0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Prisijungęs Žana Mokslinčė

  • Astronomijos profesorė
  • *
  • 250
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #60 Prieš mėnesį »
  Merginos ausyse spengė tyla. Kad ir, kaip jos nekentė su tuo Hogvartse, o ypatingai savo kabinete turėjo susigyventi, dėl visiškai paprastos priežasties. Kabinetas buvo įrengtas viename auksčiausių pilies vietelių, o laiptais kopti ne kiekvienas turėjo noro. Tiesa, mėtinės kabineto sienos atrodė pasakiškai, trūko tik augalėlių, gėlyčių, o gal ir Karnivėja čia būtų tikusi, kaip niekad.
  Pastaruoju metu, kai neturėdavo ką veikti astronomijos profesorė skaitė įvairiausias knygas, pradedant herbologijos paslaptimis ir baigiant romantiniais detektyvais. Tiesa, pati nesuprato, ką ypatingo įžvelgė abiejuose dalykuose, na detektyvai buvo dar kažkiek suprantama: tokio žanro knygų skaitymas būdavo priimtinas tada, kai iš tikro nėra ko kito skaityti. Tačiau herbologija? Tai nustebino ir pačią Mokslinčę.
  Mergina atsistojo, nuo patogaus, aksominio krėslo naująjame savo kabinete ir apsidairė. Dar nebuvo spėjusi ištyrinėti jo viso, susidėti visų daiktų, taip kaip jai patiko. Čia jautėsi nesava, tačiau mokslų metų pradžioje ir negalėjo tikėtis ko nors kito. Kurią dieną paprasčiausiai nužingsniuos Kiauliasodžio link, gal ten ras ką nors dailesnio, o jei ne mielai nuvyks ir į patį Skersinį skersgatvį.
  Kreminės spalvos kailiuką turintis augintinis jau buvo pargrįžęs iš kažkur. Po pirmosios astronomijos pamokos mergina suabejojo ar kada nors dar tempsis feneką čia. Juk Debesėlis buvo nekaltas, lyg koks angeliukas, o su juo buvo elgiamasi, kaip su skuduru. Fenekas šiuo metu tiesiog snaudė kažkur kabineto patalpoje, kartais jį rasti buvo sunku, vien tik dėl to, kad kreminės spalvos kailiuką turintis augintinis labai lengvai pasislėpdavo tarp krūvos merginos suknelių, sukabintų spintoje ar kažkur kitur.
  Vos tik pagalvojus apie tai, kas įvyko pamokoje Žana atsiduso, tačiau gal, jeigu Christina šį kartą pasimokys, daugiau tokį cirkų nekrės? Suabejojo savo mintimis. Tas vaikas, save vadinantis princese iš tikro negalėjo pasitaisyti. Kas per stebuklas, kad ši mergaitė iš vis antrakursė?
  Trisdešimtmetės akyse buvo galima įžvelgti neapykantą, o kabinete tiksintis laikrodis rodė lygiai dešimtį minučių iki aštuonioliktos valandos. Tai buvo laikas, kada du mokiniai su kruopelyte džiaugsmo turėjo atsibelsti į Žanos kabinetą ir atlikti tai, ką buvo sugalvojusi mergina. Tiesa, tikslios užduoties mergina dar nežinojo. Pirma reikėjo sulaukti burtų ir kerėjimo mokykloje besimokančių (ar tiesiog laiką leidžiančių smagiai, kaip per atostogas) vaikų, o tada jau kalbėti ta tema.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Žana Mokslinčė »

