0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Anna Delacur

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #330 Prieš 2 mėnesius »
Kai Anna įėjo į salę pamatė daug mokynių. Stovėjo keturi, ilgi stalai. Virš stalų vėliavos. Kiekviena buvo skirtingos spalvos: raudona, geltona, mėlyna ir žalia. Anna nuėjo atsisėsti prie savo koledžo, kurio pagrindinė spalva buvo žalia.

*

Neprisijungęs Violeta Lestrange

  • I kursas
  • *
  • 7
  • Taškai: 36
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #331 Prieš 2 mėnesius »
Vos Tik Violeta įžengė į mokyklą jau girdėjo kaip kiti šnibždėjo jos vardą , nes visi pažinojo jos tėvus mirties valgytojus , tačiau mergaitei tai nei kiek nerūpėjo ji labiau laukė paskirstymo. Violeta tikrai žinojo , kad bus Klastunyne , nes ten buvo visi jos šeimos nariai ir mergaitė buvo visiškai tikra kepurę negali suklysti. Vos tik išgirdusi savo vardą Lestranage nuėjo prie kedės atsisėdo ir laukė. Kepurė ilgai negalvojo praėjo kelios minutės kaip paskirstymo kepurė sušuko:
 -KLASTŪNYNAS!
Po šių kepurės žodžių naujoji klastuolė linksmai nušoko nuo kedės ir su šypsena nuėjo prie savo koledžo stalo susipažinti su kitais klastuoliais ir klastuolėmis. Paskui Violeta stebėjo kitų paskyrstymą ir pagalvojo:
Taip tai bus patys geriausi mano metai

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • I kursas
  • *
  • 59
  • Taškai: 218
  • Lytis: Moteris
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #332 Prieš 2 mėnesius »
Deividas be galo džiaugėsi būdamas Hogvartse. Pagaliau! Šitos akimirkos laukė nuo pat tada, kai mama papasakojo apie mokyklą. Ir štai jis čia! Patenkintas žvalgėsi po didžiąją salę ir nekantriai laukė, kada pagaliau bus pakviestas užsidėti tos senos kepurės, kurią, žinoma, dėvėjo ir jo tėtis! Na, mama irgi.
Laimei, berniuko pavardė prasidėjo abėcėlės pradžioje esančia raide, tad netrukus jį pašaukė kažkokia profesorė. Deividas beveik bėgte pasileido prie kėdės.
- KLASTŪNYNAS! - vos po kelių akimirkų sušuko kepurė. Puiku! Deividas šypsodamasis nuėjo prie savo koledžo stalo ir atsisėdo šalia ten sėdinčio berniuko. Kurį laiką spoksojęs į jį Deividas ištiesė ranką ir pratarė:
- Labas.

*

Alma

Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #333 Prieš mėnesį »
Dafnė, kai turbūt nenuostabu, labai jaudinosi. Ji labai nerimavo, kad paskirstymo kepurė jos nepaskirtų į nereikiamą koledžą, nes tada visas gyvenimas turbūt išslystų iš po kojų! Aišku, Dafnei buvo privaloma patekti į klastunyną, nes antraip.... Antraip... Antraip ji mes Hogvartsą! Na gal čia jau perdėjau, bet taip - būtų katastrofa.
Mergaitė, prasivėrus didžiosios salės durims, nedrąsiai žengė žingsnį su kitais pirmakursiais į salę. Ten buvo šimtai mokinių! Ir dar daug vyresnių už pačią Daphnę!
O tai Tau! nustebo mokinukė, kai pamatė salės lubas - jos buvo labai įspūdingos! Tokios įspūdingos, kad panelė Kluger net nepastebėjo, kada ji su kitais pirmakursiais atitrepsėjo iki paskirstymo kepurės. Kai jau suprato kur yra ir ką daro, būsima klastuolė (turbūt) įtempė ausis, akis ir visą kitą kas tik įmanoma.
Staiga, po kiek laiko, Dafnė išgirdo savo vardą:
- Daphne Helena Kluger! - nuaidėjo per visą salę.
Trumpaklaukė nurijo seilę. Ji pajuto kaip visa mokykla gręžiasi į ją. Ji buvo beveik benualpstanti, bet staiga pajuto kaip kažkokia ranka sugriebė ją ir nutempęs iki kedės užmaukšlino Dafnei ant galvos kepurę.
Vienuolimetė per daug nesiklausiusi ką šneka toji nusitrynusi kepurė, bet kai ji po kiek laiko iškilmingai pareiškė "KLASTUNYNAS!", Daphne viduje tiesiog pradėjo šokti iš džiaugsmo. Kai jau viskas praėjo, klastuolė Kluger nusimaukšlino kepurę ir su džiaugsmu nutrepsėjo iki klastunyno stalo.

