių irgi atrodė senovinės. Šiek tiek toliau stovėjo balta, irgi truputį nutrinta sofa su dviem foteliais. Ant jų puikavosi patogios pagalvėlės su įvairių gėlių motyvais. Viduryje stovėjo (kaip netikėta!) nutrintas stalas su žydinčia puokšte gėlių, pamerktų stiklainyje. Netoliese buvo balkšva spinta su stiklinėmis didžiosiomis durelėmis, kurioje buvo pilna įvairiausių rakandų, reikalingų profesoriui.

Naujoji profesorė – Vivian DarkBloom – žygiavo per koridorius, ieškodama savo kabineto. Paieškos nebuvo pačios sėkmingiausios, nes juodaplaukė ne kartą buvo užklydus visai ne ten kur reikia. Laimei, netrukus ji sustojo, nes rado tinkamą kabinetą. Atrakino spyną ir įžengė. Kabinetas neatrodė per blogai ar per gerai. Jis buvo dulkėtas. Ir visai ne Vivian skonio. Mostelėjus lazdele visos dulkės ir nešvarumai dingo lyg nebuvę. Šiek tiek nudžiugusi profesorė atsisėdo į kėdę ir apsižvalgė spręsdama kaip jos kabinetas atrodys, viską sutvarkiusi ir atsipūtusi Vivian atsisėdo į sofą ir įkvėpė provansu atsiduodančio oro.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 metus sukūrė Melijandra Julija Lorijan »

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #1 Prieš 8 metus »
Allison Luna Meko tyliai slankiojo po koridorius. Klastuolė šaltai perbraukė per sienas pirštų galiukais. Kaip miela buvo gauti iš Jakscon atvirą laišką. Bet koks mielas, rūpestingas, švelnus jisTaip švelniai apie jį pamąstė Allison. Koridorių greitai nutvieskė ryto žara. Saulės spinduliai kiaurai perėjo stiklą. Rytas buvo gražus. Ji slankiojo nes šiandien nebuvo pamokų. Tai galvojo pakeliaut po pilį. Mergina buvo apsirengusi įprasta uniforma. Kišenėse kaip visada burtų lazdelė. Diržuose nematomai paslėpti durklai. Čia vadinama tai jos apsauga. Tie daikčiukai buvo magiškai užkerėti, kad nesimatytų. Staiga ji sustojo prieš duris. Prieš tai pamatė skelbiantį užrašą. Ji perskaitė. Lūpos blausiai šyptelėjo. Tada mergina pabeldė tris kartus į duris. Įžengusi į kabinetą greitai kvėptelėjo gėlių kvapas. Iš tiesų ir buvo žiobariškų gėlių. Tyliai pasakė:
- Iš tiesų labai gražu, - ji atsirėmė į sieną pervėrusi skvarbų ir šaltą žvilgsnį į jauną moterį.

