0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

profesore Maljana

Re: Stogas
« Atsakymas #15 Prieš 11 metus »
O šūdas...Anapneo
-Jėzau,mergyt nori man klausą sugadint?Aracus mexaret,-kvaišai grifei ( kaip neįprasta ),pasinaikino visi dešinės rankos kaulai...Šiuos kerus Lilee girdėjo namuose,kai į ją šovė brolis.Šio poveikio niekaip neišgydisi,tik su kažkokiu kaulų Marmalu (( Stela būk sažininga,dėl kaulų.... )).Jau nebeatsimena... Tuo metu Stela kvykė iš skausmo.Kur esu girdėjus šia sceną?,-galvojo Lilee.Ak,taip...Prieš kelias minutes,-mintyse dar pridūrė Varnė.
-Dar kartą kartoju:ką pasakysi apie kovą be taisyklių,a?-jau balsiai pasakė priešininkiai Lilee.-Gal skausmas bus tau pamoka
O neeee,-galvojo mergaitė.Pasidariau beveik supuvęs klastuolis...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Lilee Jamse »

*

Neprisijungęs Stela Vy

  • V kursas
  • *
  • 164
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Re: Stogas
« Atsakymas #16 Prieš 11 metus »
(( O tu buk irgi teisinga))


 -  Taip, noriu, sugadinti tau klausa.
 Poto Stela prarado kaulus. Velnias, jau norejau bekt iš kovos.. RIKAI!
 Prie Vy nutupe feniksas. Panaši?- Paklause ji mintise. Feniksas patikinamai linktelėjo.  -Gerai. Bracchium Emendo. Nors tiek pades,- Stela atsigavo kaulai. Silpni, grežni ir trašku.. Nors tiek.. Ji pribego prie keturkampinio stogo krašto, ir nušoko.Krito lėtai, lėtai RIKAI! jos feniksas feniksas priskrido, ir Stela paime jam už koju.
 - Žinai, Rikai. Antra karta mane išgelbėjai. Antra kartą pasprukom iš kovos. O dabar į ligonine!
 Per minute Stela ir Rikas nuskrido į ligonine. Stela atgulė į minkštą lova.


(( Sorry, Lilee, Pasprukau..)

*

profesore Maljana

Re: Stogas
« Atsakymas #17 Prieš 11 metus »
Stela įšaukė Gynėją Feniksą.Li nustebo...Varnei net nespėjus mirktelėti grifė šoko nuo stogo.Jai ką,protelis pasimaišė?Nieko nelaukus,Lilee varė nuo stogo koridoriumi į bendrąjį kambarį,o iš jo į mergaičių miegamajį visdar įsižiojus iš baimės...


[[ilgink]]

                                                                                                                                                                 (( bet vėliau grįžk ))

« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Qrane Moris »

*

sara

Re: Stogas
« Atsakymas #18 Prieš 11 metus »
Cindy susiėmė jos niekas negirdėjo . Taigi kas belieka . Ji pasistengė ir užkėlė koją ant stogo . Pagaliau ji atsistojo ir nuėjo atsisėsti . Ji buvo kiaurai permirkusi .
- Na ir nuotykis . Labai norėčiau užkasti . Gal kokį gabalėlį moliūgų pyragaičių .
Cindy taip bemąstant pro šalį praskriejo feniksas.
- Oho . Labai norėčiau sugauti , bet labai skauda koją iš po prakeiktų laiptų .
Taigi Cindy atsistojo pažvelgė į praskriejantį feniksą .
- Man jie patinka tik jie per greiti gal yra kita jų rūšis .
Kadangi visi jau skirstėsi ji tai pat nuėjo drauge ....

