0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elride Endlercat

  • Burtininkė
  • *****
  • 683
  • Lytis: Moteris
  • meow
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #75 Prieš 4 metus »
Vakarėlis ėjo į galą, bet dar netilo. Mergina nenusimanydama ką daryti tiesiog stebėjo kiekvieną balsuotoją, kiekvieno moksleivo kostiumą ir svarstė, ką būtų apsirengusi jei tuo metu, kai ji mokėsi, būtų buvęs toks vakarėlis.
Bet, kiti metai, kiti reikalai. Dabar ji čia dėl darbo. O kadangi laikas lėkė nesustodamas reikėjo sužiūrėti, kas visgi turi patį šauniausią kostiumą.
Muzika pritilo, trumpa pauzelė, kad žmogučiai nurimtų ir galėtų klausytis.
-Na, kadangi vakarėlis, kaip gali būti gaila, po truputį baigiasi... Mums reikia paskelbti konkurso laimėtoja. Šio prašysiu ateiti prie manęs ir visiems pasirodyti kaip gąsdinančiai atrodote,-darydama mažą pauzelę mergina vos vos šyptelėjo. Reikėjo sukelti bent kažkokią įtampą, ar ne?
-Leonas Holland, sveikinimai,-sušukusi žmogučio vardą ji pakvietė mokinuką, kad šis, kaip jau buvo minėta, visiems pasirodytų.

*

Neprisijungęs Bastiano Zuccarelli

  • Šluotų meistras
  • ****
  • 259
  • Lytis: Vyras
  • Mamma mia!
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #76 Prieš 4 metus »
   - Tu lendi prie mano kaukės ir snukio. Ką, saviškių snapų nebeužtenka? - nusivaipė Marcus, taip įpratęs vartoti žodį ,,snukis" vietoj ,,veido", kad nė nepastebėjo, jog taip pasišaipė pats iš savęs.
   Vaikinas iš aukšto žvelgė į baltai apsirengusią išminčių koledžo atstovę.
   - Traukuliai? - pasiteiravo, kai ji keistai patraukė pečiais. Aišku, pasišaipė. Vėl. Pamintijo, kad gal tam sykiui jau ir užteks.
   Paklodė? Ką gi, Marcus'as to jau net nebekomentavo, juolab, nebuvo visiškai užtikrintas, kad teisingai išgirdo.
   - Nusišviesinau plaukus? - nepatikliai pakartojo vaikis. Nejučiomis čiuptelėjo sau už plaukų, nors, aišku, tai niekaip nepadėjo matyti jų spalvos. Green'as nužvelgė angeliškai besišypsantį veidą ir po kauke vyptelėjo pats.
   - Labai neoriginalus kerštas, turiu pastebėti, - pasakė vienas iš dviejų pokštininkų dvynių - negi juos būtų taip lengva apgauti?
„Bet turėtum susimąstyti, ar tavo moralė nesivolioja ten, kur siunti kavą", - Mio

Kaip ten buvo, kaip nebuvo,
Bet kardų matuot aš neisiu
Su tavim, niekingas bėdžiau,
Netikša tu nelaimingas
“.
- Kalevala

*

Neprisijungęs Adelė Ginger

  • Burtininkė
  • ****
  • 428
  • Lytis: Moteris
  • extra meilės kamuoliukas
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #77 Prieš 4 metus »
  Žaliaplaukė kvailai sukrizeno tiek išgirdusi, kad Marcus’as pats save apsistūmė, tiek dėl jo kvailo klausimo. Galvą dar labiau užvertė į vaikį. Reik tikėtis, kad nenulūš.
- Nei tai kerštas, nei ką,- pavartė akis.- Tik gražesniu paverčiau,- sukikeno ir pavėlė grifo plaukus.- Va, žiek, sutvarkiau,- pamakalavo lazdele ir grąžinusi vaikino plaukus į ankstesniuosius, sukikeno. Ir vėl.
  Ir kodėl ji taip dažnai šiandien kikena ir krizena? Smulkia ranka pagriebė iš lėkštė sausainuką (švarut švarutėlį, iš kitos krūvos ėmė). Kaip koks burundukas greit sugraužė, o galiausiai dar vis pilna burna prabilo:
- Varom iš čia?- net nesulaukusi atsakymo griebė jaunesniojo ranką ir tempte išsitempė iš salės, dar spėdama nusimesti viršutinę paklodės dalį ir likti su plonais marškinėliais bei sparnais.
  Keista šypsena sužaidė veide. Ir nebuvo ten taip įdomu.
Dieve, kai tai nesvarbu
Ir neteka vanduo, nors verkiu.