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #2 Prieš 8 metus »
Vivian apsupta sodų kvapo, sėdėjo savo kabinete. Iš tiesų ji turėjo taisyti mokinių darbus, bet vietoje to piešė. Jautėsi šiek tiek mieguista ir dėl to nepajėgė daryti darbą, kuris reikalauja daug pastangų. Netoliese ant sofos miegojo jos šuo - juodas labradoro retriveris Tobis ir kažkur šmirinėjo jos degu Bella. Kabineto atmosfera atsidavė Prancūzija, jaukumu ir miegu. Staiga Viv iš svajonių prikėlė kažkas įėjes į kabinetą. Pašokusi kėdėje profesorė pasisuko norėdama pamatyti kas ją sutrukdė. Tai buvo  kažkokia mokinė. Iš Klastūnyno.
-Sveika,- kiek nedrąsiai pasisveikino,- dėl kokių problemų čia atėjai? Gal nori arbatos? Sėskis ant sofos.
Vivain greitai nuėjusi nuvarė šunį nuo sofos. Juodas kaip smala, jis urgzdamas nupėdino kitur.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #3 Prieš 8 metus »
Allison Luna Meko išdidžiai pakėlė smakrą. Taip pat sukryžiavo rankas. Nužvelgė jaunąją profesorę. Ji buvo Lunos pažįstama. Ta profesorė buvo vardu Vivian Darkbloom. Rudaplaukė laukė kada ši moteris atsilieps. Toliau mąsliu žvilgsniu stebėjo kaip ji taiso kitų mokinių darbus. Ir buvo ko gero pavargusi.Taip pat pastebėjo ir jos augintinį. Rudaplaukės veide nekrustelėjo kai profesorė staigiai atsisuko į ją. Pagaliau gavusi leidimą ji pasuko link sofos. Kiek patogiai įsitaisė. Dar žvilgsniu nulydėjo urzgiantį šunį. Pagaliau ji išgirdo ir klausimus. Į kuriuos atsakys paprastai. - Laba diena. Gal veikiau kaip rytas, - šaltai nusišypsojo rudaplaukė. Oi dėkui nereikia arbatos. Nenoriu, kad jums pridaryčiau rūpesčių, - tikino moterį Luna. - Užsukau pasižiūrėti kaip jims sekasi ar tiesog pasisėdėt ir pasisemt žinių, - lyg niekur sau tingiai pasakė panelė Meko.

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #4 Prieš 8 metus »
Vivian stebėjo kaip klastuolė nueina prie sofos ir atsisėda. Kažkuo ji Vivei atrodė pažįstma. Staiga rodos protas nušvito.
-Luna! Negi čia tikrai tu? Ak, kaip seniai nesimatėm!- šūktelėjo ir apsikabino seniai matytą draugę.
Išgirdus, kad Lu nenori arbatos, Viv tik numojo ranka.
-Užtat aš noriu,- tarė ir mostelėjo lazdele.
Ant stalo iš karto atsirado du puodeliai arbatos, indeliai su cukrum, pienu ir lėkštutė su sausainiais. Profesorė tuoj pat pagriebė savo puodelį ir įsibėrė cukraus. Išmaišiusi arbatą, atsigėrė ir susiraukė - ji buvo karšta.
-Na, tai pasakok, kaip sekasi mokytis ar nesusiradai antros pusės,- tai tardama juodaplaukė bakstelėjo Luna su alkūne ir sukrizeno,- ir gal dar kažkas gero?
Netrukus pas merginas atsibeldė Tobis, bet Vivian jį vėl nuvijo.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #5 Prieš 8 metus »
Allison Luna Meko šaltai laikėsi. Gi toks būdas ir yra klastuolių. Mergina dar apsidairė kabinete. Tokiam jai net neteko būti. Tarp augalijos. Jai šiek tiek priminė laukymę. Net ėmė įsivaizduoti jog čia džiunglės. Mintyse Luna nusijuokė iš savo nesąmoningų minčių ir vaizdavimų. Palaukė kantriai kada profesorė ją atpažins arba taip ir niekada gyvenime nebeatpažins. Greitai ausį perskrodė per garsus šūktelėjimas. Klastuolė šiek tiek gūžtelėjo. Greitai pajuto ir apkabinimą . Kuris buvo pernelyg šiek tiek didesnis glėbis. Pirma Jakscon. Bent jis matomai perspėdavo ir švelniai apkabnidavo. Antra Džeinė. Ta dusino,bet nieko. Trečia Vivian. Dar smarkiau. Kuo tuoliau tuo baisaiu.Lyg skaičiuotę išsvarstė Allison. Paskui pavartė akis. - Tik prašyčiau vieno dalyko: neuždusinkite mane. Nes tada bus blogai jum, - pašiepė rudaplaukė. Bet atsitraukė ir pati. Sėdėt šiek tiek buvo nepatogu, nes durklai spaudė šiekt tiek liemenį. Prieš akis atsirado puodeliai su arbatomis. Klastuolė sušnairavo. - Sakiau jums, kad dėl manęs nesivarginkite, - šį sakinį išrėžė Luna. Pasijuto užklupta klausimo apie antrąją pusę. Sekundėlę pasvarsčiusi ir pasakė. -  Šiuo metu neturiu jokios antrosios pusės nors ir bobutės gali skleisti gandus apie tai, - sarkastiškai pasiaiškino paauglė. - Šiaip daugiau nieko. Užkniso juodai pamokos, kalnai namų darbai, pirmakursiai. Bet gerai stengiuosi mokytis. Nespėju eit į visas pamokas. Tai geriau darau namų darbus, - nesmagiai pasakojo klastuolė. - Kaip jūsų šuo su degu laikosi? Bet koks išgražėjęs ir paaugęs jūsų Tobis, - liaupsino ketvirtakursė.

