0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #345 Prieš 3 metus »
 Taip ilgai laukta popamokinė ramybė net nesiruošė aplankyti šio jau spėjusio pavargti profesoriaus. Sunkiai dar kartą atsidusęs, Markas užkaitė arbatinį ir paėmė tris puodelius.
-Sėskit. Arbatos? Kavos?-pavargusiu balsu pasiteiravo mergaičių, bandydamas ignoruoti jų pokalbį ir išsidirbinėjimus. Sau mokytojas įsidėjo sau du kaušelius kavos, mintyse dar aplankydamas kambaryje paliktą pusiau nugertą viskio butelį.
-Panele von Sjuard, tai, kaip suprantu, sutinkate prižiūrėti panelę Goff per mano pamokas, nors ji nėra jūsų bendrakoledžė, o aš nesu nė vienos iš jūsų koledžo vadovas?-nuobodulio perpildytu balsu išbėrė Markas, pripildamas puodelius verdančio vandens. Keliais lazdelės mostelėjimais, nuskraidino porcelianinius indus bei arbatos ir kavos dėžutes ant suolo pirmoje eilėje.
-Ech, von Sjuard, pirma užduotis būtų pažiūrėti, kad Goff neužsimuštų su puodeliu arbatos ir kartu neužmuštų ir mūsų. O tu, Elliw. Jeigu toliau pamokose nevykdysi mano nurodymų ir nesimokysi, neišlaikysi egzamino ir liksi kartoti kurso. Kaip mokytojas, turiu tave išmokyti bent pagrindų. Kadangi per bendras pamokas tai yra neįmanoma, galiu pasiūlyti tik papildomas individualias konsultacijas. O dėl to prakeikto teleskopo,-mostas, mintyse ištartas Accio, ir žvaigždinių stebėjimo prietaisas atsirado ant mokytojo stalo.-Ateik pasiimti. Ir daugiau nepalikinėk pas mane savo šlamšto.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #346 Prieš 3 metus »
   -Taip, Elliw, tau areštas, paskirtas Marko Moore,-linktelėjo grįžtelėdama į mergaitę, beviltiškai besiruošiančią nešdintis iš kabineto. Švilpei akivaizdžiai nepatiko mintis, kad teks praleisti čia dar kelias minutes kartu su apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriumi. Tokia mintis nepatiko ir Sabrinai, tik bėgti niekur neketino.
   Tylėdama stebėjo, kaip Markas užkaičia arbatinį. Į klausimą nieko neatsakė. Profesorius ėmėsi veiksmų anksčiau nei ji ar Elliw spėjo prasitarti. Galbūt areštas nebus toks ir prastas su puodeliu arbatos. Vaizduotė nupiešė vyresnįjį brolį.
   Krūtinę permelkė keistai nemalonus jausmus. Paskutiniai mokslo metai, o tuomet... Teks pasirinkti ar likti su Sorenu, ar keliauti savo keliu. Antrasis variantas nekėlė jokio susižavėjimo. Ji nenorėjo atsiriboti nuo savo brolio. Pernelyg stipriai buvo prisirišusi.
   -Kas nors turi užtikrinti, kad ji būtų saugi,-gūžtelėjo pečiais nuvydama visas mintis apie Hogvartso baigimą šalin. Per anksti apie tai galvoti.
   -Dideliu noru pasilikti čia netrykštu, bet pasirinkimo, deja, neturiu,-šyptelėjo jaunėlei,-nagi, pasiimk teleskopą, profesorius tau nieko nepadarys,-užtiktintai išbėrusi žodžius žvilgtelėjo į ant stalo stovintį teleskopą. Žvilgsnis trumpam užsilaikęs ties šiuo nuslydo prie puodelių su arbata. Nenoromis prisiminė vasarą ir visus įvykius, kuriuos be jokio noro teko išgyventi. Bent jau prisiminti buvo ką.
   -Kodėl sugrįžot?-staigiai kilstelėjusi galvą pažvelgė į profesorių. Šis nebeatrodė toks paniuręs ir pasipūtęs povas. Nuovargis veikė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Sabrina von Sjuard »
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #347 Prieš 3 metus »
Elliw buvo visiškai pasimetusi. Ji nežinojo, kodėl turi čia likti su šituo profesoriumi. Jeigu gerai suprato, Sabrina pasiliko tik dėl to, kad Soore liepė likti jai. Tai buvo... Keista, tačiau kartu ir smagu: galbūt pasaulyje yra ir daugiau gerų žmonių, ne tik Liucija ir Bastiano? Žinoma, Soore į šią kategoriją nepateko, tačiau faktą, kad Sabriną dar neseniai vadino Ta, kuri ją apmėtė knygomis, Elliw jau buvo pamiršusi. Dabar ši vyresnė mergina buvo viena iš tų, kurių vardus velsietė sugeba prisiminti.
