0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Cindy Grant

Ats: Stogas
« Atsakymas #465 Prieš 3 metus »
- Mušeika aš. - Tarė pirmakursė juokingai papūsdama lūpas, o tada nusijuokdama ir paveldama su ilgus, banguotus, oranžinius plaukus. Po draugo žodžių, vienuolikametės skruostai vėlgi įgavo rausvesnį atspalvį ir ji mielai jam nusišypsojo.
- Ačiū, Ryan. Tu taip pat esi labai mielas, draugiškas vaikinas. Su tokiu žmogumi kaip tu ir smagu ir faina bendrauti. Džiaugiuosi, kad mes susipažinom. Smagu turėti tokį draugą kaip tu. - Šiek tiek droviai tarė švilpynės koledžo jaunoji narė ir pažvelgė į priešais ją stovintį berniuką. Viskas ką mergaitė pasakė Ryan buvo apsiulioti tiesa. Ji tikrai manė, kad jis mielas, draugiškas žmogus, su kuriuo yra smagu ir faina bendrauti.
- Nagi, baik tik, tu nebuvai ir neesi kvailas. Nenusišnekėk. Tai tiesiog atsitiktinumas. O galiu paklausti? Dėl kokios priežasties tu lipai į tą medį? - Tarē ir paklausė rimtu balseliu Grant, bet tuojpat nusišypsojo, kadangi nenorėjo sugadinti visos tvirančios geros nuotaikos.
- Nusiramink, Ryan. Aš sveika, gyva, stoviu čia. Reiškias man viskas yra gerai. - Stengėsi nuraminti savo violetinių plaukų spalvos draugą Cindy.
- Nori sužinoti kaip tai nutiko? Na aš to net pati gerai nesuprantu, bet man tada buvo aštuoneri. Su savo pusesiare mėtėmės su kamuoliu. Aš stovėjau prie atidaryto lango, o ji kitoje pusėje prie sienos. Buvau užsisvajojusi ir išsigandau atskrendamčio kamuolio, tad paėjau žingsnį atgal ir iškritau pro langą. Visa tai tiesiog per mano durnumą. Bet man nieko labai rimto nebuvo. Tiesiog susilaużiau ranką ir prasiskėliau galvą. - Papasakoja apie įvykį, įvykusi per pačios mergaitės kvailumą, užsimąstymą, Cindy ir nusišypso draugui. Ji matė, kad Ryan buvo sunerimęs kai vienuolikametė užsiminė jam apie iškritimą pro langą. Grant suprato, kad rado tikrai puikų draugą, kuriam ji rūpi. Staiga prisiminusi, kad fotoaparatai ir kiti elektronikos proetaisai Hogvartse neveikia, pirmakursė delnu trinktelėjo sau per pakaušį.
- Prisiminiau! Atleisk, bet tavęs pamokinti niekaip negalėsiu. Gi visi elektronikos prietaisai, o tuo pačiu ir fotoaparatai, Hogvartso teritorijoje neveikia. - Savimi nusivylusiu balsu, kad tai prisiminė tik dabar, tarė švilpukė.
- Bet manau, kad galėsiu tave pamokinti per vasaros atostogas. Manau, kad tikrai rasim būdą ir laiko kaip ir kur susitikti. - Pasiūlė oranžinių plaukų savininkė ir vėl linksmai nusišypsodama. Šypsena Cindy veide šiandieną švietė labai dažnai.
- Man tai tikrai patiktų, Ryan, bet mes turime prisiminti, kad aš, mergaitė švilpukė, negaliu ateiti į švilpių berniukų kambarį. - Priminė draugui tai Cindy. Ji ištiesų norėjo kadanors papiešti su Ryan, daugiau su juo pabendrauti piešiant, bet tai jo ar jos kambaryje padaryti jie negalėjo.
- Ten tikrai tūrėtų būti gražu, bet kaip ir sakiau, mums fotografuoti tikrai nepavyks. Na, bet mes vistiek galime tem susitikti, pakalbėti ar sugalvoti kokios nors kitokios veiklos. - Tarė pasiūlydama Ryan mergaitė ir šiek tiek patrynė savo rankas, kadangi pasidarė gan šaltoka.
- Na man būtų gan baisu, bet jeigu nori vistiek galime nueiti pasivaikščioti Hogvartso patalpomis. Bet mes tūrėtųmėme būti tikrai labai tylūs. - Tarė pirmakursė ir stengėsi atsargiai nulipti nuo stogo, bet tai jai sunkiai sekėsi.