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • I kursas
  • *
  • 59
  • Taškai: 218
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #61 Prieš mėnesį »
Davidas buvo labai nepatenkintas. Jį pagavo tik per tą kvailą mergaitę! Kodėl ji būtinai turėjo prie jo lįsti? Berniukas buvo visiškai įsitikinęs: jeigu būtų veikęs vienas, dabar nereikėtų eiti į tą kabinetą atlikti kažkokios užduoties! Ką dabar reikės parašyti tėčiui? Kad nebesugeba net pavogti teleskopo? Taip, viskas atsitiko tik per tą "princesę".
Logiškai mąstant, ji irgi turėtų būti nubausta - ne kas kitas, o ta mergaitė pavogė profesorės gyvūną! Davidas vylėsi, kad jie bausmę atliks atskirai - mergaitės, per kurią įvyko šita nelaimė, jis nė matyti nenorėjo.
Pasiekęs kabinetą berniukas sustojo. Buvo tikras, kad mokytoja lauks jo čia, tačiau jos nesimatė. Dėl tos priežasties jis ilgokai stoviniavo. Galų gale nusprendė pabelsti į duris: pavėluoti tikrai nereikia! Visai nesinorėjo, kad koledžas prarastų taškus.
Durys buvo neužrakintos. Taip, šita profesorė tikrai keista! Vis dėlto pamatęs ją kabinete Davidas suprato, kad laukiama būtent jo.
- Laba diena, - neslėpdamas nepasitenkinimo pasisveikino berniukas. Apsižvalgė, bet "princesės" nepastebėjo. Bent tiek! Norėjosi pasakyti profesorei, kad dėl visko kalta ta mergaitė, bet argi galima taip elgtis? Ne, ji savo atsiims vėliau! O dabar Davidas kaip tikras vyras atliks užduotį ir išeis iš čia. Ką parašyti tėčiui, jis dar sugalvos. Šiaip ar taip, teleskopą pavogti jam juk pavyko!

*

Neprisijungęs Christina Granger

  • II kursas
  • *
  • 313
  • Taškai: 275
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisiaus. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #62 Prieš mėnesį »
Areštas. Princesei tikriausiai pasigirdo, kad teta Žana pasakė, jog princesei areštas? Oi, oi, oi dėl paprasto feneko areštas kažkoks, išvis kokią ji teisę turi man kažką įsakinėti, gal čia jau ji princesė? Vilės dukra norėjo nueiti, vien dėl kabineto, tas kabinetas buvo kažkuo mergaitei įdomus ir jaukus. Taip ir palikusi Debesėlį kažkur, su savo gana sunkiu rankinuku pradėjo žingsniuoti link astronomijos kabineto. Tai buvo pirmasis kartas, kai jaunoji princesė gavo iš draugės mažuosius aukštakulnius. Jais nemokėjo vaikščioti, tad vos galėjo užlipti laiptais. Jau visai artėjusi kabineto, pasitaisė savo garbanotą šukuoseną ir nuėjo į kabinetą. Jame jau buvo ir tetulė Žana ir Antonas, ar koks ten jo vardas buvo.
- O, priviet, Antonai. - Mandagiai pasisveikino princesė.
 Su Žana net nesiruošė sveikintis, juk ji taip pažemino Christiną.
- Taigi, kas čia per tyla? Tai kalbėkit, beje man reiktų prie naujų aukštakulnių e, suknelės, gal kas iš jūsų moka pasiūti? Tipo man reikia tokios rudos, dar gali būti ant suknelės kokie nors lankeliai, žodžiu, nėra skirtumo, bet man reikia suknelės, kad derėtų prie aukštakulnių.
Baigusi kalbėti, atsisėdo ant kedės ir užsidėjo koją ant kojos. Nieko aš nebijau, viskas bus gerai.
  Atsiųstum kalinką? Atsiųstum jūreivių šokį? Atsiųstum Haką? Atsiųstum alyvas? Tada, tu nuostabus žmogus, toks kaip ir fenekas. Arba nuostabi beždžionė.  

