0 Nariai ir 2 Svečiai peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sara Corbin

  • I kursas
  • *
  • 10
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • -
Kampelis skirtas visų koledžų ir visų kursų moksleiviams. Jis randasi prie seno ąžuolo, kuris auga ežero pakrantėje. Prie ąžuolo tylu ir ramu tad gali pabūti su savimi ir pasimiršti visas bėdas. Gal būt net rasi kada draugą? Kas ten žino. Beje ąžuolo kamiene išraižyta Tikėk savimi! Tikėk savo gebėjimais! Be kuklaus, bet protingo pasitikėjimo savo jėgomis Tu nebūsi sėkmingas/sėkminga ar laimingas/laiminga. Būk savimi ir pasitikėk savo jėgomis.

Sara visad ten būna. Jai patinka gamta ir tyla. Žinoma kartkartėmis pro vietą pralekia kokie vaikėzai, bet tai ilgai netrunka. Vis dėl to medis gydo ir ramina ją. Raudonplaukė nėra linkusi bendrauti ar ieškoti draugų, bet bendraminčiai visad praverčia sunkiu metu.
(Temoje rašome būtojo kartinio laiko 3 asmeniu (t.y. Sara mėgo medžiu. Sedrikas sėdėjo.) Stenkitės bendrauti vieni su kitais. (t.y klausti klausimo. pvz -Kuo tu vardu, ką veiki ir pn.) Stenkitės nedaryti gramatinių klaidų! Gerbkite vieni kitus ir viena iš pagrindinių taisyklių nekalbėkite už kitus (t.y pvz tu rašai apie savo veikėją (pvz Tomą) ir staiga pradedi rašyti, kad (pvz Sara) tau kažką sako. Rašote tik už save, o ne už kitus))
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 8 metus sukūrė Sara Corbin »
Nobody can go back and start a new beginning, but anyone can start today and make a new ending.

*

Neprisijungęs Sydney Rain

  • **
  • 6
  • Lytis: Moteris
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #1 Prieš 8 metus »
Sydney išbėgo iš Hogvartso pilies pilnomis ašarų akimis. Ji visuomet buvo drovi mergaitė, taigi atvykus į šią burtininkų mokyklą jai buvo ypač sunku susirasti draugų.                                                                       
Namuose ji labai mėgo rašyti dienoraštį, tačiau čia ji niekaip nerado sau vietos, kur galėtų pabūti viena, nieko netrukdoma, su savo mintimis.                                                     
Pribėgus ežero pakrantę Sydney pamatė augantį didžiulį ažuolą. Nežinia kas apie šia vietą mergaitei priminė namus. Ji nedvejodama priėjo arčiau medžio ir pradėjo jį apžiūrinėti. Ant ąžuolo kamieno buvo išraižyti žodžiai apie pasitikėjimą savimi. Sydney apie tai niekada ankščiau nebuvo susimąsčiusi. Galbūt viskas, ko jai reikia - tai truputis tikėjimo savo gebėjimais.                                                             
Sydney prisėdo po ąžuolu ir išsitraukė iš užančio rudą odiniu viršeliu užrašų knygutę. Ją gavo kaip dovaną nuo tėvų po to, kai gavo laišką iš Hogvartso. Knygelė buvo dar tuščia, taigi Sydney atsivertė pirmąjį puslapį ir pradėjo pieštuku jį marginti, per vidutį užrašiusi: Sydney Rain nuosavybė. Dienoraštis/Sapnoraštis.

*

Savannah Lasaga

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #2 Prieš 8 metus »
Lemon pamažu tapsėjo savo storapadžiais sportbačiais ir klausėsi su tyla sumišusio tylaus ėjimo garso simfonijos. Rankose ji atsargiai laikė labai keistą, nematytą daiktą. Atrodo, tyla ir menkas tapsėjimo garsas būtų ją užliūliavęs, tačiau ji pastebėjo kelionės tikslą - už kelių pėdų nuo jos stovėjo storakamienis, tvirtas ir nepalaužiamas ąžuolas.
Stiprus ir tvirtas. Stiprybė ir galia, mąstė mergaitė, atsargiai liesais pirštais braukdama per šiurkščią medžio drevę. Viskas, ko reikia teisiam pasauliui, yra stiprybė ir galia.
Apsižiūrėdama sau už nugaros, ar nepamatys tos mergaitės, su kuria darys tą namų darbą, Citrina akivaizdžiai nuliūdo ir pabandė susirasti veiklos, kol mergina nepasirodys.