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Stogas
« Atsakymas #19 Prieš 11 metus »
Horizonte ėmė ryškėti pasaulio kraštas. Šviesi, vilties pilna juosta nusidriekė iš kairės į dešinę ir apgaubė žemę. Po truputį ji platėjo, didėjo, šviesėjo, ėmė jai priklausančią vietą visatoje, viską nudažydama kraujo raudoniu. Gal...
- Mano pasaulis… jis tamsus. Jame visuomet vyrauja naktis. Didelis šešėlis apglėbęs miestą, kuriame gyvenu, kurį laikau savo pasauliu... Neįmanoma įsivaizduoti, ką reiškia kievieną kartą pabusti tamsoje, įšeiti į tamsias gatves ir sutikti tamsos pilnus žmones. Čia kiekvienas vienišas. Kiekvienas kovoja už save, už savo buvy šioje naktyje. Čia žmonės miršta kasdien. Jie... tarsi be tikslo klaidžiojanti mirtis...
Maxas stovėjo ant stogo krašto, žiūrėjo į besidriekiantį vaizdą ir garsiai kalbėjo. Akys buvo ryškiai raudonos, o aplink dešiniąją ranką vijosi ore pakibęs bintas. Lethal pasidavė prakeiksmui ir dabar pasaulį matė ne savo akimis.
- Kas aš? Chm, tokia pati nešanti mirtį būtybė. Tik kitaip nei kiti, aš stebiu. Stoviu ant aukščiausio pastato stogo ir žiūriu į apačią, tarsi į pragarą, iš kurio nė vienas negali pasprukti. Tyliu, nes šiame mieste nėra ką pasakyti. Žudau, nes noriu pabusti iš šito košmaro...
Maxas nejudėjo, atrodė,kad net nekvėpuoja,o jo žvilgsnis buvo tuščias. Tik veidą apšvietė po truputį kylanti saulė, kurios jis nematė..

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Stogas
« Atsakymas #20 Prieš 11 metus »
Ploni ir balti pirštai vijosi blausioje šviesoje. Jie pynėsi, darė įvairias figūras ir galiausiai sustojo vienoje padėtyje - nieko nejaučiantys, o norėjo jausti tiek daug. Raudoni plaukai suposi apie pečius. Vėjas, maloniai glamonėdamas veidą sukosi apie klastuolę, lyg kviesdamas šokiui. Tačiau juodos akys tik žvelgė į priešais stovinčią figūrą. Tokios rimtos...
Eos stovėjo ir klausėsi. Kol kas nieko daryti nenorėjo. Širdyje buvo kažkaip tuščia. Esame savo pačių įrankiai - iš dalies. Mergina tyliai prislinko prie Maxo ir padėjo savo smakrą ant tvirto jo peties. Į ranką nežiūrėjo - nerūpėjo.
-Ar niekas negali būti tavo šviesos spindulėlis tamsiuose šėšliuose?
Tylų balsą pasiglemžė rytinis vėjas. Bet Wadjet žinojo - Lethal ją išgirdo. Turėjo išgirsti. Mergina žvelgė į tolį ir tyliai alsavo. Pro akis prabėgo prisiminai apie vaikystę.. Ironiška, ne? Ji visada prisimena vaikystę keistose ar blogose situacijose. Palikime ar atidėkime tai į šalį.. Dabar, egiptietė uodė vaikino odą ir atsiduso, atsitraukė.
-Ar nori, kad pradingčiau iš tavo gyvenimo?
Still no.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Stogas
« Atsakymas #21 Prieš 11 metus »
Jis išgirdo kažkieno balsą. Tokį pažįstamą. Skambų, melodingą, raminantį.. Akys trūktelėjo, tačiau Maxas liko stovėti. Vėjas atnešė malonų aromatą būtybės, kuri stovėjo tiesiai už nugaros. Šviesa?...
- Ar kas nors nori tapti šviesa man? Mirčiai? Ar kas žiūrės į jos liūdnas akis ir apkabins šaltą esybę? Net saulė nešviečia man. Paukščiai negieda, medžiai nešlama, vanduo nečiurlena.. Jokių pakeleivių..
Maxo veido raumenys vėl trūktelėjo, tarsi kūnas bandytu ištrūkti iš tos hipnozės, tos būsenos, kuri skandina jį neviltyje, tamsoje, gilioje bedugnėje. Tačiau akys vis dar degė raudonai. Saulė kilo tiesiog akyse. Ne jo, merginos.. Ar ji gali priversti pamatyti ir jį?
- Ar nori, kad pradingčiau iš tavo gyvenimo?
Su lyg šituo klausimu, vaikinas užgniaužė kvapą ir užsimerkė. Pakilęs vėjas sutaršė jo plaukus, nugairino veidą ir atvėsino mintis. Ranka vėl tapo paprasta ranka, o kūnas vėl priklausė jam. Lethal suklupo ir užsidengė veidą delnais. Jis neverkė, tiesiog staiga suvokė realybę ir ji jam pasirodė kaip visada neteisinga ir žiauri.
- Noriu, kad taptum mano gyvenimu, - vis dar nežiūrėdamas tarė, o jo balsą pasiglemžė šviesa.