*

Harold Namber

Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #78 Prieš 3 metus »
Garbingasis stalas buvo skirtas mokytojų kolektyvui. Stalas buvo ilgas ir pačiame Didžiosios salės priekyje.
Prie stalo jau sėdėjo naujų mokslo metų profesoriai. Atsistojo profesorius sėdintis tarp visų mokytojų tas profesorius buvo Tripetis Triputis jis pasakė:
-Sveiki sugrįžę į Hogvartsą dabar prasidės nauji mokslo metai ,pirmokai įsidėmėkit be mokytojų palydos negalima eiti į mišką esantį prie mokyklos ir negalima vaikščioti ketvirto aukšto koridoriumi dešinėje ,kas ten eis bus pelnytai nubaustas.
Ir dar pridūrė:
-Tegul vaišės prasideda.
Ir ant visų Hogvartso koledžų stalų atsirado kalnai vaišių ir gėrimų. Tarp vaišių buvo-vištos,salotų,traškučių ir visokio kito gėrio. Iš gėrimų buvo moliūgų sulčių.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Harold Namber »

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #79 Prieš 2 metus »
Šiąnakt miegodama Dori blaškėsi ir sapnavo daug košmarų. Kažkokius medinius namelius, duslius balsus, besikeičiančius su šaižiu riksmu. Atsikėlusi ji žinojo tik viena - reikia kuo greičiau bėgti į didžiąją salę. Klastuolė nupėdino netoli garbingojo stalo, kol kas stengdamasi profesoriams nekristi į akis. Ji buvo susitarusi su Esmeralda, kad per pusryčius mergaitės perduos profesoriams dėžutę, ką padaryti liepė tas keistas nepažįstamasis, atsiviliojęs vakar mergaites į namelį nežinia kur. Dori jaudinosi, jai ir vėl daužėsi širdis. Kaži, ką pasakys profesoriai, svarstė mergaitė, tikiuosi, kad mūsų nenubaus... Mąstydama pirmakursė dairėsi aplink ir laukė draugės. Greičiau perduotume tą dėžutę ir būtų rami galva, pamanė ji.