*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Stogas
« Atsakymas #466 Prieš 3 metus »
- Esi mušeika raudona batareika, - pasakė vaikinas nusijuokdamas. Jis nebijojo mergaitės, bet buvo visai smagu apsimesti. Greitai jis pamatė, kad mergaitės skruostai įgavo rausvą atspalvį. Vaikinukas trumpai šyptelėjo.
- Ačiū. Labai džiugu, kad aš pasirodžiau toks fainas, mielas, draugiškas ir geras. Visada stengiuosi toks būti. Man irgi labai džiugu turėti tokią draugę kaip tu, - pasakė vaikinas nusišypsodamas ir  vos vos raustėldamas. Ryan labai džiaugėsi girdėdamas gerus žodžius apie save. Jis visad stengdavosi būti geru, draugišku ir panašiai, bet galiausiai jis likdavo blogu. Na, ne visiems žmonėms, bet kai kuriems. Vaikinas papurtė savo galvą norėdamas galvoti tik pozityviai ir nuvyti visas neigiamas mintis šalin.
- Visi esame šiek tiek kvaileliai kai norėsime pakvailioti, o aš ir taip esu šiek tiek kvailelis, tad tai normalu. Na, į medį aš lipau todėl, nes su draugu norėjome pastebėti saulėlydį, - pasakė Ryan trumpai nurausdamas mat į medį jis  norėjo pasibučiuoti su vaikinu, bet to merginai žinoti nereikėjo ir galiausiai vaikinas nusišysojo.
- Aš ramus, bet kitą kartą būk daug atsargesnė, - pasakė vaikinas iš tiesų rimtų tonu ir vėliau vėl nusišypsojo, nes nuotaika buvo labai gera.
- Žinoma noriu, - tarė vaikinukas ir pradėjo klausyti merginos pasakojimo. - Žaisti prie atidaryto lango negalima. Nors nieko rimto ir nenutiko tu galėjai žūti. Jeigu tu būtum žuvus juk nebūtum susipažinus su manim. Ir tu nesi durna, - pasakė vaikinas ir vėl rimtai, nes tokiais  dalykais nelabai galima juokauti. Jam vos susipažinus su mergaitė ji jam jau pradėjo labai labai rūpėti. Jie tikrai bus tikrai geri draugai.
- Tiksliai. Na, aš kažkaip priverčia savo laptopą veikti čia. Su burtų pagalbą jis čia veikia gana neprastai, tad galbūt galima ir su tavo fotoaparatais tai padaryti? - paklausia vaikinukas prisiminęs savo laptopą. Galbūt Ryan laptopas buvo magiškas, mat ji jam padovanojo jo tėtis.
- Na, jeigu tu norėsi aš tikrai rasiu  laiko su tavim susitikti. Vistiek manauz kad vasarą įėjo gero neveiksiu, - tarė vaikinas šyptėldamas. Vasarą jis susitikdavo tik su savo sese, kuri gyvena kitoje šalyje bei leisdavo laiką su savo
mažesniuoju broliuku. Bet galbūt vasarą James bus namuose? pamąstė vaikinukas. Jis nežinojo kur dingo James. Jis paliko vaikiną nežinioje kaip ir visada. Vaikinas vėl grąžino šypseną į savo veidą ir pažvelgė į mergaitę.
- Na, mano kambaryje kažkada buvo vyresnio kurso mokinė ir mes su ja kalbėjom. Niekas nieko apie tai nesakė, tad manau, kad ir tu galėtum ateiti į mano kambarį kartu papiešti, - pasakė vaikinas prisiminęs susitikimą su mergaite jo kambaryje. Jie pabendravo ir mergina pažadėjo, kad parodys vaikinukui įvairių vietų Hogvartse. 
- Jeigu tau baisu tada vaikščioti nereikia. Pasivaikščiosime dieną. Nereikės būti labai tyliems, bet jeigu yra noro galime pasivaikščioti ir dabar,  - tarė vaikinas nusišypsodamas ir kadangi matė, kad Cindy sunkokai sekasi nulipti padavė jai ranką ir patraukė ją link savęs taip ką sugaudamas. Vaikinas nuraudo ir atsitraukė nuo mergaitės.
There's no such thing as fate.

*

Cindy Grant

Ats: Stogas
« Atsakymas #467 Prieš 3 metus »
  Po vaikino žodžių mergina nusijuokė ir keistu žvilgsniu  pažiūrėjo į Ryan.