*

Neprisijungęs Nina de Nobili

  • I kursas
  • *
  • 1
  • Taškai:
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #334 Prieš mėnesį »
 - Sveiki. Aš esu Nina de Nobili. O tu kas? - paklausė Nina merginos, sėdinčios jos kairėje. - Aš visai nenoriu būti Klastūnyne, man sakė, kad ten mokosi labai blogi burtininkai. Tarp jų - ir Voldemortas. Kitaip - Tomas Marvolas Ridlis. Išstudijavau visus vadovėlius, norėčiau būti tokia pat protinga kaip Hermiona Įkyrėlė, ji tapo Magijos Ministre. Ar žinojai? - neleidusi bendrakursei atsakyti žodžius išbėrė kaip žirnius Nina.

*

Neprisijungęs Seth Anthes

  • Burtininkas
  • **
  • 6
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #335 Prieš mėnesį »
Berniukas ligi pat šiolei gerai nesuprato, kur pateko. Visa jam buvo nauja, svetima, nepažįstama. Pilis, į kurią pateko su dideliu būriu vaikų, atrodė bauginančiai didelė - jis netikėjo, kad čia galėtų būti tiek gyventojų, kad užpildytų visą erdvę. Tačiau įžengęs į, kaip išgirdo iš šalia stovinčios mergaitės, kalbančios su kita būsima moksleive, Didžiąją salę, vaikis suvokė, kad taip, vis tik mokinių kelti šurmulį tame ant uolų stūksančiame mūriniame pastate pakako su kaupu - kiekvieną naują mokinį į savo koledžą vyresnieji priimdavo su didžiuliu plojimų ir balsų griausmu.
Kokia buvo priėmimų sistema, berniukas nenumanė. Nežinojo gerai, net kokie koledžai egzistuoja - prieš patekdamas Hogvartsan nieko apie šią mokyklą negirdėjo, nelabai domėjosi ja ir gavęs laišką. Svarbiausia jam buvo ištrūkti iš visą gyvenimą jį supančio košmaro.
Kažkokios patrakusios skrybėlės sušukimas, kad berniukas pateko į klastūnyną, nieko vaikiui nepasakė. Tik apsidairė, kuris stalas sukruto, subruzdėjo garsiausiai, ir patraukė jo pusėn.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai: 36
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #336 Prieš mėnesį »
   Sofi trepsėjo per Didžiosios salės parketą. Ji tyliai niurnėjo žvelgdama į salės priekį kur paskirstymo kepurė jau ruošėsi užlipti pirmam pirmakursiui ant galvos. Baisiausias košmaras, jau geriau būčiau išvykus į Naująją Zelandiją kaip sakė teta Jurga, nes panašu čia gryna mulkių irštva. Greitai jos niurnėjimai baigėsi, nes ji jau žengė link paskirstymo kepurės. Mėnulio šviesa pro langą atsispindėjo jos veide. Raudonplaukė išgirdusi savo vardą nelabai apsidžiaugė tik pakėlė kairįjį antakį ir nenorom nuėjo ant tos jos manymu per daug metų padvėsusios kepurės. Na gi, baik vaidinti, sakyk tą koledžą galvojo Sofi kai paskirstymo kepurė pradėjo: oi kaip įdomu, koks reikalas.
- K...klastūnynas?!- džiugiai ištarė kiek padvejojusi kepurė. Pagaliau, o maniau tai truks amžinybę...