*

Prisijungęs Žana Mokslinčė

  • Astronomijos profesorė
  • *
  • 250
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #63 Prieš mėnesį »
  Mergina įtariai stebėjo po truputį linkstančią kabineto durų rankeną. Arba merginos kabinete tiksintis laikrodis skubėjo arba abu vaikai jo vėlavo keletą minučių.
  Žanos žvilgsnis susidūrė su David žvilgsniu. Berniukas, nors ir vėluodamas pasirodė pirmesnis, nei Christina. Pirmasis pliusas į jo sąskaitą. - pagalvojo.
  - Labas vakaras, - pataisė Dominguez pasisveikinimą ir pažvelgė į jo rankas. - Teleskopą atsitempei su savimi? - sunėrė rankas ir pakilo nuo kėdės. Buvo įdomus berniuko atsakymas į šį klausimą, tačiau dar įdomiau buvo ar Granger jau spėjo užsimušti bekopiant laipteliais ar tiesiog glostė savo feneką ir pamiršo, kur šiandien vakare turės atsidurti.
  - O pažiūrėkime, kas atsirado, - Mokslinčė priėjo prie Christinos. Keista, kad dvylikametė nespėjo išsisukti kojos, su keliais dydžiais per dideliais aukštakulniais. Ir ką ji sau leidžia? - pamintijo ir su pašaipa veide įdėmiai klausėsi „princesės“ įsakymėlių.
  - Žadi pasisveikinti? - paklausė ir įsmeigė žvilgsnį į garbanotų plaukų šeimininkę. Ši apibūdino savo norimą suknelę, lyg žinotų, kuo dirbo dizainerė. Drabužis galvoje atrodė labai klaikiai, tačiau ko buvo galima norėti iš tokių, kaip Christina? Tai dar buvo vienas normaliasnių variantų...
  - Turėsit suklijuoti visų astronomijos vadovėlių lapus, kurie yra bent kiek įplyšę, ir aišku, kitas knygas taip pat, - pagaliau priėjo prie arešto užduoties. Tai buvo pirmas normalus variantas jos galvoje, tad šį ir perkėlė į realybę.
  Iš vieno iš stalčių, astronomijos kabinete stūksančiame stale ištraukė permatomą lipnią juostelę ir žirkles. Ištiesė juos vaikams, tačiau nebuvo užtikrinta ar Christina ir David ką nors panašaus iš vis mokėjo.
  Na, jeigu nesugebės naudotis žirklėmis, tada jau bus nelabai gerai...
   - Tai, kaip ir supratote, turėsite apsieiti be magijos, - nejučia šyptelėjo ir atsivertė pirmąjį savosios knygos lapą. Aišku, ne klijavimui, o skaitymui. Tikrai nežadėjo vargti, kai už ją galėjo tą padaryti ir dveji mokiniai.
  Prieš tai apsižvalgė, klasėje buvo galima išgirsti knygų šnarėjimą, tad tylos nebuvo.
  Christina šiame dailiame kabinete elgėsi, kaip jos manymu ir turėjo elgtis princesė, o Žanai tai nepatiko. Vien tik tai, kad ji susikėlusi koją ant kojos mergina erzino. Negi negalėjo vieną kartą elgtis normaliai? - pagalvojo ir jau galvojo, ką gi pasakyti grifiukei.
  - Elkis, kaip mokinė, o ne kaip nežinau kas, Christina, - įsakmiu balsu tarė ir toliau tęsė knygos skaitymą.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • I kursas
  • *
  • 59
  • Taškai: 218
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #64 Prieš mėnesį »
Rytas, vakaras, diena - koks skirtumas?! Davidas niekaip negalėjo suprasti, kodėl šita viskuo nepatenkinta mokytoja turi kabinėtis prie tokių smulkmenų. Ar jai rūpesčių gyvenime neužtenka?! Nenoromis berniukas išsitraukė teleskopą ir pastatė jį priešais profesorę. Svarbiausia, kad pavyko! vis tiek pakankamai patenkintas savimi buvo Davidas.
Deja, visas pasitenkinimas labai greitai dingo: pasirodė ta nelemta princesė! Davidas suirzo: jau patikėjo, kad galės užduotį atlikti vienas!
Kas yra žirklės? Burtininkų namuose užaugęs berniukas tokiais dalykas naudotis nemokėjo. Atsargiai paėmė įrankius ir priėjo prie "princesės" - su tokiomis reikia elgtis mandagiai! Deja, ne visai pasisekė - Davidas netyčia nukirpo sruogą plaukų. Išsigandęs berniukas numetė ją ant žemės, nuėjo prie lentynos ir nužvelgė knygas. Paėmė pirmą pasitaikiusią. Ji nė nebuvo suplyšusi - tad ką jam čia daryti?! Davidas pakėlė akis į mokytoją ir parodė knygą.
- Ką man su ja daryti? - paklausė jis. Ir pridūrė: - Ir vis tiek dėl visko kalta ji!

*

Neprisijungęs Christina Granger

  • II kursas
  • *
  • 313
  • Taškai: 275
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisiaus. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #65 Prieš mėnesį »
Nusišneka ir tik nusišneka.. gal tiesiog blogai miegojo žmogus.
- Žadu, teta Žana, labas aš ne krabas. - Mandagiai pasisveikino princesė.
Kažkada taip pasisveikindavo su Christina, Dorotėja. Mergaitė klausėsi ką kalbėjo Žana ir galvodama visai apie kitus dalykus, daužė su aukštakulniais į žemę, nes tiesiog, nebuvo kas veikti.
- Palaukite, palaukite, ar aš turiu kažką daryti už Žaną? Jūs nejuokinkite žmonių, nieko neklijuosiu, nors... nors gal tai bus ir šaunu? Anksčiau pilyje, klijuodavau įvairiausius lipdukus, turėjau jų visą kolekciją, na man tiesiog mama visad juos dovanodavo, tad nemanau, jog bus sunku suklijuoti knygos lapus.
Ilgai nesvarsčiusi, kibo į darbą ir priėjo prie suplyšusio vadovėlio. Išsitraukusi, lipnios juostelės pabandė priklijuoti vieną lapą. Nagi, man pavyks.. Pavyko. Vienas lapas jau buvo šiek tiek suklijuotas.
- Antonai? Tu už mane suklijuok, aš tingiu.
Iš tikro, ji tik pasiėmė tas žirkles ir pradėjo su jomis kažką daryti. Pradėjo kirpti savo nagus, nes jie jau buvo per ilgi.
- Auč! Vos piršto nenusikirpau..
Iš piršto pradėjo bėgti kraujas, bet dėl to labai nesijaudino, bent jau nebebuvo kaip pas voverę nagai.
  Atsiųstum kalinką? Atsiųstum jūreivių šokį? Atsiųstum Haką? Atsiųstum alyvas? Tada, tu nuostabus žmogus, toks kaip ir fenekas. Arba nuostabi beždžionė.  

*

Prisijungęs Žana Mokslinčė

  • Astronomijos profesorė
  • *
  • 250
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #66 Prieš mėnesį »
  Temo. Buvo jau vėlu, astronomijos kabinetas skendėjo melsvai sidabrinėje šviesoje.
  Profesorė negalėjo suprasti, kas per dvi būtybės stovėjo tiesiai prieš jos akis. Pirmas – visiškai nesusigaudantis, kas vyksta, o antra, na ji buvo...Kitokia? Blogaja prasme, žinoma.
  Išgirdusi Christinos pasisveikinimą kilstelėjo antakius. Iš veido mimikos buvo galima užtikrintai pasakyti, kad tokiu pasisveikinimu profesorė tikrai nebuvo patenkinta.
  – Dabar taip. Arba tu pagarbiai pasisveikini arba Grifų Gūžta netenka penkių taškų, – nusišypsojo, kaip koks velniūkštis ir pakėlė savo tamsiais akis į mergaitę. Princesės nepagarba jau įgrįso negyvai, Negalėjo jos pakęsti, o ir areštas nusimatė sunkesnis, nei manė Žana.
  Ir kam aš sau užsikroviau papildomo darbo? – pagalvojo, giliai įkvėpė, tačiau neatitraukė akių nuo garbanės veido.
  – David, jeigu knyga neįplyšusiais lapais reikia džiaugtis ir padėti ją į vietą, – mostelėjo ranka į medinę knygų lentyną, iš kurios berniukas ir ištraukė vieną vadovėlį. – Tada pasiimti kitą knygą ir bandyti sėkmę, jeigu pastebi įplyšusį lapą, turi suklijuoti, jeigu ne tada padaryti tą patį ką ir padarysi su pirmąja.
  Kabineto durys, nuo stipraus vėjo gūsio girgždėdamos prasivėrė. Vienu lazdelės mostu, jos tuoj pat užsivėrė. Kaip puiku mokėti kerėti, – pagalvojo ir nepadėjusi lazdelės su ja kaukštelėjo į stalą. Taip bandydama priminti vaikams, kad vis gi kabinete jie stoviniavo ne vieninteliai. Čia taip pat leido laiką ir trisdešimtmetė, ne noromis savo laisvą laiką paskyrusi šių dviejų mokinių areštui.
  Knygos skaityti, taip ir nepradėjo. Per daug vargo atsakinėti į vaikams rūpimus klausimus ir bandyti susikaupti skaitant knygą. Atsidususi švystelėjo knygą atgal į jos vietą ir sunėrė rankas. Negi buvo taip sunku paprasčiausiai atlikti užduotį ir iš čia nešdintis? Taip būtų buvę paprasčiau ir Hogvartse dėstančiai profesorei, ir neklaužadoms, stovinčioms prie knygų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Žana Mokslinčė »

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • I kursas
  • *
  • 59
  • Taškai: 218
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #67 Prieš mėnesį »
Ar ta "princesė" gali ką nors padaryti tinkamai? Žinoma, ne! Kaip visada, darė kažkokias nesąmones, kurios, atrodo, be galo erzino mokytoją. Kad ir kaip nesinorėjo to pripažinti, jos baisiai erzino ir Davidą. Ji dar atsiims! nusprendė berniukas, nors nebuvo tikras, kurią turi omenyje - "princesę" ar areštą paskyrusią profesorę.
- Džiaugiuosi, - demonstratyviai išsišiepė Davidas, išgirdęs mokytojos paaiškinimą, ką reikia daryti su nesuplyšusia knyga. Šitas areštas buvo visiška nesąmonė! O dar reikia leisti laiką su ta pasipūtusia mergaite! Davidas garsiai atsiduso. Padėjo knygą į vietą ir paėmė kitą. "Princesės" žodžius paprasčiausiai ignoravo. Ji pavogė profesorės augintinį. Jiedu įkliuvo tik per ją. O dabar Davidas turi kažką už ją daryti? Tai jau ne! Jeigu tas "Antonas" turėjo reikšti, kad mergaitė kreipiasi į jį.
Antroji knyga buvo suplyšusi, tad berniukas ilgokai vargo, kol ją suklijavo. Pastebėjo, kad lapai sulipo, bet žvilgtelėjo į profesorę ir nutarė, kad ji to nepastebėjo. Ramiai padėjo knygą į vietą ir paėmė dar vieną. Ji buvo labai sunki ir tikriausiai labai nuobodi. Gerai bent jau tai, kad nesuplyšusi.
Ir tada, aišku, ta mergaitė vėl turėjo pradėti savo nesąmones! Davidas nepatenkintas atsisuko. Koks jam skirtumas, ar ji kažką nusikirpo, ar ne?! Berniukas visai supyko. Kelias sekundes pagalvojo ir apsisprendė. Visai netrukus sunkioji knyga jau skriejo "princesės" link.

*

Neprisijungęs Christina Granger

  • II kursas
  • *
  • 313
  • Taškai: 275
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisiaus. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #68 Prieš 2 savaites »
Nervai vis labiau kankino krikščionę. Tamsiaplaukė norėjo ir vėl spirti su aukštakulniu į stalą, bet žinojo, kad gali būt blogai. Ne tai, kad blogai, bet ar gi princesė kažko bijojo? Tiesiog, nenorėjo daugiau darbo. Jau ir tai, gaišino savo brangų laiką ant nesąmonių. Vis dar iš piršto bėgo kraujas, bet karališkų servetėlių buvo visa rožinė kuprinė. Su servetėle palaikė pirštą ir bandė kaip nors sustabdyti kraujavimą, nors ir nebuvo gydytoja. Reikėjo kibti prie darbų, kurių taip ir nesiruošė daryti. Tas kvailas pirmakursis pradėjo mėtyti knygą, o knyga skriejo tiesiai į mergaitės veidą. Nu dabar tai jis pasigailės. Christina priėjo prie jo ir su pykčiu veide rėkavo.
-Klausyk, tu dar kažką tokio iškrėsi, būsi sudegintas lauže! Arba iškviesiu savo tėvą ir tau gerai nebus, aš esu vyresnė už tave, ir dar, aš lankiau karate, taip, kad geriau laikykis atokiau manęs,-Piktai rėžė ji.- O tu Žanka, klijuok savo tuos vadovėlius pati.
Princesytė atsisėdo ant kėdės ir šitaip ilsėjosi. Visą laiką prastovėjo, kojos jau pavargo. Prisiminusi, jog teta Žana pradės savo moralus kaip elgtis, iš visų nervų, pasiėmė knygą ir suklijavo visą puslapį.
-Tikriausiai jau patekinta, ane? - Netikrai šyptelėjo.
Laukiu kada galėsiu grįžti į kambarį ir atsigulti, rytoj nusimato sunki diena.
  Atsiųstum kalinką? Atsiųstum jūreivių šokį? Atsiųstum Haką? Atsiųstum alyvas? Tada, tu nuostabus žmogus, toks kaip ir fenekas. Arba nuostabi beždžionė.  

*

Prisijungęs Žana Mokslinčė

  • Astronomijos profesorė
  • *
  • 250
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #69 Prieš 1 savaitę »
  Profesorė pažvelgė į ant stalo gulinčius namų darbus, kuriuos privalėjo ištaisyti. Nors ir nežadėjo to, daryti dabar, mergina nusprendė, kad galbūt tai bus tik į naudą.
  Nors ir buvo tylu, tyla kol kas buvo dar kažkiek pakenčiama, tačiau Mokslinčė negalėjo rizikuoti, tad giliai įkvėpė ir pradėjo mintyti ką gi galėjo pasakyti David ir Christinai.
  - Jeigu dirbsite ramiai ir be jokių...- prakalbo, plunksna taisydama namų darbus ir nesižvalgydama aplinkui. Ir aišku, jos norėtą ištarti sakinį nutraukė, tačiau negi galėjo būti kitaip? Negi iš tikro, šie du visiškai neišauklėti vaikai sugebėjo elgtis mandagiai ir draugiškai? Aišku, kad ne ir astronomijos profesorė tai puikiai žinojo.
  - Penki taškai atimami iš Girfų Gužtos, - piktu tonu rėžė. - Ir iš Klastūnyno, - pridūrė ir žvilgtelėjo į burtų ir kerėjimo mokykloje besimokančius vaikus. Žanos akyse matėsi pyktis ir ji iš tikro buvo ne per geriausios nuotaikos. Ar iš tikro buvo neįmanoma nemesti šios knygos į Christinos veidą? Nors pati ir būtų padariusi tą patį, šioje aplinkoje arešto metu turėjo apsimesti, kad tai buvo baisi nepagarba garbanei. - Paaiškinimo už ką reikės, ar dar patys suvokiat? - sušnypštė ir padėjo pergamentą į krūvą, prie ištaisytų darbų. Keista, dar neparašė nei vieno trolio, kas kiek nuvylė trisdešimtmetę, tačiau ilgiau negalvojusi apie tą popiergalį tiesiog pažvelgė į mokinius su kruopelyte vilties, kad šie sugebės dirbti.
  - Oho, Christina, kažką sugebi padaryti teisingai, - netikrai šyptelėjo. - Stebuklas, - sumurmėjo sau po nosimi ir toliau paprasčiausiai taisė darbus, laukdama laiko, kada mokiniai atliks užduotį ir galės paprasčiausiai kulniuoti į bendruosius kambarius. Jie profesorei labai nusibodo ir Žana pradėjo abejoti tuo, kad daugiau gadinsis sau dieną skirdama areštus. Būtų buvę daug paprasčiau iš karto atimti taškus ir šį vakarą praleisti įdomiau, saugiau ir galbūt linksmiau...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 savaitę sukūrė Žana Mokslinčė »

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • I kursas
  • *
  • 59
  • Taškai: 218
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #70 Prieš 6 dienas »
Davidas nebijojo tos pasipūtusios "princesės" - tikrai ne! Bet tai nereiškė, kad jam buvo malonu klausytis rėkavimo. Berniukas norėjo užsikimšti ausis, bet laiku save sustabdė. Negali žinoti, ar toji mergaitė nepamanys jo bijant!
- Panele, tau reikėtų išmokti bent kiek mandagiau elgtis, - rimtu tonu pasakė Davidas, nors labiausiai norėjo juoktis. Argi šita "princesė" ne juokinga? Berniukas žvilgtelėjo į ją ir valdėsi, kad nepradėtų kikenti. Tokių kvailių pasaulis dar nematė! nusprendė jis. Nelaimei, netrukus gavo labai įsižeisti: už ką Klastūnynas prarado taškus?!
- Aš nieko nepadariau! - nepatenkintas sušuko Davidas. Tai buvo visiška tiesa! Šita bjauri mergaitė jį erzina, o kenčia jis? Argi taip sąžininga? - Aš klijuoju tas knygas, o jūs mane baudžiate? Gal man tada reikėjo čia neiti?! Galite man daugiau areštų neskirti, nes nesirodysiu!
Davidas buvo piktas. Jis stengėsi atlikti užduotį, o ta "princesė" galėjo daryti ką nori, taip pat ir jį erzinti. O kenčia tai jis! Argi taip sąžininga? Kodėl jis iš viso turi kažką daryti, jeigu jiedu įkliuvo tik per mergaitę?! Ne, jis daugiau nieko nedarys!
Berniukas ilgai nebegalvojo ir pasislėpė už kažkokios lentynos. Tegul profesorė galvoja, kad jis tyliai ir ramiai klijuoja knygas, kaip ir buvo prašytas! Žinoma, jis nė neketino to daryti - kurpė keršto planą tiek "princesei", tiek šitai mokytojai. Jis nėra toks kvailas ir ką nors būtinai sugalvos!

*

Neprisijungęs Christina Granger

  • II kursas
  • *
  • 313
  • Taškai: 275
  • Lytis: Moteris
  • Aš bijau knisiaus. Antraštės niekada nekeisiu.
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #71 Prieš 5 dienas »
Prasideda...- Užvertė akis keliomis sekundėmis, mergaitė. Tas pirmakursis jai atrodė kaip... kaip mažas vaikas kuris pastoviai skundžiasi mamai. Princesė pradėjo juoktis, kad net vožėsi į stalą. Skaudėjo.
-Tu čia man neaiškink,- "Pamokė" berniuką, Christina ir dar kartelį užvertė akis. Jai jau visiškai nebebuvo svarbu ką jis darys, ką Žana darys ir išvis, pati nusprendė nieko nebedaryti, nebent šiek tiek pasijuokti iš berniuko arba atsigulti ant stalo ir užmigti, įrodant, jog jai niekas nerūpi. Kokie dar penki taškai, tai čia gal jai kažkas atėmė protą. Jai nebuvo svarbu ir tai, jog buvo atimami taškai iš grifų gūžtos, juk vis tiek, taškų turėjo pati daug, be abejo surinks tiek pat vėl. Iš tiesų, mergaitė privalėjo gerai mokytis Hogvartse, nes kitaip... kitaip nuo Dorotėjos gautų per galvą. Nors ji ir nebebuvo jos mama, tačiau vis tiek norėjo, jog jos biologinė dukra turėtų gerą ateitį ir panašiai. Christina vėl netikrai šyptelėjo Antonui David'ui.
-Oi Žana...- Užsidengė ausis, nebegalėdama klausyti.- Nebekalbėk, prašau,- Maldavo grifė, vis dar su uždengtomis ausimis,- O tu Antonai, sakai nieko nepadarei? Nejuokink tu žmonių, mane užmušti norėjai, žodžiu tu blogas žmogus...- Paprieštaravo Christina ir apsisukusi ruošėsi žingsniuoti iš klasės.
  Atsiųstum kalinką? Atsiųstum jūreivių šokį? Atsiųstum Haką? Atsiųstum alyvas? Tada, tu nuostabus žmogus, toks kaip ir fenekas. Arba nuostabi beždžionė.  

*

Prisijungęs Žana Mokslinčė

  • Astronomijos profesorė
  • *
  • 250
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #72 Prieš 4 dienas »
  Mergina sukluso. Tikėjosi kažko įdomesnio ir originalesnio, kadangi „aš nieko nepadariau“ buvo įgrisę, ir skambėjo labai vaikiškai. Nors iš tikro, to ir reikėjo tikėtis, juk netoli profesorės ir stoviniavo dvi jaunos neklaužados.
  Skirti areštą buvo beprotiška klaida. Ak, kam ji jau užsikrovė papildomo darbo...
  - Dabar taip, - sunėrusi rankas tarstelėjo. - Dabar atlieki užduotį ir nė nemėgini prasižioti, - sumurmėjo sau po nosimi, berniuką apdovanodama šiek tiek grasinančiu žvilgsniu. - Kitu atveju tiesiog geriau, gero nelauk, - nekaltai šyptelėjo ir gūžtelėjo pečiais. Tą pačią akimirką patogiau įsitaisiusi krėsle pasiėmė puodelį arbatos į savo rankas. Vylėsi, kad daugiau spektaklių šiandien neišvys, bet argi buvo įmanoma nesulaukti kažkokio atsako iš Christinos? Aišku, kad ne ir astronomė nė neabejojo tuo.
  Žodžiai palikę garbanės lūpas suglumino tamsiaplaukę ir Mokslinčė vos tvėrė savame kailyje. Astronomė giliai kvėpavo, apsimesdama, kad sakinys ištartas mergaitės, jos visiškai nepaveikė. Deja, aktorė ji tokia puiki nebuvo, ko pasekoje visas Hogvartsas išgirdo profesorės staugimą ant antrakursės, taip tampančius jos nervus.
  - Granger! Dar bent žodis ir Grifų Gūžta neteks dar tiek pat, o gal ir dvigubai daugiau taškų, - pasakė ir nutilo. Mintyse iškeikusi tamsiaplaukę, rudaakė pažvelgė į ją, žvilgsniu pranešdama, kad išgirdusi ką nors panašaus imsis griežtesnių priemonių. Ech, nusibodo. Net gi labai. Negi iš tikro to nusipelnė? Juk buvo nekalta asmenybė ir taip stengėsi išmokyti ir pirmakursius, ir septintakursius. Ar iš tikro buvo taip sunku pasilaikyti savo nuomonę sau ir paprasčiausiai džiaugtis žiniomis, kurias suteikė Žana? Mano laikais taip nebuvo, - pamintijo ir gurkštelėjo arbatos, pakreipė galvą ir pažvelgė pro langą. Ji vis dar giliai kvėpavo ir tikėjosi, kad tokie princesės juokeliai daugiau nepasikartos.

*

Neprisijungęs David Dominguez

  • I kursas
  • *
  • 59
  • Taškai: 218
  • Lytis: Moteris
Ats: Astronomijos profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #73 Prieš 2 dienas »
Davidas ilgokai tūnojo užlindęs už lentynos. Jis, žinoma, nieko nedarė. Dar to betrūko! O jeigu tos dvi ne itin protingos personos pagalvos, kad jis sunkiai dirba, dar geriau! Žinoma, mokytoja vėliau pastebės, kad knygos nė nejudintos, bet tuo metu Davido jau ir pėdos bus ataušusios! Berniukas patenkintas nusišypsojo. Netrukus į galvą atėjo dar viena mintis, tad jis atidžiai nužvelgė lentyną. Kodėl jam nepavogus kokios kvailos knygiūkštės?! Ir šį kartą jokios princesės jam nesutrukdys! Šypsena dar paplatėjo. Nelaimei, Davidas nepastebėjo nė vienos tinkamos knygos - imti labai didelės ir niekaip netilpsiančios į kišenę berniukas vis dėlto nesiryžo.
Jis ilgai galvojo, ką daryti. Priėjęs prie lentynos krašto pažiūrėjo, ką daro “princesė”, bet jau seniai suprato, kad iš jos kažko normalaus geriau nesitikėti, tad skubiai grįžo į slėptuvę. Ne, jis ką nors būtinai sugalvos! Davidas pakėlė akis į viršų ir ant aukščiausios lentynos pastebėjo kažkokį nedidelį daikčiuką. Tai nebuvo knyga, bet o koks skirtumas? Berniukas nudžiauti gali bet ką! Šypsena ir vėl atsirado lūpose, o dabar tereikėjo sugalvoti, kaip tą daiktą pasiekti. Davidas buvo girdėjęs apie accio kerus, bet nesiryžo jų naudoti - bereikalingo triukšmo, jeigu nepasisektų, jam tikrai nereikia! Panašu, kad teks lipti. Davidas kelias akimirkas pasiklausė ir nusprendė, kad prie jo niekas nesiartina. Negi ta mokytoja tikrai tokia kvaila ir mano, kad jis čia ramiai dirba?! Žinoma, Davidui nuo to buvo tik geriau. Berniukas užlipo ant lentynos, bet daikčiuko vis dar nepasiekė. Jis mintyse prakeikė savo mažą ūgį ir suprato, kad teks lipti aukščiau. Tai buvo šiek tiek baisu, bet dėl trofėjaus tikrai išdrįs! Atsargiai kėlė koją ant aukštesnės lentynos, kai išgirdo, kaip kažkas nemaloniai trakštelėjo. Davidas pažvelgė žemyn ir suprato, kad ta dalis, ant kurios jis stovėjo, perlūžo pusiau. Vos spėjo tai suvokti, suprato ir krentąs žemyn, o lentyna ir visos knygos, aišku, sukrito tiesiai ant jo! Paslaptingasis daikčiukas, kurį Davidas norėjo nušvilpti, kaukštelėjo tiesiai jam į kaktą. Berniukas nežinojo, ką geriau kaltinti - profesorę, paskyrusią šį areštą, ar “princesę”, per kurią jis buvo pagautas. Nieko neliko - teko kaltinti abi!