0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Stogas
« Atsakymas #540 Prieš 2 metus »
Po ilgo laiko ir begalės išlietų ašarų Meghan nurimo. Gal dėl to, kad jai paprasčiausiai baigėsi ašaros. Juk kad ir kaip skaudėtų ir kad ir kaip norėtųsi verkti, ankščiau ar vėliau išsikvėpi ir nebegali lieti ašarų. 
Meg mintys vis dar klaidžiojo tarp praeities, realybės ir dar nežinia ko. Kad ir kaip stengėsi, švilpiukė negalėjo nusiraminti. Nors ir bandė save įtikinti, kad tai buvo būtinoji gintis ir, kad jei ji nebūtų to padariusi, Evelina ir ji pati būtų nukentėję, Meg vis tiek jautėsi kalta. Jautėsi žudikė. Jautėsi nusikaltėlė. O svarbiausia, jautėsi vieniša. Iki šiol ji turėjo bent jau Dori. Tačiau dabar Meghan neabejojo, kad jos draugė nebenorės su ja turėti jokių reikalų.
Dori prabilus, švilpiukė pakėlė savo ašarotą veidą į draugę ir klausėsi, ką ji kalba. Nors rudaplaukės protas tikino, kad Dori kalba tiesą, jos jausmai atsisakė tai suprasti. Mergaitė dar labiau pasimetė. Ji nebegraužė savęs, tačiau ir nesijautė gerai. Meg iš vis nebesuprato, ką jaučia ir ko ne. Bent jau Dori manęs nepalieka. Kol kas.
Nors Meghan mintys vis dar buvo toli, seni geri išlavinti įgūdžiai neapvylė. Kažkas šmėstelėjo švilpiukei virš galvos ir po sekundėlės ji jau buvo ant kojų sugniaužusi kumščius. Rudaplaukė dairėsi, akimis ieškodama testralių, nors nakties tamsoje įžiūrėti juodą testralį buvo nelengva. Meg apžvelgė visą stogą ir lėtai patraukė tolyn. Tuoj už kampo pamatė nutūpusi tamsos gyvūną.
- Dori! - garsiai sušnabždėjo švilpiukė. - Jis čia!
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Stogas
« Atsakymas #541 Prieš 2 metus »
Pagaliau ji nustojo verkti, pamanė antrakursė, mat jau nebežinojo, ko griebtis. Jautėsi kažkaip nesmagiai, kai draugė šitiek ašarojo ir nepajėgė liautis.
Netrukus Meg sukluso. Nuėjo už kampo. Ir sušnibždėjo, kad jis čia.
- Kas? - nesuprato dvylikmetė. - Oi! Jau?
Dori prisiminė, ko jos vis tik čia atėjo. Buvo jau pamiršusi testralius. Mergaitė nuėjo prie Meg. Ir vėl pajuto tą keistą jausmą, tartum ramumos ir didybės. Šalia jų buvo testralis, bet Mendel nebuvo lemta jo išvysti. Trumpaplaukė ištiesė ranką ir testralį paglostė, tačiau tai pavyko ne iškart, mat nežinojo, kurioje vietoje tiksliai testralis yra. Tikiuosi, tu ne tas pats testralis, kuris paliko mus su Gloria tiems hovilkams, susiraukė Mendel, nes jeigu tas pats, tai aš tave nudėsiu. Ar tai padariusi tave pamatyčiau? Dori atitraukė ranką nuo padaro. Pajuto kažkokį kartėlį prisiminusi tą naktį, o labiausiai - areštą magijos istorijos kabinete.
Minutė kita ir Dori jau laikė savo rankose žirkles. Įbruko jas draugei į rankas.
- Galėčiau nukirpti ir aš, bet tu jį matai... - ėmė teisintis. - Sakyk, ar ne per mažos žirklės? Dėl Merlino barzdos, kokio dydžio tas jo nagas? Jeigu sužinosiu, kad šitas testralis mane paliko miške, tai aš jam ne tik nagą nukirpsiu, bet... nežinau.