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #80 Prieš 2 metus »
Esmeralda miegojo puikiai, mat jau buvo pripratusi prie nuotykių adrenalino. Vos patekėjus saulei, ji pabudo žvali ir linksma. Mergaitė pasirąžė, normaliai išsibudinusi susišukavo ir nusiprausė. Apsirengė lengvą, gėlėtą suknelę ir ramia galva visai užmiršusi apie susitarimą su Dori, ji išėjo iš ramaus grifiukų kambario. Jai nereikėjo niekur skubėti, juk šiandien ilgai lauktas šeštadienis. Mergaitė niūniuodama smagią dainą nulipo laiptas žemyn vis su kuo nors pasisveikindama. Didžiojoje salėje kvepėjo taip gardžiai..! Esmeralda jautėsi taip, tarsi būtų rojuje. Eidama prie savo vietelės Grifo gūžtos stalo, pamatė Dori. Esmeralda užkalbino Dori.
- O, labuką. Kaip naktis? Ei... Čia gi ta dėžutė, taip? Kur ją nešim? Prie kokio nors profesoriaus ar paprasčiausiai padėsi ant stalo? Manau, geriau nunešk kokiam profesoriui.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #81 Prieš 2 metus »
- Labas, Esmeralda! - su džiugesiu tarė Dori. - Atrodai pailsėjus, - nužvelgė draugę. - Aš tai visą naktį sapnavau košmarus ir iš pat ryto galvojau tik apie ją, - parodė į dėžutę. - Taip, tai ši dėžutė, - patvirtino pavydėdama Esmeraldai atsipalaidavimo.
Dori žvilgtelėjo į garbingąjį stalą. Keli profesoriai buvo nustoję kramtyti ir dirsčiojo į mergaites, tartum nebyliai klausdami, kokiu reikalu jos čia stoviniuoja. Tikriausiai jie nėra pripratę, kad kažkas trukdytų valgyti, klastuolė nurijo seiles.
Pirmakursė ėmė lėtai žingsniuoti garbingojo stalo link. Kai kurių profesorių akys buvo įsmigusios į mokinę, o kai kurie suaugę, sėdintys kitame stalo gale, Dori pastebėjo, toliau valgė ir šnekučiavosi mokinės nei nematydami. Tai va, niekas į tave čia taip nespokso, ramino save juodaplaukė. Priėjusi prie vidurio stalo Dori tarė:
- Ee... labas rytas. Vakar su Esmeralda, - žvilgtelėjo draugės link tikėdamasi moralinio palaikymo, - mes gavome... šitą... - iškėlė aukštyn dėžutę, - ir...
Ir Dori nespėjus užbaigti pasakoti, dėžutė iššoko jai iš rankos, pakibo virš garbingojo stalo ir sprogo. Iš jos pradėjo rūkti juodi dūmai, kažkas šnypštė, galiausiai pasigirdo tas pats duslus balsas, kuriuo kalbėjo keistas nepažįstamasis vakar.
- Hogvartsui gali ateiti blogi laikai, - įspėjo balsas iš dėžutės. - Blogi laikai, ruoškitės.
Nespėjus apgalvoti, o gal net suvokti, kokius žodžius ištarė paslaptingasis vyras, balsas nutrūko ir ausis ėmė rėžti šlykštus cypimas. Klastuolė dar spėjo pažvelgti į kelis profesorius, kai parklupo ir užsikimšo delnais ausis bandydama apsisaugoti nuo to žalojančio garso. Akies krašteliu dirstelėjo, kad salėje kilusi didžiulė sumaištis, visi lakstė, klykė, griūvo ir kimšosi ausis. Mergaitė laukė, kol visa tai baigsis.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #82 Prieš 2 metus »
- Jo, aš visiškai pailsėjusi. Po pirmojo nuotykio man irgi buvo, kaip tau, Dori.
Dori ėjo link Garbingojo stalo ir mikčiodama pasisveikino su profesoriais. Netrukus ji atsisuko į Esmeraldą. Tada mergaitė suprato, kad draugei reik pagalbos ir ji priėjo prie Garbingojo stalo tvirtai ir rįžtigai.
- Sveiki, profesoriai. Mes turim jums kaiką pasakyti. Vakar per įdomų įvykį gavome nunešti šią aksominę dėžutę į Hogvartsą, tai yra - jums. Buvo liepta atidaryti tik čia...
Dėžutė tarsi turėdama protą iššoko iš Dori baltų rankų ir ore sprogo! Viskas buvo juoda, juoda, juoda... Vėl pasigirdo to senio balsas. Esmeralda tiesiog net nepagalvojusi, galima sakyti instinktyviai išsitraukė savo ištikimają ir neištikimają lazdeles. Staiga visi pradėjo kimštis ausis ir kilo sumaištis, ir visi pradėjo lakstyti, ir visiems viskas buvo negerai ir... ir... O Esmeraldai tai viskas buvo gerai. Ji vėl pamatė tamsoje stovintį baltaplaukį senį.
- Esmeralda, saugokis, tu mums reikalinga.
- Conjunstivitus!
Tačiau kerai pataikė... pataikė į nieką. Ji viską tik įsivaizdavo tad teko grįžti į didžiąją salę prie garbingojo stalo. Ant stalo nukrito susprogdinta dėžutė, tačiau juodas debesis vis dar šnypštė ir cypė. Aišku, Esmeralda visai nieko negirdėjo, visas vaizdas sulėtėjo, mergaitė pradėjo juoktis, o po to jai viskas atrodė taip kvaila... Ji parasčiausiai atsisėdo ant grindų ir šitaip besikvatodama trenkėsi galva į stalą ir apalpo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Esmeralda Aukso Gija »