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #6 Prieš 8 metus »
Vivian garsiai nusijuokė išgirdus prašymą.
-Ak, nesijaudink. Dar nesiruošiu sėsti į Azkabaną. Ir būk gera vadinka mane "tu".
Tai pasakiusi pasiėmė sausainį ir apsižvalgė. Jai labai patiko jos kabinetas. Provanso stiliaus ir visur tiek gėlių. Dėl to kabinetas labai skaniai kvepia. Na, aišku, jautresniems žmonėms jis gali sukelti galvos skausmą. Lunai išrėžus pastabą dėl vaišių juodaplaukė tik numojo ranka.
-Man nieko negaila ir tu manęs nevargini. Imk ką nori,- tai pasakiusi maloniai šyptelėjo.
Jos augintiniai sausliūkino šen bei ten. Tobis retkarčiais dar pamaigydavo savo cypiančią vištą nuo, kurios visą kabinetą perskrosdavo garsus cypimas. Aišku, išgirdęs pagyrimą jis tuoj pat nulėkė pas Luną meilintis.
-Na, jie gerai gyvenimą. Tobis vis dažniau nosį pradedą riesti išgirdęs liaupses, bet ačiū,- tai pasakiusi ji vėl sukikeno.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #7 Prieš 8 metus »
Allison Luna Meko greitai vėl susičiaupė. Pasąmonė labai kvatojo dėl pasakytos jos nesąmonės. Klastuolė taip pat su profesore permetė akimis kabinetą. Visas kabinetas vien gėlėmis gyvavo. - Užteks tau vandens jas palaistyti? - su juoku pasakė mergina. - Kažkaip keista būti tavo mokine, - su šypsena pasakė Luna. - Ir beje sveikinu tave tapus profesore. Ar labai sunku dirbti profesore? - smalsumu netverdama paklausė ketvirtakursė. Noromis nenoromis pasiėmė sausainį ir jį kramsnojo. To sausainio būta trapaus. Greitai suvalgiusi saldumyną Allison pastebėjo atlekuojantį Tobį. - Ateik, ateik, - karštai ragino klastuolė šunį. - Galima jį paglostyti? - paklausė Vivian. - Tikiuosi neliksiu be pirštų, - juokais pasakė paauglė. Grįžo gera nuotaika. Net ir oras buvo gražus, skaistus, besišypsantis.

*

Neprisijungęs Vivian DarkBloom

  • IV kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Off with their heads!”
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #8 Prieš 8 metus »
Vivian laiminga žvelgė pro langą. Pavasaris dar nebuvo atėjes, bet Viv jo labai laukė. Pražys visur gėlės, bus daugiau spalvų... o dabar... Viv nusisuko, nes nenorėjo, kad ta liūdna nuotaika įsismelktų į ją. Išgirdusi Lunos klausimą sukrizeno.
-Užteks, nesijaudink,- tai pasakiusi su meile pažvelgė į netoliese augančią orchidėją.
Staiga jai dingtelėjo kam jai visa tai: visi šie augalai, augintiniai, profesorės darbas... Gal ji nori kažką globoti? Aišku, ji nori šeimos. Apsupta minčių ne iš karto išgirdo ką pasakė Lu.
-Ką? A, taip, ačiū. Ne, nėra labai sunku būti profesore,- šyptelėjo.
Kai Luna pradėjo kviestis Tobį vėl nusijuokė.
-Oi ne, jis niekad to nepadarytų, žaisk su juom kiek nori ir jis supranta viską ką sakai.