- Iš kur tu šitą ištraukei? Tai skamba tikrai juokingai. - Tarė vėlgi sukikendama Cindy ir išlikdama su tokia pat plačia šypsena veide. Vo vaikino žodžių, oranžinių plaukų savininkės šypsena tik dar labiau praplatėjo, nors nežinia ar tai buvo įmanoma.
- Tu toks mielas, kad net verkti noris. - Taria ši patempdama lūpą ir tyliai sukikendama. Rodosi, kad Grant būtų išgėrusi kokio laimės eliksyro, kadangi visą laiką būnant, kalbant ir bendraujant su Ryan, ji buvo laiminga, šypsojosi, juokėsi.
- Tu paraudai. - Ši sukikeno ir su šypsena veide žvelgė į draugą.
- Pritariu. Na, o buvau prie lango ir būtent tame kambaryje, nes apačioje buvo susirinkę ir kalbėjosi suaugusieji, o mes nenorėjome jiems trugdyti. Nebuvo kur daugiau tam kambaryje stovėti, kadangi visur kitur buvo stikliniai daiktai, kurie galėjo lengvai dužti. Mes negalvojome, kad iškrisiu pro langą. - Paaiškino pirmakursė ir trūktelėjo pečiais bei vēlgi nusišypsojo.
- Gerai, mama, kita karta būsiu atsargesnė. - Tarė pajuokaudama vienuolikametė ir tyliai sukikendama bei verstelėdama akis. Lauke pamažu vis daugiau temo ir tamsa pradėjo šiek tiek gąsdinti mergaitę, bet būnant su Ryan nebuvo ir taip baisu.
- Dėja, bet nemanau, kad mano fotoaparatai veiks. Na, mes vistiek galime susigalvoti ir kokios nors kitokios veiklos be fotografavimo! - Pozityviai tarė Cindy su dar vis plačia šypsenėle savo veide.
- Žinoma, kaip gi galėčiau nenorėti?! - Perdaug linksmai tarė mergaitė ir paraudo. - Turėjau omeny, kad tikrai turėtumėm susitikti, visgi vasarą nėra tiek daug veiklos, o man yra smagu leisti laiką kartu su tavimi. - Tau tylesniu balseliu prakalbo švilpukė, bet šypsenėlė iš jos veido niekur nedingo.
- Nežinau. Nemanau, kad tai gera mintis. O ypač jeigu sužinos mano pusbrolis. Jis gi mūsų koledžo vadovas, o taisyklės aiškiai sako, kad mergaitės negali lankytis berniukų kambariuose. - Susimąsčiusi tarė pirmakursė ir gan giliai atsiduso.
- Labai nesupyktum jeigu pasivaikščiotumėme diena? Gėda pripažinti, bet Hogvartsas naktį tikrai neatrodo labai patraukliai ir man gan baisu. - Tylesniu balseliu prakalbo švilpynės koledžo narė, bet tuojpat pajuto kaip krenta ir atsiduria vaikino glėbyje. Iš išgąsčio mergaitė tyliai sucypė, o tada pažvelgė į Ryan ir paraudo.
- Ačiū. - Tyliai padėkojo ši ir nuleido žvilgsnį.                               
                       


*

Neprisijungęs Ryan Jones

  • ****
  • 399
  • Lytis: Moteris
  • Niekada nesakyk niekada
Ats: Stogas
« Atsakymas #468 Prieš 3 metus »
- Nežinau, kažkur tai išgirdau, - tarė vaikinukas ir garsiai nusijuokė. Šis pasakymas buvo iš tiesų kvailokas, bet vaikinas pritaikė jį čia. Mergaitė juk jį gąsdino!
- Aš žinau, kad esu mielas, bet verkti nereikia tikrai nereikia! - sušuko vaikinas ir tada nusijuokė. Su mergaite Jones pavardę nešiojančiam vaikinui buvo beprotiškai smagu ir gera. Ji jam buo lyg kokia sielo draugė. Jų bendravimas iš karto lengvai susirišo, jie iš karto gerai susibendravo. Ryan'as iš tiesų labai džiaugėsi tuo.
- Ne, aš neparaudau, - pradėjo gintis vaikinukas ir jo skruostai vėl švelniai raustelėjo.
