0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • VII kursas
  • *
  • 682
  • Taškai:
  • Varliokas
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #90 Prieš 2 savaites »
Panašu, kad beprotė išsigando. O argi ne toks buvo Deoiridh tikslas? Būtent toks, vadinasi, naktis jau yra nusisekusi. Grifiukė nusišypsojo nieko gero nežadančia šypsenėle. Po šio susitikimo ta kvėša vėl atsidurs ligoninėje, tik šį kartą Deoiridh kartu su ja ten nekeliaus. Vadinasi, ją reikia nudaužti taip, kad pati nenukentėtų. Kaip tą padaryti, ji dar sugalvos. Kol kas galima šiek tiek pažaisti katės ir pelės žaidimą.
Deja, panašu, kad raudongaurė nebuvo nusiteikusi tokiems žaidimams. Jos kėslai buvo žymiai rimtesni, ir tai grifei visiškai nepatiko. Staigiai pasilenkusi ji išvengė kerų, tačiau pajuto kylantį susierzinimą. Šita mažė dar sužinos, ko animagė verta!
- Nori žaisti šitaip? - sumurmėjo Deoiridh neslėpdama pasitenkinimo. - Ir negalėsi sakyti, kad aš pradėjau, ar ne?
Kurį laiką grifiukė spoksojo į taip nemėgstamą kvėšą. Taip ir nesuprato, kodėl jos negali pakęsti, bet viena buvo aišku: jos jausmai raudongaurės atžvilgiu niekada nepasikeis. Nebent ji suaugs, nors to tikėtis tikriausiai nebuvo verta. Žinoma, škotė nė neketino padėti tai kvaišai suaugti ir susiprasti, kokia ji yra iš tiesų. Ne, reikėjo tiesiog gerai kirsti kokiais nors kerais, kad ji susivoktų neturinti šansų.
- Flipendo! - net ir pačiai sau netikėtai suriko Deoiridh ir nusitaikė į priešę. Nežinojo, ar gali tikėtis taip paprastai paimti ir pataikyti. Vis dėlto kartais lengviau buvo muštis fiziškai, tad toks įvykių posūkis buvo kiek netikėtas. Tiesa, Deoiridh nė neketino to pripažinti.
Nelaukdama kvėšos reakcijos grifė atsisėdo prie profesoriams skirto stalo.
- Vištienos sparnelių, - burbtelėjo ji, ir noras iš karto buvo įvykdytas. Apsimesdama, kad netoliese jokios kvaišos nėra, grifė pradėjo kuo ramiausiai valgyti.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Levanda Devyndarbė

  • V kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Silence is the most powerful scream...
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #91 Prieš 1 savaitę »
Levanda pastebėjo šypsenėlę rupūžės veide ir, žinoma, vos tramdė pyktį. Ji niekada nepažinojo jokių žmonių, kuriuos galėtų įvardyti, kaip savo priešus. Tačiau, priešais ją stovinti mergina, tikrai atrodė, kaip blogiausias jos pažinotas žmogus. Žinoma, raudonplaukė pirma paleido kerus. Juk rupūžė jai vos nesuskaldė makaulės!
Bandydama prisiminti, koks merginos vardas, jos atmintyje iškilo Kerėjimo pamoka, kuri virto tikru baseinu su fejerverkais ir dar velnias žino kuo. Tuomet pamokoje buvo rupūžė. Kažkas minėjo jos vardą, bet jis buvo ne iš tų, kurie iš kart įsimena. Dar pasukusi galvą ir spoksodama į mergiūkštę, ji prisiminė, jog grifė vardu Deoiridh.
Mergina nuleido jos klausimą negirdomis, mat visiškai neturėjo, ką atsakyti. Klastuolė bijojo, jog jei pražios burną, pradės rėkte rėkti ant priešininkės ir atrodys visiškai apgailėtinai. Ne, gal ji pirma ir pradėjo visas šitas dviejų vištelių peštynes, bet ji bent jau nesuteiks malonumo rupūžei savo nerafinuotais paistalais ir atvirai demonstruojamais jausmais.
Priešininkė, žinoma, neliko skolinga už stingdymo kerus, tad Levanda atbula tėškėsi ant žemės, kaip reikalas susimušdama sėdynę. Juk jos ne taip jau ir seniai, nei skustos, nei luptos paliko ligoninės sparną. Klastuolės makaulėj dar ir dabar liko nedidelis randelis nuo butelio šukės, kurį paleido prakeikta pasipūtėlė. O jos ir vėl viena kitą daužo į akmeninį Didžiosios salės grindinį.
Raudonplaukė, kaip galėdama greičiau atsistojo, stengdamasi nesuteikti progos mergiūkštei smogti antrąkart.