"You can keep doing that forever, the dog is NEVER going to move."
-Jack Sparrow

*

Neprisijungęs Noel Nathan Takemi

  • VI kursas
  • *
  • 851
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekas nėra tobulas
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #9 Prieš 8 metus »
Allison Luna Meko pirštais siekė gauruoto šuns Tobio kailio. Pats jis ir buvo atėjęs link jos. Tada klastuolė jam pakasė paausius. - Koks gražuolis tu, Tobi, - liaupsino šunėką Luna. - Manau aš jau per didoka žaisti, - juokaudama linksmai atsakė ketvirtakursė. - Kokie dar geri laikai buvo kai mokeisi dar čia su mumis, - liūdnai tarstelėjo mergina. - Iš tiesų... Laikas Hogvartse neįtikėtinai greitai bėga, - į prisiminimus po truputį leidosi Allison. Bet ir vėl atsibudo tarsi iš sapnų. - Tikiuosi per daug nebausi mūsų vargšų mokinių? Į jų tarpą ir mane, - trumpam šyptelėjo paauglė. Jai jau galvoje ėmė suktis nuotykiai su paslaptimis. Be to galėtų pasitreniruoti su šiais žaisliukais - peiliais kurių ašmenys neįprastai aštrūs, pašaudyti iš lanko nusitaikant į taikinį bėgant. - Beje kodėl nusprendei būti profesore?

*

Neprisijungęs Jade Clarck

  • III kursas
  • *
  • 35
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Hey,watch out,I'm not a good wolf
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #10 Prieš 7 metus »
Jade slampinėjo po pilį,nes pamokų nebuvo.Eidama stebėjo viską,kaip kažkoks pirmakursis eidamas užkabino sunkią vazą ir ją nuvertė,tada,taip viską ir palikęs pasipustė padus,turbūt pamatė Jadę.Ji ėjo lėtai nes Švilpynės bendrabutyje visi buvo užsiėme vien mokslais ir ji toli gražu nenorėjo ten grįžti.Ji viską puikiai mokėjo,buvo atlikusi visus namų darbus ir ji tiesiog norėjo apeiti pilį.Eidama ji net nepastebėjo durų.Sustojusi apsisuko ir grįžo kelis žingsnius atgal.Hmm...Įdomu koks čia pakvaišęs profesorius sugalvojo įrengti kabinetą?Ji,net nepasibeldusi(nes pamiršo) įėjo į kabinetą.Apsižvalgiusi net išsižiojo.Oho kiek daug gėlių..Per tą žvalgymasi ji net nepastebėjo profesorės,sėdinčios fotelyje.Ji garsiai aiktelėjo.Kai pamatė naujają jos profesorę,iškart neliko abejonės,jog ji bus puiki mokytoja.Vien tik iš jos žvilgsnio galėjai suprasti,kad ji labai protingas asmuo.Turbūt ji man patiks labiausiaipamąstė Jade ir pasisveikino:
-Labas rytas,profesore,malonu jus matyti!
EXOTIC <3