- Bet tu galėai net ir žūti! Negalima būti tokiai neatsargiai , Cindy. Suprantu, kad suaugusiems trukdyti nesinori, ber vistiek, - pasakė Ryan vis dar šiek tiek sunerimęs.
- Aš ne mama! Aš galiu būti nebent tėčiu, ber kitą kartą būtinai būk atsargesne, - liepė vaikinas rimtu tonu. Jam iš tiesų rūpėjo mergaitė. Prieblanda galiausiai virto aklina tamsa.
- Supratau. Žinoma, kad galim sugalvoti ką nors kito. Juk yra pilna visokių veiklų ir be fotografavimo, - pasakė Ryan nusišypsodamas. Juk galima nueiti kur nors kur gražu ir ten stebėti gražius vaizdus.
- Na, nežinau. Aš esu nuobodokas, bent man taio keli žmonės sakė, tad galvojau, kad nenorėsi susitikti, - pratarė vaikinukas prisimindamas senąją dar žiobarų mokyklą. - Na, taip vasara iš tiesų nėra labai daug veiklos plius man bus malonu su tavim susitkti ir vasara. Juk mes draugai ar ne? - paklausė vaikinas ir trumpai šyptelėjo. Jam patiko, kad mergaitei patinka leisti laiką su juo.
- Na, daryk kaip nori. Nežinojau, kad profesorius Tristianas tavo pusbrolis. Tada tikrai negalim rizikuoti, kad jis sužinotų, - tarė rimtai vaikinas. Jeigu kokios nors jo giminės būtų koledžo vadovai nesvarbu jo ar kitų jis turbūt net pajudėti bijotų.
- Ne, nesupykčiau. Tamsa nėra labai viliojantis dalykas, tad eisim pasivaikščioti dieną. Taigi galbūt galiu jus palydėti iki kambario, panele Cindy? - paklausė vaikinukas nusišypsodamas. Kurį laiką mergaitė buvo ryan glėbyje. Vaikino skruostai nusidažė ryškiai raudona spalva.
- Nėra už ką ir atsprašau, pratarė vaikinukas.
There's no such thing as fate.

*

Cindy Grant

Ats: Stogas
« Atsakymas #469 Prieš 3 metus »
- Nešūkauk čia. Gi jau vėlu, prisistatys dar mums čia kokie profesoriai. - Tarė perspėdama Cindy ir nusijuokusi pavėlė violetinės spalvos vaikino plaukus. Tiesą pasakius, suvelti plaukai švilpukui ištiesų tiko, tad mergaitė tiesiog šyptelėjo.
- Oj tik nereikia. Be to, tu labai mielas kai parausti. - Taria ši ir plačiai nusišypsojusi pasitvarko savo oranžinės, natūralios spalvos plaukus bei vėl pažvelgia į bendrakursį.
- Aš tada dar buvau visiškas vaikas, bet dabar aš sveika gyva, tad problemų nematau. Nereikia pamokslų, nes po to įvykio tikrai nemažai jų prisiklausiau ir tikrai pasimokiau. - Tarė švilpynės koledžo narė.
- Būk mano draugas, o ne mama ar tėtis. Nereikia man antrų tėvų. Aš tik pajuokavau. - Sukikendama tarė ir dar kartelį žvilgtelėjo į nuostabų, kupiną paslapčių, nakties dangų.
- Na, tie žmonės, kurie sakė, kad esi nuobodokas turbūt patys yra nuobodūs ar nesupranta kas yra įdomūs žmonės, nes tu tikrai neesi panašus į vieną iš tų nuobodžių žmonių ir aš tikrai norėčiau susitikti. - Su vis dar esančia ir niekur nedingstančia  šypsenėle veide ištarė Grant pavardę nešiojanti mergina.
- O man visai patiktų jį paerzinti. Visgi tai Tristanas, o ne koks mano senas, piktas dėdė. - Prakalbo Cindy ir verstelėjusi akis pasitvarkė plaukus.
- Aš būčiau visai nieko prieš, pone Ryan. - Drovokai ištarė oranžinių plaukų savininkė, o juos skruostai vis dar buvo įgavę rausvą atspalvį, nors ši ir nebebuvo šiltame vaikino glėbyje.
- Viskas gerai. Eime - Tarė vis dar su galimu girdėti drovumu balse švilpukė ir su Ryan pajudėjo iš vietos. Ilgai netrukę jie priėjo Cindy skirtą kambarį ir ji menkai nusišypsojo draugui.