Nei kavos, nei arbatos Elliw nenorėjo, tačiau nedrįso to pasakyti garsiai. Ką gali žinoti, kaip Soore reaguos? Jo pykdyti tikrai nesinorėjo - kai kas nors teleskopu trenkia per galvą, skauda. Tad ji žiūrėjo į puodelį ir svarstė, ką daryti toliau. Kol kas nesuprato, ką turės čia daryti. Juk jeigu niekas daugiau čia neliko, vadinasi, ji ir vėl kažko prisidirbo. O tokiu atveju Soore ir vėl duos kokį nors bjaurų darbą. Tačiau kol kas jis tik pavaišino arbata ir, svarbiausia, iš kažkur atgabeno pavogtą teleskopą! Ką profesorius šnekėjo, rudaplaukė negirdėjo, tačiau tai nebebuvo svarbu. Juk jos didžiausia brangenybė buvo visiškai arti! Tereikėjo ją pasiimti. Kelias akimirkas Elliw tvardėsi, nes nenorėjo parodyti, kaip trokšta pasiimti savąjį teleskopą. Vis dėlto galiausiai ji neištvėrusi pašoko. Žinoma, užkliudė stalą, ir jos puodelis nulėkė ant grindų. Didžioji dalis arbatos atsidūrė tiesiai mergaitei ant kojų, tad ji pradėjo klykti. Kažkokiu būdu pavyko išsilaikyti nepargriuvus ir netgi ateiti iki profesoriaus stalo. Pagriebusi teleskopą švilpė galiausiai neatlaikė deginančio skausmo ir nusivertė.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #348 Prieš 3 metus »
 Teleskopas stovėjo ant sta.... Ne, tai netinkamas sakinys. Juoda kava buvo porcelianiniame puodelyje, o jo kraštuose besiglaudžiantys burbuliukai pranašavo apie žemą slėgį bei kritulius. Tai buvo vienintelis būrimas, kuris iš dalies sekėsi Markui, nes jis, kiek prisiminė, net mokykloje, na, pjaudavo grybą ateities būrimo pamokose. Žvilgtelėjęs pro langą, profesorius sau linktelėjo - dangumi išties tingiai plaukė tamsūs ir debesys.
-Na, tas kas nors turėčiau būti aš, von Sjuard. Bet manau, kad su tavimi panelė Goff būtų saugesnė. Ir prašau, daugiau jokių šnypšimų per pamokas. Nereikia išgąsdintų tėvelių ir mamyčių būrio prie vartų,-pavargusiu ir mieguistu balsu kalbėjo profesorius ir atsigėrė gurkšnį karštos kavos, kuri nudegino liežuvį. Kurį laiką pamąstė apie tai, kodėl jis čia - juk galėjo eit mokytis, o po to ir dirbti. Ir pernai prisiekinėjo, kad daugiau kojos į mokyklą nekels. Bet štai.
-Nežinau,-mokytojas atsiduso.-Ne visada gyvenime darai tai, ką nori. Dažniausiai tiesiog reikia. Reikia dirbti, reikia mokytis, reikia mokėti mokesčius ir nusipirkti duonos bei pieno. Ech...-Markas nutęsė ir norėjo vėl pakelti puodelį prie lūpų, kai pastebėjo Elliw krustelėjimą. Švilpė, žinoma, apsiliejo arbata, vos nenusivertė, pasičiupo teleskopą, stovėjusį ant profesoriaus stalo ir galiausiai nukrito. Visą šią sceną Markas stebėjo abejingai, dar abejingiau pasiėmė lazdelę ir priėjo prie nelaimėlės.
-Viešpatie, suteik man kantrybės,-tyliai pasimeldė jis ir priklaupęs ėmėsi magiškosios pirmosios pagalbos. Keleto burtažodžių nudegimams atvėsinti ir sumažinti skausmą turėjo užtekti, kol ta nelaimė nusigaus į Ligoninės sparną.
-Štai, von Sjuard, matai,-atsistojęs, mostelėjo ranka į švilpę garbanius,-Pirmoji užduotis. Nunešk ją į Ligoninės sparną, nes eidama ji užsimuš pati ir sunaikins Hogvartsą. Ir, manau, čia bus pakankama bausmė jums abiems, tad esat laisvos.
Markas grįžo prie savo stalo ir, žvilgtelėjęs į tvarkaraštį, dar kartą atsigėrė kavos.
-Neplik teleskopo, Elliw,-priminė mergaitei mokytojas net nepakeldamas akių.