- Serpensortia! - išpyškino pirmą į galvą šovusį burtažodį ir vylėsi, jog Deoiridh bijo gyvačių.
Vis dar jausdama skaudamą sėdynę, ji stebėjo, kaip riebi stora, bet, deja, trumpa, gyvačiukė artinasi prie grifės. Tačiau, pergalės šokio ji nešoko, net mintyse, mat žinojo, kad vištelių peštynės tik prasidėjo.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • VII kursas
  • *
  • 682
  • Taškai:
  • Varliokas
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #92 Prieš 6 dienas »
Buvo netikėtai skanu. Deoiridh nežinojo, ar taip yra dėl to, kad maistas puikios kokybės, ar dėl to, kad raudongaurė kvėša taip garsiai plojosi ant žemės, kad net valgymo malonumu užsiėmusi grifė negalėjo neatkreipti dėmesio. Trumpam pakėlusi akis išsišiepė, bet netrukus vėl sutelkė dėmesį į vištieną. Visų pirma, buvo pernelyg skanu, visų antra, tao kvėšai jos jausmų žinoti nevalia. Tegul jaučia skausmą ir galvoja, kad škotei tai nė velnio nerūpi.
Deja, tenka pripažinti, kad jai rūpėjo. Ir rūpėjo pakankamai, kad atsargiai žvelgtų į Levandą, kai ji tarė burtažodį. Tai, kad klastuolė išbūrė gyvatę, ko gero, neturėjo stebinti. Bet nuspręsti, kad ji apgailėtina, tikrai buvo galima, ką Deoiridh skubiai ir padarė.
- Taigi. Nemokame net kautis savo jėgomis, ar ne? - sarkazmo ir paniekos kupinu tonu pratarė rudaplaukė lėkštei. Ne, dabar tikrai nežiūrės į raudongaurę. Tai sukeltų pernelyg didelį pavojų, kad ji pastebės nerimą Deoiridh akyse. Gyvačių škotė nemėgo, bet, laimei, prisiminė vieną burtažodį.
- Evanesco! - riktelėjo ji nukreipusi lazdelę į tą ne itin mielą padarą. Nepasisekė. Keiktelėjusi pakartojo burtą, ir gyvatė išnyko. - Ne, mieloji. Jei jau kaunamės, tai sąžiningai.
"Draugiškai" nusišypsojusi Deoiridh permetė lazdelę į kairę ranką. Netrukus grąžino ją į stipriąją dešinę. Norėjosi pamokyti kvėšą taip, kad ji daugiau niekada nenorėtų susitikti. Kodėl? Na, tam priežasčių buvo daug, tik šią akimirką grifė nebūtų galėjusi nė vienos įvardinti.
- Aguamenti! - dar vienas garsus šūksnis nuaidėjo didžiojoje salėje. Kad ir kaip norėjosi tęsti naktipiečius, nebuvo laiko: reikėjo nukreipti vandens srovę į priešę ir gerai ją išmaudyti. Gal pavyks išplauti ir pasipūtimą?
Dar viena žaisminga šypsenėlė nušvietė animagės veidą.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Levanda Devyndarbė

  • V kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Silence is the most powerful scream...
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #93 Prieš 5 dienas »
Deoiridh it kiaulaitė, savo dantimis taršydama tą nelemtą vištieną, apsimetė visiškai apatiška viskam, išskyrus, žinoma, savo vištos gabalą. Nors mergina puikiai suprato, jog rupūžės abejingumas yra tik apsimestinis, Levandą tai, kaip reikiant, sunervino. Šita pasipūtėlė, negana to, kad valgo vištieną nesilaikydama jokių etiketo taisyklių, dar ir kažką vaidina.
Išklausiusi kandžią priešės pastabėlę ji tik tarstelėjo:
- Juk gyvatę išbūriau aš. Tad, teoriškai, kaunuosi savo jėgomis. Beje, o ko taip staigiai sunerimai, išsigandai? - šyptelėjo penkiolikmetė ir prikando liežuvį, mat ši visai nemokėjo svaidžiotis užgauliojimais.
Atrodo, gyvatė buvo visai vykęs sumanymas, mat varlė tik iš antro karto susidorojo su tuo storu ir keistai atrodančiu gyvūnu. Nepaisant to, priešė greitai atsitiesė ir klastuolės nosy, akyse ir burnoj pribėgo nemažas kiekis vandens. Dabar ji atrodė tikrai pažeminta. O, negana to, ausys buvo užgulusios, o akys kiek perštėjo.
Prastai matydama, kas vyksta, nutaikė lazdelę į prakeiktą varlę ir sušuko, kaip visad, pirmą į galvą šovusį burtažodį:
- Ebublio! - žinoma, pasigailėjo savo kerų pasirinkimu, mat, vietoj to, kad panaudotų tikrus, burtininkų dvikovoje naudojamus kerus, vis pasirinkdavo kažkokius vaikiškus ir nerimtus.