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #83 Prieš 2 metus »
Profesorius sėdėjo stalo gale. Nenorėjo su niekuo šnekėtis ar bendrauti. Norėjo greitai pavalgyti ir dingti iš čia. Norėjo eiti į savo kabinetą ir ten išgerti. Labai to norėjo, bet staiga prie garbingojo stalo priėjo dvi merginos. Rafael'is suraukė savo antakius nesuprastadamas ką mergaitės darys. Jos viską paaiškino. Beaumont tikėjosi, kad juos paduos dėžutę kažkuriam profesoriui, bet ne jam. Deja, tai neįvyko. Dėžutė magijos pagalba atsidarė pati. Jaunuolis atsistojo visko klausydamas ir žvalgydamasis. Lėtai išsitraukė savo lazdelę ir artėjo link tos keistos dėžutės. Prancūzas jau ruošėsi paleisti kerus, bet viskas tiesiog dingo? Viskam dingus prie stalo susmuko viena iš atėjusių mergaičių. Mėlynai pilkų akių savininkas pribėgo prie mergaitės ir apžiūrėjo ją. Kvėpavo, bet buvo be sąmonės.
- Kur jūs radote šitą dėžutę? - paklausė rimtai švelniai papurtydamas mergaitę.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Esmeralda Aukso Gija

  • I kursas
  • *
  • 80
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Niekad nesakiau, kad su manimi praleistas laikas bus ramus
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #84 Prieš 2 metus »
Esmeralda sapnavo tokį gražų sapną, tačiau ją kažkas pažadino. Esmeralda dar apsimiegojosi tokia, pyktelėjo.
- Ko žadini... - tada ji pasiražė ir atsimerkė. Ją žadino magiškų gyvūnų priežūros profesorius... Jai greitai šmėstelėjo Hagrido atvaizdas ir ji susijuokė. Tačiau dar kartą pažiūrėjusi į profesorių paraudo, pabalo ir pažaliavo vienu metu. - Amm, atsiprašau. - profesorius paklausė jos labai aiškaus ir visiškai ne nesitikėto klausimo. - Na, mes su Dori buvome tokiam medineme draugų namelyje, tada aš radau šitą lazdelę, - ji parodė netikrą šeivamedžio lazdelę. - Na, ir dar kaiką, tačiau tai pavojaus lyg ir nekelia. O tada, kai Dori atsisėdo ant namelyje esančios sofos, ji pradėjo elgtis kvailai ir tarsi... tarsi būtų kokioje iliuzijoje. Tuomet atėjo kažkas, bet man irgi tada jau buvo protelis užtemęs. Tas kažkas, kas atėjo, ums davė maišelyje šią dėžutę ir Dori, tarsi nenoromis įėjo į vienintelę, gražiai atrodančią kambaryje spintą, o aš jos nenorėjau vienos paleist, nes pagalvojau, dar kas jai nutiks, kai atrodo, lunatikuoja. Tai ėjau kartu. Per spintą mes kažkaip įėjo į kitą kambarį, bet aš jame jau vieną kartą buvau su tokiais draugais... Tada toks senis pasirodė, jis ums nepasakė nei vardo nei dar ko. Jis tiesiog liepė nešti šią dėžutę jums, ir neatidaryti kelyje. Aš norėjau vos išeisim iš namelio numesti tą dėžutę kur nors ir baigta, tačiau jis man pasiūlė susikauti, o tada... - ji nusijuokė. - O tada mus abi išgelbėjo viens vaikinukas ir liepė taip pat mums jos neatidaryti ir nunešti ją jums. - ji kartojosi. - Na, juo aš tikrai pasitikėjau, tad padarėme taip kaip jis liepė, o ne taip, kaip tas baltaplaukis senis. Žinot, aš jo apsiausto gabaliuką kažkaip nusiplėšiau. Beje, kodėl visi pradėjo dengtis ausis? Aš nieko baisaus negirdėjau, tik vėl pamačiau to senio veidą ir išgirdau eilinius jo kliedesius Tu mums reikalinga, saugokis... - specialiai kraipydama galvą, tampydama balsą vaipėsi Esmeralda. - Jis panašiai kažką sakė ir namelyje, bet kai męs su tuo vaikinu persikėlėm į kitą vietą, tai paskui mane skriejo žalias žaibas! - ji kalbėjo taip išraiškingai ir taip reiškė emocijas, kad galiausiai užmiršo guzą ant galvos ir atsistojo. - Aš net pagalvojau, kad tai buvo Avada Ke... - mergaitė greitai nuleido abi rankas su lazdelėmis. - Avada Kedavra. Nors tai apsurdas, kam aš galiu būti reikalinga negyva. Na, šiaip man yra smagu, kad esu tokia svarbi, jog ko ors būčiau ieškoma, net nelabai svarbu, blogiukas ar ne. Bet aišku, tikrai prie blogiukų neprisijungčiau. Taigi, baigiau. - ji gūžtelėjo pečiais ir didelėmis akimis pažiūrėjo į profesorių.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #85 Prieš 2 metus »
Staiga viskas nurimo. Apsidairiusi Dori pamatė, kad prie susmukusios Esmeraldos priėjo magiškų gyvūnų priežiūros profesorius. Kai klastuolė prie jų atėjo, Esmeralda jau pasakojo profesoriui apie trobelę. O ne, pagalvojo Dori, ar dabar neliksime nubaustos už savo žygius?
- Tu negirdėjai cypimo? - stebėdamasi vienuolikmetė paklausė draugės.
Tamsiaplaukė stebėjosi dar ir tuo, kad Esmeralda išliko tokia rami net dabar. Klastuolė toliau klausėsi grifės pasakojimo. Kaip Esmeralda taip ramiai gali reaguotį į tai, kad į ją galbūt lėkė žudymo užkeikimas?
- Profesoriau, - kreipėsi į jį Dori Esmeraldai baigus pasakoti. - Žinote, dėl tos trobelės. Mes ne savo noru į ją ėjom, - bandė pasiteisinti pameluodama, - jau vaikščiojant prie ežero, - irgi melavo, nes iš tiesų pirmakursės skraidė šluotomis, - aš pajutau, kad mane kažkas valdo. Va taip ten ir atsidūrėm.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Rafael Beaumont

