0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Anna Delacur

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #330 Prieš 6 mėnesius »
Kai Anna įėjo į salę pamatė daug mokynių. Stovėjo keturi, ilgi stalai. Virš stalų vėliavos. Kiekviena buvo skirtingos spalvos: raudona, geltona, mėlyna ir žalia. Anna nuėjo atsisėsti prie savo koledžo, kurio pagrindinė spalva buvo žalia.

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • II kursas
  • *
  • 18
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #331 Prieš 6 mėnesius »
Vos Tik Violeta įžengė į mokyklą jau girdėjo kaip kiti šnibždėjo jos vardą , nes visi pažinojo jos tėvus mirties valgytojus , tačiau mergaitei tai nei kiek nerūpėjo ji labiau laukė paskirstymo. Violeta tikrai žinojo , kad bus Klastunyne , nes ten buvo visi jos šeimos nariai ir mergaitė buvo visiškai tikra kepurę negali suklysti. Vos tik išgirdusi savo vardą Lestranage nuėjo prie kedės atsisėdo ir laukė. Kepurė ilgai negalvojo praėjo kelios minutės kaip paskirstymo kepurė sušuko:
 -KLASTŪNYNAS!
Po šių kepurės žodžių naujoji klastuolė linksmai nušoko nuo kedės ir su šypsena nuėjo prie savo koledžo stalo susipažinti su kitais klastuoliais ir klastuolėmis. Paskui Violeta stebėjo kitų paskyrstymą ir pagalvojo:
Taip tai bus patys geriausi mano metai

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • III kursas
  • *
  • 115
  • Taškai: 9
  • Lytis: Moteris
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #332 Prieš 6 mėnesius »
Davidas be galo džiaugėsi būdamas Hogvartse. Pagaliau! Šitos akimirkos laukė nuo pat tada, kai mama papasakojo apie mokyklą. Ir štai jis čia! Patenkintas žvalgėsi po didžiąją salę ir nekantriai laukė, kada pagaliau bus pakviestas užsidėti tos senos kepurės, kurią, žinoma, dėvėjo ir jo tėtis! Na, mama irgi.
Laimei, berniuko pavardė prasidėjo abėcėlės pradžioje esančia raide, tad netrukus jį pašaukė kažkokia profesorė. Deividas beveik bėgte pasileido prie kėdės.
- KLASTŪNYNAS! - vos po kelių akimirkų sušuko kepurė. Puiku! Davidas šypsodamasis nuėjo prie savo koledžo stalo ir atsisėdo šalia ten sėdinčio berniuko. Kurį laiką spoksojęs į jį Davidas ištiesė ranką ir pratarė:
- Labas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė David Dominguez »

*

Alma

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #333 Prieš 5 mėnesius »
Dafnė, kai turbūt nenuostabu, labai jaudinosi. Ji labai nerimavo, kad paskirstymo kepurė jos nepaskirtų į nereikiamą koledžą, nes tada visas gyvenimas turbūt išslystų iš po kojų! Aišku, Dafnei buvo privaloma patekti į klastunyną, nes antraip.... Antraip... Antraip ji mes Hogvartsą! Na gal čia jau perdėjau, bet taip - būtų katastrofa.
Mergaitė, prasivėrus didžiosios salės durims, nedrąsiai žengė žingsnį su kitais pirmakursiais į salę. Ten buvo šimtai mokinių! Ir dar daug vyresnių už pačią Daphnę!
O tai Tau! nustebo mokinukė, kai pamatė salės lubas - jos buvo labai įspūdingos! Tokios įspūdingos, kad panelė Kluger net nepastebėjo, kada ji su kitais pirmakursiais atitrepsėjo iki paskirstymo kepurės. Kai jau suprato kur yra ir ką daro, būsima klastuolė (turbūt) įtempė ausis, akis ir visą kitą kas tik įmanoma.
Staiga, po kiek laiko, Dafnė išgirdo savo vardą:
- Daphne Helena Kluger! - nuaidėjo per visą salę.
Trumpaklaukė nurijo seilę. Ji pajuto kaip visa mokykla gręžiasi į ją. Ji buvo beveik benualpstanti, bet staiga pajuto kaip kažkokia ranka sugriebė ją ir nutempęs iki kedės užmaukšlino Dafnei ant galvos kepurę.
Vienuolimetė per daug nesiklausiusi ką šneka toji nusitrynusi kepurė, bet kai ji po kiek laiko iškilmingai pareiškė "KLASTUNYNAS!", Daphne viduje tiesiog pradėjo šokti iš džiaugsmo. Kai jau viskas praėjo, klastuolė Kluger nusimaukšlino kepurę ir su džiaugsmu nutrepsėjo iki klastunyno stalo.