Dori užsigalvojo. Rimtai susimąstė. Ar nukirpus testralio nagą ji tą nagą pamatys? Ar tik laikys rankoje, jaus jį, bet akys neregės nieko?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: Stogas
« Atsakymas #542 Prieš 2 metus »
Meghan vos nenusijuokė garsiai, kai Dori paglostė orą.
- Jo ten nėra. - pasakė draugei ir pati ištiesusi ranką paglostė stovintį testralį.
Jis atrodė ramus ir pakankamai geranoriškas. Meg pažvelgė į jo akis ir nustebo. Jos kažkuo švilpiukei priminė Quentin. Gal savo tamsumu, o gal paslaptingumu. O gal tuo, kad testralis buvo nežemiškas ir paslaptingas gyvūnas. Toks, kokius mėgo tamsiaplaukis vaikinas. Mergaitė nejučia šyptelėjo ir ranka perbraukė per džemperį, kurį dabar buvo apsivilkusi. Jis buvo gerokai per didelis Meg, tačiau jai tai nerūpėjo. Džemperis priminė naktį, kurioje susipažino su Quentin. Švilpiukė žinojo, kad kada nors džemperį reikės grąžinti, tačiau kol kas ta diena dar nebuvo atėjusi.
Iš prisiminimų Meghan sugrąžino Dori balsas ir staiga rudaplaukės rankose atsiradusios žirklės. Mergaitė krūptelėjo ir tik tada prisiminė, ko jos čia atėjo. Švilpiukė atsargiai priklaupė prie testralio ir, raminamai šnibždėdama jam, nukirpo vieną nagą. Testralis prunkštelėjo, tačiau nieko blogo nedarė. Matyt, buvo geranoriškas. O gal tiesiog testraliai nejautė, kada jiems kerpa nagus. O gal tai vis Quentin ir jo džemperis. Jis sakė, kad saugos mane. Ir tai daro net nebūdamas šalia... švilpiukė nusišypsojo. Tada susivaldė ir atsistojusi ištiesė draugei nagą ir žirkles. Nors prisiminimai apie paslaptingąjį tamsiaplaukį kiek išsklaidė niūrią mergaitės nuotaiką, pažvelgusi į draugę ji vėl viską prisiminė. Meghan giliai įkvėpė ir jos plaučiai vėl prisipildė nakties ir Quentin kvapo. Kiek nurimusi Meg pažvelgė į Dori.
- Turime nagą. Einam? - paklausė jos.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Stogas
« Atsakymas #543 Prieš 2 metus »
Ačiū Merlinui, Meg paėmė žirkles ir nukirpo tam gyvūnui nagą. Dori žvilgtelėjo. Nagą ji matė. Jis buvo didelis ir šlykščios tamsiai pilkos spalvos.
Meg jau buvo kiek nusiraminusi, galbūt net užsigalvojusi. Dori džiaugėsi, kad draugė jai papasakojo tai, kas įvyko mergaitėms dar net nesimokant Hogvartse.
- Ačiū, Meg, kad buvai atvira su manimi ir papasakojai, kas buvo įvykę. Viskas bus gerai, tikrai. Tu dėl to nekalta, - tamsiaplaukė paglostė švilpiukei petį.
Dori įkvėpė vėsaus nakties oro. Jai patiko būti ant stogo. Patiko ir tai, kad čia atskrenda testraliai, nors jų mergaitė ir nematė. Čia jautėsi tokia erdvė, galybė ir didybė.
Antrakursė pagalvojo apie tai, kuo mergaitėms dar reikės apsirūpinti norint išvirti tą eliksyrą.