*

Neprisijungęs Sabrina von Sjuard

  • Magizoologė
  • ****
  • 279
  • Šuo - taurus gyvis. Norėčiau patekti šunų rojun, ne žmonių.
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #349 Prieš 3 metus »
   Visą kabinetą sudrebino klyksmas, vos netrukus ir vampyrišką klausą. Sabrina susiraukė užsidengdama ausis. Toks garsas visai nepatiko jaunajai von Sjuard, ypač, kai nė nežinojo dėl ko Elliw klykia. Sutelkusi visą dėmesį į profesorių paleido iš akių švilpę, o ši, kaip jau įprasta, tapo dar kelių nelaimių auka. Karšta arbata nudegino, auksaakė užuojautos kupinomis akimis pažvelgė į antrakursę, ketino pulti šiai padėti, tačiau mergaitė lyg niekur nieko, visai nesvarbu, kad ką tik klykė, nužingsniavo iki savo teleskopo ir pasiėmė savo nuosavybę. Deja, turbūt karšta arbata išties nudegino stipriai, Elliw krito ant grindų.
   Į Marko žodžius neatsakė, dėl šnypštimo irgi nepažadėjo, profesorius merginai nepatiko, tad neketino apsimetinėti, kad jaučia bent menkiausią simpatiją.
   -Vargu ar čia padės ir jis,-papurtė galvą giliai įkvėpdama, tarsi pati semdamasi ramybės iš Visatos. Bandė suprasti, kodėl prisiėmė atsakomybę už šią švilpę ir iš kur ją parovė šis pasaulis.
   Ateinančias kelias akimirkas stebėjo, kaip Moore kiek apgydo nudegimus. Auksinių akių žvilgsnis buvo tiriantis ir akylus, tarsi laukė, kol Markas padarys, ką nors netinkamo.
   -Nenuvertink jos,-dviprasmiškas sakinys, nuskambėjęs iš varnės lūpų, buvo paskutinis žodžių darinys profesoriui.
   -Eikš,-įdavusi švilpei josios teleskopą ėmė žingsniuoti durų link. Giliai viduje džiūgavo, kad nebeteks toliau leisti laiko su Marku. Visgi dabar turės palydėti ir likti šalia su Elliw Ligoninės sparne. Tyliai atsiduso.
Every love story is beautiful, but ours is my favorite.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #350 Prieš 3 metus »
Pamokai pasibaigus, Žaneta įžengė į apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriaus kabinetą jau buvo pradėję ilgėti šešėliai, dar nebuvo taip vėlu, bet jau prasidėjo ilgų vakarų ir trumpų dienų laikotarpis. Merginos keista būsena jau buvo prasisklaidžiusi, ir jau aiškiai galėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus. Pamokos gale atsiradęs nerimas dabar tik dar labiau sustiprėjo, jai niekada nebuvo skirtas areštas, tuo labiau ne šio profesoriaus. Per jo pamokas gal ir būdavo sunku susikaupti, tačiau visada stengdavosi išlikti rami ir nekelti didelio šurmulio. Žinojo, kad negalėtų ištverti neraudonavus tiesiai į ją nukreipto jo žvilgsnio. Apie jo akis, kad ir kaip bebūtų keista yra galvojusi gana daug, tas rudas, beveik juodas, skvarbaus žvilgsnio akis.
Grifiukė labai nemėgo raudonuoti, žinojo, kad tai labai sunku suvaldyti, bet dėdavo visas jėgas to nedaryti. Kai susigėsdavo jos veide atsirasdavo keistos beformės raudonos dėmės, atrodė šlykščiai, lyg išberta. Supratusi, kad rausta dar net nematydama profesoriaus, ji greitai pabandė nukreipti mintis. Ėmė mastyti kokią bausmę jai skirs. Vėl gi niekada nebuvo iškrėtusi nieko panašaus ir apie areštų veiklas yra girdėjusi tik nuotrupas iš kitų mokinių. Ar man lieps perrašinėti taisykles? O gal kaip nors mane užkerės? Visgi apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius, tai butų jo sritis. O gal išsives į Uždraustąjį mišką? Yra girdėjusi nekaip pagarsėjusių kelionių į tamsią girią po kurių mokiniai dar iki šiol nėra atsigavę. Apie tai galvodama ji save gąsdino tik dar labiau, tačiau geroji pusė ta, kad jos skruostai nebebuvo šlykščiai raudoni.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 metus sukūrė Žaneta Froz »
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Markas Moore