*

Neprisijungęs Nina de Nobili

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #334 Prieš 5 mėnesius »
 - Sveiki. Aš esu Nina de Nobili. O tu kas? - paklausė Nina merginos, sėdinčios jos kairėje. - Aš visai nenoriu būti Klastūnyne, man sakė, kad ten mokosi labai blogi burtininkai. Tarp jų - ir Voldemortas. Kitaip - Tomas Marvolas Ridlis. Išstudijavau visus vadovėlius, norėčiau būti tokia pat protinga kaip Hermiona Įkyrėlė, ji tapo Magijos Ministre. Ar žinojai? - neleidusi bendrakursei atsakyti žodžius išbėrė kaip žirnius Nina.

*

Neprisijungęs Seth Anthes

  • Burtininkas
  • **
  • 6
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #335 Prieš 5 mėnesius »
Berniukas ligi pat šiolei gerai nesuprato, kur pateko. Visa jam buvo nauja, svetima, nepažįstama. Pilis, į kurią pateko su dideliu būriu vaikų, atrodė bauginančiai didelė - jis netikėjo, kad čia galėtų būti tiek gyventojų, kad užpildytų visą erdvę. Tačiau įžengęs į, kaip išgirdo iš šalia stovinčios mergaitės, kalbančios su kita būsima moksleive, Didžiąją salę, vaikis suvokė, kad taip, vis tik mokinių kelti šurmulį tame ant uolų stūksančiame mūriniame pastate pakako su kaupu - kiekvieną naują mokinį į savo koledžą vyresnieji priimdavo su didžiuliu plojimų ir balsų griausmu.
Kokia buvo priėmimų sistema, berniukas nenumanė. Nežinojo gerai, net kokie koledžai egzistuoja - prieš patekdamas Hogvartsan nieko apie šią mokyklą negirdėjo, nelabai domėjosi ja ir gavęs laišką. Svarbiausia jam buvo ištrūkti iš visą gyvenimą jį supančio košmaro.
Kažkokios patrakusios skrybėlės sušukimas, kad berniukas pateko į klastūnyną, nieko vaikiui nepasakė. Tik apsidairė, kuris stalas sukruto, subruzdėjo garsiausiai, ir patraukė jo pusėn.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • III kursas
  • *
  • 27
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #336 Prieš 5 mėnesius »
   Sofi trepsėjo per Didžiosios salės parketą. Ji tyliai niurnėjo žvelgdama į salės priekį kur paskirstymo kepurė jau ruošėsi užlipti pirmam pirmakursiui ant galvos. Baisiausias košmaras, jau geriau būčiau išvykus į Naująją Zelandiją kaip sakė teta Jurga, nes panašu čia gryna mulkių irštva. Greitai jos niurnėjimai baigėsi, nes ji jau žengė link paskirstymo kepurės. Mėnulio šviesa pro langą atsispindėjo jos veide. Raudonplaukė išgirdusi savo vardą nelabai apsidžiaugė tik pakėlė kairįjį antakį ir nenorom nuėjo ant tos jos manymu per daug metų padvėsusios kepurės. Na gi, baik vaidinti, sakyk tą koledžą galvojo Sofi kai paskirstymo kepurė pradėjo: oi kaip įdomu, koks reikalas.
- K...klastūnynas?!- džiugiai ištarė kiek padvejojusi kepurė. Pagaliau, o maniau tai truks amžinybę...