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Stogas
« Atsakymas #22 Prieš 11 metus »
Eos užsimerkė ir gėrė į save ryto orą. Jos odą glamonėjami spinduliai straksėjo šen bei ten, pirmyn ir atgal. Mergina prikando lūpą girdėdama, ką šneką vaikinas. Jos akys apsiniaukė vien nuo tų žodžių, tačiau veidas išliko ramus bei abejingas.
-Manau, tu pats nesi tikras, ar nori kažkieno šviesos.
Wadjet susisupo į savo rankas. Drėgni drabužiai lipo prie odos, tačiau ji to nepaisė. Mergina išpūtė garų tumulą ir perbraukė per Maxo plaukus, šiam suklupus. Širdis tuksėjo krūtinėj it paukštelis narve. Jau senai taip buvo.
Mergina šiek tiek atsitraukė ir pritūpė ir atsisėdo ant stogo krašto, žvelgdama žemyn. Ji akimis gaudė visus vabzdžius bei kitus skraidančius gyvius... Netgi mažąsias fėjas, lakstančias rinkti rasos lašų nuo pabudusios žolės. Viskas atrodė taip gyva, taip džiaugsminga ir prasminga.. O čia ant stogo pūpsojo juodas debesis, kuris pamažėle smelkėsi į Eos kūną bei sąmonę.
-Mano glėbys gali deginti karščiau nei ugnis. Mano žodžiai gali būti saldūs. Aš esu kažkieno sukurtas produktas pagal užsakymą.. Visa tai manyje įskiepyta. Tačiau netgi ir aš sugebu jausti. Sugebi ir tu. Tikrai nenoriu, kad kentėtum.
Ji nusisuko ir užsimerkė, bandydama sustabdyti saulę besiveržiančią po jos akių vokais. Nelabai gelbėjo.
Still no.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Stogas
« Atsakymas #23 Prieš 11 metus »
Dabar Maxas girdėjo viską aiškiai ir kiekvienas žodis smelkėsi į jo sąmonę. Pagaliau vaikinas nuleido rankas ir leido saulei glamonėti jo nuilsusį veidą. Jis žiūrėjo į savo delnus, į grindinį ir tylėjo. Tikrai nenoriu, kad kentėtum... skambėjo aidas jo sieloje.
- Ar kas nors norėjo, kad aš kentėčiau? Turbūt ne.. Visi linkėjo tik gero. Visi bandė suteikti vilties. Tačiau aš jos nepriėmiau, nes maniau, kad aš savo skausmą užsidirbau ir dabar privalau kentėti. Nešiau šią tamsą visus šiuos metus ir niekada nesigailėjau. Ar aš atstūmiau man brangius žmones ir todėl likau vienas? Ar tai jie mane paliko, supratę jog nebe priklausau šiam gyvenimui?
Nutilo. Pakėlė galvą ir prisimerkė. Šalia sėdėjo Eos, nusisukusi, kažką savyje bandė užgniaužti. Lethal pasielgė atvirkščiai. Jis apkabino merginą iš nugaros ir stipriai suspaudė. Jo alsavimas sklido prie pat josios ausies ir ši galėjo aiškiai girdėti, ką Maxas šnabždėjo.
- Tu pakeitei viską, vienu savo žvilgsniu, judesiu, žodžiu..Tu esi Tikėjimas, Viltis, Gyvenimas, Grožis, Supratimas, Atlaidumas. Mano Ateitis. Eos, aš tavęs nebe paleisiu. Niekada...
Lethal užsimerkė ir padėjo galvą ant jos peties. Šiandien jis taps kitu žmogumis. Šiandien jis pasikeis. Išpirks savo kaltę. Pamirš praeitį. Tik dėl vieno žmogaus..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 11 metus sukūrė Max Lethal »