  • Burtininkas
  • ****
  • 499
  • Lytis: Vyras
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #351 Prieš 3 metus »
 Ryan Jones buvo gyvas, gal nelabai sveikas, bet svarbiausia - gyvas. Kelios valandos praleistos murmant užkalbėjimus bei maišant viralus tikrai nesuteikė profesoriui energijos ar geros nuotaikos. Maža to, Froz po pamokos pasiplovė kaip kokia gliti rupūžė ir garbanius keikėsi penkiskart daugiau nei įprastai, mat būtų tą mergiščią pasodinęs prie darbo.
 Šešėliai vis ilgėjo, primindami apie negailestingą laiko tėkmę. Markas, apėjęs pilies apylinkes, grįžo į kabinetą. Pravėrus duris, mokytoją pasitiko maloniai nemalonus vaizdas - Žaneta Froz.
-Tai galiausiai teikeisi pasirodyti, ką?-susierzinimas aštriai skambėjo rudaplaukio balse.-Atitempė prefektas ar sąžinė? Nesvarbu. Trauk lazdelę. Kadangi pamokos metu parodei savo nuostabius kerėjimo sugebėjimus...-nustūmęs stalą prie sienos, profesorius atsiduso.-Pasirūpink, kad rūbai netrukdytų,-dar keli vaikino mostai kerėjimo įrankiu ir suolai atsitraukė, palikdami didžiąją dalį klasės laisvą. Numetęs apsiaustą ant laiptų, Markas pasiraitojo rankovęs ir prasisegė marškinius, mat ištisas laiptais aukštyn žemyn ne tik kaip pavertė jo plaukus varnų lizdu, bet ir privertė sušilti. Atsistojęs beveik priešais Žanetą, Markas mostelėjo lazdele. Expelliarmus. Norėdamas patikrinti mokinės pasiruošimą, mokytojas specialiai panaudojo bežodžius kerus.

*

Neprisijungęs Žaneta Froz

  • VI kursas
  • *
  • 187
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #352 Prieš 3 metus »
Žaneta stebėjo į kabinetą įžengiantį profesorių. Ją tuoj turėjo nubausti, o ji tegalvojo, kokie jo plaukai, nors ir susivėlę buvo gražūs. Vyro peikimas kiek graužė merginos sąžinę, bet ji vis dėl to pasirodė ir neverčiama kieno nors kito, jai reikėjo laiko nusiraminti ir išlieti emocijas po pamokos. Todėl visą laiką iki bausmės atlikimo liejo ašaras tualete.
Lazdelė? Kad rūbai netrukdytų? O ne, o ne. Mergina ištikta mažyčio šoko stovėjo nejudėdama. O profesorius ėmė raitotis rankoves. Veiksmas vienas pats privertė jos vidurius šokinėti, jos veidą išmušė karštis, o galūnės atšalo. Jausmai sustiprėjo tik dar labiau, kai jis prasisagstė savus marškinius. Suprato, kad spokso, kažkur giliai tai suprato, tačiau visas jos kūnas ėjo prieš jos loginį mąstymą. Atsitokėjo tik profesoriui atsistojus prieš ją, ji vos spėjo išsitraukti lazdelę ir jau juto kaip ji beviltiškai slysta iš jos rankų. Apgailėtina. Turėjai vieną užduoti ir vietoje to seilėjiesi. Atėjai į areštą tai ir dirbk. Tokios mintys sukosi kol šviesiaplaukė stebėjo link vyro sklendžiančią lazdelę.
- Aš... - ji jau buvo pasiruošusi pulti teisintis, bet tas loginis balselis jos galvoje ją sulaikė. Gerai nežinojo kodėl taip galvojo, bet manė, kad pasiteisindama tik dar labiau pablogins savo situaciją. Nusprendė imtis kitos taktikos ir sukryžiavusi rankas pažiūrėjo tiesiai į profesoriaus akis. Buvo žemesnė, bet stovėjo pakankamai toli, kad nereikėtu labai užversti galvos. Velnias, mergina negalėjo negalvoti apie gražias juodas akis apsuptas ilgų blakstienų. Norėjo atrodyti stipri, nepažeidžiama ir užsispyrus, bet jautė kaip veidą ėmė supti raudonis. Nesuprato kodėl, nes akių kontaktas numušė kūno temperatūra keliais laipsniais tai tikrai. Bet, kad ir kaip painiai jautėsi, žvilgsnio nenusuko.
“I keep wondering
how sad do I have to be
for someone to stop insisting
everything is going to be fine?”
― Courtney Peppernell, Pillow Thoughts