  • Burtininkas
  • ****
  • 260
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #86 Prieš 2 metus »
Profesorius susiraukė išgirdęs mergaitės klausimą.
- Aš nežadinau tavęs, o bandžiau atgaivinti, - ištarė susiraukęs. Tada atsistojo ir ištiesė ranką mergaitei. Jai nusijuokus klausiamai pakėlė antakius ir vėl suraukė juos. Buvo kiek nepatenkintas dėl mergaitės juoko. Juk tokioje situacijoje nėra iš ko juoktis. Tai rimta situacija, kurioje juoktis negalima. Galbūt su ta dėžute jos Hogvartsui atnėšė prakeiksmą arba negandas. Juk visko galėjo būti.
Prancūzas paėmė dėžutę į rankas ir ją pavartė. Ji buvo kiek apgadinta, bet profesorius vis tiek ją nuneš direktorei. Tai būtina įduoti direktorei, kadangi ji žinos ką daryti.
- Nužudymo kerus? Būtinai turėsiu apie tai pasikalbėti su direktore, - sumurmėjo pasitvarkydamas savo plaukus profesorius.
- Sakai kažka valdė ir nuėjote į namelį. Nieko aplink tą namelį nebuvo? Jokių kitų mokinių? Ir tau, Dori, ar nieko daugiau nebuvo? - paklausė žvelgdamas į mergaites su susidomėjimu. Jam šitas reikalas pasidarė labai įdomus. - Ir aš tikiuosi, kad jūs man pasakojate tiesą ar ne? - paklausė Beaumont sukryžiuodamas rankas ties krūtine.
,,Tavo mokytojas gali gulėti griovyje, girtas.''
Kovinis girto Rafo režimas. Tada Rafas sako : grrrrr