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #3 Prieš 8 metus »
10 minučių vėluodama, tamsiaplaukė tiesiog atlėkė į sutartą susitikimo vietą, viena ranka prilaikydama savo kuprinėlę, jog šioji nenuslystų jai nuo peties. Jau kelias dienas ji ruošėsi tvarkyti, ar mesti kuprinę lauk, nes viena iš petnešų buvo nutrūkusi(žinoma, tai Arethos kaltė) ir begalo nepatogu su savimi visur tąsytis sunkenybių pilną maišą, kai visas krūvis krinta ant vieno peties. Nuo ežero pakrantės ji tolumoje matė siluetą, kas jos spėjimu ir buvo mergaitė, vardu Lemon. -Gan keistas vardas pagalvojo klastuolė, pati palinksėdama galva, lyg pritardama savo vidiniam balsui galvoje.
-Sveika, tikiuosi nepriverčiau tavęs labai ilgai laukti,-tarstelėjo,-aš Aretha, jei netyčia nežinai ar primiršai,-šyptelėjo mergaitė.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Savannah Lasaga

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #4 Prieš 8 metus »
-Viskas gerai,-šyptelėjo mergaitė Arethai.-Tavo gražus vardas. Taaip, buvau primiršusi. Žodžiu, tu gali mane vadinti Citrina, tai mano vardo vertimas į lietuvių kalbą.
Juk mes ja čia kalbame, dingtelėjo Lemon ir atsisėdo ant vešlios žolytės. Rizikavo žaliai sutepti mėlynus šortus, tačiau tai jai dabar buvo nei motais, nei paraliais.
-Svarbiausia atlikti transfigūracijos namų darbus,-šyptelėjo mergaitė-citrina ir papešiojo citrinų spalvos plaukų sruogą. Atsirėmusi rankomis į kelius, nes juos apsikabinus nepatogu dirbti, pirmakursė atkakliai saugojo tą daiktą. Jis, akivaizdu, buvo stiklinis, tad jį suspaudus kažkam skaudėtų.
Seth išdidžiai tą daiktą laikė rankose ir bandė prisiminti du būdus, kaip pakeisti daiktą ir apdumti akis. Pastarasis lengvesnis, negu koncentracija, meditacija ir galios, tad mergaitė ir pateiks šį būdą - pavers stiklių kitu daiktu.

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #5 Prieš 8 metus »
-Ačiū, tavo vardas taip pat gražus. Iš tiesų maniau jis keistas, bet lietuviškai skamba gražiai. Taip. Labai gražiai,- pati nežinodama kodėl labai susijaudinusiai išbėrė mergaitė.
Pasekusi Lemon pavyzdžiu, ji atsisėdo prieš ją ant neseniai pradėjusios augti žolės. Tamsiaplaukė galėjo matyti jos kolegės tvirtai suspaustą neaiškų daiktą. -Tikriausiai tai daiktas kurį ji kerės pagalvojo. Pasipūtėliška šypsena pasirodė Arethos veide, kai ši prisiminė savo sugalvotą klastą. Priežastis kodėl ji vėlavo ateiti buvo ta, jog per ilgai užtruko bandydama užkerėti paprastą medžio šakelę, tam, kad apdūmtų švilpiukei akis.
-Štai, gal gali palaikyti mano burtų lazdelę? Bijau ją sulaižyti, kol kuisiuosi kuprinėje,- ji atkišo mergaitei medžio šakelę, kuri buvo užkerėta taip, kad būtent tik Citrina matytų ten esant burtų lazdelę.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Savannah Lasaga