*

Neprisijungęs Hayato Shinohara

  • Menininkas
  • ****
  • 226
  • Lytis: Vyras
  • Viso pasaulio apgaulės taikinys
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #353 Prieš 3 metus »
   Kabineto sienos, o gal koridorius, gal bokštas, velniop - visas Hogvartsas! - drebėjo nuo kraupaus rėkimo, čaižaus kaip velos, varančio iš proto, gimstantį iš beviltiško skausmo ir nevilties, iš nieko kito ir negalėtų gi tatai gimti. Esama tamsiųjų būtybių, kurios atsirado iš per stipriai išjaustų burtininkų emocijų, tik kieno emocijos buvo tai - ir kokius ktulus, kokius drakonus, kokias godzilas galėtų jis išspjauti?
   Praverta burna, išplėstom akim jis stebeilijo į lubas. Pilis jį pasitiko šitaip, su baime ir neapykanta... Juk niekas kitas negirdėjo to riksmo, tiesa? Pilis bandė jį įbauginti, jį, civilizacijos nešėją, imperatorių pasiuntinį, šviesos mesiją. Ne ką kitą. Tik kodėl - to Hayato niekaip nesuprato.
   Kabinetas kvepėjo mėtomis ir silpnų, prastų cigarečių dūmais. Visi jie prasti, kai prisidegi lazdele. Shinohara pamiršo degtukus, paskutinįjį spaudė pirštuose, kažkur viduj matuodamas savo galimybes sutelkti žvilgsnį į spurdančią, savo gyvasties sekundėles skaičiuojančią beviltišką liepsnelę. Šia gyvastėle būtų buvę užmokėta už vieną cigaretę - didelio čia daikto.
   Hayato užsikosėjo, mat gerklę keistai perštėjo. Lyg nuo rėkimo, sakytum, bet jis juk jau seniai ir burnos pravėręs nebuvo. Juk nebuvo, tikrai.
   - Ai!...
   Japoniškos balso stygos girgžtelėjo tarytumei nesutepti durų vyriai - užmirštas degtukas nemaloniai priminė apie save, tik instinktyviai išmestas ant grindų ore ir užgeso. Shinohara batu patraukė degtuką į kambario vidurį, kurį laiką dėbsojo į jį.
   „Iš turto į šiukšlę, iš civilizacijos į pelenus, iš misionieriaus į vargetą“, - karčiai mintijo jis, užversdamas galvą aukštyn.
   Nugaroje ištatuiruoti sukosi lietaus debesys. Atsispindėjo sidabriniam paviršiuj už jaunuolio, sėdinčio savo - jau savo! - kabinete netgi be marškinių, netgi be kimono. Sidabriniai paviršiai jam patiko. Pigus pasas kelionei į faktą, jog esi švarus ir nesuterštas jokios purvinos rasės...
   Į Hogvartsą atvedė buka nuojauta - tik tiek. Neaišku, kaip jau buvo su ta misija.
   „Kodėl ji vedė čia?..“ - apsiblaususios akys stebėjo pilkas lubas.
MIORK SO KUNCHYOM
„Kažkas, išmeskit mane iš mano galvos/ Nekenčiu minčių, kurių negaliu paneigti“

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #354 Prieš 2 metus »
Naktis, apie trečia ryto. Juodaplaukis kaip ir įprastai klaidžiojo mokykloje. Rankoje vaikinas laikė lazdelę kuri paveikta Lumos kerų apšvietė koridorių. Vegard nežinojo kokiame aukšte esąs tik žinojo jog kažkur netoli profesorių kabinetai. Kaip būtų smagu įsilaužti į kokio profesoriūkščio kabinetą ir jame padūkti. Link tų durų liko tik keletas šimtų metrų. Astronomijos profesorius, Žiobarotyros profesorius, Kerėjimo profesorius...Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius. Bingo! Vegard dievino Apsigynimą nuo juodosios magijos, tai tikriausiai buvo vienintelė jam įdomi pamoka, tik šiemet profesorius buvo nuobodus. Klastuolis labai laukė ketvirtojo kurso, kuomet susipažins su nedovanotinais kerais, kuriuos jau panaudojo. Keista jog jo dar nesupakavo ministerija. Atsidusęs ir užgesinęs lazdelę, tamsoje vaikinas nukreipė magišką prietaisą į spyną.
- Alohomora. - Tyliai ištarė trylikametis. Durų spyna trakštelėjo ir vaikinas jau buvo klasėje, įkvėpęs senų knygų ir specifinio kabineto kvapo, juodaplaukis patraukė link tų durų, kuriame greičiausiai miegojo profesorius. Durys buvo neužrakintos.
- Aberto. - Vos girdimai sulemeno ir įžengė vidun. Buvo keista, nes profesoriaus viduje nebuvo. Garsiai nusijuokęs jis lazdelės pagalba pabandė užžiebti šviesą kabinete, tik labai gaila nesėkmingai. Antras kartas buvo kaip ir pirmasis, nesėkmingas. Na ir nereikia. Atsisėdęs į profesoriaus krėslą jis uždėjo kojas ant stalo ir įsivaizdavo jog po maždaug 5-6 metų šis kabinetas bent keliems semestrams priklausys jam. Jo fantazijas ir svajones išblaškė žvilgsniai. Jis nukreipė lazdelę į duris ir ruošėsi pulti, jam buvo vienodai ar tai buvo profesorius ar koks mokinukas sekęs Vegard, ar šiaip užklydęs į kabinetą.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