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #87 Prieš 2 metus »
- Viską papasakojom taip, kaip buvo, - atsakė Dori. - Aplink namelį daugiau nieko nesimatė, - susimąstė. - Bent jau aš nemačiau.
Kažkodėl mergaitei atrodė, kad su visu šitu reikalu Esmeralda yra susijusi ir Mendel kažko nežino. Galbūt ji ką nors slepia, svarstė klastuolė. Kurių galų į vaiką pasiųsti mirties užkeikimą?
Dori spoksojo į dėžutę, kuri buvo profesoriaus rankose, ir akimirką pasigailėjo, kad atnešė ją į didžiąją salę. Kam aš iš viso į tai vėliausi? Reikėjo dėžutę palikti uždraustajame miške... Tamsiaplaukė atsiduso.
- Tikriausiai aš daugiau neturiu ką pasakyti apie... šitą reikalą, - dar kartą metė žvilgsnį į dėžutę. - Tai, kas įvyko, buvo išties labai keista ir nemalonu, - prikando lūpą. - Tikiuosi, kad tai nėra rimta ir Hogvartsui pavojus negresia... Taigi, dėžutę atidaviau... Viską papasakojau... Profesoriau, - linktelėjo. - Esmeralda, - šyptelėjo. - Susitiksim vėliau, - tyliai pridūrė draugei ir nuėjo išėjimo iš salės link.
Klastuolė jautėsi nei šiaip, nei taip. Suprato, kad nei pusryčių nesinori. Tas cypimas visai išmušė iš vėžių, o dar tai, kad kažkas kažką įspėja ar nori pakenkti... Eidama Dori dar kartą atsiduso. Širdyje vylėsi, kad vis tik tai buvo pokštas, kažkokia iliuzija, nors tuo pačiu viduje buvo ir baimės. Mendel išėjo iš salės.

*

Neprisijungęs Deoiridh Elspeth Ailith Lyall Galbraith

  • Žurnalistė
  • *****
  • 901
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #88 Prieš 2 metus »
Deoiridh išalko. Buvo jau gili naktis, tad seniai pasibaigusi buvo ne tik vakarienė, bet ir laikas, kada mokiniai gali slampinėti koridoriais. Vis dėlto tokios smulkmenos kaip mokyklos taisyklės septintakursei nerūpėjo, tad ji patenkinta gyvenimu keliavo didžiosios salės link. Budrumo, žinoma, neprarado. Buvo pasiruošusi bet kurią akimirką virsti varle. Iš kur kitiems žinoti, kokia tai varlė? Šių nuostabių žaliaodžių Hogvartso apylinkėse tikrai netrūko.
Vis dėlto kol kas Deoiridh buvo apsitaisiusi žmogiška bjauriai šviesia oda ir keliavo didžiosios salės link. Buvo netgi keista kažkur eiti vidury nakties - anksčiau tokie pasivaikščiojimai buvo kasdienybė kasnaktybė, bet pastaraisiais metais palengvėjęs gyvenimas privertė grifiukę išlepti.
Galiausiai pasiekusi didžiąją salę Deoiridh nejučia apsižvalgė. Apsilankyti čia naktį nebuvo jokia naujiena. Vis dėlto tik dabar mergina įvertino šios patalpos didingumą. Kadangi visai nebuvo žmonių, buvo galima pamatyti, kokia ši salė išties didelė. Buvo visiškai tylu, nors tai rudaplaukei patiko. Apsižvalgiusi ji patraukė prie įprasto Grifų Gūžtos stalo, bet staiga apsigalvojo. Jeigu jos nemato, kam elgtis kaip klusniai mergaitei? Ne, tai pernelyg neįdomu. Šyptelėjusi ji žvilgtelėjo į profesoriams skirtą stalą ir ramiai nužingsniavo link jo. Kaži koks jausmas sėdėti čia, kur gali matyti visus mokinius? Na, kai kurie profesoriai (pavyzdžiui, Matthew) mokinius matydami visai nesidžiaugia. Kai kurie iš jų tyčiojasi. O ką darytų ji, Deoiridh? Niekada to nesužinosime, nes nė už ką nebūsiu profesorė! tvirtai nusprendė škotė. Keistas būtų jausmas, jei Sigurdas atvyktų profesoriauti. Ji, žinoma, nepraleistų nė vienos pamokos, tačiau tai būtų labai jau keista.
Deja, visas mintis apie islandą nutraukė netikėtas vaizdas. Deoiridh nesuprato, kaip nepastebėjo iš karto, nors galbūt dėl to kalta buvo prieblanda. Didžiojoje salėje, pasirodo, ji buvo ne viena. Ta kvėša raudongaurė! Ką ji čia daro tokiu metu?
- Dvidešimt taškų iš Klastūnyno, - garsiai pareiškė grifiukė, kažkada spėjusi pastebėti, kuriame koledže mokosi priešė. Išsitraukė lazdelę ir sustojo. Merginas skyrė keletas metrų, bet iš tokios beprotės galima tikėtis visko.
"Visa tiesa apie Deoiridh" by Monica Lilly Moonlight


*

Neprisijungęs Levanda Marchetti

  • VI kursas
  • *
  • 176
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Garbingasis stalas
« Atsakymas #89 Prieš 2 metus »
Levanda sėdėjo prie Garbingojo stalo ir skaitė vieną iš aštuonių, vasarą atsivežtų, knygų. Nors mergina buvo sau prisiekusi, jog ruoš namų darbus, tačiau knyga buvo žymiai įdomesnė už kažkokį referatą, kuris dabar gulėjo nutėkštas ant stalo. Žinoma, ji visa tai galėjo daryti kur kas patogesnėje vietoje - lovoje. Tačiau, kaip tik šiandien, mergaičių miegamuosiuose kažkas knarkė, vis traukė nosį ir be paliovos kuitėsi pataluose. O klastuolės kaimynės lova su kiekvienu jos atodūsiu taip garsiai girgždėjo, jog atrodė, ją be perstojo skrodžia vaiduokliai.
Tiesą pasakius, čia atkakusi nakties metu, ji buvo pirmą kartą. Iš pradžių, galvojo eiti į biblioteką, bet nugąstavo, kad tokiu paros metu, ten gali šmirinėti koks profesorius. Tad atidundėjusi čia ir įsitaisiusi, jos manymu, pačioje patogiausioje ir minkščiausioje vietoje, ryte rijo knygą, pasišviesdama lazdele.
Levandą išblaškė tylą neįprastai garsiai skrodžiantys kažkieno žingsniai. Ši staigiai sušnabždėjo "Nox" ir sustingo iš baimės, mat buvo šventai įsitikinusi, jog koks profesorius išgirdo ją čia einančią. Raudonplaukė prisimerkė, vildamasi pamatyti žmogų, sudrumstusį ramybę. Tačiau, kad ir kaip stengtųsi įtemti regėjimą, taip ir negalėjo suvokti, kas prie jos artinasi.
Klastuolė išgirdo pažystamą balsą, kuris milžiniškoje salėje skambėjo nepaprastai skardžiai. Jai prireikė kelių sekundžių, kol atpažino balso savininkę - prakeiktą rupūžę. Nelemta mergiotė tarsi kyštelėjo ranką į kišenę. Nors Levanda neįžiūrėjo, ką ji išsitraukia, ir ar ji tikrai siekė ranka kišenės, tačiau iš karto pamanė, jog ši ketina jai kailį išperti. Iš to išgąsčio raudonplaukė, nieko nelaukusi, tamsoje sugraibė savąją burtų lazdelę ir šūktelėjo:
- Stupefy!
Tik po gerų trisdešimties sekundžių, ji susivokė, ką padariusi, ir pradėjo gailėtis, jog šį kartą pirma užvirė košę.
“I never trust people with no appetite. It’s like they’re always holding something back on you.” — Haruki Murakami "Hard-Boiled Wonderland and the End of the World"