Varlė, dėkui Merlinui, įstrigo milžiniškame muilo burbule, kuris iš lėto kilo aukštyn. Turbūt keista, iš kur mergina žino tokį burtą, bet jis dažnai pasitaikydavo naudingas, norint panervinti brolį ar surūgusį namų elfą, vis verčiantį užsiimti "naudingesne" veikla. Kadangi ji retai apsireikšdavo kerėjimo ar pasigynimo nuo juodosios magijos pamokose, vieninteliai burtažodžiai, kuriuos tikrai žinojo, buvo tie, kuriuos dar būdama šešerių naudodavo nugvelbusi vieno iš tėvų lazdelę.
Dar nespėjus grifei išsivaduoti iš burbulo, ši jau mintyse galvojo, kokius kitus kerus panaudosianti, nes Levanda norėjo pasirodyti, kaip rimta, garbinga burtininkė, o ne mergiūkštė, naudojanti vaikystėje išmoktus burtažodžius.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • VII kursas
  • *
  • 682
  • Taškai:
  • Varliokas
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #94 Prieš 4 dienas »
- O taip, žinok, siaubingai išsigandau. Be galo tavęs bijau, - dirbtinai drebančiu balseliu sucypė Deoiridh, nors labiausiai norėjosi juoktis. Žinoma, gyvatė jai nepatiko, bet negi raudongaurė kvėša galvojo, kad to užteks? Oi ne, akivaizdu, kad jai reikia dar daug išmokti apie Grifų Gūžtos septintakursę. Ir toji septintakursė buvo nusiteikusi šią pamoką padaryti dabar pat.
Matyti, kaip Levanda skęsta menkoje srovelėje buvo be galo smagu. Deoiridh, žinoma, neleido sau išsišiepti ir taip parodyti džiaugsmo, bet vaizdelis buvo netgi labai malonus akiai. O kad tu užspringtum nuoširdus palinkėjimas sušmėžavo grifės smegeninėje. Deja, kitų kerų atmušti nepavyko, ir tuomet apsijuokti teko ir pačiai. Burtažodžio Deoiridh neišgirdo, o jo efektas buvo visiškai netikėtas. Pakilusi į orą Deoiridh neįsivaizdavo, ką reikėtų daryti dabar, tad tiesiog pasivertė varle. Tai, deja, visiškai nepadėjo ir problemos neišsprendė. Ji neįsivaizdavo, kaip išsivaduoti iš šitos situacijos. Vis tik būdama varlės pavidale suprato, kad norint išsikapanoti iš šios nesąmonės reikės kerų. Varliška koja laikyti burtų lazdelę ir tarti burtažodį nebuvo taip paprasta, tad ji vėl atvirto į žmogų.
- Reducto! - riktelėjo grifė nukreipusi ginklą į tą kvailą burbulą. Ar pavyko, ar ne, bet ji labai jau negrakščiai drėbėsi ant grindų ir gerokai prisiplojo. Na jau ne, dabar tai tu man atsiimsi tūžo rudaplaukė gaudydama kvapą. Reikėjo kuo greičiau rasti sprendimą ir parodyti kvėšai, kad ji čia tikrai nelaimės.
- Bombarda! - dar kartą suriko Deoiridh nutaikiusi lazdelę kažkur Levandai už nugaros. Dalis garbingojo stalo sprogo ir gabalais išlakstė į visas puses. Grifė nežiūrėjo, kas ten vyksta, bet vienas kitas gabalas tikrai turėjo pataikyti į tą kvailą raudonais gaurais apaugusią makaulę. Toks variantas buvo labai nuostabus, o ji pati kol kas galėjo šiek tiek pagulėti ir atgauti kvapą. Žinojo, kad viskas taip paprastai čia nesibaigs, tad galvoje pamažu užgimė planas.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Levanda Devyndarbė

  • V kursas
  • *
  • 92
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Silence is the most powerful scream...
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #95 Prieš 2 dienas »
Levanda matė, kaip animagė, pavirtusi varle, muistosi burbule, bandydama sugalvoti, kaip jį perdurti. Tačiau, šis, nors ir vilties suteikiantis vaizdas, visiškai nepadėjo merginai sugalvoti, kaip susidoroti su prieše. Kiekvieną kartą, kai ši, atrodo, turi pranašumą laimėti, pasipūtėlė kažką sugalvoja ir, negana to, dar pasišaipo iš klastuolės.