avianawallflower

Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #355 Prieš 2 metus »
Aviana gulėjo mergaičių kambaryje ir negalėjo sudėti bluosto, vis galvojo apie tą merginą iš Varno Nago. Jos mintis nutraukė šaukimas, tarsi kažkas šauktų išeiti iš kambario ir paslampinėti po pilį. Nors ir tai buvo kvaila, Aviana šoko iš lovos, nuo spintelės griebė guobos lazdelę ir užsidėjo mantiją, ji turėjo paslėpti mokinukės kūną ant kurio maloniai gulėjo raudono aksomo pižama. Į mantijos vidinę kišenę ji įsidėjo lazdelę ir tyliai paliko mergaičių kambarį, o netrukus ir Grifų Gūžtos bokštą. Pirmakursė išbėgo į koridorių ir pasileido bėgti, pro atvirus langus švilpiantis vėjas kedeno rudaplaukės mantiją bei švelnius plaukus. Ji pribėgo koridorių pilną durų ant kurių buvo užrašyti magiškų mokslo šakų pavadinimai ir profesorių pavardės. Kažkodėl labai stipriai traukė Apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą, Wallflower drebėjo, greičiausiai iš baimės, ji baisiai bijojo netekti keletą taškų ir taip suteršti garbingą Grifų Gūžtos vardą, dievaži jau ir taip Grifų Gūžta nusirito į trečią vietą, pirmauja tie kvailiai klastuoliai. Aviana nekentė Klastūnyno ir šiąnakt tikėjosi nesutikti kokio bjauraus klastuoliuko. Išsitraukusi lazdelę mergaitė jau ruošėsi panaudoti Alohomora kai suprato jog durys atrakintos ir labai menkai pravertos. Grfiukė tyliai įžengė vidun ir ją pasitiko erdvus kambarys su daug suolų, kitaip pasakius - Apsigynimo nuo juodosios magijos klasė. Tas šauksmas liovėsi, bet rudaplaukę viliojo durys, profesoriaus kabinetas. Mergaitė jaudinosi ir tikėjosi ten neišvysti nei profesoriaus, nei kokio mokinio. Užlipusi laiptais ji pravėrė duris ir apsižvalgė, akinančioje tamsoje nesimatė nieko, tik vienas langas paslaptingai apšvietė nedidelę dalį kabineto.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #356 Prieš 2 metus »
Durys atsidarė, kažkas įėjo. Ar jau galime pripažinti Vegard kaip burtininką turintį beveik visas magiškąsias galias? Greičiausiai. Vegard vis dar laikė lazdelę ir nenorėjo bėdos, ką gi, lieka tik panauodoti kerus. Vaikinas dar kartelį pabandė užžiebti šviesą, na šįkart pavyko, kabinete pasidarė daug šviesiau ir Vegard galėjo įmatyti jog prieš jį stovi mokinukė, greičiausiai pirmakursė, rodos taip pat laikydama lazdelę. Juodaplaukis atsiduso ir lėtai papurtė galvą. Na, jis tikrai pasilinksmins, jo laukia dvikova, galbūt su nedovanotinais kerais. Saeterhaug nenorėjo naudoti nedovanotinų kerų, dar kartą, jis tiesiog neįstengtų. Reiks kovoti ir iš širdies pasilinksminti kitais kerais. Sukaupęs visas jėgas, Vegard sukriokė:
- Expelliarmus! - Štai, pavyko, raudona kerų srovė lėkė tiesiai į merginą.
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