- Testralio nagą jau turime. Mėnulio akmens miltelių aš turiu. Vienaragio plauką irgi. Beliko gauti arbalašo lašų ir ir pušų spyglių ekstrakto. Žinai, tą ekstraktą aš pagaminsiu, - pasisiūlė Mendel, mat nenorėjo atsisakyti progos apsilankyti uždraustajame miške. - O tu pabandyk nukniaukti arbalašo lašų. Šitiems reikalams kartais pasitarnauja elfai, - mirktelėjo prisiminusi, kaip iš jų gavo ugninės, kai ketino su Davidu virti eliksyrą, kuris padėtų vogti ir ugninė buvo pagrindinė to eliksyro sudedamoji dalis. - Einam, - atsakė draugei ir mergaitės dingo nuo stogo.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Stogas
« Atsakymas #544 Prieš 2 metus »
Regis, tai mergiūkštei įžeidinėjimai nepadarė jokio įspūdžio. Arba ji buvo neįtikėtinai kvaila arba buvo tokia kaip Alrisa. Antras variantas jai ne itin patiko, bet ir viliojo - pasirungtyniauti bei parodyti savo viršenybę be galo magėjo. O pirmasis spėjimas pasirodė per daug paradoksalus, kadangi toji šlykščiaplaukė mokėjo skaityti. Ar bent jau įtikinamai vaidino ir pasitikėjo savimi tiek, kad net nedavė lapelio. Ne virtuvė? Nuskils? Tuoj tau smegenų gabalas nuskils, kai išversiu tave iš šito balkono. Tokios mintys praskriejo galvoje, stebint popieriaus numetimą. Bet tai buvo tik mintys, kurioms negrėsė būti pavirsti realybe.
Kita vertus, klastuolė iš pradžių irgi neleido pažiūrėti užuominos, tad dabar tik pavarčiusi  akimis nukėblino paskui mergiotę. Pravardė jai galvoje jau kūrėsi, nes dabartinė buvo kiek per ilga ir sunki ištarti. Nesinorėjo jos vadinti nei krabu, nei pomidoru, nei kokiu kitu raudonu dalyku, mat daržovės anei gyvūnai niekuo nebuvo nusikaltę. Tuo užėmusi savo protą Alrisa pasiekė stogą.
Ten buvo visiška nuobodybė: nyku, pučia šaltas vėjas, o jokios popiergalio niekur nematyti.
-Nu, ir kur tai, ko mes ieškome? Gal bus nupūstas ar pelėdų sukapotas. - ant pačio stogo kraigo sukryžiavusi kojas sėdėjo klastuolė. Rodos, tuoj kryptels į šoną ir smagiai nudardės žemyn. - Žinok, neverta su jom prasidėti. Geriau papūgą nusipirk. Nors ji laiškų nenešios, bet užtat pasitarnaus kitur.  - dalijosi vertinga išmintimi ji, kurios, žinoma, toji kvėša nė nepasisems, neįsidės į tą tuščią galvą. Žodžiai liejosi keistai, lyg būtų lengvai apsvaigusi. Tiesa, gal taip ir buvo. Aukštis bei palei ausis ūžaujantis vėjas galėjo lengvai paveikti smegeninę.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Stogas
« Atsakymas #545 Prieš 2 metus »
   Išgirdusi tai, kad panelė prakalbo, Sofi suglumo ir nežinojo ką atsakyti. Jei būtų neatsakiusi nieko. būtų dar blogiau. Galvoje apsvarsčiusi žodžius Sofi ištarė:
 - Nė neverta to sakyti. Iš patirties tai žinau. Bet ir papūgos ne ką geresnės,- atsakė į juodaplaukės žodžius Sofi. Geras. Pasirodo ji ne tik rėkti moka. Buvo tikrai vėsu. Ir kodėl žaliaakė nesugebėjo ką nors šilčiau apsirengti. Vis dėl to, ji to neparodė. Šaltas nykus oras.
   Ji truputį pavaikščiojo, tai pirmyn, tai atgal. Užuominos niekur nematyti. Per tokį vėją iš vis buvo sunku ką nors matyti. Ji žiūrėjo sau po kojom. Bet nieko. Nieko nerado.
 - Gal jį jau nupūtė? Arba tuoj nupūs,- Pamėgino ką nors pasakyti ir dar kartą įdėmiai apsidairė. Susvyravusi Sofi sukryžiavo rankas ir pamatė kažką, kažkokį baltą dalykėlį skrendantį pavėjui. Ji pabandė jį pasivyti. Nežinojo. Manė, kad ten užuominą. Gal ji klydo.