Vištelių peštynės, net ir pačiai penktakursei pradėjo atrodyti betikslės. Jos ir vėl pasisvaidys kerais, kol kažkuri, o, greičiausiai, abi atsidurs ligoninėje. Na, bent jau nuo stogo šįkart kristi nereikės. Kad ir kaip ten bebūtų, pasiduoti Levanda irgi nebuvo linkusi. Jos savigarbos jausmas neleido čia pat mesti burtų lazdelės ir lėkti iš salės. Tačiau, ši ne kartą apie tokią galimybę pagalvojo, mat buvo akivaizdu, jog grifė irgi ne iš kelmo spirta. Jokio pranašumo, dviem metais jaunesnė ir prasčiau kerus išmananti klastuolė neturėjo. Negana to, jos liežuvis, kad ir kaip to nenorėjo pripažinti, nebuvo toks aštrus, kaip purvinais žodžiais šlaistytis mėgstančios priešininkės.
Mergina pasidarė tarsi apatiška viskam, kas vyksta aplinkui. Ji net nesureagavo, kai Deoiridh susprogdino ne ką kitą, o dalį Garbingojo stalo. Taip, to paties, prie kurio ryte atsikėlę profesoriai galvos, kaip nubausti taip jų pusryčius sujaukusias mokines.
Jos ranką pervėrė skausmas, mat viena stalo atplaiša pataikė į dilbį. Kraujo nesimatė, mat medžio gabaliukas stabdė kraujavimą, bet klastuolė buvo įsitikinusi, jog, jei atplaišą ištrauks, kraujais upeliukas tekės. Lygiai taip pat, kaip jau buvo atsitikę su jos makaule ligoninėj.
Ji pažvelgė į priešininkę, bandydama tamsoje surasti jos akis ar bent jau suvokti, kokia mimika dabiną jos varlišką veidą. Tačiau tamsa buvo per tiršta, o regėjimas per prastas, kad kažką panašaus įžiūrėtų.
- Klausyk, tau neatrodo visa ši kova bereikšmiška. Juk abi žinom, kaip viskas baigsis. Po geros valandėlės gulėsim pas madam Pomfri, - pavargusiu balsu tarstelėjo.
Raudonplaukė nuleido akis i dilbį, bandydama lėtai ištraukti šukę.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • VII kursas
  • *
  • 682
  • Taškai:
  • Varliokas
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #96 Prieš 13 valandų »
Raudongaurė kvėša surimtėjo. Arba išmoko nerodyti skausmo. Arba tiesiog nenorėjo leisti grifei pasimėgauti skausmo klyksmais ar dejonėmis.
Deja, kad ir kuri iš šių prielaidų buvo teisinga, nė viena nebuvo pakankamai įdomi, kad Deoiridh tuo džiaugtųsi. Tiesa, pirmąja prielaida ji ir netikėjo. Tokios kaip šita nesurimtėja. Ne, ji tikriausiai buvo pernelyg užsiėmusi mąstymu, kokią čia dar nesąmonę iškrėsti. Nors kur jau ji ten mąstys. Buvo daugiau nei akivaizdu, kad tokia veikla didžiai gerbiama panelė Levanda neužsiima.
Deoiridh stovėjo pasiruošusi bet kada atremti kerus. Jos sukeltas sprogimas, atrodo, paveikė kvėšą: negauti į galvą ji neturėjo šansų. Vis dėlto su tokiomis beprotėmis visada reikia elgtis atsargiai, budrumo negalima prarasti nė akimirkai.
Vis tik buvo akivaizdu, kad raudongaurė kažkokia nenormali. Panašu, kad nė viena nuolauža nepataikė į tą kvailą makaulę. Arba grifė to nepastebėjo, o kvėša makaulės savininkė sugebėjo nuslėpti.
Išgirdusi priešės žodžius škotė išsišiepė. Akivaizdu, kad Levanda nežino kur dėtis ir bando atsitraukti “garbingai”. Tiesą sakant, Deoiridh ir pati tingėjo čia švaistytis kerais, tačiau garsiai to tikrai nebūtų pripažinusi. Bet kai šita… razina kompote yra išsigandusi ir nebenori kovoti toliau, argi galima prieštarauti? Vargšas vaikas tuoj apsiverks iš baimės…
- Jeigu kas ir yra bereikšmiška, tai nebent tavo gyvenimas, - burbtelėjo Deoiridh ir per kokį centimetrą nuleido lazdelę. Ką gali žinoti, galbūt čia tik “gudrus” būdas apgauti priešininkę? Animagė nė neketino leistis taip lengvai apmulkinama. Ji atidžiai stebėjo kvėšą ir svarstė, ar laukti veiksmo, ar imtis iniciatyvos pačiai.
- Expelliarmus! - galų gale suriko ji. Kiekvienas burtininkas žinojo, kad burtų lazdelė tokių bepročių kaip Levanda rankose yra be galo pavojingas ginklas. Kiekvieno šios pilies gyventojo labui reikėtų tą kvėšą nuginkluoti visam likusiam gyvenimui.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight