0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Varpinė
« Atsakymas #15 Prieš 8 metus »
Firielė kilstelėjo antakį. Visko būna, pagalvo ji. Ne pirmas kartas, turbūt antras, kai kažkas, priblokštas jos neįtikėtino grožio, ima be saiko flirtuoti. Deja, Firielei tai ne itin prie širdies. Jei atvirai, tai pakęsti negali apsiseilėjusių gražuolių. Bet šįkart Lučienai kažkaip nelabai rūpėjo.
- Firielė, - tarstelėjo pilkomis akimis sekdama jaunuolio judesius. Pati jo vardo sužinoti nė kiek netroško, vistiek žadėjo būti pamirštas iškart po to, kai elfė nusileis žemyn.
Staiga Firielė sugriebė vaikinuko riešą ir pasuko. Veidas švietė ramybe, lūpose žaidė pašaipa. 
- Brangute vadinti gali, tačiau mane liesti - ne.
Firielė kryptelėjo galva, pažvelgė grifiui veidan. Neleis jam nueiti per toli. Su ja žaisti negalima, tarsi bylojo moters žvilgsnis. Tačiau, rodėsi, kad ano nieks nesustabdytų, netgi tai, jog Firielė trim tūkstančiais metų už jį vyresnė. Ką padarysi. Teks imtis tam tikrų priemonių.. Firielė krestelėjo dešinę ranką, į delną įslydo lazdelės galas - jeigu prireiktų.
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Jesse Diamond

  • VII kursas
  • *
  • 239
  • Taškai:
  • I may leave, but I'm never gone
Ats: Varpinė
« Atsakymas #16 Prieš 8 metus »
- Oww, Firielė, koks pasakiškai nuostabus vardas, - nesuprasi ar ironišku, ar pernelyg maloniu balsu prakalbo vaikinas. - Malonu su tavimi susipažinti, aš Džesis, neabejoju, kad mano vardą norėjai išgirsti labiau, nei Pati Žinai Kas norėjo nosies, - pridūrė jis, visiškai nekreipdamas dėmesio į elfės grasinimą.
Septyniolikmetis atitraukė ranką nuo sidabrinių (tarkime) merginos plaukų, ir dar kartą pažvelgė į tylų, ramų, netoliese tyvuliuojančio, ežero vandenį.
- Calm down, calm down, - pasakė vaikinas, pamatęs, kad moteris nieko gero nežada ir išsitraukia lazdelę. - Galiu nebelįst, jei jau taip nenori. Galiausiai teko sutikti vaikiną, kuris, pripažink, yra gražesnis už tave. Patikėk manim, bet daugelis merginų tai patyrė, pamačiusios mane.
Džesis šyptelėjo ir rankose pavartė savo burtų lazdelę.

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Varpinė
« Atsakymas #17 Prieš 8 metus »
Firielė atsiduso ir lėtai sumirksėjo.
- Ir taip žinau, kad mano vardas gražus, - burbtelėjo. Net nuobodu ėmė darytis susidūrus su tokiu egocentriku kaip priešais stovintysis. Atsistojusi ji apėjo aplink aukso spalvos varpą, dingo vaikinui iš akių. Užšokusi ant neaukštos palangės, įsistebeilijo į kvidičo aikštę. Tik pamanyk, per tuos metus nė karto kvidičo nežaidžiau... Stovėdama ant palangės, Firielė pasuko galvą į Džesio pusę.
- Nejaugi jau nieko vertesnio neberandi savyje, vien tik išvaizdą? Koks nieko nevertas turi būti žmogaus vidus, jeigu išore bandoma jį užgožti, ką? - Firielės lūpas iškreipė paniekos pilnas šypsnis. Jai net šiek tiek pagailo vaikinuko, svarstė, ar jis buvo kam nors širdį savo parodęs, kaip žvilgančius kardo ašmenis apnuoginęs sielą. Turbūt ne. Firielė nulipo nuo palangės, sugniaužusi kumštį trenkė į varpą. Nuaidėjo duslus skambesys, toks skaidrus it iš gylybių ištraukta ir vandens paviršiumi jį sudrumzdama nuvilnijusi tamsi paslaptis. Elfė nusivylusi papurtė galvą. Žmonės bijo vieni kitų, dingtelėjo jai.
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Jesse Diamond

  • VII kursas
  • *
  • 239
  • Taškai:
  • I may leave, but I'm never gone
Ats: Varpinė
« Atsakymas #18 Prieš 8 metus »
Džesis net nustebo, sutikęs, jo manymu, į jį panašią žmogystą. O gal tiesiog jis klydo ir ta ką tik sutikta mergina buvo paprasčiausia, norinti prisitaikyti prie jo gražuolė, taip norėdama jam įtikti. Vaikinas sukryžiavo rankas ant krūtinės ir atsirėmė į varpą. Jam nei rūpėjo, kur ta... (koks ten jos vardas, Firielė?) eina. Rudaplaukis pažvelgė į šviesiaplaukę, kuri elgėsi kaip niekuo nesirūpinanti vėjavaikė šeštakursė. Tačiau aiškiai jos apranga parodė, kad Hogvartse dama nesimoko arba jau nebesimoko.
- Iš kur tiek pasitikėjimo, gražuole? - netikėtai paklausė jis, akimis nužvelgdamas susirangiusiąją ant palangės. - Aš nuostabus tiek išore, tiek vidumi, - paprastai atsakė jis, kiek nuleido smakrą ir šyptelėjo puse lūpų sau. - Tiesiog tau dar ne laikas manęs pamatyti visu gražumu, Firrriele, - sumurkė jis, padėdamas plaštaką merginai ant peties.

*

Neprisijungęs Tae Yeon Min

  • Bibliotekininkas
  • ****
  • 278
  • Lytis: Vyras
  • you need to calm down
Ats: Varpinė
« Atsakymas #19 Prieš 8 metus »
- Ak, nejaugi? - apsimetė netikinti. - Jeigu iš tiesų tavo vidus toks pat kaip išorė, tai būk ramus, - Firielė apsisuko ant kulno ir trenkė kumščiu Džeisiui į pilvą. - nė nesitikiu, kad tas laikas ateis. Kai čia taip aš, paprasta mergiotė, galėčiau tikėtis, kad man bus lemta tave pažinti?- Patraškinusi pirštų sanarius, elfė pridūrė:
- Neliesk manęs.
Sužaibavusi akimis kilstelėjo aukštyn smakrą ir sukryžiavo rankas ant krūtinės. Velnias, šitas suskis, regis, per daug sau leidžia, pagalvojo Lučiena. Vargšė toji, kuriai jis susukęs galvą dabar... Net jeigu ją myli. Juk tokie kaip šitas gražuolis, vienoje vietoje ilgai neužsibūna. Firielė beviltiškai atsiduso. Puikiai suvokė, ką meilė padaro, juolab kad pati yra įsimylėjusi, ir jau ne vienus metus, tačiau slepia tai net pati nuo savęs. Elfė nusisuko į lango pavidalo kiaurymę sienoje. Pirštų galais įstūmė lazdelę atgal į rankovę, pilkos akys klaidźiojo kažkur ant pro šalį plaukiančių debesų. Ji dar kartelį atsidūsėjo.
민태연


*

Neprisijungęs Jesse Diamond

  • VII kursas
  • *
  • 239
  • Taškai:
  • I may leave, but I'm never gone
Ats: Varpinė
« Atsakymas #20 Prieš 8 metus »
Vaikinas pasižymėjo gera reakcija ir įtraukė pilvo raumenis, tad ir skausmo, kurį turėjo sukelti Firielė, nejautė. Patenkintas, rudaplaukis išsišiepė it koks juokdarys iš filmo "Tamsos riteris".
- Deja deja, brangute, nelemta, - sukuždėjo jis ir jau sukosi eiti iš varpinės, bet keistos emocijos jam neleido to padaryti, tad vaikinas liko stovėti tvirtai remdamasis kojomis į žemę. - Kas, damute? - suglumo jis ir išsišiepė. - Bijai, kad sutrupėsi kaip kokia penkiamečio vaiko netyčia priliesta vaza?
Po šitiek pernelyg didelio saldumo ir komplimentų laikotarpio, Džesio gyvenime atsirado kažkas panašaus į užgauliojimą, pašaipą ir gal netgi šiokio tokio sarkazmo užuomazgas. Ir visus jo charakterio bruožus pavyko atskleisti tai šviesiaplaukei, iš išorės angeliško pavidalo, mergisčiai. Jis primerkė akis, bet visgi, itin staigiu judesiu, nuleido ranką nuo Firielės, jos prašymu.

*

Neprisijungęs Elias Andrew Ravengrave

  • Burtininkas
  • ****
  • 258
  • Lytis: Moteris
  • to the wee hours of morning
Ats: Varpinė
« Atsakymas #21 Prieš 8 metus »
- O gal ir sutrupėsiu, - sušnibždėjo ji. - Kad ir kokia akmeninė būčiau išorėje, gali būti, kad viduje - vien sutrūkinėjęs stiklas. Tik tu to nežinai.
Lučiena išplėtė akis ir jų pilkuma įsmigo į grifiuką. Ji perkėlė svorį ant vienos kojos, lūpa suvirpėjo, pamanytum, kad tuo ims ir apsiverks. Bet ne, lengvai apsisuko ant kulno, net nusišypsojo gražia baltadante šypsena, plaukai suplevėsavo ir ,,atsitrenkę" į veidą, žavingai nukrito ant pečių. Lyg ir koks paslaptingumas sužybčiojo jos akyse. O ne, nemanykit, Firielė Lučiena neturėjo tikslo savo tobulu grožiu patraukti Džesio. Nė už ką, pasiliks ištikima sau, nenukreipinės jausmų kitur. Veide vėl atsirado toji svajinga išraiška.
Suskambo varpas. Ir dar kaip garsiai, akys tik išsiplėtė. Lučiena stovėjo ir klausėsi to garso, pilkos akys blizgėjo it karščiuojančio žmogaus. Firielė nusijuokė.
"the gratifying relief of being forgotten"

*

Neprisijungęs Jesse Diamond

  • VII kursas
  • *
  • 239
  • Taškai:
  • I may leave, but I'm never gone
Ats: Varpinė
« Atsakymas #22 Prieš 8 metus »
((Haha, kas dabar tobulas, Firiele? ;) ))
Džesis susitaršė plaukus ir atsiduso. Ne iš nuobodulio, tačiau iš po truputį jo viduje kylančio pykčio. Jis sukando dantis ir nervingai šyptelėjo Firielei, kai ši darė visus tuos tobulus viliokliškus judesiukus su plaukais ir kūnu. Na, Firielė tikrai turėjo ką parodyti, tačiau savo charakteriu ji visiškai netraukė Džesio. Visiškai. Ji net nebuvo jo skonio, taip sakant, nors jam tiko bet kas, svarbu, kad būtų mergina.
Suskambus varpui, septyniolikmetis pašoko iš vietos ir išleido trumpą nuostabos atodūsį, bet apsimetė, kad viskas natūralu, jis yra tikras vyras, nieko nebijo ir panašiai. Tačiau kas vyko toliau, jį išgąsdino dar labiau, nei pats varpas. O tai buvo Firielės juokas.
- Kas tau negerai? - atsainiai mestelėjo jis.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Varpinė
« Atsakymas #23 Prieš 8 metus »
Edgar'ui, ką tik pradėjusiam savo pirmuosius mokslo metus, knietėjo apsidairyti po Hogvartso pilį. Tad jis vaikščiodamas mokyklos koridoriais pamatė be galo siaurius laiptus, kurie jį sudomino. Kur jie kažin galėtų vesti? - pagalvojo berniukas ir nieko nelaukdamas pradėjo jais lipti aukštyn. Užlipus aukštyn jo dėmesį iš kart patraukė didžiulis varpas, tačiau jam pajutus, jog pro jį prašvilpė stiprokas vėjo gūsis, Edgar'as iš karto nužingsniavo prie vieno iš langų, pro kurį matėsi ežeras. Nuostabi čia vieta! - sau panosėje sumurmėjo pirmakursis ir lyg nuo visko atsiribojęs, sukoncentruotu žvilgsniu, žiūrėjo į priešais jį esantį ežerą.

*

Neprisijungęs Alice Black

  • II kursas
  • *
  • 57
  • Taškai:
Ats: Varpinė
« Atsakymas #24 Prieš 8 metus »
Alisa Blek tyliais ir ramiais žingsneliais tipeno Hogvartso koridoriais, žvalgėsi į sienas, žvilgčiojo pro langus, užsisvajodavo ir taip, nežinodama, kur ji eina, šviesiaplaukė atsidūrė prie laiptelių, vedančių į viršų. Alisa nebūtų Alisa, jei smalsumo vedama ji nenorėtų pašniukštinėti nežinomas vietas. Pirmiausia ji įkišo savo mažą nosytę ir apsidairė ir, patikrinusi ar nieko nėra, pradėjo lipti laiptukais. Užlipus prieš akis atsivėrė neapsakomo grožio vaizdas - saulės spindulių nutviekstas ežero vanduo ramiai tyvuliavo, supamas žalios medžių lapijos. Danguje buvo keletas baltų debesėlių, kurių kraštai buvo nuspalvinti rausvais atspalviais. Mergaitė šyptelėjo ir atsirėmė į palangę delnais. Ją užbūrė nuostabus vaizdas ir ji net nepastebėjo, kad varpinėje yra ne viena.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Varpinė
« Atsakymas #25 Prieš 8 metus »
Edgaras tiek buvo apkerėtas matomo vaizdo, kad net nepajuto, jog kažkas dar užlipo į varpinę. Tik tuomet, kai kažkas ėjo pro jį, berniukas išgąstingai krūptelėjo ir pasukęs galvą šiek tiek į šoną pamatė savo amžiaus mergaitę vilkinčią klastuolių uniformą ir einančią link palangės. Edgaras iškart pagalvojo: Praėjo lyg apsimesdama, jog nemato, negi visi klastuoliai yra tokie pasipūtę? Ir nedraugiški?? Tada žaliaakis nusprendė, nepaisant to jog klastuoliai dažniausiai bando kitus pašiepti, pats užkalbinti jaunąją Hogvartso moksleivę. Jis taip pat priėjo prie palangės, pažvelgė prisimerkusiom akim (nes saulės spinduliai tvieskė tiesiai jam į akis) į besišypsančią mergaitę ir tarė: Labas, šypsenėle. Staiga mintyse susimąstė: Šypsenėle? Ką per velnią aš čia pasakiau?

*

Neprisijungęs Alice Black

  • II kursas
  • *
  • 57
  • Taškai:
Ats: Varpinė
« Atsakymas #26 Prieš 8 metus »
Moteriškos (ar tiksliau, mergaitiškos) intuicijos vedama, klastuolė pajuto kažkieno žvilgsnį, nukreiptą į jos kūną, tačiau nusprendė nesinervinti ir nesisukuoti - tegu pats spoksotojas prie jos prieina. Ir išties, po keleto akimirkų persona atsidūrė šalia Alisos. Išgirdusi pasisveikinimo frazę, ji tyliai suprunkštė ir užsikišo plaukų sruogelę už ausies.
-Labas labas, spindulėli, - su lašeliu sarkazmo balse atsakė blondinė ir sukryžiavo rankas ant krūtinės ir pavartė akis. Žinoma, nei berniuko balsas, nei panaudota pravardė jos nejaudino. - Tai iš Grifų Gūžtos būsi... - tyliai sukuždėjo garbanė paslaptingai nutęsdama savo teiginį. Ji pažvelgė į berniuką savo giliomis it vandenynas akimis ir keistas šypsnis iškreipė jos meilų veidelį.

*

Neprisijungęs Edgar Jeffter

  • VII kursas
  • *
  • 1371
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
Ats: Varpinė
« Atsakymas #27 Prieš 8 metus »
Berniukas, sulaukęs ganėtinai švelnaus nei tikėjosi šviesiaplaukės pasisveikinimo atgal, lengviau atsiduso. Vos išgirdęs vaikis klastuolės komentarą apie jo koledžą nuleido savo juodų plaukų dengiamą galvą į žemę, pasikrapštė ją ir vėl atsisuko į mergaitę. Prieš vėl kalbėdamas šiek tiek susikaustė, nes jo pašnekovės veide nebebuvo tos šypsenos, kuria jau spėjo susižavėti. Žvelgdamas į mergaitės akis grifiukas su lengva šypsena veide prabilo: - Taip. Bet tai juk nekelia jokių problemų? Tiesa? Taip pat matydamas tą jos įsmeigtą žvilgsnį į jį, Edgar'as suėmė su ranka sau už kaklo iš nugaros ir palengva jį spaudydamas nusprendė pasiteirauti: - Aš labai tikiuosi, jog Tavęs nesutrukdžiau?

*

Neprisijungęs Mis Rainiux

  • I kursas
  • *
  • 8
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Varpinė
« Atsakymas #28 Prieš 8 metus »
Buvo įprasta diena, bet kadangi mes su draugais pirmakursiai norėjome patyrinėti Hogvartsą. Todėl vaikščiojom po siauriausius ir tamsiausius Hogvartso koridorius ir tunelius, bei stengėmės, kad niekas mūsų nepastebėtų, juk nenorime būti išmesti per savo pirmą savaitę mokykloje. Klaidžiojom jau minimum valandą ir nesitikėjkom pamatyti dar kažką geresnio, nei jau buvom matę. Bet staiga, pamatėm mažas dureles ant kurių kabėjo spyna, bet ji buvo atrakinta. Juk negalime praleisti galimybės užeiti? Atidarėme duris kurios taip sugirgždėjo, jog net atrodė, kad suriaumojo liūtas. Puiku, kad mes požemiuose. Užeinam ir pasidriekia laiptų gausa, na, jei jau esame čia reikia testi mūsų nuotykį. Iš pradžių buvome nusiteikę energingai ir su džiaugsmu lipome laiptais, bet kai užlipome ant kokio miliono laiptų nebebuvome taip gerai nusiteikę. Bet lipimas buvo vertas, staiga bokšto viršūnėje pamatėme keturis langus iš kurių driekėsi keturi skirtingi vaizdai, kurie visi buvo išskirtinai gražūs. Norėjosi niekada iš ten neišeiti, bet už kelių minučių turėjo būti astronomijos pamoka. Nuskubėjome žemyn, bet šį įvykį prisiminsime dar ilgą laiką. Nuo šiol tai bus mūsų slapta vieta į kurią eisime kai reikės pamatyti kažką gero ir pasikelti nuotaiką.

((Gabriella: rpg postai rašomi trečiuoju asmeniu, kitaip sakant, aprašinėji savo veikėją.))

*

Neprisijungęs Alice Black

  • II kursas
  • *
  • 57
  • Taškai:
Ats: Varpinė
« Atsakymas #29 Prieš 8 metus »
Mergaitė nudelbė akis į žemę, paskui vėl kilstelėjo ir akimis nusekė danguje skrendantį paukščių būrį.
- Hm? Netrukdai, kur čia trukdysi, - sumurmėjo šviesiaplaukė, ant piršto pradėdama sukti ploną plaukų sruogelę.
Alisa žvelgė į didelį ežerą, tviskantį vandens paviršių, žvelgė į retkarčiais iš mėlynės iššokančias žuveles. Pati irgi norėjo būti tarp jų, pasijusti nevaržoma, plaukti taip giliai, kur niekas nepasiekia, ten apmąstyti savo gyvenimą, jo prasmę ir kitus svarbius dalykus, suvokti, kas ji yra ir ko ji tikisi iš gyvenimo. Žodžiu, mergaitė buvo linkusi į filosofiją, nepaisant to, kad buvo per jauna šiam sunkiam mokslui. Tačiau jai tai nerūpėjo. Ji kilstelėjo akis į berniuką ir primerkusi jas stebėjo jo povyzą. Kažkokia keista ji jai pasirodė. Bet gal tik pasivaideno...