   Pasiekusi šiukšlytę ji sugriebė ją ranka. Atskleidė kamputį. Ir tikrai! Užuomina! Pamanė nebūsianti beširdė ir pasakysianti akiplėšai, kad ji rado užuominą.
 - Ei...Manau radau ją...nesitikėjau taip greitai ir tai jau vėjas nešė.
   Ketvirtakursė  priėjo prie kitos klastuolės ir padavė jei raštelį:
 - Imk, perskaityk,- nukreipė žvilgsnį,- dabar jau ir aš noriu valgyt,- šitą ištarė pašnibždom.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Sofi Barbierato »

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Stogas
« Atsakymas #546 Prieš 2 metus »
Regis, neįprasta aplinka paveikė ir mergiotę: šioji pasidarė keistai nekalbi, o tai, ką sakė, tiesiog buvo kartojami anksčiau Alrisos ištarti žodžiai. Todėl ji tik stipriau sučiaupė lūpas ir nužvelgė apylinkes. Tamsūs plaukai įkyriai plakėsi į veidą, tad kiek pasisuko, kad geriau įsižiūrėtų į ežero atspindžius bei pamiškę. Šie įprastai nedomino, bet šalia esančios lygiavertės partnerės net nenorėjo prisiminti. Nenuostabu, kad akys atkakliai klaidžiojo po tolius, nė akimirkai nenukrypdamos į pakraščiuose boluojančias stogo apybraižas. Mintys taip pat atitrūko nuo žemės paviršiaus, išskrido su baisiąja KOBRA-20 ir pakibo beorėje erdvėje. Deja, savotiška ramybės būsena greitai baigėsi: toji klastuolė kažkokiu būdu sugebėjo rasti kitą užuominą.
Klastuolė piktai ir nebyliai pažvelgė į šlykščiaplaukę, bet paėmė varganą popiergalį. Tarsi visos jėgos staiga būtų apleidusios kūną ir neleidusios aprėkti mergiūkštės. Vis dėlto šiek tiek energijos buvo likę, kadangi ji giliai atsiduso bei perskaičiusi lapelį padeklamavo:
-Savo nosim vadovaukis /Eiki, kur malonus kvapas veda... Tik tiek?! Kita vertus, šitiek ir užtenka. Pagaliau tas profesorius susiprato, kad norėsiu valgyti. Eime.
Ištisas sakinių srautas tarsi koks šaltinis pasipylė Alrisai iš burnos. Laimei, jis greitai išseko, nes tai būtų visai išeikvoję jėgas. Net pyktis nebeliko noro. Vis dėlto priešiškumas abejingumo pavidalu išliko, tad nelaukdama bendrakoledžės atsistojo ir nusileido nuo stogo. Viduje maloni bei išsiilgta šiluma taip apgaubė kūną, kad ketvirtakursė net užsimerkė. Atsiminusi laukiančią užduotį suėmė į save rankas ir nušliumpino virtuvės link. O gal ji klydo ir užuominoje buvo minima didžioji salė? Tai paaiškės tik netrukus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Alrisa Fuentes »

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Stogas
« Atsakymas #547 Prieš 2 metus »
Penktadienio vakaras. Pagaliau baigėsi pirmoji mokslo metų savaitė. Matthew Turner darbas jau buvo siaubingai nusibodęs, tad jis paliko kolegoms raštelį mokytojų kambaryje. Juo kvietė susirinkti šį gražų rugsėjo pradžios vakarą ant stogo ir atšvęsti savaitgalį. Nešėsi nemažą rankinę butelių, tačiau paskatino kolegas prisidėti prie vakarėlio: jeigu jų susirinks nemažai, vynas gali labai greitai baigtis. Be to, ką gali žinoti, gal naujieji kolegos, kurių buvo ne tiek ir mažai, mėgsta ką nors kita? Žinoma, smagiausia būtų gerti tik su Rafael ir galbūt Auriu, bet Turner nutarė, kad reikia bent jau pasistengti draugiškai susibendrauti su kitais kolegomis. O kaip kitaip tai padaryti, jeigu ne kartu paminint savaitgalį su vyno taure ar buteliu rankoje?