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #337 Prieš 4 mėnesius »
Džeinė žengė per Didžiosios salės durų slenkstį. Didingai išpuoštoje patalpoje buvo keturi ilgi stalai. Kiek prisiminė iš trumpų tėčio nupasakojimų, buvo keturi koledžai. Bromley labiausiai norėjo patekti į Klastūnyną. Grifų gūžtoje jai visi atrodė per daug pasiaukojantys (kaip galima taip nevertinti savęs?) ir teisingi, Varno Nage per daug apsimetantys protingais, o Švilpynėje- per daug sąžiningi.
Būrelis pirmakursių laukė eilėje prie Paskirstymo kepurės. Ta kepurė kalbėjo. Tikrąja ta žodžio prasme. Ta kvaila kepurė atrodo lyg ištraukta iš benamių skuduryno,-pamanė Džeinė Klerė. Kai atėjo eilė pačiai Bromley užsidėti nuskurusią kepurę, mergaitei suspurdėjo širdis- jeigu nepakliūsiu į Klastūnyną, nusivilsiu ne tik pati savimi, manimi nusivils ir tėtis.
Su uždėta kepure Bromley jautėsi kaip valkata. Tačiau tos kelios sekundės nieko nereiškė- Džeinė iš karto buvo paskirta į Klastūnyną. Į koledžą, kurio simbolis-gyvatė. Į koledžą, kurio pagrindinės spalvos- žalia ir sidabrinė.
Netrukus jau esama klastuolė nuskubėjo prie stalo, iš kurio šonų sėdėjo mokiniai, pasipuošę mantijomis su žalsvomis detalėmis. 
Laukiu nesulaukiu nusipirkti prabangių aksesuarų, skirtų Klastuoliams,-nekantriai pagalvojo Džeinė Klerė. Pats svarbiausias žmonių skirstymo kriterijus Bromley buvo jų išvaizda.-Ir išsiųsti pelėdą tėvams. Tėvas tikrai apsidžiaugs.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Hydra Oušen

  • Magė
  • *
  • 3
  • Devyniukė
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #338 Prieš 4 mėnesius »
     Bėgo dienos, po to kai į vaikų globos namų langą pasibeldė pašto pelėda (ir nežmoniškai išgąsdino prižiūrėtojas). Nuo tos jaudinančios dienos, kai Devyniukė pagaliau sulaukė kol kažkas ją išgabens iš vaikų namų, kur pilna žmonių, kuriais negali pasitikėti, mergaitė laukė kol pagaliau ateis rugsėjis, tada ji pagaliau paklius į Hogvartsą ir nebereikės būti žmonių apsuptyje. Gal.
     Deja to, ko Hydra troško labiausiai, ji nesulaukė - vien 9 su trim ketvirčiais perone grūdosi gal tūkstantis žmonių, tai ką jau kalbėti apie pačią mokyklą?! Traukinyje Devyniukė nusigrūdo į pačią gilumą, bet ir ten ją sugebėjo kažkas atrasti ir užkalbinti: "Kuo tu vardu?" "Devyniukė, o dabar eik šalin!" "O koks tikras vardas?" "Aštuoniukė! O dabar jau tikrai eik lauk!". Galiausiai pasiekusi Hogvartsą nenorom išlipo iš traukinio ir perplaukusi ežerą ji stovėjo čia, Didžiojoje salėje.
     Vienintelis dalykas kuris džiugino mergaitę buvo tos lubos ir, kad moteris prie paskirstymo skrybėlės nepašaukė jos tikruoju vardu, o tiesiog - "Devyniukė". Nu gerai, ne vienintelis o du. Taigi, po to kai ją pašaukė, ji jautėsi klaikiai, labai bijojo išeiti priešais visą mokyklą ir užsimaukšlinti kažkokią kepurę, kuri turėtų paskirti ją į koledžą. Galiausiai, nes kitos išeities nebuvo, Hydra užsimaukšlino kepurę, o kai ši sušuko "Aha!" vos nemirė iš gėdos ir norėjo skradžiai žemę pradingti, todėl net po kepurės frazės "KLASTUNYNAS!" mergaitė buvo lyg į žemę įsmigusi ir nepajudėjo nuo kedės, o kuo viskas baigėsi, tai geriau jau net prisimena tie kas matė, o ne pati Devyniukė.


*

Alarikas

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #339 Prieš 3 mėnesius »
Saulėta diena, berniukas buvo pasimetęs. Mokykla pasirodė jam įdomi ir labai, elegantiška. Pats, visą kelią sau žnaibė į ranką, kad sužinotų ar jis tikrai nesapnuoja. Jis džiaugėsi, bet ir gailėjosi, jog paliko savo tėvus vienus. Tais tėvais, nebuvo galima pasitikėti, jie galėjo pridaryti, bet ką, išžudyti dar daugiau žmonių, arba susimušti, arba likti be valgio. Sūnus dėl tėvų, tikrai jaudinosi ir baiminosi, bet būdamas Hogvartse, bent jautėsi saugus ir kažkam nepriklausomas. Svajojo susipažinti su draugais, kurių nelabai turėjo, nebent vieną draugę, svajojo turėti gerus santykius su mokytojais, lankytis pamokose ir panašiai. Kodėl gavo laišką į šią mokyklą, pats negalėjo suprasti. Tikriausiai įvyko kažkoks stebuklas. Pats burti visiškai nemokėjo, nebent žvilgsniu numesti kokią šakelę nuo medžio ir panašiai. Tikriausiai dėl šių savybių, ir buvo pakviestas mokytis- Hogvartse. Pirmakursis ėjo visas rimtas ir žiūrinėjo kitus vaikus. Jautėsi taip, lyg nepritaptų prie visų. Nebuvo labai linksmas ir drąsus. Nužingsniavęs su kitais mokiniais į didžiąją salę, pradėjo laukti savo eilės ir kramtyti nagus. Taip darydavo, kai tikrai labai jaudindavosi ir jausdavo stresą. Nors ir nebuvo jam skirtumo į kurį koledžą pateks, bijojo eiti prieš visus mokinius ant tos kėdės ir kaip nevykėlis sėdėti. Viskas, atėjo jo eilė, atėjo tas metas kai pradės naująjį gyvenimą. Alaric'as šiek tiek išsigando, kai ant jo garbanotų plaukų, buvo uždėta skrybėlė. Nagi, greičiau.- Maldavo mintyse jis. Taip, pateko į jam labiausiai apibūdinantį koledžą, klastūnyną. Finn'as tik mandagiai šyptelėjo ir nuėjo link stalo, prie kurio valgė ir bendravo visi klastuoliai. Neprataręs nė žodžio, pradėjo valgyti viską iš eilės. Ne dėl to, kad buvo mėgstantis pavalgyti, o dėl to, nes namuose gaudavo valgyti tik kartą per savaitę. Pavalgęs, susirado kelią link bendrojo kambario ir išėjo iš didžiosios salės.

*

Neprisijungęs Laila Gold

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #340 Prieš 3 mėnesius »
Žalia ir sidabro spalva papuoštas stalas stūksojo nelabai toli Garbingojo stalo. Kaip ir ant jo, puikavosi daug maisto ir skanių gėrybių. Taip pat čia plėvesavo žvakės, stalą apšvietė deglai. Klastūniečiai, kurie sėdėjo čia, puikiai galėjo matyti, kas dedasi aplink juos, ir kas darosi visoje didžiojoje salėje.
Kaip ir galima tikėtis, čia sėsdavo tie, kurie myli žalią spalvą. Tie, kurie mieliau duotų kam nors snukin pasiimdami pinigus, negu juos uždirbtų. Tie, kurie tiesiog gimė tokiais būti, ir nieko čia jau nebepakeisi.
Staiga pro sieną įslinko baltas it drobė vaiduoklis, kuris negyvom akim permetė visą salę, ir lyg nieko gero neradęs, atsuko nugarą visam likusiam vaizdui, neilgai trukęs jis prisijungė prie klastuolių, valgančių maistą, ir tiesiog sėdėjo. Kruvinasis Baronas nebuvo jau toks kalbus vaiduoklis, tačiau, matyt mėgdavo kompaniją, nors pats ir nelabai plepėdavo. Na, o kam rūpi? Čia klastuoliai ateina pavalgyt ir pasidalint piktdžiugiškom naujienom, kaip koks švilpis nusirito nuo laiptų, ar kokiam grifui suplyšo kuprinė. Ir įdomu, kodėl? Bet kas ten žino, tik Klastūnyno mokiniai čia sėdėjo. (KL2)  ;D