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #11 Prieš 7 metus »
 Dallifrėja stovėjo priešais žiobarotyros profesorės kabineto duris. Eiti ar neiti? - niekaip negalėjo apsispręsti. Vis kėlė delną prie rankenos, kad po akimirkos vėl ją nuleistų. Turbūt nederėjo net artintis prie šių durų, gyventų ramiau. Ot, neatėjo ir neatėjo. O dabar turi jaudintis. Nors iš esmės dėl ko? Profesorė jai nieko nepadarys... turbūt. Jei ims skaityti litanijas, galės paprasčiausiai išeiti bet kada panorėjus. Kita vertus, nebuvo dėl ko skaityt. Gal profesorė sužinojo, kad Dalli pasinaudojo magija per užduotį? Bet juk... juk ne be reikalo.
 Be to, mokytoja atrodė gana normali. Žinot, ne apsėsta bala žino dėl ko ir siekianti tik sugadinti kitiems gyvenimus. Nors kaip tik Dallifrėjai tai negresė. Žinoma, varnanagė nesiruošė atvirauti. Dar ko.
 Pagaliau nusprendė įėiti. Blogiau juk nebus. Tyliai pasibeldusi palaukė akimirką ir įžengė į kabinetą, uždarydama duris.
 - Labas vakaras, - pasisveikino, nenutoldama nuo durų, - jūs, rodos, norėjote dėl kažko pasikalbėti.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #12 Prieš 7 metus »
Caroline sėdėjo prie stalo ir pati sau vaidino spektaklį pavadinimu "Veikiu kažką labai labai svarbaus", t.y. naršė popierius, rašinius, nors pati žinojo, kad tik akys mato tuos pergamento ritinius. Proto tie vaizdai nepasiekia. Mergina nebuvo nusirišusi šalikėlio, tad ties raktikauliu besipuikuojanti dar neužgijusi žaizda buvo nematoma. Profesorė vėl prisiminė tą siaubingą naktį. Dūžtančius stiklus. Verkiančius, panikuojančius mokinius. Kerų žaibus. Ir labiausiai - tą neginčijamą nuojautą, kad daugumai iš čia esančių ši naktis bus paskutinė. Laikrodžiui išmušus šešias Caroline nutarė, kad Dalli nepasirodys ir šalikėlį nusirišo. Po kelių minučių mergina išgirdo nedrąsų beldimą į duris ir kabinete pasirodė raudonplaukė varnanagė. Kaip Caroline ir tikėjosi, Dalli, atrodo neketino pasitraukti nuo durų, o juo labiau - būti atvira. Na, nėra ko norėti.
 - Sveika, užeik. Jei nepatiks, visada galėsi išeiti, juk žinai kur durys. Norėjau pasikalbėti apie daug ką. iš karto sakau - jei nenori nieko sakyti, paprasčiausiai paprašyk apie tai nekalbėti Bet pirmiausia - kiek pastebiu, tu gana uždara ir tai nenuostabu po to, ką tau teko išgyventi,- Caroline gavo prisiminti tą sceną iš mūšio.- Bet po užduoties atrodei labai išsigandusi ar kažkaip panašiai: niekada nemokėjau skaityti emocijų. Ar nieko nenutiko vykdant pamokos užduotį? Beje, arbatos gersi?- mergina nusisuko į arbatos darymo rinkinuką.- Turiu juodos arba žalios.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".