avianawallflower

Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #357 Prieš 2 metus »
Avianos skruostais bėgo kelios ašaros, išgasties ašaros. Buvo nejauku stovėti drebant iš šalčio, rudaplaukė buvo pavargusi, alkana, sušalusi ir išsigandusi. Staiga, kambaryje pasidarė šviesu ir ji priešais save išvydo berniuką, jau galima sakyti vaikiną, vyrą. Ji pastebėjo jog jis laiko lazdelę ir ji nukreipta tiesiai į šią nekaltą grifiukę. Ji dar labiau išsigando ir užsimerkė kai jos ausis pasiekė burtažodis, sklindantis tikriausiai iš to vaikino lūpų. Ji atsimerkė, bet nieko nebegalėjo padaryti, kerai pataikė į Avianą ir iš jos delno išsprūdo lazdelė, jos mylimoji lazdelė. O ne, ką daryti dabar? Pirmakursė tikėjosi jog jos lazdelei nieko neatsitiks ir ji pati liks sveika, bet buvo naivu to tikėtis. Ji pravirko dar labiau, išbalusiais skruostais sruvo ašaros, ji netikėjo jog bus išgelbėta, ar panašiai. Mergaitė tik norėjo pabėgti.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #358 Prieš 2 metus »
Vegard nuginklavo tą merginą ir jau kitoje rankoje laikė jos lazdelę, savo trumpam įsikišęs į kelnių kišenę į abi rankas paėmė merginos lazdelę ir ją įdėmiai apžiūrėjo. Į galvą atėjo kiek kvaila ,bet nuostabi idėja. Giliai įkvėpęs jis perlaužė lazdelę pusiau ir metė ją ant stalo.
- Pažiūrėk, kas liko iš tavo lazdelės, dabar galingesnis aš, o tu neturi jokio šanso laimėti ar likti gyva, dabar patirsi daug skausmo. - Kiek maniakiškai ištarė vaikėzas.
Jis greitai išsitraukė savo lazdelę ir nukreipė ją į mergiūkštę, bet staiga ant mantijos pamatė jos koledžo emblemą, tai paskatino kuo greičiau pradėti darbą.
- Kvaila pirmakursė grifė.
Juodaplaukis susikaupė ir ruošėsi pradėti kovą. Giliai įkvėpęs ir atsidusęs suprato jog nelabai nori šios kovos, bet jau užsidegė tad reikia pradėti.
- Aqua Eructo! - Sukriokė vaikinas, bet nieko neįvyko. Tikriausiai per daug jaudinosi. Jis pabandė vėl, tik panaudojo kitus kerus, tik iš lūpų išsiveržė tai ,kas neturėjo:
- Crucio!
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Aviana Wallflower

Ats: ANJM profesoriaus kabinetas
« Atsakymas #359 Prieš 2 metus »
Aviana drebėjo ir su kiekviena minute vis labiau. Buvo skaudu žiūrėti kaip sulaužoma jos lazdelė. Man nepavyko su ja išbūti nei metų... Grifė norėjo sužinoti iš kokio koledžo šis pasipūtėlis ir pamatė tai ko labiausiai nenorėjo, Klastūnyno emblema puikavosi ant vaikino apsiausto.
- Tu...Tu klastuolis... - Virpančiu balsu tylokai pasakė mergaitė ir pasipiktino. Wallflower išgirdo burtažodį ir pasilenkė, bet rodos tam klastuoliui ,net nepavyko kerai. Rudaplaukė jau ruošėsi pašiepti vaikinuką kai suprato jog panaudotas dar vienas burtažodis ir rodos...Tai buvo nedovanotini kerai. Aviana nespėjo išsisukti į ją pataikė Crucio kerai. Mergaitė šaukė ir raitėsi iš skausmo.
- Gyvulys. AAA. - Rėkė mergaitė. Kerų efektas po truputį slūgo ir Aviana atsistojo, tik nuo drebėjimo parklupo vėl, ji nenorėjo pažvelgti tam menkystai į akis ji norėjo tik pabėgti, bet negalėjo, neįstengė.