*

Neprisijungęs Darija šeg

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #341 Prieš 3 mėnesius »
Aš nežinau kaip apsakyti aš ant tiek džiauguasi jog į Klastunyną patekau.Nors maniau jog į Grifų lūšna pateksiu. Mano draugė sakė jog  čia gerai nes aš kaip ir ji Hario Poterio fanė ji geriause tik tai galiu pasakyti pagaliau galėsiu pradėti patirti naujus pojučius ir atsiskirti nuo savo šeimos nors aš ją ir myliu ji mane užknisa sesė nervina karantinai tėvai su geresniais mokslais ir draugai su savo problemom.Mano tėvai nėra Hario Porterio fanai ir tai nerviną.Nors ir mano sesė žino kažką bet ne tiek kiek aš. O mama išvis nei vienos serijos neperžiūrėjo ir tai nervina. Aš pati lankau muzikos mokykla groju pianinu ir dainuoju su savo anzambiu patekom į dainų dainelę.Dar turiu kariną vardu Ozikas jis mane pakelia į mokyklą. tai viskas apie mane ir mano šeimą.

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • III kursas
  • *
  • 38
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #342 Prieš 2 mėnesius »
Netikusi nuodų ir vaistų pamoka. Kodėl tas kvailys Tomasz negalėjo nepasirodyti? Kodėl negalėjo tiesiog imti ir nesugadinti nuotaikos? Iš viso- kodėl? Daug mieliau Klerė būtų buvusi vienturtė, negu dabar turi vargti su broliu vaiduokliu, įstrigusiu pirmakursio kūne. Kodėl jis mirdamas negalėjo mirti? Būtina buvo prisikelti vaiduokliu ir skraidyti Hogvartso palubėse.. Klastuolė nusprendė nebegalvoti apie šlykštųjį vaiduoklį ir pastebėjo, jog kojos ją nuvedė į Didžiąją salę.
Klestelėjusi ant suolo prie Klastūnyno stalo, mergaitė pažvelgė į dešreles ir patiekalo garnyrą- net nenorėjo galvoti apie maistą. Buvo pietų metas, o Bromley nebuvo valgiusi pusryčių, mat pramiegojo. Tačiau antrakursė net nenorėjo pagalvoti apie valgymą. Tiesiog ne. Keista, kad liesos mergaitės pilvas neprašė kažko valgomo. Paskutinis kartas, kai Džeinė kažką turėjo burnoje, buvo daugiau, nei prieš dvyliką valandų.
Apmąstant Tomaszo bjaurumą ir Klerės nenorėjimą valgyti, ji tarsi užsnūdo. Nepastebėjo, kad dauguma mokinių išsiskirstę ir Didžioji salė ištuštėjusi, o kita pamoka prasideda už kelių minučių. Be abejo, tai mergaitės nesujaudino. Labiau sujaudino vienas šlykštus balsas. Šlykščiausias Bromely girdėtas balsas. Jos brolio vaiduoklio Tomaszo balsas. Negi jis mane atsekė, tas niekingas Tomašas!..
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 mėnesius sukūrė Džeinė Klerė Bromley »
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Tomasz Mickiewicz

  • Hogvartso vaiduoklis
  • **
  • 19
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #343 Prieš mėnesį »
Ak, tie kvaili gyvieji taip lengvai nuspėjami! Kurgi dar daugiau jie eis po pamokos, jeigu ne prikimšti dar kvailesnių savo pilvų maistu! Taigi Tomasz skraidė tarp nuodų ir vaistų tos nesąmonės kabineto ir didžiosios salės ir laukė, kada brangiausioji sesutė eis prisikimšti pilvo.
Tomasz pakilo aukščiau, kad protu nepasižyminti mergaitė jo nepastebėtų. Pamatys, kai tam ateis laikas! Savaime suprantama, laukti Džeinės buvo pernelyg žema, bet Tomasz neturėjo iš ko rinktis. Aplinkui nebuvo nė vieno jam prilygstančio gyvojo ar vaiduoklio.
Tomasz pamatė praeinančią Džeinę ir nuskrido jai iš paskos. Jis leido jai atsisėsti prie stalo, apsimetė, kad jo čia nėra. Savaime suprantama, garsiai žemino aplinkui esančius mokinius, bet tikėjosi, kad Džeinė to negirdi. Pagaliau atėjo laikas įvykdyti tai, ko Tomasz čia ir atskrido. Jis priskrido prie sesutės ir pakibo šalia jos.
- Ar nemanai, kad turėtum dalintis su tais, kurie yra nepalyginamai aukščiau už tave?! - garsiai paklausė Tomasz.