- Ačiū, šis vakaras tikrai buvo smagus. Iki ir labos. - Tarė ši ir nedrąsiai pamojavo Jones pavardę nešiojančiui vaikinui ir dar kartelį šyptelėjusi nuėjo į kambarį...

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Stogas
« Atsakymas #470 Prieš 3 metus »
Elliw sunkiai kvėpavo. Gerokai pavargo belipdama laiptais, bet dabar bus galima lengviau atsikvėpti: štai jos ir kažkokiame bokšte, gal Liucija pagaliau neburbės, kad negalima nieko matyti pro teleskopą?! Žinoma, saulė švietė kaip švietusi, tačiau velsietė vis tiek tikėjosi tinkamai pasinaudoti astronomijos prietaisu. Juk tai pats smagiausias užsiėmimas! O naktimis reikia miegoti. Vadinasi... Žvaigždes reikia stebėti dieną.
Mergaitė atsargiai padėjo teleskopą ant žemės stogo. Reikėjo surasti tinkamiausią vietą jam pastatyti taip, kad būtų galima stebėti žvaigždes. Deja, bandydama atsitraukti saugesniu atstumu nuo didžiosios brangenybės Elliw ją paspyrė. Teleskopas skubiai nukrito ir krito nemaloniai ilgai. Galiausiai kažkur apačioje pasigirdo garsus dunkstelėjimas. Kažin ar teleskopas turėjo daug šansų išgyventi. Elliw persigandusi žiūrėjo į tą pusę, kur ką tik krito jos brangiausias daiktas.
- Ką daryti dabar? - sumurmėjo jis ir pasisukusi į kartu atėjusią Liuciją paklausė: - Gal netyčia turi čia teleskopą?
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Stogas
« Atsakymas #471 Prieš 3 metus »
 Liucija nesitikėjo, kad Elliw eis taip greitai, o laiptais užlėks kaip kokia raketa. Baltaplaukė, gaudydama orą, užvilko kojas paskutinėmis pakopomis. Ir kodėl pasiūlė kažkur eiti?
-Suknistas Žaibas Makvynas,-sumurmėjo mergaitė, rankove valydamasi prakaitą nuo kaktos. Bent jau stovint ant stogo įkaitusį veidą maloniai glostė vėjelis.
 Dejai, trumpai džiaugėsi ramybe Liucija, mat kur buvus, kur nebuvus Elliw ir vėl pademonstravo savo nuostabiuosius pasaulio griovimo gebėjimus. Atsargiai persisvėrusi per kraštą, švilpė žiūrėjo į dalimis ant žemės išsitaškiusį teleskopą. Kokia saldi jo gyvenimo pabaiga, sauganti nuo destrukciją skleidžiančių Elliw rankų!
 Liucija išsitraukė lazdelę ir atsakė į draugės klausimą:
-O kam mums kito? Galima ir šitą susitaisyti.
Visiškai pasitikėdama savimi ir savo patirtimi su taisymo kerais, baltaplaukė nukreipė magiškąjį įrankį į teleskopo liekanas ir mostelėdama sumurmėjo:
-Reparo.
Ant žemės besimėčiusios detalės krustelėjo ir subėgo į vieną vietą, dailiai grįždamos į savo vietas ir teleskopas vėl buvo prikeltas eilinei kančios pilnai dienai. Dabar liko tik jį susigrąžinti į vietą.
-Accio,-nukreipusi lazdelę į sutaisytą teleskopą tarė Liucija ir jis atskrido mergaitei į rankas. Nelabai pasitikėdama Elliw, baltaplaukė pati pastatė jį ant žemės.
-Į kur nori žiūrėti?-su švelnia šypsena veide paklausė švilpė draugės.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Stogas
« Atsakymas #472 Prieš 3 metus »
Liučija buvo galingiausia pasaulio burtininkė. Ne, antra šiame sąraše - pirmas buvo Bastiano. Tokią išvadą padarė Elliw, kai draugė paėmė ir sutaisė teleskopą, kurį pati velsietė laikė beviltiškai žuvusiu. Galvoje jau beveik buvo sudėliojusi laišką Bastiano, kuriame praneša, kad jai reikia naujo teleskopo. Žinoma, italas nebūtų tuo itin patenkintas (ir vėl leisti pinigus?!), tačiau kitos išeities nebuvo. Ar bent jau taip atrodė Elliw, kol Liučija nepradėjo rodyti kažkokių stebuklų.