Sulig ta mintimi herbologas prisiminė su savimi neturintis nė vienos taurės. Vis dėlto buvo jau beveik užlipęs ant stogo, tad grįžti atgal paprasčiausiai tingėjo. Liko tikėtis, kad transfigūracijos profesorius teiksis pasirodyti vakarėlyje ir paprasčiausiai tokius reikmenis ištrauks iš oro. Ak, tai štai kam reikalingas šis mokslas pagaliau suprato Matthew, ilgus metus laužęs galvą, kodėl egzistuoja tokia sudėtinga magijos šaka. Jos neperkando ne tik jis - transfigūracija suprasdavo tikrai ne kiekvienas burtininkas.
Galiausiai užlipęs ant stogo Turner ištraukė iš rankinės tris butelius - du raudono ir vieną balto vyno. Likusieji kol kas liko paslėpti - ateičiai. Jeigu vakarėlis įsisiūbuos, mielai juos išsitrauks, o jeigu ne... Ką gi, nusineš butelius atgal į savo kabinetą ir išgers juos kartu su Rafaeliu. Jau kas kas, o magizoologas tikrai neatsisakys šito malonumo.
Pasiruošęs sutikti savaitgalį Klastūnyno vadovas žvelgė į tolį ir laukė kolegų. Buvo smalsu, kas pasirodys pirmasis, bet vis dėlto suprato: be galo norėjosi, kad tai nebūtų kuris nors naujokas ar, dar blogiau, Gloria Clarke.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Stogas
« Atsakymas #548 Prieš 2 metus »
  Roma rado raštelį paliktą mokytojų kambaryje. Ji nenorėjo eiti, bet nusprendė ateiti. Gal bus smagu. Tikėjosi buvusi klastūnyno mokinė. Pati Roma negėrė, bet vyno butelį nešėsi. Balto vyno. Roma tiesiog paėmė kažkokį butelį. Ji žinojo, kad jis geras, bet jai tai nerūpėjo. Galėtų kiti apsinuodyti. Su malonumu galvojo Roma. Taip pat Roma nešėsi maždaug dešimt taurių. Kiek tiksliai ji nesigilino. Tad iškart patraukė prie stogo. Pažvelgusi į jį Roma nedegė noru lipti, bet lipo. Kam tada aš visas šitas nesąmones tempiau? Mintyse klausė savęs Roma. Kai Roma pagaliau užlipo pamatė, kad atėjo tik Matthew. Tad ji pažvelgė į herbologą.
- Labas. - nė kiek nesidžiaugdama tarė Roma.
  Romai ši mintis nepatiko, bet ji jau atėjo. Kam aš čia atėjau? Mintyse klausė savęs buvusi klastuolė, bet atsakymo nežinojo. Tad apsižvalgė, o paskui atsisėdo. Galėčiau dabar veikti ką nors smagaus. Nusiminusi galvojo Roma.

*

Prisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1717
Ats: Stogas
« Atsakymas #549 Prieš 2 metus »
Praėjo pirmoji savaitė darbe. Ir Auris galėjo lengviau atsipūsti. Dolohovai kažkur dingo, jis sugebėjo pasidaryti daugmaž normalų pamokų planą ir vienintelis sunkumas buvo tas, jog laukė susitikimas su tėvu. Nenorėjo jis to nė kiek, bet tas senis neketino nustoti rašinėti savo niekam nereikalingų laiškų. Taigi, Senkleris nusprendė nueiti pas jį ir pasakyti žodžiu, kad atsiknistų, jeigu jau raštu tėvas to nesuvokia. Bet dabar visa tai buvo ne esmė.
Trumpam užsukęs į mokytojų kambarį rado raštelį ir perskaitęs jo turinį nurūko atgal į savo kabinetą.