*

Neprisijungęs Rafaela Ginoble

  • III kursas
  • *
  • 438
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • è una musa che ci invita / a sfiorarla con le dita
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #13 Prieš 7 metus »
 Penkiolikmetė jautėsi labai nepatogiai. Tiesą pasakius, pirmą kartą buvo kokio nors profesoriaus kabinete. Tačiau aplinka jos nė kiek nedomino, bent jau ne daugiau, nei visas kitas likęs pasaulis. Profesorė sėdėjo prie savo stalo, rodės, užsiėmusi popieriais ar dar kuo panašiu.
 Neturėjo supratimo, apie ką galėtų kalbėtis su profesore. Tai ją glumino, tad mindžikavo vietoje, nežinodama, kur dėtis. Išgirdusi pastabą apie tai, kad jai teko daug išgyventi, iš nuostabos išpūtė akis. Įdomu, iš kur profesorė žino? Ir ar tikrai žino? Gal tiesiog kiekvienam taip sako. Gūžtelėjo pečiais, nusprendusi nesigilinti į tokius menkniekius, nors neslėpė, kad buvo įdomu.
 - Žalios, prašyčiau, - tyliai sulemeno, - ačiū, - pridūrė.
 Kol profesorė taisė arbatą, apsižvalgė. Kabinetas buvo šviesus, tačiau, hm, sterilus? Panašėjo į žiobarų ofisus. O gal tik jai taip atrodė, nes niekada nebuvo jų mačiusi ir tiesiog įsivaizdavo. Jautėsi nejaukiai taip stovėdama vidury patalpos, tad nedrąsiai priėjo ir atsisėdo kėdėje, esančioje priešingoje stalo pusėje nei stovėjo mokytoja. Dallifrėja pirmąsyk nuo jau neatmenamų laikų matė ją be šaliko. Įdomu, kodėl? - trumpai šmestelėjo mintis jos galvoje, tačiau tučtuojau mintis nubėgo šalin. Pastaruoju metu jos sudžiūvusiose smegenėlėse jokia gera ar bent jau ne bloga mintis neužsibūdavo ilgesniam laikui.
 Nenorėjo nieko sakyti, tačiau... galgi vertėtų pasipasakoti? Be abejo, nesakys nieko apie seksą, narkotikus ir panašiai, bet kai kurie dalykai nebuvo tokie intymūs. Ypač, kad profesorė klausė tik apie pamoką, nieko daugiau.
 - Aš net nežinau, kaip paaiškinti, - lėtai pratarė, - gal ne visai nutiko, tačiau galėjo, - pabrėžė paskutinį žodį.
 Kabinete tvyrojo nesmagi tyla.
 - Manęs vos neišprievartavo, - pagaliau radusi savyje drąsos greitai išpyškino.
 Žvelgė į savo nuogus kelius, nedrįsdama pakelti akių. Atrodė, kad tuoj vėl pajus tas šlykščias rankas. Garsiai nurijo gerklėje stovinti gumulą ir morališkai pasirengė ilgai paskaitai apie tai, kad reikėjo elgtis atsargiau ir rengtis kukliau. Kitokių žodžių iš profesorės Dallifrėja nė nesitikėjo.
credo solo in te grande amore

*

Neprisijungęs Caroline Elase Wilding

  • ****
  • 358
  • Lytis: Moteris
  • Praeitis palieka negyjančius randus
Ats: Žiobarotyros profesorės kabinetas
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
Nusisukusi į arbatinuką Caroline nervingai pabarbeno pirštais į stalą. Net keista - besimokydama visad galvojo, kad blogiausiais dalykas, kurį gali padaryti mokytojas, tai bandyti pasikalbėti su vaiku. Nes suaugusieji nesupranta. Taigi tapusi mokytoja Carol prisiekė šios klaidos nedaryti. O dabar? Be šalikėlio, maskuojančio žaizdą ant raktikaulio, be pasiruošimo ji stovi priešais suglumusią mokinę ir net nežino ką sakyti. Juk būtent ji, profesorė, turėtų bet kokia kaina bandyti išrauti prasižengimus, mokėti kalbėti su mokiniais ir daryti tuos dalykus, už kuriuos vaikystėje nekentė mokytojų.
Susimąsčiusi ji užplikė arbatos ir vieną puodelį padavė Dallifreai. Paėmusi į rankas cukrinę ji sukluso - nedrąsiai, tarsi labai abejodama raudonplaukė varnė ėmė kažką pasakoti. Išgirdusi pirmuosius žodžius jaunoji profesorė pabalo, o kai Dalli rado drąsos pasakyti viską, cukrinė kažkaip sugebėjo išsprūsti iš Caroline rankų ir atsidurti ant kabineto grindų. Šukių pavidalu, žinoma. Vis dar nieko nesakydama Carol susirado lazdelę ir sutaisė indą. Tada atsisuko į sunerimusią, išsigandusią (dar galite įsirašyti tūkstančius panašių emocijų, nes profesorė niekada nemokėjo įžvelgti jausmų) mokinę. Nors, atvirai tariant, pašalinis stebėtojas net nebūtų supratęs, katra čia labiau išsigandusi: Dalli ar mokytoja.
Apėjusi aplink stalą Caroline apkabino Dalli. Nesugalvojo ką pasakyti. Gal vis dėlto kiek per anksti ėmiau mokyti.
"Nesakysiu, kad viskas bus gerai, nes taip nebus".