- Kaip tu tai padarei? - nustėrusi paklausė ji. Priėjusi prie krašto žvilgtelėjo žemyn. Vis dėlto ir pati puikiai suprato, kuo tai gali baigtis, tad skubiai atsitraukė - ir vos koja neužkliudė teleskopo. Šį kartą prietaisas liko sveikas, tad Elliw galėjo kiek lengviau atsikvėpti.
- Aš nieko neišmanau apie astronomiją, - pratarė ji išgirdusi draugės klausimą. O kur iš viso galima žiūrėti? Tokie dalykai velsietei buvo pernelyg sudėtingi. Ji nužvelgė šviesiaplaukę. Jau beveik pamiršo, ko čia atėjo. Tiesą sakant, Elliw nuolat nešiojosi teleskopą, tačiau tikros jo paskirties net ir nežinojo. Nebūtų žinojusi, kaip juo naudotis. Tad ji žiūrėjo į Liuciją ir laukė kokio nors paaiškinimo, ką jos dabar darys.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Stogas
« Atsakymas #473 Prieš 3 metus »
 Elliw reakcija į teleskopo prisikėlimą buvo šiek tiek juokinga - gi ne pirmą kartą jį taip Liucija sutaiso kerais. Bet supratingai baltaplaukė stengėsi nesijuokti iš savo draugės, tiesiog ramiai paaiškino:
-Kerais. Juos mokėmės per kerėjimą, jeigu nori, galėsiu vėliau tave išmokyti jų. Tada teleskopą galėsi susitaisyti pati.
Nors kiekvienas pasaulyje egzistuojantis padaras suprato, kad Liucija ir toliau taisys tą teleskopą, kad ir kiek mokys bendrakoledžę. Kai kurių dalykų neįmanoma pakeisti.
 Išgirdusi, kad Elliw nieko nežino apie astronomiją, baltaplaukė sutriko. Ji buvo įsitikinusi, kad tai - jos draugės mėgstamiausia pamoka. Pamirksėjusi, švilpė beveik sukurpė planą.
-Accio vadovėlis,-puikiai mintyse matydama tą knygą apie astronomiją, kuri taip negražiai ir liko numesta ant lovos, tarė mergaitė. Laukdama, kol vadovėlis jas pasieks, Liucija apžiūrėjo teleskopą - norėjo įsitikinti, kad tikrai viskas vietoje. Žvilgtelėjus pro okuliarą pamatė tik dangaus mėlynę bei kažkokio medžio viršūnę, o atsitraukė laiku, mat tada atskridęs astronomijos vadovėlis trenkėsi jai į nugarą. Pakėlusi nuo žemės knygą, švilpė ją atsivertė:
-Gerai. Pirmas skyrius. Teleskopo sandara. Aš laikysiu knygą, o tu gerai apsižiūrėk viską. Jeigu kas, teleskopą ir vėl sutaisysiu,-atsukusi draugei vadovėlį, tarė Liucija, jau laukdama katastrofos.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Stogas
« Atsakymas #474 Prieš 3 metus »
- Aš tikrai nesimokiau, - tvirtai pasakė Elliw. Ką gi, tai turbūt tebuvo įrodymas, kad Liucija yra geriausia - ir protingiausia - mergaitė Hogvartse. Ji, Elliw, galėsi susitaisyti teleskopą? Tokie įvykiai neatrodė labai realūs, tačiau velsietė nenorėjo gadinti Liucijos nuomonės apie jos galimybes, tad tylėjo.
Kaip tik tuo momentu draugė gerokai nustebino Elliw. Ji ištarė kažkokį neaiškų žodį. Skambėjo maždaug "akio". Velsietė spoksojo išvertusi akis. Vis dėlto gavo dar labiau nustebti, kai į draugės rankas atskrido vadovėlis.
- Kaip tu tą padarei? - nustebusi paklausė Elliw. Jau buvo beveik pamiršusi, kad čia yra ir visko "kaltininkas" teleskopas.