O paskui iš ten patraukė ant stogo, kur turėjo vykti tradicinės kasmetinės profesorių išgertuvės.
Kuprinėje gulėjo nemenkas lobis. Daugiausia jį sudarė raudonojo vyno butelių atsarga ir dėl įvairovės paėmė porą butelių viskio. Prisiminęs praeitą baliuką dar pasiėmė ir vienkartinių puodelių. Tingėjo temptis taures.
Galiausiai įveikęs visą krūvą laiptų pakopų pasiekė savo tikslą. Ant stogo jau sėdėjo Matthew ir jam visiškai nepažįstama astronomiją dėstanti moteris.
- Labukas. - Prabilo Senkleris ir klestelėjo šalia herbologo.
- Puiki vieta gerai pašvęsti, o ir vaizdas nuo stogo nuostabus. - Kalbėjo jis iškraudamas dalį savo atsineštų produktų. Kadangi čia jau ir taip buvo pakankamai, pridėjo porą butelių vyno ir tiek. Visa kitą paliko gulėti kuprinėje.
- žiūriu šį kartą taurių čia per akis. - Nusišypsojo jis prisiminęs praeitą jų pasisėdėjimą.
Vienintelis dalykas truputį temdęs nuotaiką buvo tas, jog praeitais metais privengė herbologo. Taip pradėjo elgtis tada, kai sužinojo apie jo nekokius gebėjimus kerėti. Nieko jis žinoma nesakė ar nedarė, bet minčių buvo visokių. Tai Auriui nepatiko, nes norėjo rauti visą Senklerišką pasiputimą lauk. Ypač dabar, kai ta niekam tikusi šeima atsuko jam nugarą. Taigi vaikinas tikėjosi, jog Matthew to gal net nepastebėjo. Juolab, kad šiuo metu Auriui turner gebėjimai nė kiek neberūpėjo ir jis nuslopino visas tas niekam tikusias mintis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Armando van Stavenger

  • III kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Okay, what's next?
Ats: Stogas
« Atsakymas #550 Prieš 2 metus »
Praėjo pirmoji savaitė darbe su pirmosiomis pamokomis ir pirmaisiais įspūdžiais mokytojo kailyje. Kaip visada vakarais, Armando užsuko į mokytojų kambarį, mat tai buvo vieta, kur jis galėjo netrukdomas apmąstyti dieną. Tačiau šįkart rudaplaukiui nebuvo lemta ramiai pasėdėti vienatvėje.
Vos įėjus į mokytojų kambarį vaikino akys užkliuvo už lapelio, palikto ant stalo. Priėjęs perskaitė raštelį, kuris, pasirodo, buvo kvietimas. Armando sekundėlę sudvejojo - eiti ar likti? Tačiau ektravertiškoji jo asmenybės dalis aršiai pasipriešino antrajam variantui, tad profesorius nusprendė eiti. Galų gale, ką jis gali prarasti? Nieko. O laimėti tikrai buvo ką.
Jau vakarėjant vaikinas keliavo pilies koridoriais stogo link. Tiesa, kartu su savimi nešėsi keletą butelių alaus. Nelabai žinojo, ką tie profesoriai mėgsta gerti. Jei jiems alus nepatiks, išgers pats - nedidelis nuostolis.
Armando užsilipus į viršų, ant stogo jau aidėjo balsai. Priėjus arčiau paaiškėjo, kad ten sėdėjo trys profesoriai. Visus pažinojo iš matymo, tačiau tik su vienu jau buvo kalbėjęsis. Su Auriu, apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriumi - juodu atsitiktinai susitiko dar prieš prasidedant mokslo metams. Su kitais dviem Armo dar nebuvo persimetęs nė žodžiu, tačiau, jei atmintis neapgavo, vyras dėstė herbologiją, o moteris mokė astronomijos.