*

Neprisijungęs Džeinė Klerė Bromley

  • I kursas
  • *
  • 14
  • Taškai: 19
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #337 Prieš 2 savaites »
Džeinė žengė per Didžiosios salės durų slenkstį. Didingai išpuoštoje patalpoje buvo keturi ilgi stalai. Kiek prisiminė iš trumpų tėčio nupasakojimų, buvo keturi koledžai. Bromley labiausiai norėjo patekti į Klastūnyną. Grifų gūžtoje jai visi atrodė per daug pasiaukojantys (kaip galima taip nevertinti savęs?) ir teisingi, Varno Nage per daug apsimetantys protingais, o Švilpynėje- per daug sąžiningi.
Būrelis pirmakursių laukė eilėje prie Paskirstymo kepurės. Ta kepurė kalbėjo. Tikrąja ta žodžio prasme. Ta kvaila kepurė atrodo lyg ištraukta iš benamių skuduryno,-pamanė Džeinė Klerė. Kai atėjo eilė pačiai Bromley užsidėti nuskurusią kepurę, mergaitei suspurdėjo širdis- jeigu nepakliūsiu į Klastūnyną, nusivilsiu ne tik pati savimi, manimi nusivils ir tėtis.
Su uždėta kepure Bromley jautėsi kaip valkata. Tačiau tos kelios sekundės nieko nereiškė- Džeinė iš karto buvo paskirta į Klastūnyną. Į koledžą, kurio simbolis-gyvatė. Į koledžą, kurio pagrindinės spalvos- žalia ir sidabrinė.
Netrukus jau esama klastuolė nuskubėjo prie stalo, iš kurio šonų sėdėjo mokiniai, pasipuošę mantijomis su žalsvomis detalėmis. 
Laukiu nesulaukiu nusipirkti prabangių aksesuarų, skirtų Klastuoliams,-nekantriai pagalvojo Džeinė Klerė. Pats svarbiausias žmonių skirstymo kriterijus Bromley buvo jų išvaizda.-Ir išsiųsti pelėdą tėvams. Tėvas tikrai apsidžiaugs.
Jeigu norite rašyt rpg kartu su pasipūtusia, išdidžia ir savimi pasitikinčia klastuole- laukiu pelėdų;)

*

Neprisijungęs Hydra Oušen

  • Magė
  • *
  • 1
  • Devyniukė
Ats: Klastūnyno stalas
« Atsakymas #338 Prieš 1 savaitę »
     Bėgo dienos, po to kai į vaikų globos namų langą pasibeldė pašto pelėda (ir nežmoniškai išgąsdino prižiūrėtojas). Nuo tos jaudinančios dienos, kai Devyniukė pagaliau sulaukė kol kažkas ją išgabens iš vaikų namų, kur pilna žmonių, kuriais negali pasitikėti, mergaitė laukė kol pagaliau ateis rugsėjis, tada ji pagaliau paklius į Hogvartsą ir nebereikės būti žmonių apsuptyje. Gal.
     Deja to, ko Hydra troško labiausiai, ji nesulaukė - vien 9 su trim ketvirčiais perone grūdosi gal tūkstantis žmonių, tai ką jau kalbėti apie pačią mokyklą?! Traukinyje Devyniukė nusigrūdo į pačią gilumą, bet ir ten ją sugebėjo kažkas atrasti ir užkalbinti: "Kuo tu vardu?" "Devyniukė, o dabar eik šalin!" "O koks tikras vardas?" "Aštuoniukė! O dabar jau tikrai eik lauk!". Galiausiai pasiekusi Hogvartsą nenorom išlipo iš traukinio ir perplaukusi ežerą ji stovėjo čia, Didžiojoje salėje.
     Vienintelis dalykas kuris džiugino mergaitę buvo tos lubos ir, kad moteris prie paskirstymo skrybėlės nepašaukė jos tikruoju vardu, o tiesiog - "Devyniukė". Nu gerai, ne vienintelis o du. Taigi, po to kai ją pašaukė, ji jautėsi klaikiai, labai bijojo išeiti priešais visą mokyklą ir užsimaukšlinti kažkokią kepurę, kuri turėtų paskirti ją į koledžą. Galiausiai, nes kitos išeities nebuvo, Hydra užsimaukšlino kepurę, o kai ši sušuko "Aha!" vos nemirė iš gėdos ir norėjo skradžiai žemę pradingti, todėl net po kepurės frazės "KLASTUNYNAS!" mergaitė buvo lyg į žemę įsmigusi ir nepajudėjo nuo kedės, o kuo viskas baigėsi, tai geriau jau net prisimena tie kas matė, o ne pati Devyniukė.