- Teleskopo sandara? - perklausė švilpė, pamaniusi, kad negerai išgirdo. Kam jai reikia tokių keistų dalykų? Argi Liucija ką tik nesakė, kad tas prietaisas yra skirtas kažkam stebėti? Rudaplaukė žvilgtelėjo į knygą, tada - į teleskopą. Vadovėlyje buvo nupiešta visiškai neaiški schema, tačiau Elliw spėjo, kad tai ir yra "teleskopo sandara". Deja, nuo to nepasidarė aiškiau. Tikriausiai reikėjo paimti teleskopą į ranką ir apžiūrėti iš arčiau. Kiek pamąsčiusi velsietė pakėlė prietaisą nuo žemės. Jis iš rankos neišslydo. Mergaitė taip dėl to nustebo, kad kurį laiką stovėjo sustingusi. Tada pakėlė jį virš akių, kad galėtų apžiūrėti iš arčiau. Tada jau teleskopas grįžo į įprastą gyvenimą: išsprūdo mergaitei iš rankų ir trenkėsi jai į veidą.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Stogas
« Atsakymas #475 Prieš 3 metus »
 Girdėdama Elliw prieštaravimus, Liucija tik šypsojosi. Kažkaip ji vis dar turėjo vilties, kad draugė sugebės išmokti daug sudėtingesnius kerus, nei Reparo. Nors vis dar buvo baisu pagalvoti apie tai, kad rudaplaukei teks gyventi vienai ir nieko nebus šalia, kas kantriai jai padės.
 Pirštais pabarbenusi į vadovėlį, Liucija paaiškino:
-Kerais. Accio. Išmokau Ligoninės sparne iš hilerės, mat dažnai reikėdavo visokių smulkių dalykų, dėl kurių neapsimoka lakstyti. O teleskopo sandara tam, kad žinotum, pro kur reikia žiūrėti,-mergaitė nusijuokė, bet tik tiek ir tebuvo to juoko, mat, kaip visada, teleskopas puolė Elliw ir bandė užbaigti savo tragišką egzistenciją. Mikliai sugavusi žvaigždžių stebėjimo prietaisą ore, baltaplaukė dar patikrino, ar jis sveikas, o tada ir jį, ir vadovėlį pasikišo po pažasčia ir priėjo prie Elliw.
-Atsargiai, uždėsiu ledinuką,-tarė baltaplaukė ir iš kišenės išsitraukė kažkokį tamsiai mėlyno plastilino gabaliuką. Vien jį minkydama Liucija pajuto, kaip vėsta jos pirštų galiukai. Galiausiai, švilpė užlipino tos melsvos pastos ant draugės veido, kur nuo smūgio buvo paraudę.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Stogas
« Atsakymas #476 Prieš 3 metus »
Iš labai sudėtingos Liucijos kalbos apie kažkokią hilerę ir panašius dalykus Elliw nieko nesuprato. Nutarusi, kad jai tai tiesiog pernelyg sudėtinga, tiesiog nebesiklausė, ką šnekėjo draugė. Vis dėlto ji netrukus prabilo apie teleskopą, o tai, žinoma, sudomino velsietę.
- Tu moki juo naudotis? - pagarbiai paklausė Elliw. Žvilgtelėjo į prietaisą, tačiau ir toliau visiškai nežinojo, kaip reikėtų ką nors su juo nuveikti.
Kaip gerai, kad šiame pasaulyje egzistuoja Liucija! Ir ką Elliw be jos darytų? Tikriausiai jau seniai būtų užsimušusi, o dabar pasitenkino tik siaubingu skausmu. Na, bent jau teleskopas tai tikrai būtų užsimušęs. Eilinį kartą. Laimei, Liucija spėjo sugauti krentantį prietaisą ir jai bent kartą nereikėjo naudoti sutaisymo kerų.
- Kas čia?! - net pašoko velsietė, kai draugė kažką uždėjo ant veido. Tas daiktas buvo nemaloniai šaltas, tad Elliw niekaip negalėjo suprasti, kodėl Liucija taip padarė. Elliw pabandė pasitraukti, tačiau tikriausiai žengė ne į tą pusę, nes atsitrenkė į draugę. Tai mergaitę dar labiau išgąsdino, tad ji pradėjo stipriai muistytis. Galiausiai nugriuvo. Tuo momentu prisiminė teleskopą ir, pamaniusi, kad jis vėl nukrito, prišliaužė prie stogo krašto ir pradėjo žiūrėti žemyn.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Elliw Gwawr Dwynwen Goff »
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Stogas
« Atsakymas #477 Prieš 3 metus »
 Liucijai iš dalies buvo gaila Elliw. Ji tai nekalta, kad tokią jau ją gamta sutvėrė, o ir vienintelis daiktas, kurį jį atsimena kažkur egzistuojant, yra teleskopas. Sustingusiais nuo šalčio pirštais, mergaitė mikliai užklijavo likusią pastą ant draugės veido.