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #6 Prieš 8 metus »
- Žinoma, - šyptelėjo mergaitė ir vaidino, kad nepastebėjo Arethos šlykštaus veido, like ugh. Sąžiningai paėmusi lazdelę, kuri kol kas tikrai atrodė kaip lazdelė, Lemon staiga pajuto jos grublėtą ir nelygų paviršių. Ahaa, aš irgi galiu pažaisti tą žaidimą. Kol Aretha jos nematė, švilpiukė atsargiai nurideno stiklinį kamuolėlį sau už nugaros ir tikėjosi, kad jos tai nenuvils.
- Hm, - puse lūpų klastingai šyptelėjo mergaitė, ir jai tai tiktai turėjo pavykti. Demonstratyviai apsisukusi, mergaitė atrėmė liaunų pirštų galiukus į grublėtą medžio paviršių ir numetė lazdelę. Staiga ji pastebėjo, kad burtai pavyko ir netoliese ganėsi anglies juodumo kranklys. - Oi, atleisk. Tikiuosi, burtų lazdelė nelūžo, - pašaipiai suprunkštė švilpiukė ir skubėjo pataisyti padėtį. - O, pažiūrėk! Ten corvus corax. Pažiūrėk, gali man jį sugauti? Aš pasaugosiu tavo burtų lazdelę.
Kranklys buvo ir ramus, ir neramus kartu, tad tikra paukščių žinovė (kaip Citrina) galėjo atskirti, kuris kranklys tikras, kuris ne. Pirmakursės lūpų kamputis pakilo viršun, tačiau greit nusileido ir ji pasistengė atrodyti susirūpinusi.
-Žiūrėk, tas kranklys labai gražus ir man jo reikia, seniai apie tokį svajojau. Taip pat svajojau ir apie sialia, tačiau šiose vietose jų tikrai nėra,-pasistengė per padirbtą susirūpinusią miną šyptelėti mergaitė ir dirbtinai kostelėjo. Turėtų pavykti.

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #7 Prieš 8 metus »
-Taip ir maniau, jog pavyks mintyse džiūgavo klastuolė, bet realiai veidas buvo lygus, lygus, be jokių emocijų. Iš pradžių manė, jog jos akių dūmimas pavyko puikiai, bent jau taip atrodė, bet kolegei sulaužius lazdelę, ši suraukė antakius iš nepasitenkinimo.
Pasilenkdama į šoną, taip, kad matytų vaizdą Lemon už nugaros, ji išvydo tikrų tikriausią kranklį. -Galiu duot galvą kirst, jog tai net ne paukštis. Ji tik bando mane apmauti Nepaisant to, ji atsistojo ir pažvelgusi į sėdinčią mergaitę tarė:
-Aš su mielu noru pagausiu tau tavo paukštį,-nusišypsojusi dirbtine šypsena, ji patyliukais patraukė link juodo kranklio. -Jei ji būtų sulaužiusi mano tikrąją lazdelę, aš pradanginčiau tą jos mylimą paukštį visam laikui Tokios ir dar žiauresnės mintys sukosi tamsiaplaukės galvoje.
Nerodydama per didelio susidomėjimo, ji griebė paukštį, bet rankos nieko neužčiuopė. Kelis kartus pabraukusi ranka per vietą kur jis turėtų būti, Aretha pamatė nediduką rutuliuką iš stiklo.
-Tas paukštis iš tikrųjų atrodė tikroviškai,-prisipažino.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Savannah Lasaga

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #8 Prieš 8 metus »
- Heheh, - sukikeno Lemon ir mikliais pirštais pasigavo stiklinį kamuolėlį. Pasukiojusi jį tarp pirštų, mergaitė sučiupo jį ir atvėrė suspaustą delną. Šyptelėjusi mergaitė migdolų formos juodomis akimis pažvelgė į Aretha. - Ta lazdelė irgi atrodė. Laimė, po kelių minučių supratau, kad bandai man apdumti akis. Aišku, jei tai būtų tavo tikroji lazdelė, nebūčiau jai taip padariusi, tikrai. Ką turime daryti dabar?
Petimi atsirėmusi į medžio kamieną, Seth svirduliuodama atsistojo ir sukinėjo rutuliuką tarp pirštų ir toliau. Pamaniusi, kad Aretha jos neišgirdo, Citrina kantriai pakartojo:
- Ką turime daryti dabar? Ta prasme, kas numatyta pagal namų darbą po akių apdumimo? - mergaitė tikrai nuoširdžiai jau norėjo iš čia ištrūkti, nes vėjo gūsiai padažnėjo ir sustiprėjo.

*

Neprisijungęs Aretha Leverett

  • I kursas
  • *
  • 149
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Be so good they can't ignore you
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #9 Prieš 8 metus »
-Toks jausmas, jog ji katik perskaitė mano mintis susimąstė įtariai pažvelgdama į mergaitę, po šios patikinimo apie lazdelę. Po akimirkos papurtė galva, nusijuokdama iš savo tokios apsurdiškos minties.
-Išgirdau tave ir pirmą kartą, nereikėjo kartoti klausimo,- tarstelėjo šiaip sau, nei norėdama įžeisti, nei ką,- nieko? manau jau pabaigėme savo namų darbą. Daugiau nieko neuždavė.
Nuo žemės pagriebusi atsineštą maišą, pilną sunkenybių, užsimetė jį ant vieno peties bežiūrėdama kaip mikliai Citrina tarp pirštų suka kamuoliuką.
-Nežinau kaip tu, bet aš jau traukiu į vidų,- draugiškai šyptelėjo.
Saulė vis dar buvo aukščiau horizonto, bet vėjas vis stipriau siautėjo, lyg vydamas visus eiti ieškoti prieglopsčio po stogu. Atsisveikinusi su bendraklase, Leverett lėtais žingsniais nutrepsėjo pilies link.
Stars like her are more than just light. Touch her and you'll blister. Love her and you'll burn.

*

Savannah Lasaga

Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #10 Prieš 8 metus »
- Aha. Na, tada sudiev, - linktelėjo švilpė ir pakėlė savo kuprinėlę, prikimštą įvairaus šlamšto. - Huh.
Sukiodama, vartydama ir mėtydama kamuolėlį tarp mitrių pirštų, mergaitė įsivaizdavo, ką reikštų rankoje laikyti Šmaukštą. Justi jo lygų paviršių, stipriai plazdenančius sparnelius ir lėkti šluota visu greičiu..
- Palaima, - sumurmėjo Citrina, bet neaišku, ką ji tuo norėjo pasakyti, juk jos minčių niekas neskaito.
Seth papešiojo citrininę plaukų sruogą ir nuskubėjo pilies link. Įdomu, kaip mūsų namų darbą įvertins profesorius?
Eiti ilgai neteko, Hogvartsas buvo čia pat, tačiau pati mergaitė dažnai užsisvajodavo ir pasiklysdavo mintyse.
Mergaitė grįžo atgal į pilį saulei jau leidžiantis, tad ji kuo greičiau turėjo atsidurti lovoje.


*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #11 Prieš 8 metus »
Hannah po gardžių pusryčių, kaip ir dažniausiai norėjo pailsėti ir pasigrožėti ankstyvo pavasario gamta. Šis rytas buvo labai gražus, šiltas ir pilnas pirmųjų gėlių kvapais. Vėjelis nebuvo stiprus, bet šiaušė varniukės, nakties dangaus, garbanotus plaukus. Vis traukdama užpūstas sruogeles nuo veido, Hannah keliavo smėlio nukluotu taku link ežero. Pasiekus ramiąją vietą, varnanagė apsidairė po apylinkes, savo ypatingomis, galaktikos spalvos akimis. Už jos akių užkliuvo jaukus kampelis šalia aukšto medžio. Jis buvo su pirmaisiais lapeliais ir vos keliais, mažyčiais pupurėliais. Jos katinai Persikas ir Cherry, kėblinę kartu, sudribo ant medžio išsikišusių ir plonomis samanomis apaugusių šaknų. Hannah taip pat klestelėjo šalia savo kačiukų ir atsidususi atsirėmė į medžio kamieną, klausydamasi gamtos skleidžiamų garsų...Pirštais braižydama ant savo delno visokias figūras, Hann niūnavo savo mėgstamos dainos melodiją. Pro jos galvą ką tik  praskridęs ir sučiulbėjas paukštis, davė puikią mintį varnanagei. Pasiimdama popieriaus lapą ir pieštuką, Ha pradėjo piešti paukštį, kas jos nuostabai atrodė gražiai...
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #12 Prieš 8 metus »
Hannah dar vis paišydama įvairias figūrėles ant delno, net nepastebėjo, kaip kitoje medžio ploto pusėje atsisėdo mergaitė.
Varnanagė atsistojo ir perėjo į kitą pusę. Per mėnesį su trupučiu, ji šiektiek išdrąsėjo, negu buvau anksčiau ir nebėra jau tokia drovi, verčiau pradėjo labiau su visais ginčytis ir nervinti kitus. Įdomu, ką apie tokį mano elgesį pasakys mama... Užėjus už medžio ir pastebėjus labai keistos išvaizdos, kaip iš ant aprangos esančios emblemos sprendžiant, grifiukę, Hannah sustojo kiek padvejojus, bet vėliau vėl žengė į priekį.
-Sveika, tikiuosi nesutrukdžiau poilsio,- sukikeno varnė,- aš Hannah, o tu? Tiesą sakant, norėjau paklausti, kas tavo odai? Atrodai labai keistai,- nusipurčius, nuo gana šiurpios odos vaizdo, Hannah šyptelėjo grifei.
[[Luna: Negalima posto rašyti antrą kartą iš eilės.]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Allison Luna Meko »
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Skarletė Siuzana Vein