*

Neprisijungęs Carla Inessa OConnor

  • I kursas
  • *
  • 13
  • Taškai:
  • Užregistruokite kas nors karvę, Carla bus labai dėkinga.
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #344 Prieš mėnesį »
Viskas, atėjo ir Carlos diena. Mergaitės planas buvo pasislėpti, kuriame nors kabinete ir likti tenai kol užaugs. Ne, tai buvo absurdiškas ir neįmanomas planas. Vis tiek reikėjo lipti ant tos salės ir prieš visus žmones, rodytis. Inessa nenorėjo. Kad tik būtų šalia tėtis, arba brolis.. naujokei nebūtų taip drovu. Žinoma, jautėsi graži, gražiai buvo apsirengusi, mamos pasiūtas sijonas, padėvėti, bet gražūs batai, tačiau bijojo, jog eilinį kartą, nenukristų ant žemės. Jau dabar, darėsi silpna. Bet juk ką padaryti, jei šviesiaplaukės tiesiog nedomino maistas. Na, nebent brangūs saldumynai. Jų tikriausiai galėtų suvalgyti dešimt pakelių, o gal daugiau. Nusišypsok. Mokinsiesi tokioje mokykloje, nebijok žmonių, geriau su jais kalbėk.- Ramino save, oConnor. Turėjo planų čia ne tik mokytis, bet ir tapti šios pilies tvarkytoja. Taip, taip, jų žinoma buvo ir su kerais nereikia net šluotos, tačiau tvarkymas baisiai patiko Inessa'i. Šis darbas, žaliaakei atrodė nuostabus. Pasirodai tvarkinga ir susirandi draugų. Tik aišku, ne turčių, o tokių kaip ir ji. Koledžas nebuvo svarbus būsimai pirmakursei. Pačiai mergaitei varno nagas, arba klastūnynas atrodė elegantiškiausiai. O ir prie varno nago stalo, žmonės atrodė mandagūs ir draugiški. Prie klastūnyno galbūt irgi.
    O ne, pasigirdo Carlos vardas. Inessa atsistojo ir prieš sėdint ant kėdės, pamojavo mokiniams. Norėjo iš karto, pasirodyti draugiška ir, kad mokiniai nepamatytų, jog ji yra kokia nors pikta savanaudė. Na, kartais tokia būdavo, tačiau dabar reikėjo pasirodyti kuo geriau. Tai man nereikia prisistatyti? Aišku, mane gi jau pristatė skirstymo kepurė.. Ant šviesių plaukų, ji jau buvo uždėta. Šiek tiek suskaudo galvą. Ši kepurė man primena grybą. Panašu, kad skirstymo kepurė atspėjo mergaitės savybes. Bandanti daug ko pasiekti, užsispyrusi, sąžininga. Klastūnynas. Koledžas kurio ir norėjo vienuolikmetė. Inessos veide pasimatė, kreiva, šypsenėlė ir šioks toks įraudis skruostuose. Kas tau yra? Tu gyvatės koledže, nebūk tokia mėmė. Nežinia kodėl, ši nusilenkė ir nuėjo prie klastūnyno stalo. Žinoma, nieko nevalgė, o tik žiūrėjo į nepažįstamus veidus. Ne, šiandien mergaitė dar nesisveikins, kitą dieną. Geriau einu, rytoj pamokos ir šiaip, to grybo, vadinamo kepurė, nesinori matyti. Nuleidusi galvą žemyn, mokinukė išėjo iš didžiosios salės.