-Čia ledinukas. Jis šaldo. Nesimuistyk,-bergždžiai bandė suvaldyti mažąją nelaimėlę baltaplaukė. Pamačiusi, kad Elliw artėja jos link, Liucija, deja, nespėjo pasitraukti ir, šiems dviems labai nelaimingai egzistuojantiems kūnams susidūrus, švilpei teko pačiai gelbėtis, kad nenusiridentų nuo stogo, nenuridentų Elliw arba teleskopo, kuriam, kaip visada, grėsė didžiausias pavojus. Skaudžiai šleptelėjusi ant sėdynės, mergaitė net barkštelėjo dantimis. Elliw ištiko toks pat likimas, tik ji kažkodėl dar ir nuo stogo nusprendė nusiversti. Matydama, kaip pavojingai arti krašto yra jos draugė, Liucija padėjo vadovėlį ir teleskopą ant žemės bei išsitraukė lazdelę. Mostelėjusi, tyliai tyliai sumurmėjo:
-Wingardium leviosa.
Pajutusi, kad kerai veikia jos draugės rūbus, mergaitė prabilo:
-Elliw, teleskopas ir aš čia. Prašau, pasitrauk nuo krašto.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Stogas
« Atsakymas #478 Prieš 3 metus »
Ne, Elliw tikrai nenorėjo kažko šalto ant veido. Tuo labiau, kad net neprisiminė, kokia buvo priežastis to, kad Liucija atkakliai bandė ją sušaldyti.
Galiausiai atsidūrusi ant stogo krašto atkakliai ieškojo teleskopo apačioje. Nelabai ką įžiūrėjo. Teleskopo nematė - dėl to buvo tikra. Tai švilpę labai išgąsdino. Jeigu jos brangenybės nėra apačioje, kur jai teks ieškoti?! Net nepagalvojo, kad prietaisas gali būti čia, ant stogo, saugiose Liucijos rankose. Norėjo atsisukti į draugę pasiguosti, kai pajuto, kad kažkur kyla. Pradėjo ir vėl muistytis, tačiau nespėjus susivokti ji atsidūrė prie pat draugės. Stengėsi nejudėti - paskutinį susidūrimą, kurio metu dingo teleskopas, prisiminė puikiai.
Pamačiusi prietaisą rudaplaukė visai sutriko:
- Ar ir tu atsinešei teleskopą?
Ji nustebusi žiūrėjo į Liuciją. Arba draugė iš jos tyčiojasi, nors patikėti buvo sunku, arba... Galbūt tai jos, Elliw, teleskopas?! Jau norėjo to paklausti, kai išgirdo paaiškinimą. Kuris, tiesa, nedaug ką paaiškino.
- Mano teleskopas? - pasitikslino velsietė skubiai ištiesdama rankas brangenybės link. Vos neįdūrė Liucijai į pilvą, tačiau tai nebuvo svarbu: jeigu tik teleskopas sveikas, visa kita tėra smulkmenos.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
Ats: Stogas
« Atsakymas #479 Prieš 3 metus »
 Patraukus Elliw nuo stogo krašto, Liucija dar nenorėjo paleisti mergaitės, mat ši galėjo sugalvoti vėl pripulti prie krašto arba nusiversti, arba dar ką nors nuversti, arba išvis kaip nors sugriauti viską kelių kilometrų spinduliu.
 Laimei, netrukus teleskopas pasigriebė visą mažosios švilpės dėmesį.
-Tavo, tavo,-šypsodamasi, baltaplaukė įdavė draugei žvaigždžių stebėjimo prietaisą. Pasirūpinusi, kad Elliw stovėtų bent kelis žingsnius nuo krašto, Liucija nuėjo pasiimti vadovėlio. Po tokių nuotykių galvojo, kad pamokos apie teleskopus užteks. Nuskubėjusi prie nelaimėlės, dar susirinko nuo jos veido jai taip nepatikusią šaldančią pastą.
 Ką suprato iš šio nutikimo? Niekada su Elliw neis stebėti žvaigždžių naktį. Taip pat reikės pasidomėti ar nėra kokio burtažodžio ar dar ko nors, kas leistų stebėti dangų ir dieną. Galbūt tada mažoji nelaimėlė pagaliau panaudos teleskopą pagal paskirtį.
 Paėmusi draugę už rankos, Liucija kažkaip ją parvedė atgal į bendrąjį kambarį gyvą ir beveik sveiką, na taip, kaip mokėjo tik Liucija.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?