  • I kursas
  • *
  • 1080
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • oh, wow, lovely
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #13 Prieš 8 metus »
Mergaitė sutriko negavus atsakymo, o tik linktelėjimą. Atsidususi ir pasižvalgiusi po Hogvartso apylinkes .
-Kodėl tu tokia nekalbi?- ramiai priėjusi prie grifiukės, klestelėjo į jos pašonę. Nužvelgusi jos aprangą ir akis, Hannah šyptelėjo pirmakursei:
-Gražiai atrodai. Beje tu turbūt jaunesnė? Tu daug smulkesnė ir baikštesnė, negu turėtų būti vienuolikmečiai. Nagi, nesibaimink, juk neįkasiu,- sukrizeno varnė,- atrodai, kad niekada nesi mačius gamtos, ne pro langą. Visiems ji jau atsibodo... Bet tik ne čia! Tai išskirtinis vaizdas ir daug įdomesnis nei kur kitur, ar ne?- papurčius savo spindinčius plaukus, pirmakursė atsikosėjo, nuo žiemos meto vis dar užsilikusio kosulio,- o kur tu gyveni? Kaip atrodo tavasis vaizdas pro langą ir ne? Mano tai pilnas gėlių ir medžių, netoli teka upeliukas ir stovi senos senos ir labai baugios kapinės. Esu ten kartą nuėjus, bet grįžti nesinori,- vėl nusijuokė Han. Paiimdama tą pačią popieriaus skiautelę ir pradėdama vėl raizgyti įvairias, lygias ir taip vadinamas 3D figurėles. Taip pat pradėdama niūniuoti, žvelgė į lapą ir bandė sukomponuoti kūrinį...
[[Luna: Negalima antrą kartą iš eilės rašyti postą.]]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 7 metus sukūrė Allison Luna Meko »
As you swore to God,

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Kampelis tiems, kurie nori pabūti vieni
« Atsakymas #14 Prieš 7 metus »
Dar nelabai atsigavusios žolės stiebelis nulinko ir įsispaudė į pažliugusią žemę, kai Sirėjos raudonasis sportbatis dunkstelėjo žemyn, palikdamas ryškų įspaudą purvę. Raudonplaukė mergaičiukė, vėsuodama apsiausto skvernais, striksėjo pakalnėn, link seno ąžuolo ant ežero kranto. Akių kampučiuose susitelkė ašaros nuo vėjo, varnė nekantriai jas nubraukė rankove.
Atbildėjusi iki medžio, Sirėja žvilgtelėjo į batų nosis, apsinešusias purvu. Atsiduso.
Nusprendusi nesėsti ant žolės, užsikabarojo ant žemiausios šakos ir, nukorusi kojas žemyn, įsistebeilijo į tykiai banguojantį ežero paviršių. Nedidelės bangelės ritmingai daužė žemėtą krantą, jų šliuksėjimas ir žliugsėjimas, keistokas traškesys priminė Sirėjai širdies plakimą. Labai lėtą širdies plakimą.
Mergaitė prisimerkė ir įsistebeilijo į horizontą. Ten kažkur toli ūkanose bolavo miglų apgaubtas salos siluetas. Varniukė sau suburbėjo, kad kada nors ten nuplauks.
Atsirėmusi į medžio kamieną, tabaluodama kojas, Sirėja nejučiomis (arba jučiomis) ėmė galvoje kurti (ar galbūt atkurti) žmonių veidus, duoti jiems vardus ir istorijas. Tik tarp kitko, o iš tiesų mergaitė norėjo susipažinti su savimi. Ji subrendo labai anksti, ne pagl savo amžių, bet tai visitek nekliudė tuo pat metu jaustis paprasta trylikamete.
Todėl išgirdusi žliugsinčią žemę, Sirėja apsimetė mieganti ant tos patogios medžio šakos.
민태연