Priėjęs Armando linktelėjo pasisveikindamas, prie visų butelių (o jų buvo gan nemažai) sudėjo savo atneštus ir atsisėdo greta Aurio. Vaikinas buvo pasiruošęs ilgam klausymuisi kitų šnekų, mat pats neketino šnekėti, jei niekas jo neužkalbins. O, sprendžiant iš butelių kiekio, nepanašu, kaip taip nutiks, mat profesoriams dabar greičiausiai rūpėjo kuo greičiau nusigerti iki žemės graibymo (arba užsimiršimo, kodėl pasirinko darbą su vaikais). Pats rudaplaukis šiuo darbu bent kol kas negalėjo skųstis, tačiau išgerti vieną kitą alaus ir pasiklausyti kitų žmonių pokalbių negalėjo atsisakyti. Tiesa, vaikinas planavo visiškai nenusigerti - norėjo prisiminti bent dalį to, ką išgirs kitą dieną. Ką gali žinoti - gal pravers.
You can't and will never run from yourself. Accept it.

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Stogas
« Atsakymas #551 Prieš 2 metus »
Tradicija ir toliau tęsėsi. Matthew kaip ir kiekvienų mokslo metų pradžioje organizavo draugišką profesorių pasisėdėjimą. Rafael'is buvo tuo patenkintas. Čia jis galėjo susipažinti su įvairiais profesoriais(naujokais, kurių atsirasdavo kiekvienais metais). Šiais mokslo metais, kiek girdėjo Rafael, profesorių buvo labai daug. Tiesa, nei vieno iš naujokų dar nesutiko - arba tiesiog neatkreipė dėmesio į juos.
Lipdamas laiptais, Beaumont pavardės nešiotojas nešėsi su savimi keturis butelius vyno. Žinoma, raudono. Norėjo atsinešti dar daugiau, tačiau būtų keista, jei jis gertų tik savo atsineštą vyną, kadangi po nunuodijimo šiek tiek bijojo gerti nežinomą vyną. Na, nebent tuo vynu vaišino jo draugas Matthew. Kolega rudaplaukis pasitikėjo ir žinojo, kad jis negalėtų nunuodyti Rafael'io.
Pilkšvai melsvų akių savininkas pasitvarkė savo plaukus ir pasiekė stogą. Čia matė vieną merginą, Matthew, Aurį ir kitą nepažįstamą profesorių.
- Sveiki, - tarė magizoologas kol kas padėdamas tik du butelius iš keturių prie kitų. Vieną norėjo pasiūlyti Matthew, kitą sau, kadangi taurių prie butelių nesimatė. - Įdomi vieta pasirinkta susitikimui - pasakė Rafael'is nusijuokdamas. Kol kas dar neatidarinėjo butelių, kadangi niekas negerė - greičiausiai laukė kitų profesorių.
- Naujokai, kaip jums darbas? - pasidomėjo vaikinas šypteldamas.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 289
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Stogas
« Atsakymas #552 Prieš 2 metus »
  Nors profesorių atėjo tik keli Romai jų jau užteko. Ji iš viso jau norėjo išeiti, bet žinojo, kad tai nemandagu. Nors Roma visiškai nebuvo mandagi. O ir norėjo išgirsti jų šnekas. Gerti ji neketino. Net gurkšnelio.
- Aš negersiu. O jūs norit? - paklausė Roma.
  Roma puikiai žinojo, kad Matthew, Rafael ir dar kai kurie kiti geria, bet pasiklausė. Gal šiandien jie negers? Mintyse klausė savęs Roma. Nors labai tuo abejojo. Gal jie iškart prisigers ir galėsiu dingti? Šįkart svajodama klausė savęs Roma.
- Neblogai man tas darbas. - tikriausiai per vėlai atsakė buvusi klastuolė.
  Negi jie nepradės gert ar bent kalbėtis? Vėl klausė savęs astronomijos profesorė.
- O gal prisigerkit ir galėsim varyt iš čia? - paklausė Roma.
Roma toliau sėdėjo ir žvelgė į toli.

*

Neprisijungęs Matthew Turner

  • Herbologas
  • *****
  • 814
  • Lytis: Vyras
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Stogas
« Atsakymas #553 Prieš 2 metus »
Buteliai tiesiog nekantravo būti atkimšti, bet kol kas tam nebuvo progos. Matthew niekaip nesulaukė, kol ant stogo pasirodys Rafael ar Auris. Išgirdęs žingsnius apsidžiaugė, bet netrukus gavo nusivilti - tai buvo viena iš naujųjų kolegų, atrodo, astronomė.
- Sveika, - abejingai tarstelėjo herbologas su nekantrumu laukdamas ko nors pažįstamo. Laimei, netruko susirinkti ir daugiau kolegų, tad nebuvo taip siaubingai nejauku. Dar smagiau buvo tai, kad visi atrodė pasiruošę vakarėliui. Matthew draugiškai nusišypsojo Auriui ir Rafael. Šiek tiek mažiau draugiškai naujajam kolegai Armando. Jis atsinešė alaus, kas buvo šiek tiek keista, tačiau Turner tikrai neketino smerkti jaunuolio. Kas ką nori, tas tą geria. Svarbiausia, kad būtų smagu. Nemaža dalimi prie smagumo prisidėjo faktas, kad kol kas nesimatė Clarke. Buvo apmaudu, kad nemoka kerėti - mielai būtų užbūręs kvietimą taip, kad būtent ta kolegė jo nepastebėtų.
- Nagi, panele, ko taip nedraugiškai? Išgersime visi, pasišnekėsime, susipažinsime, - galiausiai atkimšęs vieną raudono vyno butelį pratarė Turner. Paėmęs iš Aurio kelis vienkartinius puodelius dosniai pripildė juos vynu. Pilniausią puodelį pasiūlė Rafael'iui, vieną pastatė šalia savęs, dar vieną - ištiesė atgal Auriui. Įpylęs vos mažiau ištiesė ranką Romos link. Laimei, per tą laiką magizoologas pabandė pradėti pokalbį. Turner norėjo tiesiog išgerti, tad mielai būtų tą daręs tylomis, tačiau buvo aišku, kad naujiems kolegoms tai gali būti šiek tiek nejauku.
- Na, Armando, nori vyno ar liksi prie alaus? - draugišku tonu pasiteiravo Matthew laikydamas jau apytuštį butelį rankoje. Mielai būtų leidęs tam kolegai tuštinti savo alaus butelius, kad daugiau vyno liktų kitiems. Vis dėlto šiandien bandė būti draugiškas, tad ramiai laukė, ką pasakys naujasis kolega.

*

Neprisijungęs Jennifer Emma Henderson

  • Burtininkė
  • ***
  • 69
Ats: Stogas
« Atsakymas #554 Prieš 2 metus »
   Vakaras buvo gan meilus ir buvo labai gera. Pirmoji savaitė praėjo puikiai, na bent jau geriau nei tikėjo Jennifer. Tačiau viską sugadino Turner parašytas raštelis. Aš tikrai negadinsiu šio ir taip prakeikto vakaro. Neguodė ir tai, kad pamatys kitus profesorius, kurie Jennifer buvo puikiai pažystami, bet aišku jie jos nepažinojo. Bet, kad ir kaip buvo skaudu palikti jaukią klasę Jenna atsivilko ten, nes vis gi balius. Juk bus buteliukų...tikėkimės...gal. Jennifer nebuvo didelė mėgėja išgerti, bet kai pradėdavo tai būdavo tikra palaima nuo rūpesčių.
   Rudaplaukė užsikorė ant stogo ir pamatė visą kompaniją. Visus profesorius.
 - Kaip darbas? Aš negaliu atsakyti į šitą klausimą. Bet jeigu neatviraudama tai gerai.- ji atsakė į magizoologo užduotą klausimą. Bet tada negalėjo užtilti, nes kažkokia keistoka panelė uždavė keitoką klausimą ir Jenna pridūrė:
 - Na taip išgersime visi,- Jennifer nežinojo ką sakyti, tad pasakė pirmą dalyką, kuris jai šovė į galvą,- Beje, vadinkit mane Jenna.
   Emma peržvelgė visus ir suprato - gero čia nelauk