*

Neprisijungęs Dorota Grand

  • Burtininkė
  • ****
  • 308
  • Lytis: Moteris
  • No.
Re: Stogas
« Atsakymas #24 Prieš 11 metus »
Eos rankos žaidė ant kelių. Jos mintys kažkur plaukė, atrodo lyg į jas vis pliupsėtų akmenys, kažkieno mėtomi. Pajutusi Maxo galingą prisilietimą, užsimerkė ir šyptelėjo. Kažkaip visa, kas buvo aplinkui, sublizgo. Vartai atsivėrė, kažkas paspruko.
Mergina palytėjo jo plaukus ir švelniai suėmė vaikino veidą.
-Aš galiu būti ta, bet turi mane priimti, kokia esu. O mane sunku valdyti.
Klastuolė prilietė lūpomis jo kaktą ir atsitraukė. Ji atsistojo ir pasirąžė ryto šviesoje it sveikindama naują dieną, sveikindama pabudusią gamtą, po gilaus miego. Wadjet apsisuko apie savo ašį ir sunėrė rankas ties liemeniu, žvelgdama į Lethal. Lūpos išsilenkė.
-Eime, mano mielas. Saulę jau pasveikinom, aš jau sušalau, mano pilvas urzgia. Ar palydėsi mane kur sušilti? Visgi aš dar drėgna.
Mergina skėstelėjo rankom ir pritūpė, kad veidas būtų greta Maxo. Ji kryptelėjo galvą ir dar kartelį šyptelėjo ta keista šypsena, kuri lydėjo ją visą gyvenimą. Egiptietė laukė, kol saulės spinduliai glamonėjo jos nugarą, kuri dar atneš jai labai daug bėdų.
Still no.

*

Neprisijungęs Vincent Lazar

  • *****
  • 629
  • Lytis: Vyras
Re: Stogas
« Atsakymas #25 Prieš 11 metus »
Maxas nesapnavo, tačiau viskas buvo nerealu. Saulės skleidžiama šviesa, judesių lengvumas, vėjo švelnumas.. Jis galėjo net muzika girdėti, skambančia aplink jį ir tuo pačiu jame. Ar tai reiškia "pasitikti rytą"? Vaikinas lėtai užsimerkė ir taip pat lėtai atsimerkė. Niekas nepasikeitė. Jis čia amžiams. Ta šypsena, ją supanti šviesa, lengvai kedenami plaukai, dailiai priekyje sudėtos rankos, nerūpestingas žvilgsnis. Maxas atsistojo ir nusišypsojo.
- Eime, tau reikėtų išgerti gilių kavos. Esi ragavusi? Neįprastas skonis, tačiau gaivina labiau, nei bet kas kitas. Beje, tau būtų ne prošal persirengti, - nužvelgė drėgnus rūbus.
Jo galvoje vyravo ramybė ir maloni tuštuma, kurią vien savo vaizdu užpildė priešais stovinti mergina. Jei dabar pasaulis būtų sugriuvęs, Lethal neprieštarautų. Atsukęs veidą į saulę jis dar kartą nusišypsojo, šį kartą sau, ir paėmęs Eos ranką pažvelgė jai į akis. Eime pasuko prie išėjimo nusivesdamas sapną kartu...

*

Freddy Moonhead

Re: Stogas
« Atsakymas #26 Prieš 10 metus »
-Prakeikimas! - šuktelėjo pats sau Fredis, įsipjovęs delną į aštrų stogo čerpės kraštą. Įsitaisęs patogiau, jis pakabino kuprinę ant stoglangio krašto ir pasilenkęs pažiūrėjo į jį.  Kabinetas buvo tuščias, tad vaikinas ramiai atsiduso ir užsisvajojęs sužiuro į tamsų violetinį nakties dangų. Visad daug svajodavo. Kasdienybė buvo pasidariusi tokia neįdomi, kad nuo jos pasprukdavo tik vakarais, skęsdamas svajonėse. Buvo jis pakankamai drąsus, pakankamai kūrybiškas, kad ką nors sugalvotų, suveiktų ką nors pakeisiančio niūrą kasdienybę, bet to nedarė. Pats vienas laukė permainingo vėjo. Tiesą sakant, čia, ant stogo, vėjas buvo šaltas ir nemalonus. Akimirką lijo, akimirką daužė iš dangaus krentantys ledukai, akimirką buvo taip ramu, kad net nesmagu.
Atsargiai atsegęs kuprinę jis išėmė sąsiuvinį ir plunksną, rašalo buteliuką pastatė ant stoglangio palangės. Tai turėjo būti jo naujas dienoraštis, pirmas tikras. Pradėjo rašyti jis ne vieną, kai kurie buvo pasiekę rekordinį įrašų skaičių - vieną. O kai kurie liko atversti tušti, kaikurių pirmą puslapį užpildė koks nors piešinys. O šitam naujajam dienoraštį jau buvo parašytas pirmasis sakinys:
Citata
"Man taip nuobodu, kad tuoj nušoksiu nuo šio bokšto ir praleisiu gyvenimą 10 pėdų po žeme, įmatriame ąžuoliniame karste."
Bet staiga vėjas nupūtė Fredžiui nuo kelių sąsiuvinį, ir šis klajodamas tarp pilies bokštų nukrito kažkur prie ežero kranto.

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 263
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Re: Stogas
« Atsakymas #27 Prieš 10 metus »
Emilė vilkdama sunkią kuprinę lipo laiptais, kol pagaliau pasiekė vakarinio pilies sparno aukščiausią bokštą. Mintyse save keikdama, kam nepaliko kuprinės bendrąjame kambaryje, ji nusliūkino prie atviro stoglangio. Supratusi, jog su tokio sunkumo kuprine šansų užsiropšti aukštyn mažiau negu nulis, atitraukė ją ir ėmė po vieną traukti ir dėti krūvon vadovėlius. Atituštinusi visą kuprinę nuo knygų užkišo jas už netoliese stovinčių šarvų. Tuomet Stvėrusi kone beveik tuščią kuprinę užsimetė ant pečių ir rankomis įsikibusi į stoglangio šonus smarkiai atsispyrė nuo žemės. Šiaip taip spurdėdama sugebėjo atsisėsti ant stogo krašto. Įkėlusi kojas vidun ir uždariusi liuką apsidairė. Šalimais sėdėjo vieniša figūrėlė. Emilė atsargiai atsistojo ir jau norėjo žengti žingsnį į priekį, tačiau koją kažką užkliudė. Klastuolė žaibiškai atsisuko. Ant vienos iš čerpių bolavo rašalo bala, kuri sunkėsi į stogo plyšelius. Šalimais gulėjo parverstas rašalo buteliukas. Mergaitė išsitraukė lazdelę ir nukreipė į balą.
- Valyk.
Rašalo srovelė noriai atsiplėšė nuo čerpių ir ją sugėrė Emilės burtų lazdelė. Didžiuodamasi savo sugebėjimais klastuolė įsikišo lazdelę atgal į apsiausto kišenę ir vėl atsisuko į nepažįstamą figūrą. Tačiau geriau įsižiūrėjus figūra nebeatrodė tokia nepažįstama.
- Fredi?- Linksmai paklausė, manydama, jog čia tas pats berniukas su kuriuo teko susidurti per nuodų ir vaistų pamokas.
Žengusi dar vieną žingsnį mergaitė atsisėdo Fredžiui iš dešinės. Berniukas rankoje laikė plunksną ir Emilė ūmiai suprato kieno rašalą paspyrė su koja. Nežinojo kaip geriau pradėti atsiprašymą.
- Laaabas,- nutęsė klastuolė ir užsitęsus nemaloniai tylai vėl prabilo,- Nežinau ar pastebėjai, bet esu visad esu labai nerangi, taigi lipdama čionai koja netyčia paspyriau tavo rašalą,- Emilė pasirausė kuprinėje ir iš jos ištraukusi septynis skirtingus rašalo buteliukus išdėliojo juos priešais grifą,- Rinkis, kurį nori, juk per mane nebeturi su kuo rašyti.
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon

*

Freddy Moonhead

Re: Stogas
« Atsakymas #28 Prieš 10 metus »
Keista buvo matyti kažką, lipantį ant stogo tokiu metu, vėlų vakarą, beveik naktį. Balsas buvo negirdėtas, bet balsas žinojo Fredžio vardą ir Fredis suglumo. Jis vos suvokė, kad tas balsas Emilės, mergaitės, su kuria norėjo paplepėti per NIV pamoką.Sugirgždėjo stogas, dūžtelėjo stiklas, ir prieš jį stovėjo išrikiuoti įvairių spalvų rašalo buteliukai.
-Labas, - pasakė. Balsas skambėjo keistai, ir niekas nesuprato, jog nenatūraliai.
-Rašalo buteliuką? Aj, kam man rašalas, jei tuoj nusižudysiu. Man patinka bandyti žudytis, nors niekad nenusižudau. Gal šiąnakt pavyks, - gudriai šyptelėjo. - Nebūsiu savanaudis, ir neatimsiu iš tavęs to gražaus žalio. Žalia visad buvo mano mėgstamiausia spalva.
Oras buvo ypatingai šaltas, o jis tiesiog negalėjo ramiai mąstyti, ramiai elgtis. Jautėsi labai keistai, sedėdamas ant stogo, naktį, su metais jaunesne klastuole. Gal pilnatis?

*

Neprisijungęs Emille Ann de Flores

  • VII kursas
  • *
  • 263
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Everybody dies but not everybody lives
Re: Stogas
« Atsakymas #29 Prieš 10 metus »
- Pa.. Patinka žudytis?- Paklausė ir nužvelgė Fredį taip lyg pirmą kart matytų,- Na, išties, turbūt geresnės vietos nei stogas nesurasi. Gali tiesiog nušokti ir visi inscenizuos tai kaip nelaimingą atsitikimą arba žmogžudystę. Taigi šiąnakt verčiau pasisaugok, jei mirtum apkaltintų mane,- Rimtai užbaigė savo prakalbą.
Emilė atsisuko į grifą ir truputį įsižeidusi, jog Fredis nepriėmė jos atsiprašymo dovanos, pakopsnomis susėmė rašalo buteliukus ir sukišo atgal į kuprinę. Sparčiai temo. Vakaras buvo labai šaltas ir vėjuotas. Virš miško bolavo mėnulis, karts nuo karto pasislepiantis po tamsiais debesimis. Ėmė krapnoti. Norėdama, kad nesušlaptų kuprinėje esantys pergamentai klastuolė atidariusi liuką nutėškė kuprinę žemyn. Pasigirdo duslus bumtelėjimas. Emilė vėl atsisuko į dangų. Lietus visai įsismarkavo. Uždraustojo miško medžių viršūnes talžė sunkūs lietaus lašai. Pelėdas, skrendančias į medžioklę, įsisiautėjęs vėjas mėtydavo po visą dangų. Per kelias minutes mergaitė visa kiaurai permirko, tačiau nesijudino. Gal todėl, kad jau buvo labai sušalusi, jog vargu ar smegenys dar ką mąstė, o gal tiesiog mergaitę pakerėjo nuostabus oras.
- Kaip tau patinka?- Paklausė Fredžio neatsisukdama į jį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 10 metus sukūrė Emille Lindsay »
"Life is what happened to you, when you are busy making other plans" - John W. Lennon